I\u0161 Lietuvos jau emigravo \u0161iurp\u0105 keliantis skai\u010dius \u017emoni\u0173, sunku rasti \u0161eim\u0105, kuri netur\u0117t\u0173 \u012f u\u017esien\u012f i\u0161vykusi\u0173 artim\u0173j\u0173. Negana to, palikti t\u0117vyn\u0119 pageidauja dar daugiau.<\/p>\n
8,5 proc. nori susikrauti lagaminus dar \u0161iemet, 16,9 proc. \u2013 per artimiausius kelerius metus. Da\u017eniausiai \u012f emigranto dali\u0105 nespjaunama d\u0117l ekonomini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 nedarbo, ma\u017eos algos.<\/p>\n
Tai rodo DELFI u\u017esakymu atlikta apklausa, kuri\u0105 vykd\u0117 vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c.<\/p>\n
\u201eD\u0117l ekonomini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 emigruoja ne tik lietuviai, su \u0161iuo rei\u0161kiniu susiduria beveik visos ekonomi\u0173 sunkum\u0173 turin\u010dios \u0161alys ir ne tik pastaruoju metu. Globaliu mastu \u017evelgiant, tai vyksta nuolat\u201c, – apklausos rezultatai nenustebino Kauno Vytauto Did\u017eiojo universiteto (VDU) sociologijos katedros docent\u0117s Jolantos Kuznecovien\u0117s.
\n
\nTvirtai apsisprend\u0119 likti \u2013 12,3 proc.<\/b><\/p>\n
Kaip jau min\u0117ta, i\u0161vykti nor\u0117t\u0173 ketvirtadalis apklaust\u0173j\u0173 \u2013 25,4 proc. 8,5 proc. respondent\u0173 atsak\u0117, kad pageidauja i\u0161vykti dar \u0161iemet, 16,9 proc. \u2013 per artimiausius kelerius metus. Apklausos reng\u0117jai nurodo, kad migruoti i\u0161 Lietuvos \u0161iemet ar per artimiausius metus da\u017eniau nori vyrai, jauniausio am\u017eiaus, ma\u017eesni\u0173 \u2013 vidutini\u0173 pajam\u0173 atstovai, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai.<\/p>\n
37,8 proc. kol kas toki\u0173 plan\u0173 neturi, 19 proc. apie tai negalvoja. 3,5 proc. sako emigranto duonos paragaus nebent i\u0161\u0117j\u0119 \u012f pensij\u0105.<\/p>\n
I\u0161 Lietuvos niekada neemigruoti nusiteik\u0119 tik 12,3 proc. apklaust\u0173j\u0173. Niekada nei\u0161va\u017eiuosiantys i\u0161 Lietuvos nurod\u0117 vyriausio am\u017eiaus (vir\u0161 55m.), \u017eemesnio i\u0161simokslinimo, ma\u017eiausi\u0173 ir did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 gyventojai. Traukia ir i\u0161vyk\u0119 artimieji<\/b><\/p>\n
Apklausos metu buvo teiraujamasi, d\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 kyla noras palikti Lietuv\u0105. Buvo galima nurodyti kelias prie\u017eastis, akivaizd\u017eiai pirmavo ekonomin\u0117s. Beveik pus\u0117s \u2013 47,6 proc. t\u0117vyn\u0117je netenkina ma\u017ea alga, 27,9 proc. pamin\u0117jo ir\/arba nedarb\u0105. Nemenka dalis nor\u0117t\u0173 i\u0161vykti d\u0117l geresni\u0173 atlyginimo ir karjeros, mokslo perspektyv\u0173.<\/p>\n
Apklausos reng\u0117jai pastebi, kad d\u0117l ma\u017eo atlyginimo Lietuvoje ir geresni\u0173 u\u017edarbio perspektyv\u0173 u\u017esienyje da\u017eniau nor\u0117t\u0173 i\u0161vykti darbininki\u0161k\u0173 profesij\u0173 atstovai, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai, vidutinio am\u017eiaus gyventojai, vyrai.<\/p>\n
18,3 proc. pamin\u0117jo, kad nor\u0117t\u0173 i\u0161vykti paskui jau emigravusius artimuosius. Kaip ra\u0161\u0117 DELFI, \u0161i apklausa parod\u0117, kad daugiau kaip 80 proc. lietuvi\u0173 artim\u0105 jau yra pasiglem\u017eusi emigracija.<\/p>\n
J. Kuznecovien\u0117 mano, kad emigracijai palankias nuostatas sustiprina ir artim\u0173 \u017emoni\u0173 patirtys, ypa\u010d jei jos yra pozityvios. \u201eKaip rodo mano ir mano koleg\u0173 i\u0161 VDU Socialin\u0117s antropologijos centro atlikti tyrimai, didesn\u0117 dalis jau emigravusi\u0173 lietuvi\u0173 neturi konkre\u010di\u0173 gr\u012f\u017eimo plan\u0173 arba apsisprend\u0119 negr\u012f\u017eti gyventi \u012f Lietuv\u0105. Taigi, galima daryti prielaid\u0105, kad su gimin\u0117mis, artimaisiais ar bi\u010diuliais dalinamasi palankia patirtimi. Ir toks \u017einojimas taip pat turi \u012ftakos nema\u017eos dalies \u017emoni\u0173 ateities vizijoms ar galimybi\u0173 prognoz\u0117ms\u201c, – DELFI sak\u0117 ji.<\/p>\n
\u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausoje dar apie 15,6 proc. respondent\u0173 pamin\u0117jo, jo j\u0173 netenkina visuomeniniai\u2013politiniai procesai Lietuvoje, tr\u016bksta pagarbos \u017emogui, tolerancijos.<\/p>\n
26-35 m. auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161simokslinim\u0105 turintys ir didesni\u0173 pajam\u0173 didmies\u010di\u0173 gyventojai emigruoti da\u017eniau nor\u0117t\u0173 d\u0117l geresni\u0173 karjeros perspektyv\u0173 u\u017esienyje ir neigiam\u0173 visuomenini\u0173-politini\u0173 proces\u0173 Lietuvoje. Jauniausio am\u017eiaus (18-25 m.) potencialius migrantus \u012f u\u017esien\u012f labiausiai vilioja geresn\u0117 mokslo siekimo perspektyva. Galimi keli atsakymai. Atsakym\u0173 suma vir\u0161ija 100 proc.<\/i>
\n
\nDaugiau stumian\u010dios j\u0117gos<\/b><\/p>\n
\u201eVyrauja stumiantis, o ne traukiantis veiksnys. Emigracijos motyvas yra labiau tai, kad blogai Lietuvoje, o ne tai, kad gerai u\u017esienyje. Noras i\u0161va\u017eiuoti yra daugiau gr\u012fstas nepasitenkinimu \u010dia, o ne tik\u0117jimu, jog pavyks susikurti ger\u0105 gyvenim\u0105 u\u017esienyje\u201c,- apklaus\u0105 \u012fvertino vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovas Ignas Zokas.<\/p>\n
Tarptautin\u0117s migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadov\u0117 Audra Sipavi\u010dien\u0117 taip pat mano, kad \u017emones i\u0161 t\u0117vyn\u0117s gena nusivylimas. \u201eManau, kad tai perspektyvos nematymas Lietuvoje, nusivylimas, netik\u0117jimas, kad galima ka\u017ek\u0105 pakeisti. Ne vien pagal tyrimu duomenis, o daugiau i\u0161 praktikos, susidaro \u012fsp\u016bdis, kad dabartin\u0117 situacija kei\u010dia nuostatas ir t\u0173, kurie anks\u010diau n\u0117 negalvojo emigruoti\u201c, – DELFI sak\u0117 ji.<\/p>\n
Tuo tarpu VDU docent\u0117 J. Kuznecovien\u0117 sako, kad tik\u0117tina, jog pasikeitus ekonominei situacijai emigruojan\u010di\u0173 i\u0161 Lietuvos \u017emoni\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117s, dalis emigravusi\u0173 sugr\u012f\u0161, ta\u010diau, nereikia visko dabar suversti vien nusivylimui, nes apskritai kinta \u017emogaus po\u017ei\u016bris \u012f daugiau dalyk\u0173.<\/p>\n
\u201ePasikeit\u0119 erdv\u0117s, atstumo, net savo-svetimo suvokimai mobilum\u0105 paver\u010dia itin da\u017enai pasitelkiama savo l\u016bkes\u010di\u0173, interes\u0173, sieki\u0173, nuostat\u0173 \u012fgyvendinimo priemone. Tod\u0117l net ir ekonominio stabilumo laikais \u017emon\u0117s jud\u0117s, – DELFI sak\u0117 ji. – O ir jud\u0117jimo procesas nebus vienakryptis – ne tik mes ka\u017ekur jud\u0117sim, bet ka\u017ekas taip pat Lietuv\u0105 rinksis savo jud\u0117jimo tikslu.\u201c<\/p>\n
Si\u016blo \u012f\u017evelgti ir pozityvias puses<\/b><\/p>\n
Mokslinink\u0117 si\u016blo atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f gilesnes emigracini\u0173 nuostat\u0173 prie\u017eastis ir matyti taip pat ir pozityvias \u0161io proceso puses, pavyzd\u017eiui, savirealizacijos galimybi\u0173 pasirinkim\u0105.<\/p>\n
Pasak jos, viena i\u0161 toki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 global\u016bs poky\u010diai, pavert\u0119 mobilum\u0105 beveik neatsiejama gyvenimo b\u016bdo dalimi. Dabar, lyginant net ir su tuo, kas buvo vos prie\u0161 penkiolika met\u0173, gyvename smarkiai pasikeitusiame informacijos, mobilumo, komunikacijos, kult\u016brin\u0117s sklaidos galimybi\u0173 ir proces\u0173 kontekste.<\/p>\n
\u201eJaunimas, nema\u017ea dalis vidutinio ir net vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 turi daug galimybi\u0173 keliauti, jud\u0117ti, pa\u017einti, bendrauti – tiek fizi\u0161kai, tiek ir virtualiai. Mobilumas, kai i\u0161vykstama trumpesniam ar ilgesniam laikui keliauti, sve\u010diuotis ar dirbti \u012f kit\u0105 \u0161al\u012f, daugeliui tampa \u012fprastu gyvenimo b\u016bdo aspektu. Kitoni\u0161kumas, kult\u016brini\u0173 skirtum\u0173 prasme, jau neg\u0105sdina\u201c, – pasteb\u0117jo ji.<\/p>\n
J. Kuznecovien\u0117 remiasi atliktais \u012fvairiais tyrimais, kurie rodo, jog kei\u010diasi mobiliame pasaulyje gyvenan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 erdv\u0117s, teritorijos, atstumo sampratos. Ji pateikia pavyzd\u012f, kad j\u0173 tyrime dalyvav\u0119 Airijoje, Norvegijoje, Anglijoje gyvenantys lietuviai da\u017enai argumentuoja taip: \u201eTai kas \u010dia yra – pora valand\u0173 ir a\u0161 Lietuvoje\u201c.<\/p>\n
Mokslinink\u0117 taip pat si\u016blo lietuviams nesijausti i\u0161skirtiniais, nes kintantis po\u017ei\u016bris \u012f emigracij\u0105 – daugeliui visuomeni\u0173 b\u016bdinga tendencija.<\/p>\n
\u201eTokias pasikeitusias sampratas puikiai iliustruoja jaunimas, kuris tolesnio mokslo \u012fstaig\u0105 dr\u0105siai renkasi i\u0161 didelio pasaulio universitet\u0173 s\u0105ra\u0161o. Aplinkos ne\u017einomyb\u0117s baim\u0117 juos ma\u017eiausiai stabdo. Taigi, tam tikra dalis m\u016bs\u0173, kurdami savo gyvenimo strategijas galimybi\u0173 ie\u0161ko daug platesn\u0117je, negu vienos visuomen\u0117s, erdv\u0117je\u201c, – sak\u0117 ji.<\/p>\n
Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 sausio 17-24 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.<\/p>\n
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 85 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausta 1004 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<\/p>\n
Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/i><\/p>\n
Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/b> <\/font> <\/i> I\u0161 Lietuvos jau emigravo \u0161iurp\u0105 keliantis skai\u010dius \u017emoni\u0173, sunku rasti \u0161eim\u0105, kuri netur\u0117t\u0173 \u012f u\u017esien\u012f i\u0161vykusi\u0173 artim\u0173j\u0173. Negana to, palikti t\u0117vyn\u0119 pageidauja dar daugiau.<\/p>\n 8,5 proc. nori susikrauti lagaminus dar \u0161iemet, 16,9 proc. \u2013 per artimiausius kelerius metus. Da\u017eniausiai \u012f emigranto dali\u0105 nespjaunama d\u0117l ekonomini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 nedarbo, ma\u017eos algos.<\/p>\n Tai rodo DELFI u\u017esakymu atlikta apklausa, kuri\u0105 vykd\u0117 vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c.<\/p>\n \u201eD\u0117l ekonomini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 emigruoja ne tik lietuviai, su \u0161iuo rei\u0161kiniu susiduria beveik visos ekonomi\u0173 sunkum\u0173 turin\u010dios \u0161alys ir ne tik pastaruoju metu. Globaliu mastu \u017evelgiant, tai vyksta nuolat\u201c, – apklausos rezultatai nenustebino Kauno Vytauto Did\u017eiojo universiteto (VDU) sociologijos katedros docent\u0117s Jolantos Kuznecovien\u0117s. Kaip jau min\u0117ta, i\u0161vykti nor\u0117t\u0173 ketvirtadalis apklaust\u0173j\u0173 \u2013 25,4 proc. 8,5 proc. respondent\u0173 atsak\u0117, kad pageidauja i\u0161vykti dar \u0161iemet, 16,9 proc. \u2013 per artimiausius kelerius metus. Apklausos reng\u0117jai nurodo, kad migruoti i\u0161 Lietuvos \u0161iemet ar per artimiausius metus da\u017eniau nori vyrai, jauniausio am\u017eiaus, ma\u017eesni\u0173 \u2013 vidutini\u0173 pajam\u0173 atstovai, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai.<\/p>\n 37,8 proc. kol kas toki\u0173 plan\u0173 neturi, 19 proc. apie tai negalvoja. 3,5 proc. sako emigranto duonos paragaus nebent i\u0161\u0117j\u0119 \u012f pensij\u0105.<\/p>\n I\u0161 Lietuvos niekada neemigruoti nusiteik\u0119 tik 12,3 proc. apklaust\u0173j\u0173. Niekada nei\u0161va\u017eiuosiantys i\u0161 Lietuvos nurod\u0117 vyriausio am\u017eiaus (vir\u0161 55m.), \u017eemesnio i\u0161simokslinimo, ma\u017eiausi\u0173 ir did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 gyventojai. Traukia ir i\u0161vyk\u0119 artimieji<\/b><\/p>\n Apklausos metu buvo teiraujamasi, d\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 kyla noras palikti Lietuv\u0105. Buvo galima nurodyti kelias prie\u017eastis, akivaizd\u017eiai pirmavo ekonomin\u0117s. Beveik pus\u0117s \u2013 47,6 proc. t\u0117vyn\u0117je netenkina ma\u017ea alga, 27,9 proc. pamin\u0117jo ir\/arba nedarb\u0105. Nemenka dalis nor\u0117t\u0173 i\u0161vykti d\u0117l geresni\u0173 atlyginimo ir karjeros, mokslo perspektyv\u0173.<\/p>\n Apklausos reng\u0117jai pastebi, kad d\u0117l ma\u017eo atlyginimo Lietuvoje ir geresni\u0173 u\u017edarbio perspektyv\u0173 u\u017esienyje da\u017eniau nor\u0117t\u0173 i\u0161vykti darbininki\u0161k\u0173 profesij\u0173 atstovai, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai, vidutinio am\u017eiaus gyventojai, vyrai.<\/p>\n 18,3 proc. pamin\u0117jo, kad nor\u0117t\u0173 i\u0161vykti paskui jau emigravusius artimuosius. Kaip ra\u0161\u0117 DELFI, \u0161i apklausa parod\u0117, kad daugiau kaip 80 proc. lietuvi\u0173 artim\u0105 jau yra pasiglem\u017eusi emigracija.<\/p>\n J. Kuznecovien\u0117 mano, kad emigracijai palankias nuostatas sustiprina ir artim\u0173 \u017emoni\u0173 patirtys, ypa\u010d jei jos yra pozityvios. \u201eKaip rodo mano ir mano koleg\u0173 i\u0161 VDU Socialin\u0117s antropologijos centro atlikti tyrimai, didesn\u0117 dalis jau emigravusi\u0173 lietuvi\u0173 neturi konkre\u010di\u0173 gr\u012f\u017eimo plan\u0173 arba apsisprend\u0119 negr\u012f\u017eti gyventi \u012f Lietuv\u0105. Taigi, galima daryti prielaid\u0105, kad su gimin\u0117mis, artimaisiais ar bi\u010diuliais dalinamasi palankia patirtimi. Ir toks \u017einojimas taip pat turi \u012ftakos nema\u017eos dalies \u017emoni\u0173 ateities vizijoms ar galimybi\u0173 prognoz\u0117ms\u201c, – DELFI sak\u0117 ji.<\/p>\n \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausoje dar apie 15,6 proc. respondent\u0173 pamin\u0117jo, jo j\u0173 netenkina visuomeniniai\u2013politiniai procesai Lietuvoje, tr\u016bksta pagarbos \u017emogui, tolerancijos.<\/p>\n 26-35 m. auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161simokslinim\u0105 turintys ir didesni\u0173 pajam\u0173 didmies\u010di\u0173 gyventojai emigruoti da\u017eniau nor\u0117t\u0173 d\u0117l geresni\u0173 karjeros perspektyv\u0173 u\u017esienyje ir neigiam\u0173 visuomenini\u0173-politini\u0173 proces\u0173 Lietuvoje. Jauniausio am\u017eiaus (18-25 m.) potencialius migrantus \u012f u\u017esien\u012f labiausiai vilioja geresn\u0117 mokslo siekimo perspektyva. Galimi keli atsakymai. Atsakym\u0173 suma vir\u0161ija 100 proc.<\/i> \u201eVyrauja stumiantis, o ne traukiantis veiksnys. Emigracijos motyvas yra labiau tai, kad blogai Lietuvoje, o ne tai, kad gerai u\u017esienyje. Noras i\u0161va\u017eiuoti yra daugiau gr\u012fstas nepasitenkinimu \u010dia, o ne tik\u0117jimu, jog pavyks susikurti ger\u0105 gyvenim\u0105 u\u017esienyje\u201c,- apklaus\u0105 \u012fvertino vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovas Ignas Zokas.<\/p>\n Tarptautin\u0117s migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadov\u0117 Audra Sipavi\u010dien\u0117 taip pat mano, kad \u017emones i\u0161 t\u0117vyn\u0117s gena nusivylimas. \u201eManau, kad tai perspektyvos nematymas Lietuvoje, nusivylimas, netik\u0117jimas, kad galima ka\u017ek\u0105 pakeisti. Ne vien pagal tyrimu duomenis, o daugiau i\u0161 praktikos, susidaro \u012fsp\u016bdis, kad dabartin\u0117 situacija kei\u010dia nuostatas ir t\u0173, kurie anks\u010diau n\u0117 negalvojo emigruoti\u201c, – DELFI sak\u0117 ji.<\/p>\n Tuo tarpu VDU docent\u0117 J. Kuznecovien\u0117 sako, kad tik\u0117tina, jog pasikeitus ekonominei situacijai emigruojan\u010di\u0173 i\u0161 Lietuvos \u017emoni\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117s, dalis emigravusi\u0173 sugr\u012f\u0161, ta\u010diau, nereikia visko dabar suversti vien nusivylimui, nes apskritai kinta \u017emogaus po\u017ei\u016bris \u012f daugiau dalyk\u0173.<\/p>\n \u201ePasikeit\u0119 erdv\u0117s, atstumo, net savo-svetimo suvokimai mobilum\u0105 paver\u010dia itin da\u017enai pasitelkiama savo l\u016bkes\u010di\u0173, interes\u0173, sieki\u0173, nuostat\u0173 \u012fgyvendinimo priemone. Tod\u0117l net ir ekonominio stabilumo laikais \u017emon\u0117s jud\u0117s, – DELFI sak\u0117 ji. – O ir jud\u0117jimo procesas nebus vienakryptis – ne tik mes ka\u017ekur jud\u0117sim, bet ka\u017ekas taip pat Lietuv\u0105 rinksis savo jud\u0117jimo tikslu.\u201c<\/p>\n Si\u016blo \u012f\u017evelgti ir pozityvias puses<\/b><\/p>\n Mokslinink\u0117 si\u016blo atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f gilesnes emigracini\u0173 nuostat\u0173 prie\u017eastis ir matyti taip pat ir pozityvias \u0161io proceso puses, pavyzd\u017eiui, savirealizacijos galimybi\u0173 pasirinkim\u0105.<\/p>\n Pasak jos, viena i\u0161 toki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 global\u016bs poky\u010diai, pavert\u0119 mobilum\u0105 beveik neatsiejama gyvenimo b\u016bdo dalimi. Dabar, lyginant net ir su tuo, kas buvo vos prie\u0161 penkiolika met\u0173, gyvename smarkiai pasikeitusiame informacijos, mobilumo, komunikacijos, kult\u016brin\u0117s sklaidos galimybi\u0173 ir proces\u0173 kontekste.<\/p>\n \u201eJaunimas, nema\u017ea dalis vidutinio ir net vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 turi daug galimybi\u0173 keliauti, jud\u0117ti, pa\u017einti, bendrauti – tiek fizi\u0161kai, tiek ir virtualiai. Mobilumas, kai i\u0161vykstama trumpesniam ar ilgesniam laikui keliauti, sve\u010diuotis ar dirbti \u012f kit\u0105 \u0161al\u012f, daugeliui tampa \u012fprastu gyvenimo b\u016bdo aspektu. Kitoni\u0161kumas, kult\u016brini\u0173 skirtum\u0173 prasme, jau neg\u0105sdina\u201c, – pasteb\u0117jo ji.<\/p>\n J. Kuznecovien\u0117 remiasi atliktais \u012fvairiais tyrimais, kurie rodo, jog kei\u010diasi mobiliame pasaulyje gyvenan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 erdv\u0117s, teritorijos, atstumo sampratos. Ji pateikia pavyzd\u012f, kad j\u0173 tyrime dalyvav\u0119 Airijoje, Norvegijoje, Anglijoje gyvenantys lietuviai da\u017enai argumentuoja taip: \u201eTai kas \u010dia yra – pora valand\u0173 ir a\u0161 Lietuvoje\u201c.<\/p>\n Mokslinink\u0117 taip pat si\u016blo lietuviams nesijausti i\u0161skirtiniais, nes kintantis po\u017ei\u016bris \u012f emigracij\u0105 – daugeliui visuomeni\u0173 b\u016bdinga tendencija.<\/p>\n \u201eTokias pasikeitusias sampratas puikiai iliustruoja jaunimas, kuris tolesnio mokslo \u012fstaig\u0105 dr\u0105siai renkasi i\u0161 didelio pasaulio universitet\u0173 s\u0105ra\u0161o. Aplinkos ne\u017einomyb\u0117s baim\u0117 juos ma\u017eiausiai stabdo. Taigi, tam tikra dalis m\u016bs\u0173, kurdami savo gyvenimo strategijas galimybi\u0173 ie\u0161ko daug platesn\u0117je, negu vienos visuomen\u0117s, erdv\u0117je\u201c, – sak\u0117 ji.<\/p>\n Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 sausio 17-24 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.<\/p>\n Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 85 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausta 1004 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<\/p>\n Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/i><\/p>\n Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/b> <\/font> <\/i><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" I\u0161 Lietuvos jau emigravo \u0161iurp\u0105 keliantis skai\u010dius \u017emoni\u0173, sunku rasti \u0161eim\u0105, kuri netur\u0117t\u0173 \u012f u\u017esien\u012f i\u0161vykusi\u0173 artim\u0173j\u0173.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-7000","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7000","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7000"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7000\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7000"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7000"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7000"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n
\nTvirtai apsisprend\u0119 likti \u2013 12,3 proc.<\/b><\/p>\n
\n
\nDaugiau stumian\u010dios j\u0117gos<\/b><\/p>\n