{"id":7034,"date":"2010-08-05T00:00:00","date_gmt":"2010-08-04T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/lietuviai-uz-santuoka-bet-pries-netradicines-seimos-diskriminavima\/"},"modified":"2023-05-27T13:50:01","modified_gmt":"2023-05-27T11:50:01","slug":"lietuviai-uz-santuoka-bet-pries-netradicines-seimos-diskriminavima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/lietuviai-uz-santuoka-bet-pries-netradicines-seimos-diskriminavima\/","title":{"rendered":"Lietuviai u\u017e santuok\u0105, bet prie\u0161 netradicin\u0117s \u0161eimos diskriminavim\u0105"},"content":{"rendered":"

99,2 proc. lietuvi\u0173 \u0161eim\u0105 suvokia kaip santuokoje gyvenan\u010dius vyr\u0105 ir moter\u012f su vaikais. Vyro ir moters santuok\u0105 be vaik\u0173 \u0161eima laiko jau ma\u017eiau respondent\u0173 \u2013 65,4 proc. Tuo tarpu vieni\u0161ai mamai su vaikais \u0161eimos status\u0105 suteikia vos 48 proc., o nesusituokusiai porai \u2013 34 proc. respondent\u0173. Ta\u010diau paklausti, ar Vyriausyb\u0117 tur\u0117t\u0173 remti tik susituokusias poras, respondentai pasidalina \u012f dvi beveik lygias stovyklas. Anot specialist\u0173, tai rodo, kad teorij\u0105 visgi nurungia sveikas protas. Konservatyviau \u0161eim\u0105 vertina vyrai<\/strong> Kaip parod\u0117 DELFI u\u017esakymu vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai”<\/a> apklausa, Lietuvoje \u0161eima suvokiama gana tradici\u0161kai \u2013 kaip vyro ir moters s\u0105junga, kuri \u012fteisinta oficialia santuoka. \u012edomu, kad taip \u0161eim\u0105 apibr\u0117\u017eti da\u017eniau link\u0119 vyrai, taip pat vyresnio am\u017eiaus respondentai (nuo 56 met\u0173). Pla\u010diau \u0161eimos institucij\u0105 da\u017eniau supranta moterys, jaunesnio am\u017eiaus (iki 35 met\u0173), auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, didesni\u0173 pajam\u0173, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Vyriausyb\u0117s pozicijai remti tradicines \u0161eimas da\u017eniau pritaria vyresnio am\u017eiaus, \u017eemesnio i\u0161simokslinimo, vidutini\u0173 ir ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173, santuokoje gyvenantys respondentai. \u012edomu tai, kad vieni\u0161\u0105 mam\u0105 su vaikais \u0161eima pavadino daugiau respondent\u0173 nei vieni\u0161\u0105 t\u0117v\u0105 su vaikais (atitinkamai 48,1 ir 43 proc.). Kita vertus, net 8,1 proc. respondent\u0173 \u0161eima taip pat vadina vien\u0105 suaugus\u012f \u017emog\u0173, atskirai vedant\u012f savo nam\u0173 \u016bk\u012f, o 3,9 proc. – ir kartu gyvenan\u010dius vienos lyties \u017emones. Nors respondentai \u0161eimos s\u0105vok\u0105 suvok\u0117 \u012fvairiai, j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f Vyriausyb\u0117s pozicij\u0105, kad tik susituokusios poros gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti teis\u0119 \u012f mokes\u010di\u0173 lengvatas, pasiskirst\u0117 gana tolygiai. 42,7 proc. respondent\u0173 pritaria nuostatai, kad reikia remti tradicines \u0161eimas, 48 proc. \u012fsitikin\u0119, kad tokia nuostata yra diskriminacin\u0117. 9,3 proc. nuomon\u0117s \u0161iuo klausimu netur\u0117jo. Kaip gra\u017ei teorija pridaro b\u0117d\u0173 praktikoje<\/strong> Anot Lygi\u0173 galimybi\u0173 pl\u0117tros centro projekt\u0173 vadov\u0117s Margaritos Jankauskait\u0117s, apklausos rezultatai rodo, kaip tam tikros vie\u0161os politin\u0117s diskusijos formuoja vie\u0161\u0105j\u0105 visuomen\u0117s nuomon\u0119 vienu ar kitu klausimu. \u201eJei visuomen\u0117je gali\u0105 turintys asmenys nuolat primena, kokia gyvenimo forma vadinama \u0161eima, \u017emon\u0117s galiausiai ima tai laikyti norma. Retas kuris specialiai gilinsis \u012f pasaulines tendencijas ar mokslinink\u0173 \u012f\u017evalgas, kaip kitose kult\u016brose suprantama \u0161eima. Beje, 2006 m. mes irgi dar\u0117me pana\u0161i\u0105 apklaus\u0105, ta\u010diau t\u0105kart per 60 proc. respondent\u0173 \u012fvardijo, kad vieni\u0161a mama su vaiku visgi turi b\u016bti laikoma \u0161eima. Gerokai ma\u017eesnis \u0161iandieninis teigiam\u0173 atsakym\u0173 procentas (48 proc.) tik dar kart\u0105 patvirtina, kad vie\u0161os diskusijos apie tai veikia \u017emoni\u0173 suvokim\u0105\u201c, – \u012fsitikinusi pa\u0161nekov\u0117. Anot jos, reik\u0117t\u0173 atskirti du dalykus \u2013 kok\u012f santyki\u0173 darin\u012f \u017emon\u0117s laiko ar nelaiko \u0161eima ir koki\u0105 \u012ftak\u0105 \u0161eimos apibr\u0117\u017eimas turi realiam socialiniam gyvenimui. Nori ar nenori politikos formuotojai, d\u0117l besikei\u010dian\u010di\u0173 ekonomini\u0173 santyki\u0173 kinta ir socialin\u0117 \u0161eimos strukt\u016bra. Pavyzd\u017eiui, atsiranda atotolio \u0161eimos, kai vienas i\u0161 sutuoktini\u0173 i\u0161vyksta u\u017edarbiauti \u012f u\u017esien\u012f. Ir jei mes ignoruosime visuomen\u0117je vystan\u010dius procesus, daugyb\u0119 \u017emoni\u0173 paliksime u\u017e borto. \u201eKita vertus, \u012fdom\u016bs atsakymai \u012f antr\u0105 klausim\u0105. Nors nesantuokiniai ry\u0161iai daugumos respondent\u0173 \u0161eima nelaikomi, prakalbus apie tai, ar reik\u0117t\u0173 i\u0161skirti tradicin\u0119 ir netradicin\u0119 \u0161eim\u0105 bei taikyti joms skirtingas priemones, nema\u017eai \u017emoni\u0173 sutinka, kad tai b\u016bt\u0173 diskriminacija. Taigi teoriniame lygmenyje \u017emon\u0117s pritaria tradicin\u0117s \u0161eimos apibr\u0117\u017eimui, ta\u010diau praktiniame lygmenyje jie mato, kad \u0161eim\u0173 yra visoki\u0173. Ir jei vieniems bus taikomos lengvatos, kitus, kurie taip pat kartu augina vaikus, tokia politika diskriminuos\u201c, – svarst\u0117 M. Jankauskait\u0117. Anot pa\u0161nekov\u0117s, toli pavyzd\u017ei\u0173 ie\u0161koti nereikia. Pavyzd\u017eiui, jei mokykloje rengiama \u0161eim\u0173 \u0161vent\u0117, ar tur\u0117s teis\u0119 \u012f j\u0105 su savo artimaisiais ateiti \u201ene \u0161eimoje\u201c augantis vaikas? \u201eEuropoje vyrauja nuostata, kad jeigu \u0161eimos strukt\u016bra kei\u010diasi, politikai turi jautriai reaguoti \u012f \u0161iuos poky\u010dius. Kitaip tariant, \u012fvertinus objektyvias aplinkybes, \u017emon\u0117ms turi b\u016bti sudaromos s\u0105lygos \u0161eimas tur\u0117ti, o ne prie\u0161ingai \u2013 vyksta objektyv\u016bs poky\u010diai, ekonomika vystosi tokiu b\u016bdu, kad \u017emon\u0117ms tenka i\u0161vykti, formuojasi nepilnos \u0161eimos, bet mes u\u017emerkiame akis arba pradedame moralizuoti. U\u017euot ai\u0161kinusis, k\u0105 mes vadiname ar nevadiname \u0161eima, reik\u0117t\u0173 sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad tr\u016bksta paslaug\u0173 \u0161eimai \u2013 ne tik vaiko prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0173, bet ir centr\u0173 ne\u012fgaliesiems. Tos paslaugos turi b\u016bti lanks\u010dios, o j\u0173 prieinamumas neturi priklausyti nuo to, koks \u0161eimos formatas. Jei tau reikia pri\u017ei\u016br\u0117ti vaikus arba senelius, tu turi gauti pagalb\u0105, nes visuomen\u0117 tikisi, kad tu dalyvausi darbo rinkoje, u\u017edirbsi pinigus ir, svarbiausia, mok\u0117si mokes\u010dius\u201c, – svarst\u0117 lygi\u0173 galimybi\u0173 ekspert\u0117. Anot jos, kalbant apie \u0161eim\u0105, pas mus visas d\u0117mesys sutelkiamas \u012f visi\u0161kai formalius dalykus. Tuo tarpu Skandinavijoje daugiau nei pus\u0117 \u0161eim\u0173 gyvena ne santuokoje, ta\u010diau gimstamumas ten kur kas didesnis nei pas mus. Vadinasi, toks \u0161eimos modelis netrukdo nei normali\u0105 visuomen\u0119 tur\u0117ti, nei vaikus gimdyti, nei suma\u017einti paty\u010di\u0173 mastus mokykloje. \u201e\u017dinoma, tokios paslaug\u0173 \u0161eimai sistemos per ketverius metus, kol t\u0119siasi kadencija Seime, nesukursi ir nesublizg\u0117si. Tod\u0117l pasirenkamas \u0161ou \u2013 garsiai pa\u0161nekame ir pab\u0117davojame, kad ka\u017ekas darosi su \u017emoni\u0173 morale, ir tiek. Ta\u010diau \u017emon\u0117s vis tiek gyvens taip, kaip supranta, o jei jiems \u010dia bus blogai, i\u0161va\u017eiuos kitur. Kitur nuva\u017eiav\u0119 jie matys, kad ten nesvarbu, ar tu susituok\u0119s, ar vieni\u0161a mama, vis tiek b\u016bsi integruotas \u012f visuomen\u0119. \u012e koki\u0105 situacij\u0105 patektum, sistema suveiks taip, kad tu gal\u0117si vaik\u0105 i\u0161auginti. O jei darbo ir derinimo sistemos n\u0117ra, net ir susituok\u0119 \u017emon\u0117s vaik\u0173 negimdo\u201c, – teig\u0117 pa\u0161nekov\u0117.   Pastaba. Galimi keli atsakymai. Atsakym\u0173 suma vir\u0161ija 100 proc.<\/em>   <\/em> 99,2 proc. lietuvi\u0173 \u0161eim\u0105 suvokia kaip santuokoje gyvenan\u010dius vyr\u0105 ir moter\u012f su vaikais. Vyro ir moters santuok\u0105 be vaik\u0173 \u0161eima laiko jau ma\u017eiau respondent\u0173 \u2013 65,4 proc. Tuo tarpu vieni\u0161ai mamai su vaikais \u0161eimos status\u0105 suteikia vos 48 proc., o nesusituokusiai porai \u2013 34 proc. respondent\u0173. Ta\u010diau paklausti, ar Vyriausyb\u0117 tur\u0117t\u0173 remti tik susituokusias poras, respondentai pasidalina \u012f dvi beveik lygias stovyklas. Anot specialist\u0173, tai rodo, kad teorij\u0105 visgi nurungia sveikas protas. Konservatyviau \u0161eim\u0105 vertina vyrai<\/strong> Kaip parod\u0117 DELFI u\u017esakymu vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai”<\/a> apklausa, Lietuvoje \u0161eima suvokiama gana tradici\u0161kai \u2013 kaip vyro ir moters s\u0105junga, kuri \u012fteisinta oficialia santuoka. \u012edomu, kad taip \u0161eim\u0105 apibr\u0117\u017eti da\u017eniau link\u0119 vyrai, taip pat vyresnio am\u017eiaus respondentai (nuo 56 met\u0173). Pla\u010diau \u0161eimos institucij\u0105 da\u017eniau supranta moterys, jaunesnio am\u017eiaus (iki 35 met\u0173), auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, didesni\u0173 pajam\u0173, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Vyriausyb\u0117s pozicijai remti tradicines \u0161eimas da\u017eniau pritaria vyresnio am\u017eiaus, \u017eemesnio i\u0161simokslinimo, vidutini\u0173 ir ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173, santuokoje gyvenantys respondentai. \u012edomu tai, kad vieni\u0161\u0105 mam\u0105 su vaikais \u0161eima pavadino daugiau respondent\u0173 nei vieni\u0161\u0105 t\u0117v\u0105 su vaikais (atitinkamai 48,1 ir 43 proc.). Kita vertus, net 8,1 proc. respondent\u0173 \u0161eima taip pat vadina vien\u0105 suaugus\u012f \u017emog\u0173, atskirai vedant\u012f savo nam\u0173 \u016bk\u012f, o 3,9 proc. – ir kartu gyvenan\u010dius vienos lyties \u017emones. Nors respondentai \u0161eimos s\u0105vok\u0105 suvok\u0117 \u012fvairiai, j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f Vyriausyb\u0117s pozicij\u0105, kad tik susituokusios poros gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti teis\u0119 \u012f mokes\u010di\u0173 lengvatas, pasiskirst\u0117 gana tolygiai. 42,7 proc. respondent\u0173 pritaria nuostatai, kad reikia remti tradicines \u0161eimas, 48 proc. \u012fsitikin\u0119, kad tokia nuostata yra diskriminacin\u0117. 9,3 proc. nuomon\u0117s \u0161iuo klausimu netur\u0117jo. Kaip gra\u017ei teorija pridaro b\u0117d\u0173 praktikoje<\/strong> Anot Lygi\u0173 galimybi\u0173 pl\u0117tros centro projekt\u0173 vadov\u0117s Margaritos Jankauskait\u0117s, apklausos rezultatai rodo, kaip tam tikros vie\u0161os politin\u0117s diskusijos formuoja vie\u0161\u0105j\u0105 visuomen\u0117s nuomon\u0119 vienu ar kitu klausimu. \u201eJei visuomen\u0117je gali\u0105 turintys asmenys nuolat primena, kokia gyvenimo forma vadinama \u0161eima, \u017emon\u0117s galiausiai ima tai laikyti norma. Retas kuris specialiai gilinsis \u012f pasaulines tendencijas ar mokslinink\u0173 \u012f\u017evalgas, kaip kitose kult\u016brose suprantama \u0161eima. Beje, 2006 m. mes irgi dar\u0117me pana\u0161i\u0105 apklaus\u0105, ta\u010diau t\u0105kart per 60 proc. respondent\u0173 \u012fvardijo, kad vieni\u0161a mama su vaiku visgi turi b\u016bti laikoma \u0161eima. Gerokai ma\u017eesnis \u0161iandieninis teigiam\u0173 atsakym\u0173 procentas (48 proc.) tik dar kart\u0105 patvirtina, kad vie\u0161os diskusijos apie tai veikia \u017emoni\u0173 suvokim\u0105\u201c, – \u012fsitikinusi pa\u0161nekov\u0117. Anot jos, reik\u0117t\u0173 atskirti du dalykus \u2013 kok\u012f santyki\u0173 darin\u012f \u017emon\u0117s laiko ar nelaiko \u0161eima ir koki\u0105 \u012ftak\u0105 \u0161eimos apibr\u0117\u017eimas turi realiam socialiniam gyvenimui. Nori ar nenori politikos formuotojai, d\u0117l besikei\u010dian\u010di\u0173 ekonomini\u0173 santyki\u0173 kinta ir socialin\u0117 \u0161eimos strukt\u016bra. Pavyzd\u017eiui, atsiranda atotolio \u0161eimos, kai vienas i\u0161 sutuoktini\u0173 i\u0161vyksta u\u017edarbiauti \u012f u\u017esien\u012f. Ir jei mes ignoruosime visuomen\u0117je vystan\u010dius procesus, daugyb\u0119 \u017emoni\u0173 paliksime u\u017e borto. \u201eKita vertus, \u012fdom\u016bs atsakymai \u012f antr\u0105 klausim\u0105. Nors nesantuokiniai ry\u0161iai daugumos respondent\u0173 \u0161eima nelaikomi, prakalbus apie tai, ar reik\u0117t\u0173 i\u0161skirti tradicin\u0119 ir netradicin\u0119 \u0161eim\u0105 bei taikyti joms skirtingas priemones, nema\u017eai \u017emoni\u0173 sutinka, kad tai b\u016bt\u0173 diskriminacija. Taigi teoriniame lygmenyje \u017emon\u0117s pritaria tradicin\u0117s \u0161eimos apibr\u0117\u017eimui, ta\u010diau praktiniame lygmenyje jie mato, kad \u0161eim\u0173 yra visoki\u0173. Ir jei vieniems bus taikomos lengvatos, kitus, kurie taip pat kartu augina vaikus, tokia politika diskriminuos\u201c, – svarst\u0117 M. Jankauskait\u0117. Anot pa\u0161nekov\u0117s, toli pavyzd\u017ei\u0173 ie\u0161koti nereikia. Pavyzd\u017eiui, jei mokykloje rengiama \u0161eim\u0173 \u0161vent\u0117, ar tur\u0117s teis\u0119 \u012f j\u0105 su savo artimaisiais ateiti \u201ene \u0161eimoje\u201c augantis vaikas? \u201eEuropoje vyrauja nuostata, kad jeigu \u0161eimos strukt\u016bra kei\u010diasi, politikai turi jautriai reaguoti \u012f \u0161iuos poky\u010dius. Kitaip tariant, \u012fvertinus objektyvias aplinkybes, \u017emon\u0117ms turi b\u016bti sudaromos s\u0105lygos \u0161eimas tur\u0117ti, o ne prie\u0161ingai \u2013 vyksta objektyv\u016bs poky\u010diai, ekonomika vystosi tokiu b\u016bdu, kad \u017emon\u0117ms tenka i\u0161vykti, formuojasi nepilnos \u0161eimos, bet mes u\u017emerkiame akis arba pradedame moralizuoti. U\u017euot ai\u0161kinusis, k\u0105 mes vadiname ar nevadiname \u0161eima, reik\u0117t\u0173 sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad tr\u016bksta paslaug\u0173 \u0161eimai \u2013 ne tik vaiko prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0173, bet ir centr\u0173 ne\u012fgaliesiems. Tos paslaugos turi b\u016bti lanks\u010dios, o j\u0173 prieinamumas neturi priklausyti nuo to, koks \u0161eimos formatas. Jei tau reikia pri\u017ei\u016br\u0117ti vaikus arba senelius, tu turi gauti pagalb\u0105, nes visuomen\u0117 tikisi, kad tu dalyvausi darbo rinkoje, u\u017edirbsi pinigus ir, svarbiausia, mok\u0117si mokes\u010dius\u201c, – svarst\u0117 lygi\u0173 galimybi\u0173 ekspert\u0117. Anot jos, kalbant apie \u0161eim\u0105, pas mus visas d\u0117mesys sutelkiamas \u012f visi\u0161kai formalius dalykus. Tuo tarpu Skandinavijoje daugiau nei pus\u0117 \u0161eim\u0173 gyvena ne santuokoje, ta\u010diau gimstamumas ten kur kas didesnis nei pas mus. Vadinasi, toks \u0161eimos modelis netrukdo nei normali\u0105 visuomen\u0119 tur\u0117ti, nei vaikus gimdyti, nei suma\u017einti paty\u010di\u0173 mastus mokykloje. \u201e\u017dinoma, tokios paslaug\u0173 \u0161eimai sistemos per ketverius metus, kol t\u0119siasi kadencija Seime, nesukursi ir nesublizg\u0117si. Tod\u0117l pasirenkamas \u0161ou \u2013 garsiai pa\u0161nekame ir pab\u0117davojame, kad ka\u017ekas darosi su \u017emoni\u0173 morale, ir tiek. Ta\u010diau \u017emon\u0117s vis tiek gyvens taip, kaip supranta, o jei jiems \u010dia bus blogai, i\u0161va\u017eiuos kitur. Kitur nuva\u017eiav\u0119 jie matys, kad ten nesvarbu, ar tu susituok\u0119s, ar vieni\u0161a mama, vis tiek b\u016bsi integruotas \u012f visuomen\u0119. \u012e koki\u0105 situacij\u0105 patektum, sistema suveiks taip, kad tu gal\u0117si vaik\u0105 i\u0161auginti. O jei darbo ir derinimo sistemos n\u0117ra, net ir susituok\u0119 \u017emon\u0117s vaik\u0173 negimdo\u201c, – teig\u0117 pa\u0161nekov\u0117.   Pastaba. Galimi keli atsakymai. Atsakym\u0173 suma vir\u0161ija 100 proc.<\/em>   <\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

99,2 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-7034","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7034","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7034"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7034\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7034"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7034"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7034"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}