{"id":7023,"date":"2010-10-21T00:00:00","date_gmt":"2010-10-20T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/namu-ukiu-biudzetu-tyrimas-kas-pasikeite-gyventoju-piniginese-per-dvejus-nuosmukio-metus\/"},"modified":"2023-05-27T13:50:00","modified_gmt":"2023-05-27T11:50:00","slug":"namu-ukiu-biudzetu-tyrimas-kas-pasikeite-gyventoju-piniginese-per-dvejus-nuosmukio-metus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/namu-ukiu-biudzetu-tyrimas-kas-pasikeite-gyventoju-piniginese-per-dvejus-nuosmukio-metus\/","title":{"rendered":"Nam\u0173 \u016bki\u0173 biud\u017eet\u0173 tyrimas: kas pasikeit\u0117 gyventoj\u0173 pinigin\u0117se per dvejus nuosmukio metus"},"content":{"rendered":"<p>\u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto u\u017esakymu rugs\u0117jo m\u0117nes\u012f \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko nam\u0173 \u016bki\u0173 finansin\u0117s situacijos ir finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 tyrim\u0105, kuris sudar\u0117 galimybes po dviej\u0173 ekonominio nuosmukio met\u0173 \u012fvertinti \u0161iandienin\u0119 Lietuvos nam\u0173 \u016bki\u0173 finansin\u0119 situacij\u0105. Didel\u0117 dalis \u0161i\u0173 duomen\u0173 nebuvo atnaujinti nuo paskutinio Statistikos departamento nam\u0173 \u016bki\u0173 biud\u017eet\u0173 tyrimo, atlikto 2008 m. <strong>Vidutin\u0117s nam\u0173 \u016bkio pajamos per m\u0117nes\u012f \u2013 1922 Lt<\/strong> Naujojo tyrimo duomenimis, \u0161iuo metu Lietuvos nam\u0173 \u016bkiuose kartu gyvena ir bendr\u0105 \u016bk\u012f veda vidutini\u0161kai 2,57 \u017emoni\u0173, o vienam nam\u0173 \u016bkio nariui per m\u0117nes\u012f tenka apie 838 Lt pajam\u0173. Lyginant su 2008 m. duomenimis, vienam nam\u0173 \u016bkio nariui i\u0161laidos suma\u017e\u0117jo daugiau nei 15 proc. Vertinat vidutines bendras nam\u0173 \u016bkio pajamas, jos siekia 1922 Lt, ta\u010diau iki 1000 Lt per m\u0117nes\u012f pajam\u0173 gauna net 25 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173 (vidutin\u0117s pajamos per m\u0117nes\u012f \u0161ioje grup\u0117je sudaro 786 Lt). Kaimo vietovi\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 pajamos yra 23 proc. ma\u017eesn\u0117s u\u017e vidutines (1481 Lt), o kartu gyvenan\u010di\u0173 ir bendr\u0105 \u016bk\u012f vedan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius \u010dia yra did\u017eiausias \u2013 2,6. Did\u017eiuosiuose miestuose nam\u0173 \u016bkiai ma\u017eiausi (2,56 \u017emon\u0117s), bet j\u0173 pajamos did\u017eiausios \u2013 2378 Lt per m\u0117n. Kituose miestuose nam\u0173 \u016bkiai susideda i\u0161 2,57 \u017emoni\u0173, o bendros j\u0173 pajamos siekia 1709 Lt. \u201eNepaisant to, finansin\u0119 gerov\u0119 kaimo vietovi\u0173 nam\u0173 \u016bkiai vertina geriau nei gyvenantys didmies\u010diuose, \u2013 pastebi \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117 Lietuvoje Odeta Blo\u017eien\u0117. \u2013 Tai \u012frodo, jog augant pajamoms auga ir poreikiai, tampame reiklesni, labiau siekiame patogumo, komforto.\u201c Tyrimo rezultatai rodo, kad tolstant nuo did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 daug\u0117ja nam\u0173 \u016bki\u0173, kuri\u0173 maitintojas (asmuo, gaunantis daugiausia pajam\u0173) yra bedarbis arba pensininkas. Be to, daugiau nei kas ketvirtame (26 proc.) nam\u0173 \u016bkyje apskritai n\u0117ra pajam\u0173 u\u017e darb\u0105 gaunan\u010di\u0173 asmen\u0173. \u201eTai rei\u0161kia, kad daugelis Lietuvos nam\u0173 \u016bki\u0173, ypa\u010d gyvenan\u010di\u0173 kaimo vietov\u0117se, yra visi\u0161kai ar i\u0161 dalies priklausomi nuo socialini\u0173 i\u0161mok\u0173, \u2013 komentuoja O. Blo\u017eien\u0117. \u2013 Tiesa, gyventojai randa ir kit\u0173 b\u016bd\u0173, kaip gauti pajam\u0173: vasar\u0105 Instituto u\u017esakymu atliktas bedarbi\u0173 tyrimas parod\u0117, net 54 proc. oficialaus darbo neturin\u010di\u0173 asmen\u0173 gauna su \u012fvairia darbine veikla susijusi\u0173 pajam\u0173.\u201c <strong>Daugiausiai i\u0161leid\u017eiama maistui ir b\u016bsto i\u0161laikymui<\/strong> Vidutin\u0117s viso nam\u0173 \u016bkio i\u0161laidos per m\u0117nes\u012f siekia 1637 Lt. Nam\u0173 \u016bkio i\u0161laid\u0173 strukt\u016broje did\u017eiausi\u0105 dal\u012f sudaro maisto produktai ir nealkoholiniai g\u0117rimai (34 proc.), b\u016bsto i\u0161laikymas (17 proc.) ir i\u0161laidos transportui, kurui (8 proc.).&nbsp;&nbsp; Daugiau nei 2500 Lt pajam\u0173 gaunantys nam\u0173 \u016bkiai absoliu\u010dia suma maistui ir nealkoholiniams g\u0117rimams i\u0161leid\u017eia 3 kartus daugiau nei gaunantys iki 1000 Lt (atitinkamai 897 Lt ir 292 Lt), ta\u010diau pastar\u0173j\u0173 biud\u017eete i\u0161laid\u0173 maistui procentin\u0117 dalis yra 7,6 proc. punkto didesn\u0117 ir siekia 38,3 proc. Tai gali reik\u0161ti, kad auk\u0161tesni\u0173 pajam\u0173 nam\u0173 \u016bkiai perka brangesnius, kokybi\u0161kesnius, \u012fvairesnius maisto produktus, taip pat tai, kad jie re\u010diau planuoja apsipirkim\u0105, tod\u0117l \u012f j\u0173 krep\u0161elius patenka nenumatyt\u0173 pirkini\u0173, d\u0117l ko kartais dal\u012f maisto produkt\u0173 tenka i\u0161mesti. Auk\u0161tesnio pajam\u0173 lygio nam\u0173 \u016bkiai daugiau i\u0161laid\u0173 skiria ir komforto k\u016brimui: transportui, mokes\u010diams u\u017e ry\u0161ius, TV ir informacin\u0117ms technologijoms, r\u016bbams, avalynei, laisvalaikiui. Per pastaruosius dvejus metus nam\u0173 \u016bkiai taup\u0117 neb\u016btiniausi\u0173 i\u0161laid\u0173 \u2013 r\u016bb\u0173 ir avalyn\u0117s, poilsio, kult\u016bros, kavini\u0173 ir pan. \u2013 s\u0105skaita. \u201e\u0160i\u0173 i\u0161laid\u0173 dalies biud\u017eete ma\u017e\u0117jimas yra nulemtas dviej\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Pirma, ma\u017e\u0117jo toki\u0173 preki\u0173 ir paslaug\u0173 kainos, antra, smuko vartojimo apimtys. Taigi gyventojai taup\u0117, o ekonomin\u0117s aplinkyb\u0117s tai daryti jiems pad\u0117jo\u201c, \u2013 sako O. Blo\u017eien\u0117. Kaimo vietov\u0117se gyvenan\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 i\u0161laidos d\u0117l ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173 ir ma\u017eiau galimybi\u0173 i\u0161leisti pinigus vidutini\u0161kai tesudaro 60 proc. did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 gyventoj\u0173 i\u0161laid\u0173 (atitinkamai 2002 Lt ir 1181 Lt).&nbsp; <strong>Galimybi\u0173 atsid\u0117ti santaupoms atranda 41 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173<\/strong> Taupymui vidutinis nam\u0173 \u016bkis atsideda vidutini\u0161kai 4,45 proc. pajam\u0173. Komentuodama \u0161iuos duomenis \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tai \u2013 vidutinio nam\u0173 \u016bkio situacija: \u201eRealyb\u0117 yra tokia, kad net 59 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173 po vis\u0173 b\u016btin\u0173j\u0173 m\u0117nesio i\u0161laid\u0173, mokes\u010di\u0173, finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 padengimo atsargai nelieka n\u0117 lito. Tuo metu taupymo galimybi\u0173 atrandantys nam\u0173 \u016bkiai kaupimui skiria vidutini\u0161kai 11 proc. savo pajam\u0173 &#8211; tai sudaro apie 308 Lt per m\u0117nes\u012f.\u201c <strong>Finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 turi beveik kas tre\u010dias nam\u0173 \u016bkis<\/strong> Vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 turi 27 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173, tam jie skiria per 16 proc. savo i\u0161laid\u0173. Da\u017eniausiai vienaip ar kitaip \u012fsipareigoj\u0119 yra did\u017eiausias pajamas turintys nam\u0173 \u016bkiai: 52 proc gaunan\u010di\u0173 daugiau nei 2500 Lt pajam\u0173 turi finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 . Turin\u010di\u0173 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 pajamos yra apie 50 proc. didesn\u0117s nei neturin\u010di\u0173 \u2013 atitinkamai 2546 Lt ir 1690 Lt. \u201eSvarbu pasteb\u0117ti tai, kad kas de\u0161imtas finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 turintis nam\u0173 \u016bkis yra \u201ebedarbis\u201c, t.y. jame n\u0117ra dirban\u010di\u0173 asmen\u0173, \u2013 tyrimo rezultat\u0173 apibendrinim\u0105 t\u0119sia O. Blo\u017eien\u0117. &#8211; Negal\u0117dami u\u017esitikrinti reguliari\u0173 su darbo santykiais susijusi\u0173 pajam\u0173 ir pasibaigus socialinei paramai ir\/ar paskol\u0173 \u012fmok\u0173 atid\u0117jimui, \u0161ie nam\u0173 \u016bkiai gali susidurti su dar didesn\u0117mis finansin\u0117mis problemomis. Tad svarbu nedelsti ir apie finansin\u0119 situacij\u0105 kalb\u0117tis su savo kreditoriais.\u201c <strong>Gyvenimo lygis \u2013 i\u0161 vidutinio \u012f \u017eemesn\u012f<\/strong> Pa\u010di\u0173 \u0161alies nam\u0173 \u016bki\u0173 atstov\u0173 nuomone, 14 proc. i\u0161 j\u0173 \u0161iandien gyvena skurd\u017eiai, dar 27 proc. savo nam\u0173 \u016bkio gyvenimo lyg\u012f vadina \u017eemesniu u\u017e vidutin\u012f. \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117s Lietuvoje O. Blo\u017eien\u0117s teigimu, lyginant \u0161io tyrimo ir 2008 m. Statistikos departamento paskutin\u012f kart\u0105 atlikto nam\u0173 \u016bki\u0173 biud\u017eet\u0173 tyrimo duomenis, ai\u0161k\u0117ja, kad labiausiai situacija keit\u0117si iki kriz\u0117s vidutini\u0161kai gyvenusiuose nam\u0173 \u016bkiuose. \u201eGyvenimo lygio vertinimas \u2013 tai subjektyvi pa\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 nari\u0173 nuomon\u0117 apie j\u0173 gyvenimo s\u0105lygas vis\u0173 \u0161alies nam\u0173 \u016bki\u0173 kontekste. Prie\u0161 por\u0105 met\u0173 savo gyvenim\u0105 skurd\u017eiu vadino 2 proc. \u0161alies nam\u0173 \u016bki\u0173, dabar toki\u0173 \u2013 jau 12 procentini\u0173 punkt\u0173 daugiau\u201c, \u2013 naujojo tyrimo rezultatus komentuoja O. Blo\u017eien\u0117, atkreipdama d\u0117mes\u012f, kad dar didesni pasikeitimai matyti vidutini\u0161kai gyvenan\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 grup\u0117je. 2008 m. vidutini\u0161kai savo nam\u0173 \u016bkio finansin\u0119 situacij\u0105 vertino 69 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173 atstov\u0173, \u0161iandien \u2013 jau tik 51 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173. Auk\u0161\u010diau vidutinio lygio gyvenantys sako 6 proc., pasiturimai \u2013 vos 1 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173. Asmenini\u0173 finans\u0173 ekspert\u0117 primena, jog tok\u012f savo finansin\u0117s situacijos vertinim\u0105 gali lemti ne tik faktiniai gyventoj\u0173 finansin\u0117s situacijos poky\u010diai (suma\u017e\u0117jusios pajamos, nedarbas ir pan.), bet ir tai, kokioje aplinkoje nam\u0173 \u016bkiai gyvena, t.y. su kuo lygina savo situacij\u0105. \u0160tai, pavyzd\u017eiui, blogiau savo gyvenimo lyg\u012f vertina penki\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 gyventojai: \u010dia skurd\u017eiai gyvenantys mano 18 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173, o kituose miestuose bei kaimo vietov\u0117se \u2013 atitinkamai 13 ir 9 proc. Instituto ekspert\u0173 vertinimu, tai gali b\u016bti nulemta \u017eemesnio pragyvenimo lygio kaimuose (ypa\u010d b\u016bsto i\u0161laikymo ka\u0161t\u0173, kurie statistinio nam\u0173 \u016bkio biud\u017eete sudaro antr\u0105 pagal dyd\u012f i\u0161laid\u0173 grup\u0119, prasme), ma\u017eesn\u0117s paslaug\u0173 pasi\u016blos (ma\u017eiau galimybi\u0173 ir pagund\u0173 i\u0161laidauti), nat\u016brinio \u016bkio \u012ftakos (gali patys u\u017esiauginti kai kuriuos maisto produktus) bei pa\u010dios nedideli\u0173 atstum\u0173 vietov\u0117s (i\u0161laid\u0173 transportui nelieka ar yra reik\u0161mingai ma\u017eesn\u0117s). Apie tyrim\u0105. Nam\u0173 \u016bki\u0173 finansin\u0117s situacijos ir finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 tyrim\u0105 \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto u\u017esakymu 2010 m. rugs\u0117jo 2-24 d. atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu visoje Lietuvoje i\u0161 viso apklausti 1003 respondentai nuo 18 iki 75 m. Toks pat tyrimas Instituto iniciatyvas bus atliekamas kiekvienais metais. D\u0117l smulkesni\u0173 tyrimo duomen\u0173 kreipkit\u0117s \u012f \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 institut\u0105, el.p. <a href=\"mailto:asmeniniufinansuinstitutas@swedbank.lt\">asmeniniufinansuinstitutas@swedbank.lt<\/a>. Apie \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 institut\u0105. Institutas yra nepriklausoma \u201eSwedbank&#8221; banko dalis. Jo paskirtis \u2013 atid\u017eiai steb\u0117ti ir tirti gyventoj\u0173 finansin\u0117s situacijos poky\u010dius bei \u0161viesti visuomen\u0119 asmenini\u0173 finans\u0173 valdymo klausimais. 2009 m. Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje&nbsp; \u012fkurti institutai yra \u0160vedijoje jau nuo 1960 m. veikian\u010dio Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto padaliniai vietin\u0117se rinkose. <strong>Priedas Nr. 1. Nam\u0173 \u016bki\u0173 pajamos<\/strong> <strong>Priedas Nr. 2. Nam\u0173 \u016bki\u0173 vartojimo i\u0161laid\u0173 strukt\u016bra (vienam nam\u0173 \u016bkio nariui per m\u0117n.)<\/strong> <em>*Statistikos departamento nam\u0173 \u016bki\u0173 biud\u017eet\u0173 tyrimo duomenys, perskai\u010diuoti pagal pateikiamas i\u0161laid\u0173 kategorijas<\/em> <strong>Priedas Nr. 3 Nam\u0173 \u016bki\u0173 gyvenimo lygio vertinimas<\/strong> \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto u\u017esakymu rugs\u0117jo m\u0117nes\u012f \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko nam\u0173 \u016bki\u0173 finansin\u0117s situacijos ir finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 tyrim\u0105, kuris sudar\u0117 galimybes po dviej\u0173 ekonominio nuosmukio met\u0173 \u012fvertinti \u0161iandienin\u0119 Lietuvos nam\u0173 \u016bki\u0173 finansin\u0119 situacij\u0105. Didel\u0117 dalis \u0161i\u0173 duomen\u0173 nebuvo atnaujinti nuo paskutinio Statistikos departamento nam\u0173 \u016bki\u0173 biud\u017eet\u0173 tyrimo, atlikto 2008 m. <strong>Vidutin\u0117s nam\u0173 \u016bkio pajamos per m\u0117nes\u012f \u2013 1922 Lt<\/strong> Naujojo tyrimo duomenimis, \u0161iuo metu Lietuvos nam\u0173 \u016bkiuose kartu gyvena ir bendr\u0105 \u016bk\u012f veda vidutini\u0161kai 2,57 \u017emoni\u0173, o vienam nam\u0173 \u016bkio nariui per m\u0117nes\u012f tenka apie 838 Lt pajam\u0173. Lyginant su 2008 m. duomenimis, vienam nam\u0173 \u016bkio nariui i\u0161laidos suma\u017e\u0117jo daugiau nei 15 proc. Vertinat vidutines bendras nam\u0173 \u016bkio pajamas, jos siekia 1922 Lt, ta\u010diau iki 1000 Lt per m\u0117nes\u012f pajam\u0173 gauna net 25 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173 (vidutin\u0117s pajamos per m\u0117nes\u012f \u0161ioje grup\u0117je sudaro 786 Lt). Kaimo vietovi\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 pajamos yra 23 proc. ma\u017eesn\u0117s u\u017e vidutines (1481 Lt), o kartu gyvenan\u010di\u0173 ir bendr\u0105 \u016bk\u012f vedan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius \u010dia yra did\u017eiausias \u2013 2,6. Did\u017eiuosiuose miestuose nam\u0173 \u016bkiai ma\u017eiausi (2,56 \u017emon\u0117s), bet j\u0173 pajamos did\u017eiausios \u2013 2378 Lt per m\u0117n. Kituose miestuose nam\u0173 \u016bkiai susideda i\u0161 2,57 \u017emoni\u0173, o bendros j\u0173 pajamos siekia 1709 Lt. \u201eNepaisant to, finansin\u0119 gerov\u0119 kaimo vietovi\u0173 nam\u0173 \u016bkiai vertina geriau nei gyvenantys didmies\u010diuose, \u2013 pastebi \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117 Lietuvoje Odeta Blo\u017eien\u0117. \u2013 Tai \u012frodo, jog augant pajamoms auga ir poreikiai, tampame reiklesni, labiau siekiame patogumo, komforto.\u201c Tyrimo rezultatai rodo, kad tolstant nuo did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 daug\u0117ja nam\u0173 \u016bki\u0173, kuri\u0173 maitintojas (asmuo, gaunantis daugiausia pajam\u0173) yra bedarbis arba pensininkas. Be to, daugiau nei kas ketvirtame (26 proc.) nam\u0173 \u016bkyje apskritai n\u0117ra pajam\u0173 u\u017e darb\u0105 gaunan\u010di\u0173 asmen\u0173. \u201eTai rei\u0161kia, kad daugelis Lietuvos nam\u0173 \u016bki\u0173, ypa\u010d gyvenan\u010di\u0173 kaimo vietov\u0117se, yra visi\u0161kai ar i\u0161 dalies priklausomi nuo socialini\u0173 i\u0161mok\u0173, \u2013 komentuoja O. Blo\u017eien\u0117. \u2013 Tiesa, gyventojai randa ir kit\u0173 b\u016bd\u0173, kaip gauti pajam\u0173: vasar\u0105 Instituto u\u017esakymu atliktas bedarbi\u0173 tyrimas parod\u0117, net 54 proc. oficialaus darbo neturin\u010di\u0173 asmen\u0173 gauna su \u012fvairia darbine veikla susijusi\u0173 pajam\u0173.\u201c <strong>Daugiausiai i\u0161leid\u017eiama maistui ir b\u016bsto i\u0161laikymui<\/strong> Vidutin\u0117s viso nam\u0173 \u016bkio i\u0161laidos per m\u0117nes\u012f siekia 1637 Lt. Nam\u0173 \u016bkio i\u0161laid\u0173 strukt\u016broje did\u017eiausi\u0105 dal\u012f sudaro maisto produktai ir nealkoholiniai g\u0117rimai (34 proc.), b\u016bsto i\u0161laikymas (17 proc.) ir i\u0161laidos transportui, kurui (8 proc.).&nbsp;&nbsp; Daugiau nei 2500 Lt pajam\u0173 gaunantys nam\u0173 \u016bkiai absoliu\u010dia suma maistui ir nealkoholiniams g\u0117rimams i\u0161leid\u017eia 3 kartus daugiau nei gaunantys iki 1000 Lt (atitinkamai 897 Lt ir 292 Lt), ta\u010diau pastar\u0173j\u0173 biud\u017eete i\u0161laid\u0173 maistui procentin\u0117 dalis yra 7,6 proc. punkto didesn\u0117 ir siekia 38,3 proc. Tai gali reik\u0161ti, kad auk\u0161tesni\u0173 pajam\u0173 nam\u0173 \u016bkiai perka brangesnius, kokybi\u0161kesnius, \u012fvairesnius maisto produktus, taip pat tai, kad jie re\u010diau planuoja apsipirkim\u0105, tod\u0117l \u012f j\u0173 krep\u0161elius patenka nenumatyt\u0173 pirkini\u0173, d\u0117l ko kartais dal\u012f maisto produkt\u0173 tenka i\u0161mesti. Auk\u0161tesnio pajam\u0173 lygio nam\u0173 \u016bkiai daugiau i\u0161laid\u0173 skiria ir komforto k\u016brimui: transportui, mokes\u010diams u\u017e ry\u0161ius, TV ir informacin\u0117ms technologijoms, r\u016bbams, avalynei, laisvalaikiui. Per pastaruosius dvejus metus nam\u0173 \u016bkiai taup\u0117 neb\u016btiniausi\u0173 i\u0161laid\u0173 \u2013 r\u016bb\u0173 ir avalyn\u0117s, poilsio, kult\u016bros, kavini\u0173 ir pan. \u2013 s\u0105skaita. \u201e\u0160i\u0173 i\u0161laid\u0173 dalies biud\u017eete ma\u017e\u0117jimas yra nulemtas dviej\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Pirma, ma\u017e\u0117jo toki\u0173 preki\u0173 ir paslaug\u0173 kainos, antra, smuko vartojimo apimtys. Taigi gyventojai taup\u0117, o ekonomin\u0117s aplinkyb\u0117s tai daryti jiems pad\u0117jo\u201c, \u2013 sako O. Blo\u017eien\u0117. Kaimo vietov\u0117se gyvenan\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 i\u0161laidos d\u0117l ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173 ir ma\u017eiau galimybi\u0173 i\u0161leisti pinigus vidutini\u0161kai tesudaro 60 proc. did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 gyventoj\u0173 i\u0161laid\u0173 (atitinkamai 2002 Lt ir 1181 Lt).&nbsp; <strong>Galimybi\u0173 atsid\u0117ti santaupoms atranda 41 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173<\/strong> Taupymui vidutinis nam\u0173 \u016bkis atsideda vidutini\u0161kai 4,45 proc. pajam\u0173. Komentuodama \u0161iuos duomenis \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tai \u2013 vidutinio nam\u0173 \u016bkio situacija: \u201eRealyb\u0117 yra tokia, kad net 59 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173 po vis\u0173 b\u016btin\u0173j\u0173 m\u0117nesio i\u0161laid\u0173, mokes\u010di\u0173, finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 padengimo atsargai nelieka n\u0117 lito. Tuo metu taupymo galimybi\u0173 atrandantys nam\u0173 \u016bkiai kaupimui skiria vidutini\u0161kai 11 proc. savo pajam\u0173 &#8211; tai sudaro apie 308 Lt per m\u0117nes\u012f.\u201c <strong>Finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 turi beveik kas tre\u010dias nam\u0173 \u016bkis<\/strong> Vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 turi 27 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173, tam jie skiria per 16 proc. savo i\u0161laid\u0173. Da\u017eniausiai vienaip ar kitaip \u012fsipareigoj\u0119 yra did\u017eiausias pajamas turintys nam\u0173 \u016bkiai: 52 proc gaunan\u010di\u0173 daugiau nei 2500 Lt pajam\u0173 turi finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 . Turin\u010di\u0173 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 pajamos yra apie 50 proc. didesn\u0117s nei neturin\u010di\u0173 \u2013 atitinkamai 2546 Lt ir 1690 Lt. \u201eSvarbu pasteb\u0117ti tai, kad kas de\u0161imtas finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 turintis nam\u0173 \u016bkis yra \u201ebedarbis\u201c, t.y. jame n\u0117ra dirban\u010di\u0173 asmen\u0173, \u2013 tyrimo rezultat\u0173 apibendrinim\u0105 t\u0119sia O. Blo\u017eien\u0117. &#8211; Negal\u0117dami u\u017esitikrinti reguliari\u0173 su darbo santykiais susijusi\u0173 pajam\u0173 ir pasibaigus socialinei paramai ir\/ar paskol\u0173 \u012fmok\u0173 atid\u0117jimui, \u0161ie nam\u0173 \u016bkiai gali susidurti su dar didesn\u0117mis finansin\u0117mis problemomis. Tad svarbu nedelsti ir apie finansin\u0119 situacij\u0105 kalb\u0117tis su savo kreditoriais.\u201c <strong>Gyvenimo lygis \u2013 i\u0161 vidutinio \u012f \u017eemesn\u012f<\/strong> Pa\u010di\u0173 \u0161alies nam\u0173 \u016bki\u0173 atstov\u0173 nuomone, 14 proc. i\u0161 j\u0173 \u0161iandien gyvena skurd\u017eiai, dar 27 proc. savo nam\u0173 \u016bkio gyvenimo lyg\u012f vadina \u017eemesniu u\u017e vidutin\u012f. \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117s Lietuvoje O. Blo\u017eien\u0117s teigimu, lyginant \u0161io tyrimo ir 2008 m. Statistikos departamento paskutin\u012f kart\u0105 atlikto nam\u0173 \u016bki\u0173 biud\u017eet\u0173 tyrimo duomenis, ai\u0161k\u0117ja, kad labiausiai situacija keit\u0117si iki kriz\u0117s vidutini\u0161kai gyvenusiuose nam\u0173 \u016bkiuose. \u201eGyvenimo lygio vertinimas \u2013 tai subjektyvi pa\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 nari\u0173 nuomon\u0117 apie j\u0173 gyvenimo s\u0105lygas vis\u0173 \u0161alies nam\u0173 \u016bki\u0173 kontekste. Prie\u0161 por\u0105 met\u0173 savo gyvenim\u0105 skurd\u017eiu vadino 2 proc. \u0161alies nam\u0173 \u016bki\u0173, dabar toki\u0173 \u2013 jau 12 procentini\u0173 punkt\u0173 daugiau\u201c, \u2013 naujojo tyrimo rezultatus komentuoja O. Blo\u017eien\u0117, atkreipdama d\u0117mes\u012f, kad dar didesni pasikeitimai matyti vidutini\u0161kai gyvenan\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 grup\u0117je. 2008 m. vidutini\u0161kai savo nam\u0173 \u016bkio finansin\u0119 situacij\u0105 vertino 69 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173 atstov\u0173, \u0161iandien \u2013 jau tik 51 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173. Auk\u0161\u010diau vidutinio lygio gyvenantys sako 6 proc., pasiturimai \u2013 vos 1 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173. Asmenini\u0173 finans\u0173 ekspert\u0117 primena, jog tok\u012f savo finansin\u0117s situacijos vertinim\u0105 gali lemti ne tik faktiniai gyventoj\u0173 finansin\u0117s situacijos poky\u010diai (suma\u017e\u0117jusios pajamos, nedarbas ir pan.), bet ir tai, kokioje aplinkoje nam\u0173 \u016bkiai gyvena, t.y. su kuo lygina savo situacij\u0105. \u0160tai, pavyzd\u017eiui, blogiau savo gyvenimo lyg\u012f vertina penki\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 gyventojai: \u010dia skurd\u017eiai gyvenantys mano 18 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173, o kituose miestuose bei kaimo vietov\u0117se \u2013 atitinkamai 13 ir 9 proc. Instituto ekspert\u0173 vertinimu, tai gali b\u016bti nulemta \u017eemesnio pragyvenimo lygio kaimuose (ypa\u010d b\u016bsto i\u0161laikymo ka\u0161t\u0173, kurie statistinio nam\u0173 \u016bkio biud\u017eete sudaro antr\u0105 pagal dyd\u012f i\u0161laid\u0173 grup\u0119, prasme), ma\u017eesn\u0117s paslaug\u0173 pasi\u016blos (ma\u017eiau galimybi\u0173 ir pagund\u0173 i\u0161laidauti), nat\u016brinio \u016bkio \u012ftakos (gali patys u\u017esiauginti kai kuriuos maisto produktus) bei pa\u010dios nedideli\u0173 atstum\u0173 vietov\u0117s (i\u0161laid\u0173 transportui nelieka ar yra reik\u0161mingai ma\u017eesn\u0117s). Apie tyrim\u0105. Nam\u0173 \u016bki\u0173 finansin\u0117s situacijos ir finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 tyrim\u0105 \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto u\u017esakymu 2010 m. rugs\u0117jo 2-24 d. atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu visoje Lietuvoje i\u0161 viso apklausti 1003 respondentai nuo 18 iki 75 m. Toks pat tyrimas Instituto iniciatyvas bus atliekamas kiekvienais metais. D\u0117l smulkesni\u0173 tyrimo duomen\u0173 kreipkit\u0117s \u012f \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 institut\u0105, el.p. <a href=\"mailto:asmeniniufinansuinstitutas@swedbank.lt\">asmeniniufinansuinstitutas@swedbank.lt<\/a>. Apie \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 institut\u0105. Institutas yra nepriklausoma \u201eSwedbank&#8221; banko dalis. Jo paskirtis \u2013 atid\u017eiai steb\u0117ti ir tirti gyventoj\u0173 finansin\u0117s situacijos poky\u010dius bei \u0161viesti visuomen\u0119 asmenini\u0173 finans\u0173 valdymo klausimais. 2009 m. Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje&nbsp; \u012fkurti institutai yra \u0160vedijoje jau nuo 1960 m. veikian\u010dio Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto padaliniai vietin\u0117se rinkose. <strong>Priedas Nr. 1. Nam\u0173 \u016bki\u0173 pajamos<\/strong> <strong>Priedas Nr. 2. Nam\u0173 \u016bki\u0173 vartojimo i\u0161laid\u0173 strukt\u016bra (vienam nam\u0173 \u016bkio nariui per m\u0117n.)<\/strong> <em>*Statistikos departamento nam\u0173 \u016bki\u0173 biud\u017eet\u0173 tyrimo duomenys, perskai\u010diuoti pagal pateikiamas i\u0161laid\u0173 kategorijas<\/em> <strong>Priedas Nr. 3 Nam\u0173 \u016bki\u0173 gyvenimo lygio vertinimas<\/strong><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto u\u017esakymu rugs\u0117jo m\u0117nes\u012f \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko nam\u0173 \u016bki\u0173 finansin\u0117s situacijos ir finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 tyrim\u0105, kuris sudar\u0117 galimybes po dviej\u0173 ekonominio nuosmukio met\u0173 \u012fvertinti \u0161iandienin\u0119 Lietuvos nam\u0173 \u016bki\u0173 finansin\u0119 situacij\u0105.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-7023","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7023","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7023"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7023\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7023"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7023"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7023"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}