{"id":6999,"date":"2011-03-02T00:00:00","date_gmt":"2011-03-01T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/del-pamirstu-slaptazodziu-nuostoliu-turejo-trecdalis-lietuviu\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:59","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:59","slug":"del-pamirstu-slaptazodziu-nuostoliu-turejo-trecdalis-lietuviu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/del-pamirstu-slaptazodziu-nuostoliu-turejo-trecdalis-lietuviu\/","title":{"rendered":"D\u0117l pamir\u0161t\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173 nuostoli\u0173 tur\u0117jo tre\u010ddalis lietuvi\u0173"},"content":{"rendered":"

Lietuvos gyventojai naudoja daugiau \u012fvairi\u0173 PIN kod\u0173 ir slapta\u017eod\u017ei\u0173 nei atsimena atmintinai, rodo DELFI u\u017esakymu bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktos apklausos duomenys. Tad nenuostabu, kad 33,5 proc. apklaust\u0173j\u0173 d\u0117l u\u017emir\u0161t\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173 yra bent kart\u0105 tur\u0117j\u0119 didesni\u0173 nepatogum\u0173 ar finansini\u0173 nuostoli\u0173. Tyrimo duomenimis, 47,6 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 turi 1-5 \u012fvairius PIN kodus ir slapta\u017eod\u017eius, 30,9 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u2013 6-10 slapta\u017eod\u017ei\u0173, o daugiau kaip 11 \u2013 28,5 proc. tyrimo dalyvi\u0173. Daugiausia \u012fvairi\u0173 PIN ir slapta\u017eod\u017ei\u0173 turi 26-35 m. am\u017eiaus, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Savo ruo\u017etu 72,3 proc. apklaust\u0173j\u0173 atmintinai atsimena vos 1-5 slapta\u017eod\u017eius. Dar 19,4 proc. gyventoj\u0173 atsimena 6-10 slapta\u017eod\u017eius. Daugiau PIN ir slapta\u017eod\u017ei\u0173 mintinai atsimena vyrai, jauniausio am\u017eiaus, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo bei did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 gyventojai. Visgi tyrimo metu respondent\u0173 nebuvo klausiama, ar ir kiek j\u0173 naudojam\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173 bei PIN kod\u0173 sutampa. D\u0117l pamir\u0161t\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173 ar PIN kod\u0173 kasdien nepatogum\u0173 patiria 1,4 proc., kelis kartus per savait\u0119 \u2013 1,6 proc., kelis kartus per m\u0117nes\u012f \u2013 5,4 proc., o kelis kartus per tris m\u0117nesius \u2013 7,1 proc. respondent\u0173. Toki\u0173 problem\u0173 teigia nepatiriantys 56,5 proc. tyrimo dalyvi\u0173. Bent kart\u0105 didesni\u0173 nepatogum\u0173 ar finansini\u0173 nuostoli\u0173 i\u0161 viso yra patyr\u0119 33,5 proc. apklaust\u0173j\u0173. Toki\u0173 problem\u0173 patirti neteko 62,3 proc. Lietuvos gyventoj\u0173. Da\u017eniau nepatogum\u0173 d\u0117l pamir\u0161to slapta\u017eod\u017eio ar PIN kodo patiria 26-44 m. am\u017eiaus, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Saugioje vietoje slapta\u017eod\u017eius laiko bei su savimi j\u0173 nesine\u0161ioja 33,9 proc. respondent\u0173, dar 26,7 proc. juos visada turi su savimi, ta\u010diau juos ra\u0161o koduotai ar naudoja PIN saugykl\u0105 telefone. Ypatingai savo kod\u0173 neapsaugo 13 proc. Lietuvos gyventoj\u0173. PIN ir slapta\u017eod\u017eius da\u017eniau apsaugo vidutinio bei vyresnio am\u017eiaus, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai. Ma\u017eiau atsakingai su slapta\u017eod\u017eiais da\u017eniau link\u0119 elgtis jauniausio am\u017eiaus tyrimo dalyviai. RRT: slapta\u017eod\u017eius reik\u0117t\u0173 bent sugrupuoti<\/strong> Ry\u0161i\u0173 reguliavimo tarnybos Saugomo incident\u0173 skyriaus ved\u0117jas Jonas Juknius DELFI komentuoja, kad saugiausia tur\u0117ti skirting\u0105 slapta\u017eod\u012f kiekvienam prisijungimo ta\u0161kui, pat\u012f slapta\u017eod\u012f sudarant i\u0161 kuo daugiau simboli\u0173, naudojant ne tik did\u017ei\u0105sias bei ma\u017e\u0105sias raides, bet ir skai\u010dius bei specialius simbolius. RRT rekomenduoja naudoti ne trumpesnius kaip 8 simboli\u0173 slapta\u017eod\u017eius, o saugiausia juos laikyti \u017emogaus atmintyje. \u201eKadangi prieig\u0173 yra daug ir potencialus slapta\u017eod\u017ei\u0173 skai\u010dius gali vir\u0161yti atminties galimybes, rekomenduojama bent atskirti prisijungimo \u012f finansines institucijas ir pramoginius, socialinius, el. pa\u0161to bei kitus tinklalapius naudojamus slapta\u017eod\u017eius, kad pastarosios grup\u0117s prisijungimo duomen\u0173 praradimas ar per\u0117mimas nesudaryt\u0173 prielaid\u0173 kitiems asmenims \u0161i\u0173 duomen\u0173 naudoti finansiniais tikslais\u201c, – komentuoja J. Juknius. Pasak jo, slapta\u017eod\u017eius galima ir \u0161ifruoti. Pavyzd\u017eiui, galima susikurti atskir\u0105 \u0161ifruot\u0105 talpykl\u0105, kurioje b\u016bt\u0173 saugomi visi slapta\u017eod\u017eiai, o patekimas \u012f t\u0105 talpykl\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017ekoduotas atskiru, niekur daugiau tinkle nenaudojamu slapta\u017eod\u017eiu. Tokio metodo saugoti slapta\u017eod\u017eius privalumas yra tai, kad \u0161itaip tereikia \u012fsiminti ribot\u0105 kiek\u012f duomen\u0173, kuri\u0173 pagalba galima pasiekti vis\u0105 prisijungimo informacij\u0105, o patys duomenys n\u0117ra perduodami tinklu. \u017dinoma, \u0161iuo atveju kyla pavojus, kad pamir\u0161us pradinius duomenis, galima prarasti visus u\u017e\u0161ifruotus slapta\u017eod\u017eius – jie liks nepasiekiami. \u201eNerekomenduojama slapta\u017eod\u017ei\u0173 sudarymui naudoti tikrini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, informacijos galin\u010dios susieti su konkre\u010diu asmeniu, pom\u0117giais, ar aplinka. O sudarant sud\u0117tingus slapta\u017eod\u017eius j\u0173 \u012fsiminimui galima naudoti \u012fvairius, savo susikurtus algoritmus, simboli\u0173 u\u017ekeitimui ir pan.\u201c, – teigia J. Juknius. Lentel\u0117 Nr.1<\/em> Lentel\u0117 Nr.2<\/em> Lentel\u0117 Nr.3<\/em> Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 85 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.
\nTyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/em> Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/strong> <\/font>   Lietuvos gyventojai naudoja daugiau \u012fvairi\u0173 PIN kod\u0173 ir slapta\u017eod\u017ei\u0173 nei atsimena atmintinai, rodo DELFI u\u017esakymu bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktos apklausos duomenys. Tad nenuostabu, kad 33,5 proc. apklaust\u0173j\u0173 d\u0117l u\u017emir\u0161t\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173 yra bent kart\u0105 tur\u0117j\u0119 didesni\u0173 nepatogum\u0173 ar finansini\u0173 nuostoli\u0173. Tyrimo duomenimis, 47,6 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 turi 1-5 \u012fvairius PIN kodus ir slapta\u017eod\u017eius, 30,9 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u2013 6-10 slapta\u017eod\u017ei\u0173, o daugiau kaip 11 \u2013 28,5 proc. tyrimo dalyvi\u0173. Daugiausia \u012fvairi\u0173 PIN ir slapta\u017eod\u017ei\u0173 turi 26-35 m. am\u017eiaus, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Savo ruo\u017etu 72,3 proc. apklaust\u0173j\u0173 atmintinai atsimena vos 1-5 slapta\u017eod\u017eius. Dar 19,4 proc. gyventoj\u0173 atsimena 6-10 slapta\u017eod\u017eius. Daugiau PIN ir slapta\u017eod\u017ei\u0173 mintinai atsimena vyrai, jauniausio am\u017eiaus, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo bei did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 gyventojai. Visgi tyrimo metu respondent\u0173 nebuvo klausiama, ar ir kiek j\u0173 naudojam\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173 bei PIN kod\u0173 sutampa. D\u0117l pamir\u0161t\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173 ar PIN kod\u0173 kasdien nepatogum\u0173 patiria 1,4 proc., kelis kartus per savait\u0119 \u2013 1,6 proc., kelis kartus per m\u0117nes\u012f \u2013 5,4 proc., o kelis kartus per tris m\u0117nesius \u2013 7,1 proc. respondent\u0173. Toki\u0173 problem\u0173 teigia nepatiriantys 56,5 proc. tyrimo dalyvi\u0173. Bent kart\u0105 didesni\u0173 nepatogum\u0173 ar finansini\u0173 nuostoli\u0173 i\u0161 viso yra patyr\u0119 33,5 proc. apklaust\u0173j\u0173. Toki\u0173 problem\u0173 patirti neteko 62,3 proc. Lietuvos gyventoj\u0173. Da\u017eniau nepatogum\u0173 d\u0117l pamir\u0161to slapta\u017eod\u017eio ar PIN kodo patiria 26-44 m. am\u017eiaus, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Saugioje vietoje slapta\u017eod\u017eius laiko bei su savimi j\u0173 nesine\u0161ioja 33,9 proc. respondent\u0173, dar 26,7 proc. juos visada turi su savimi, ta\u010diau juos ra\u0161o koduotai ar naudoja PIN saugykl\u0105 telefone. Ypatingai savo kod\u0173 neapsaugo 13 proc. Lietuvos gyventoj\u0173. PIN ir slapta\u017eod\u017eius da\u017eniau apsaugo vidutinio bei vyresnio am\u017eiaus, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai. Ma\u017eiau atsakingai su slapta\u017eod\u017eiais da\u017eniau link\u0119 elgtis jauniausio am\u017eiaus tyrimo dalyviai. RRT: slapta\u017eod\u017eius reik\u0117t\u0173 bent sugrupuoti<\/strong> Ry\u0161i\u0173 reguliavimo tarnybos Saugomo incident\u0173 skyriaus ved\u0117jas Jonas Juknius DELFI komentuoja, kad saugiausia tur\u0117ti skirting\u0105 slapta\u017eod\u012f kiekvienam prisijungimo ta\u0161kui, pat\u012f slapta\u017eod\u012f sudarant i\u0161 kuo daugiau simboli\u0173, naudojant ne tik did\u017ei\u0105sias bei ma\u017e\u0105sias raides, bet ir skai\u010dius bei specialius simbolius. RRT rekomenduoja naudoti ne trumpesnius kaip 8 simboli\u0173 slapta\u017eod\u017eius, o saugiausia juos laikyti \u017emogaus atmintyje. \u201eKadangi prieig\u0173 yra daug ir potencialus slapta\u017eod\u017ei\u0173 skai\u010dius gali vir\u0161yti atminties galimybes, rekomenduojama bent atskirti prisijungimo \u012f finansines institucijas ir pramoginius, socialinius, el. pa\u0161to bei kitus tinklalapius naudojamus slapta\u017eod\u017eius, kad pastarosios grup\u0117s prisijungimo duomen\u0173 praradimas ar per\u0117mimas nesudaryt\u0173 prielaid\u0173 kitiems asmenims \u0161i\u0173 duomen\u0173 naudoti finansiniais tikslais\u201c, – komentuoja J. Juknius. Pasak jo, slapta\u017eod\u017eius galima ir \u0161ifruoti. Pavyzd\u017eiui, galima susikurti atskir\u0105 \u0161ifruot\u0105 talpykl\u0105, kurioje b\u016bt\u0173 saugomi visi slapta\u017eod\u017eiai, o patekimas \u012f t\u0105 talpykl\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017ekoduotas atskiru, niekur daugiau tinkle nenaudojamu slapta\u017eod\u017eiu. Tokio metodo saugoti slapta\u017eod\u017eius privalumas yra tai, kad \u0161itaip tereikia \u012fsiminti ribot\u0105 kiek\u012f duomen\u0173, kuri\u0173 pagalba galima pasiekti vis\u0105 prisijungimo informacij\u0105, o patys duomenys n\u0117ra perduodami tinklu. \u017dinoma, \u0161iuo atveju kyla pavojus, kad pamir\u0161us pradinius duomenis, galima prarasti visus u\u017e\u0161ifruotus slapta\u017eod\u017eius – jie liks nepasiekiami. \u201eNerekomenduojama slapta\u017eod\u017ei\u0173 sudarymui naudoti tikrini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, informacijos galin\u010dios susieti su konkre\u010diu asmeniu, pom\u0117giais, ar aplinka. O sudarant sud\u0117tingus slapta\u017eod\u017eius j\u0173 \u012fsiminimui galima naudoti \u012fvairius, savo susikurtus algoritmus, simboli\u0173 u\u017ekeitimui ir pan.\u201c, – teigia J. Juknius. Lentel\u0117 Nr.1<\/em> Lentel\u0117 Nr.2<\/em> Lentel\u0117 Nr.3<\/em> Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 85 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.
\nTyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/em> Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/strong> <\/font>  <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos gyventojai naudoja daugiau \u012fvairi\u0173 PIN kod\u0173 ir slapta\u017eod\u017ei\u0173 nei atsimena atmintinai, rodo DELFI u\u017esakymu bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktos apklausos duomenys.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6999","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6999","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6999"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6999\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6999"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6999"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6999"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}