{"id":7024,"date":"2010-10-18T00:00:00","date_gmt":"2010-10-17T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/per-trejus-metus-daugiau-nei-pusei-gyventoju-saskaitos-uz-sildyma-didejo-iki-100-lt\/"},"modified":"2023-05-27T13:50:00","modified_gmt":"2023-05-27T11:50:00","slug":"per-trejus-metus-daugiau-nei-pusei-gyventoju-saskaitos-uz-sildyma-didejo-iki-100-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/per-trejus-metus-daugiau-nei-pusei-gyventoju-saskaitos-uz-sildyma-didejo-iki-100-lt\/","title":{"rendered":"Per trejus metus daugiau nei pusei gyventoj\u0173 s\u0105skaitos u\u017e \u0161ildym\u0105 did\u0117jo iki 100 Lt"},"content":{"rendered":"<p>Per pastaruosius trejus metus daugumos daugiabu\u010di\u0173 gyventoj\u0173 i\u0161laidos \u0161ildymui padid\u0117jo, daugiau nei pus\u0117 j\u0173 nurod\u0117, kad jos i\u0161augo iki 100 Lt, rodo DELFI u\u017esakymu rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa. Jos duomenimis, dauguma gyventoj\u0173 b\u016bsto \u0161ildymui skiria iki 30 proc. \u0161eimos pajam\u0173. Paklausti, kiek per pastaruosius trejus metus pasikeit\u0117 j\u0173 gaunamos s\u0105skaitos u\u017e \u0161ildym\u0105, 52 proc. respondent\u0173 nurod\u0117, kad jos i\u0161augo iki 100 Lt, 22,3 proc. \u2013 kad iki 200 Lt, 2,4 proc. \u2013 kad daugiau nei 300 Lt. Tuo metu 14,2 proc. pripa\u017eino, kad i\u0161laidos nedid\u0117jo, o beveik 1 proc. suma\u017e\u0117jo. Lietuvos \u0161ilumos tiek\u0117j\u0173 asociacijos duomenimis, 2007 m. centralizuotai tiekiama \u0161iluma vidutini\u0161kai kainavo 13,8 ct\/kWh, o pernai jau kur kas daugiau \u2013 21,8 ct\/kWh. Pra\u0117jus\u012f \u0161ildymo sezon\u0105 vidutinio senos statybos 60 kv. m buto gyventojai per m\u0117nes\u012f u\u017e \u0161ildym\u0105 sumok\u0117davo 357 Lt. Apklausos duomenimis, ma\u017edaug ketvirtadalis gyventoj\u0173 \u0161ildymui per m\u0117nes\u012f skiria 21-30 proc. \u0161eimos pajam\u0173, beveik 40 proc. \u2013 11-20 proc., iki de\u0161imtadalio savo biud\u017eeto b\u016bsto \u0161ildymui skiria 17,3 proc. gyventoj\u0173. Ypa\u010d didel\u0117 na\u0161ta \u0161ildymas yra 13,6 proc. gyventoj\u0173, kurie \u0161ioms i\u0161laidoms skiria daugiau nei 30 proc. pajam\u0173. Tyrimo autori\u0173 duomenimis, didesn\u0119 dal\u012f nam\u0173 \u016bkio pajam\u0173, daugiau nei 20 proc., \u0161ildymui da\u017eniau skiria vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus, vidutinio i\u0161simokslinimo, rajon\u0173 centr\u0173 ir didmies\u010di\u0173 gyventojai. <strong>Normalu b\u016bt\u0173 i\u0161leisti 5-10 proc.<\/strong> Pagal Did\u017eiojoje Britanijoje numatyt\u0105 energetinio skurdo apibr\u0117\u017eim\u0105, jei s\u0105skaitai u\u017e energij\u0105 i\u0161leid\u017eiama daugiau nei 10 procent\u0173 gaunam\u0173 pajam\u0173, gyventojai skursta. Tuo metu Lietuvos nacionalin\u0117s vartotoj\u0173 federacijos \u0161ilumos \u016bkio ekspertas Rimantas Zabarauskas mano, kad Lietuvoje galima b\u016bt\u0173 sakyti, kad \u017emon\u0117s energetiniame skurde gyvena tuomet, kai \u0161ildymo sezono metu visiems energetiniams i\u0161tekliams skiria daugiau nei penktadal\u012f savo pajam\u0173.<br \/>\n\u201eJeigu \u017emon\u0117s u\u017e \u0161ildym\u0105 ir kitus energetinius i\u0161teklius sumoka daugiau nei 20 proc. savo pajam\u0173, tuomet reikia skambinti pavojaus varpais, nes ka\u017ekas yra negerai su pajamomis arba su i\u0161laidomis, tada jau prasideda energetinis skurdas. Nors kalbama apie visas i\u0161laidas energetikai, ta\u010diau \u0161ildymas ir sudaro j\u0173 did\u017eiausi\u0105 dal\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 pa\u0161nekovas. Jo nuomone, normalu b\u016bt\u0173, jei \u0161ios i\u0161laidos sudaryt\u0173 5-10 proc. m\u0117nesio pajam\u0173. Pavyzd\u017eiu jis pateik\u0117 skandinavus, kurie u\u017e \u0161ildym\u0105 moka ma\u017eiau nei Lietuvoje, nors u\u017edirba ne vien\u0105 kart\u0105 daugiau. To prie\u017eastis \u2013 ir \u0161ilumos kaina, ir nam\u0173 kokyb\u0117. <em>Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai&#8221; \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 22- 29 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.<\/em> <em>Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 85 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklaustas 1005 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<\/em> <em>Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/em> <strong><font color=\"#6699cc\">Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/strong><font color=\"#000000\">&nbsp;<\/font> <strong>Kokia dalis J\u016bs\u0173 nam\u0173 \u016bkio pajam\u0173 tenka b\u016bsto \u0161ildymui? (proc.)<\/strong> <strong>Kaip per paskutinius trejus metus vidutini\u0161kai pasikeit\u0117 J\u016bs\u0173 gaunamos m\u0117nesin\u0117s s\u0105skaitos u\u017e \u0161ildym\u0105 centralizuot\u0105 \u0161ildym\u0105? Klausimas tik turintiems centralizuot\u0105 \u0161ildym\u0105 (proc.)<\/strong> &nbsp; Per pastaruosius trejus metus daugumos daugiabu\u010di\u0173 gyventoj\u0173 i\u0161laidos \u0161ildymui padid\u0117jo, daugiau nei pus\u0117 j\u0173 nurod\u0117, kad jos i\u0161augo iki 100 Lt, rodo DELFI u\u017esakymu rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa. Jos duomenimis, dauguma gyventoj\u0173 b\u016bsto \u0161ildymui skiria iki 30 proc. \u0161eimos pajam\u0173. Paklausti, kiek per pastaruosius trejus metus pasikeit\u0117 j\u0173 gaunamos s\u0105skaitos u\u017e \u0161ildym\u0105, 52 proc. respondent\u0173 nurod\u0117, kad jos i\u0161augo iki 100 Lt, 22,3 proc. \u2013 kad iki 200 Lt, 2,4 proc. \u2013 kad daugiau nei 300 Lt. Tuo metu 14,2 proc. pripa\u017eino, kad i\u0161laidos nedid\u0117jo, o beveik 1 proc. suma\u017e\u0117jo. Lietuvos \u0161ilumos tiek\u0117j\u0173 asociacijos duomenimis, 2007 m. centralizuotai tiekiama \u0161iluma vidutini\u0161kai kainavo 13,8 ct\/kWh, o pernai jau kur kas daugiau \u2013 21,8 ct\/kWh. Pra\u0117jus\u012f \u0161ildymo sezon\u0105 vidutinio senos statybos 60 kv. m buto gyventojai per m\u0117nes\u012f u\u017e \u0161ildym\u0105 sumok\u0117davo 357 Lt. Apklausos duomenimis, ma\u017edaug ketvirtadalis gyventoj\u0173 \u0161ildymui per m\u0117nes\u012f skiria 21-30 proc. \u0161eimos pajam\u0173, beveik 40 proc. \u2013 11-20 proc., iki de\u0161imtadalio savo biud\u017eeto b\u016bsto \u0161ildymui skiria 17,3 proc. gyventoj\u0173. Ypa\u010d didel\u0117 na\u0161ta \u0161ildymas yra 13,6 proc. gyventoj\u0173, kurie \u0161ioms i\u0161laidoms skiria daugiau nei 30 proc. pajam\u0173. Tyrimo autori\u0173 duomenimis, didesn\u0119 dal\u012f nam\u0173 \u016bkio pajam\u0173, daugiau nei 20 proc., \u0161ildymui da\u017eniau skiria vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus, vidutinio i\u0161simokslinimo, rajon\u0173 centr\u0173 ir didmies\u010di\u0173 gyventojai. <strong>Normalu b\u016bt\u0173 i\u0161leisti 5-10 proc.<\/strong> Pagal Did\u017eiojoje Britanijoje numatyt\u0105 energetinio skurdo apibr\u0117\u017eim\u0105, jei s\u0105skaitai u\u017e energij\u0105 i\u0161leid\u017eiama daugiau nei 10 procent\u0173 gaunam\u0173 pajam\u0173, gyventojai skursta. Tuo metu Lietuvos nacionalin\u0117s vartotoj\u0173 federacijos \u0161ilumos \u016bkio ekspertas Rimantas Zabarauskas mano, kad Lietuvoje galima b\u016bt\u0173 sakyti, kad \u017emon\u0117s energetiniame skurde gyvena tuomet, kai \u0161ildymo sezono metu visiems energetiniams i\u0161tekliams skiria daugiau nei penktadal\u012f savo pajam\u0173.<br \/>\n\u201eJeigu \u017emon\u0117s u\u017e \u0161ildym\u0105 ir kitus energetinius i\u0161teklius sumoka daugiau nei 20 proc. savo pajam\u0173, tuomet reikia skambinti pavojaus varpais, nes ka\u017ekas yra negerai su pajamomis arba su i\u0161laidomis, tada jau prasideda energetinis skurdas. Nors kalbama apie visas i\u0161laidas energetikai, ta\u010diau \u0161ildymas ir sudaro j\u0173 did\u017eiausi\u0105 dal\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 pa\u0161nekovas. Jo nuomone, normalu b\u016bt\u0173, jei \u0161ios i\u0161laidos sudaryt\u0173 5-10 proc. m\u0117nesio pajam\u0173. Pavyzd\u017eiu jis pateik\u0117 skandinavus, kurie u\u017e \u0161ildym\u0105 moka ma\u017eiau nei Lietuvoje, nors u\u017edirba ne vien\u0105 kart\u0105 daugiau. To prie\u017eastis \u2013 ir \u0161ilumos kaina, ir nam\u0173 kokyb\u0117. <em>Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai&#8221; \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 22- 29 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.<\/em> <em>Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 85 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklaustas 1005 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<\/em> <em>Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/em> <strong><font color=\"#6699cc\">Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/strong><font color=\"#000000\">&nbsp;<\/font> <strong>Kokia dalis J\u016bs\u0173 nam\u0173 \u016bkio pajam\u0173 tenka b\u016bsto \u0161ildymui? (proc.)<\/strong> <strong>Kaip per paskutinius trejus metus vidutini\u0161kai pasikeit\u0117 J\u016bs\u0173 gaunamos m\u0117nesin\u0117s s\u0105skaitos u\u017e \u0161ildym\u0105 centralizuot\u0105 \u0161ildym\u0105? Klausimas tik turintiems centralizuot\u0105 \u0161ildym\u0105 (proc.)<\/strong> &nbsp;<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Per pastaruosius trejus metus daugumos daugiabu\u010di\u0173 gyventoj\u0173 i\u0161laidos \u0161ildymui padid\u0117jo, daugiau nei pus\u0117 j\u0173 nurod\u0117, kad jos i\u0161augo iki 100 Lt, rodo DELFI u\u017esakymu rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-7024","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7024","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7024"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7024\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7024"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7024"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7024"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}