Beveik po tre\u010ddal\u012f Lietuvos gyventoj\u0173 prisipa\u017e\u012fsta norintys daugiau jud\u0117ti, sveikiau maitintis, i\u0161mokti valdyti stres\u0105, o ketvirtadalis nor\u0117t\u0173 daugiau laiko skirti sau. Kaip parod\u0117 Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c DELFI u\u017esakymu atliktas tyrimas, tai geid\u017eiamiausi lietuvi\u0173 gyvenimo b\u016bdo poky\u010diai. Ta\u010diau vos 14 proc. respondent\u0173 tyrimo metu buvo pavyk\u0119 \u0161iuos poky\u010dius \u012fgyvendinti.
Pokytis Nr. 1 \u2013 daugiau jud\u0117ti Tyrimo duomenimis, gyvenimo b\u016bdo pageidaujamus poky\u010dius labiausiai apsprend\u017eia respondent\u0173 lytis bei am\u017eius. Lietuvos moter\u0173 geid\u017eiamiausi poky\u010diai \u0161iais metais \u2013 skirti daugiau laiko sau, sveikiau maitintis ir daugiau jud\u0117ti. Vyrai da\u017eniau pageidauja daugiau jud\u0117ti, mesti r\u016bkyti bei skirti daugiau laiko \u0161eimai, draugams. Skamba kiek paradoksaliai, ta\u010diau noras daugiau jud\u0117ti ir sportuoti tapo geid\u017eiamiausiu gyvenimo b\u016bdo poky\u010diu jauniausioje (18-25 m.) am\u017eiaus grup\u0117je. 25-45 am\u017eiaus gyventoj\u0173 siektini tikslai \u2013 i\u0161mokti valdyti stres\u0105 bei rasti daugiau laiko sau. Nuo 35 m. smarkiai i\u0161auga sveikos mitybos poreikis. 45-55 m. am\u017eiaus grup\u0117je taip pat vyrauja poreikis sveikiau maitintis, skirti daugiau laiko sau. 55 m.ir vyresni tyrimo dalyviai da\u017eniau jau\u010diasi nepakankamai sveikai besimaitinantys bei per ma\u017eai judantys. Be to, \u0161ioje am\u017eiaus grup\u0117je ry\u0161kesnis poreikis tapti taupesniam. \u017durnale \u201eFocus\u201c paskelbti analogi\u0161ko vokie\u010di\u0173 apklausos tyrimo rezultatai rodo, kad pastarosios \u0161alies gyventojai labiausiai nor\u0117t\u0173 geriau valdyti stres\u0105, skirti daugiau laiko \u0161eimai bei draugams, daugiau jud\u0117ti (\u0161altinis \u2013 DAK). Lietuvos respondentai be jau min\u0117t\u0173 punkt\u0173 taip pat \u012fvardijo norintys daugiau laiko skirti \u0161eimai bei draugams, mesti r\u016bkyti ir numesti svorio. \u0160ie teiginiai sulauk\u0117 pana\u0161aus skai\u010diaus, apie penktadalio, respondent\u0173 palaikymo. Ma\u017eiausiai lietuvi\u0173 nor\u0117t\u0173 pakeisti \u012fprot\u012f daug laiko praleisti prie televizoriaus (7,7 proc.) bei vartoti alkohol\u012f (7,5 proc.). K\u0105 \u0161iais metais savo gyvenimo b\u016bde labiausiai nor\u0117tum\u0117te pakeisti? (proc.)<\/b> Galimi keli atsakym\u0173 variantai. Atsakym\u0173 suma vir\u0161ija 100 proc.<\/i> Gyventi sveikiau band\u0117 ne kart\u0105<\/b> Poreikis numesti svorio, skirti daugiau laiko sau bei daugiau jud\u0117ti, sportuoti yra, galima sakyti, \u017emogaus valios silpnumo liudininkai \u2013 daugiau nei du tre\u010ddaliai \u0161iuos poreikius \u012fvardijusi\u0173 tyrimo dalyvi\u0173 prisipa\u017eino, kad band\u0117 tokius poky\u010dius savo gyvenime \u012fgyvendinti ir anks\u010diau. O \u0161tai noras ma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo televizoriaus yra pakankamai \u201enaujas\u201c \u2013 tik 35 proc. \u0161\u012f tiksl\u0105 \u012fvardijusi\u0173, band\u0117 \u0161io tikslo siekti ir anks\u010diau. Ar band\u0117te tai daryti anks\u010diau? (proc.)<\/b> Netinkamus \u017emoni\u0173 \u012fpro\u010dius, kaip vien\u0105 svarbiausi\u0173 visuomen\u0117s sveikatos problem\u0173, nuolat savo kasmetiniame prane\u0161ime mini ir Nacionalin\u0117 sveikatos taryba. Anot Tarybos pirmininko Juozo Pundziaus, kit\u0173 \u0161ali\u0173 praktika rodo, kad \u017emoni\u0173 \u0161vietimas n\u0117ra pakankamas veiksnys, galintis juos pakeisti, ta\u010diau tai padaryt\u0173 finansiniai svertai \u2013 papildomas mokestis u\u017e sveikatai \u017ealing\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105, pavyzd\u017eiui, r\u016bkym\u0105, antsvor\u012f, girtavim\u0105. Mediko teigimu, \u0161alyse, kurios turi progresini\u0173 sveikatos draudimo mokes\u010di\u0173 praktik\u0105, tikrinamas ne tik pom\u0117gis r\u016bkyti bei gydytojo skirt\u0173 vaist\u0173 vartojimas, bet ir jud\u0117jimas. Prie \u017emogaus tvirtinamas apara\u010diukas, kuris fiksuoja jo fizin\u012f aktyvum\u0105. Jei \u017emogus juda nepakankamai, jis moka didesnius mokes\u010dius. Be to, svetur vyksta privalomi pacient\u0173 mokymai. \u017dmon\u0117s gauna sveikos gyvensenos bei mitybos pagrindus arba giliau susipa\u017e\u012fsta su savo liga bei rekomendacijomis, kaip su ja gyventi. Jei pacientas nenori mokytis, jis moka didesn\u012f sveikatos draudimo mokest\u012f. Jei pacientas nenori nieko \u017einoti apie savo lig\u0105 ir rekomendacijas, jis taip pat moka didesn\u012f sveikatos draudimo mokest\u012f. Anot J. Pundziaus, mes paveld\u0117jome nesveikos mitybos tradicij\u0105. Dirbdami sunk\u0173 fizin\u012f darb\u0105, lietuviai valgydavo riebiai ir daug. Tai liudija iki \u0161iol perkrauti vai\u0161i\u0173 stalai bei valgiara\u0161\u010diuose dominuojantys rieb\u016bs gyvulin\u0117s kilm\u0117s patiekalai. Dar viena m\u016bs\u0173 b\u0117da \u2013 ma\u017e\u0117jantis fizinis aktyvumas. Kadangi namuose tenka atlikti vis ma\u017eiau buitini\u0173 darb\u0173, gr\u012f\u017e\u0119 \u017emon\u0117s s\u0117da ant sofos prie televizoriaus. \u201eDaugelis \u017emogaus sveikat\u0105 \u017ealojan\u010di\u0173 veiksni\u0173 susij\u0119 su \u017emogaus pasirinkimu. Nors tai asmeninio \u017emogaus gyvenimo sritis, valstyb\u0117 privalo \u012fsiki\u0161ti. Tai ir vienas i\u0161 ES sveikatos politikos tiksl\u0173. \u017dmogus, kuris neinvestuoja \u012f savo sveikat\u0105 savo laiku, savo pasiry\u017eimu sportuoti, apriboti maist\u0105, turi mok\u0117ti didesn\u012f mokest\u012f. Ai\u0161ku, tokios priemon\u0117s gali \u017emones suerzinti, ta\u010diau jos neprie\u0161tarauja visuomen\u0117s solidarumo principui ir neu\u017ekrauna finansin\u0117s na\u0161tos \u017emogui, kuris susirgo ne d\u0117l gyvenimo b\u016bdo\u201c, – tikino medikas. Blogiausiai sekasi atprasti nuo televizoriaus<\/b> Pasi\u017ead\u0117jim\u0173 sau ilgiau pavyksta laikytis prad\u0117jusiems sveikiau maitintis, ma\u017eiau vartoti alkoholio. Daugiau nei pusei jau siekusi\u0173 \u0161i\u0173 tiksl\u0173 pavyko \u201ei\u0161silaikyti\u201c daugiau nei m\u0117nes\u012f, o apie 20 proc. s\u0117kmingai laikosi iki dabar. Grei\u010diausiai geri ketinimai pal\u016b\u017eta kovoje su televizoriumi \u2013 kas antras apsisprend\u0119s praleisti ma\u017eiau laiko kiurksodamas prie\u0161 televizori\u0173 prie sen\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 gr\u012f\u017eta jau po savait\u0117s. Kaip ilgai Jums pavyko laikytis sau prisiimt\u0173 \u012fsipareigojim\u0173? (proc.)<\/b> Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 sausio 17-24 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. <\/i> Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 85 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausta 1004 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose. <\/i> Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc..<\/i> Beveik po tre\u010ddal\u012f Lietuvos gyventoj\u0173 prisipa\u017e\u012fsta norintys daugiau jud\u0117ti, sveikiau maitintis, i\u0161mokti valdyti stres\u0105, o ketvirtadalis nor\u0117t\u0173 daugiau laiko skirti sau. Kaip parod\u0117 Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c DELFI u\u017esakymu atliktas tyrimas, tai geid\u017eiamiausi lietuvi\u0173 gyvenimo b\u016bdo poky\u010diai. Ta\u010diau vos 14 proc. respondent\u0173 tyrimo metu buvo pavyk\u0119 \u0161iuos poky\u010dius \u012fgyvendinti.
Pokytis Nr. 1 \u2013 daugiau jud\u0117ti Tyrimo duomenimis, gyvenimo b\u016bdo pageidaujamus poky\u010dius labiausiai apsprend\u017eia respondent\u0173 lytis bei am\u017eius. Lietuvos moter\u0173 geid\u017eiamiausi poky\u010diai \u0161iais metais \u2013 skirti daugiau laiko sau, sveikiau maitintis ir daugiau jud\u0117ti. Vyrai da\u017eniau pageidauja daugiau jud\u0117ti, mesti r\u016bkyti bei skirti daugiau laiko \u0161eimai, draugams. Skamba kiek paradoksaliai, ta\u010diau noras daugiau jud\u0117ti ir sportuoti tapo geid\u017eiamiausiu gyvenimo b\u016bdo poky\u010diu jauniausioje (18-25 m.) am\u017eiaus grup\u0117je. 25-45 am\u017eiaus gyventoj\u0173 siektini tikslai \u2013 i\u0161mokti valdyti stres\u0105 bei rasti daugiau laiko sau. Nuo 35 m. smarkiai i\u0161auga sveikos mitybos poreikis. 45-55 m. am\u017eiaus grup\u0117je taip pat vyrauja poreikis sveikiau maitintis, skirti daugiau laiko sau. 55 m.ir vyresni tyrimo dalyviai da\u017eniau jau\u010diasi nepakankamai sveikai besimaitinantys bei per ma\u017eai judantys. Be to, \u0161ioje am\u017eiaus grup\u0117je ry\u0161kesnis poreikis tapti taupesniam. \u017durnale \u201eFocus\u201c paskelbti analogi\u0161ko vokie\u010di\u0173 apklausos tyrimo rezultatai rodo, kad pastarosios \u0161alies gyventojai labiausiai nor\u0117t\u0173 geriau valdyti stres\u0105, skirti daugiau laiko \u0161eimai bei draugams, daugiau jud\u0117ti (\u0161altinis \u2013 DAK). Lietuvos respondentai be jau min\u0117t\u0173 punkt\u0173 taip pat \u012fvardijo norintys daugiau laiko skirti \u0161eimai bei draugams, mesti r\u016bkyti ir numesti svorio. \u0160ie teiginiai sulauk\u0117 pana\u0161aus skai\u010diaus, apie penktadalio, respondent\u0173 palaikymo. Ma\u017eiausiai lietuvi\u0173 nor\u0117t\u0173 pakeisti \u012fprot\u012f daug laiko praleisti prie televizoriaus (7,7 proc.) bei vartoti alkohol\u012f (7,5 proc.). K\u0105 \u0161iais metais savo gyvenimo b\u016bde labiausiai nor\u0117tum\u0117te pakeisti? (proc.)<\/b> Galimi keli atsakym\u0173 variantai. Atsakym\u0173 suma vir\u0161ija 100 proc.<\/i> Gyventi sveikiau band\u0117 ne kart\u0105<\/b> Poreikis numesti svorio, skirti daugiau laiko sau bei daugiau jud\u0117ti, sportuoti yra, galima sakyti, \u017emogaus valios silpnumo liudininkai \u2013 daugiau nei du tre\u010ddaliai \u0161iuos poreikius \u012fvardijusi\u0173 tyrimo dalyvi\u0173 prisipa\u017eino, kad band\u0117 tokius poky\u010dius savo gyvenime \u012fgyvendinti ir anks\u010diau. O \u0161tai noras ma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo televizoriaus yra pakankamai \u201enaujas\u201c \u2013 tik 35 proc. \u0161\u012f tiksl\u0105 \u012fvardijusi\u0173, band\u0117 \u0161io tikslo siekti ir anks\u010diau. Ar band\u0117te tai daryti anks\u010diau? (proc.)<\/b> Netinkamus \u017emoni\u0173 \u012fpro\u010dius, kaip vien\u0105 svarbiausi\u0173 visuomen\u0117s sveikatos problem\u0173, nuolat savo kasmetiniame prane\u0161ime mini ir Nacionalin\u0117 sveikatos taryba. Anot Tarybos pirmininko Juozo Pundziaus, kit\u0173 \u0161ali\u0173 praktika rodo, kad \u017emoni\u0173 \u0161vietimas n\u0117ra pakankamas veiksnys, galintis juos pakeisti, ta\u010diau tai padaryt\u0173 finansiniai svertai \u2013 papildomas mokestis u\u017e sveikatai \u017ealing\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105, pavyzd\u017eiui, r\u016bkym\u0105, antsvor\u012f, girtavim\u0105. Mediko teigimu, \u0161alyse, kurios turi progresini\u0173 sveikatos draudimo mokes\u010di\u0173 praktik\u0105, tikrinamas ne tik pom\u0117gis r\u016bkyti bei gydytojo skirt\u0173 vaist\u0173 vartojimas, bet ir jud\u0117jimas. Prie \u017emogaus tvirtinamas apara\u010diukas, kuris fiksuoja jo fizin\u012f aktyvum\u0105. Jei \u017emogus juda nepakankamai, jis moka didesnius mokes\u010dius. Be to, svetur vyksta privalomi pacient\u0173 mokymai. \u017dmon\u0117s gauna sveikos gyvensenos bei mitybos pagrindus arba giliau susipa\u017e\u012fsta su savo liga bei rekomendacijomis, kaip su ja gyventi. Jei pacientas nenori mokytis, jis moka didesn\u012f sveikatos draudimo mokest\u012f. Jei pacientas nenori nieko \u017einoti apie savo lig\u0105 ir rekomendacijas, jis taip pat moka didesn\u012f sveikatos draudimo mokest\u012f. Anot J. Pundziaus, mes paveld\u0117jome nesveikos mitybos tradicij\u0105. Dirbdami sunk\u0173 fizin\u012f darb\u0105, lietuviai valgydavo riebiai ir daug. Tai liudija iki \u0161iol perkrauti vai\u0161i\u0173 stalai bei valgiara\u0161\u010diuose dominuojantys rieb\u016bs gyvulin\u0117s kilm\u0117s patiekalai. Dar viena m\u016bs\u0173 b\u0117da \u2013 ma\u017e\u0117jantis fizinis aktyvumas. Kadangi namuose tenka atlikti vis ma\u017eiau buitini\u0173 darb\u0173, gr\u012f\u017e\u0119 \u017emon\u0117s s\u0117da ant sofos prie televizoriaus. \u201eDaugelis \u017emogaus sveikat\u0105 \u017ealojan\u010di\u0173 veiksni\u0173 susij\u0119 su \u017emogaus pasirinkimu. Nors tai asmeninio \u017emogaus gyvenimo sritis, valstyb\u0117 privalo \u012fsiki\u0161ti. Tai ir vienas i\u0161 ES sveikatos politikos tiksl\u0173. \u017dmogus, kuris neinvestuoja \u012f savo sveikat\u0105 savo laiku, savo pasiry\u017eimu sportuoti, apriboti maist\u0105, turi mok\u0117ti didesn\u012f mokest\u012f. Ai\u0161ku, tokios priemon\u0117s gali \u017emones suerzinti, ta\u010diau jos neprie\u0161tarauja visuomen\u0117s solidarumo principui ir neu\u017ekrauna finansin\u0117s na\u0161tos \u017emogui, kuris susirgo ne d\u0117l gyvenimo b\u016bdo\u201c, – tikino medikas. Blogiausiai sekasi atprasti nuo televizoriaus<\/b> Pasi\u017ead\u0117jim\u0173 sau ilgiau pavyksta laikytis prad\u0117jusiems sveikiau maitintis, ma\u017eiau vartoti alkoholio. Daugiau nei pusei jau siekusi\u0173 \u0161i\u0173 tiksl\u0173 pavyko \u201ei\u0161silaikyti\u201c daugiau nei m\u0117nes\u012f, o apie 20 proc. s\u0117kmingai laikosi iki dabar. Grei\u010diausiai geri ketinimai pal\u016b\u017eta kovoje su televizoriumi \u2013 kas antras apsisprend\u0119s praleisti ma\u017eiau laiko kiurksodamas prie\u0161 televizori\u0173 prie sen\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 gr\u012f\u017eta jau po savait\u0117s. Kaip ilgai Jums pavyko laikytis sau prisiimt\u0173 \u012fsipareigojim\u0173? (proc.)<\/b> Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 sausio 17-24 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. <\/i> Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 85 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausta 1004 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose. <\/i> Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc..<\/i> <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Beveik po tre\u010ddal\u012f Lietuvos gyventoj\u0173 prisipa\u017e\u012fsta norintys daugiau jud\u0117ti, sveikiau maitintis, i\u0161mokti valdyti stres\u0105, o ketvirtadalis nor\u0117t\u0173 daugiau laiko skirti sau.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-7002","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7002","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7002"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7002\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7002"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7002"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7002"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}