{"id":6989,"date":"2011-04-12T00:00:00","date_gmt":"2011-04-11T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/lietuvos-gyventojai-labiau-rupinasi-dabartimi-nei-ateitimi\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:58","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:58","slug":"lietuvos-gyventojai-labiau-rupinasi-dabartimi-nei-ateitimi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/lietuvos-gyventojai-labiau-rupinasi-dabartimi-nei-ateitimi\/","title":{"rendered":"Lietuvos gyventojai labiau r\u016bpinasi dabartimi nei ateitimi"},"content":{"rendered":"<p>\u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto ekspertai pastebi, kad nauj\u0105 ekonomikos cikl\u0105 Lietuvos gyventojai pradeda ne visi\u0161kai pasireng\u0119 kurti tvari\u0105 finansin\u0119 gerov\u0119. Sprend\u017eiant i\u0161 \u0161alies gyventoj\u0173 finansin\u0117s elgsenos tyrimo rezultat\u0173, lietuviai labiau link\u0119 gyventi \u0161ia diena, nepakankamai r\u016bpinasi ateitimi ir ne visai adekva\u010diai vertina savo finansines \u017einias. Kovo m\u0117nes\u012f atlikto tyrimo metu atsakydami \u012f klausim\u0105, kas jiems kelia did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 d\u0117l finansin\u0117s situacijos ateityje, beveik ketvirtadalis (24 proc.) gyventoj\u0173 sak\u0117, kad tai \u2013 ma\u017e\u0117jantys atlyginimai. Pana\u0161iai tiek pat gyventoj\u0173 yra susir\u016bpin\u0119 d\u0117l did\u0117jan\u010di\u0173 tarif\u0173 ir kain\u0173. Tuo metu apie ilgalaik\u0119 perspektyv\u0105 ir finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 vykdym\u0105 laiku kalb\u0117jo tik keli procentai respondent\u0173. D\u0117l pensijos dyd\u017eio nerimauja vos 8 proc., d\u0117l vaik\u0173 i\u0161laikymo ir finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 vykdymo r\u016bpinasi atitinkamai 3 ir 2 proc. apklaust\u0173j\u0173. \u201eViena vertus, i\u0161 toki\u0173 tyrimo rezultat\u0173 b\u016bt\u0173 galima spr\u0119sti, kad viskas su Lietuvos gyventoj\u0173 finansine situacija gerai: patys jie nejau\u010dia ypatingai didelio nerimo d\u0117l ateities, o labiau r\u016bpinasi tais dalykais, kurie gal\u0117t\u0173 garantuoti didesnes pajamas ir ma\u017eesnes i\u0161laidas \u010dia ir dabar\u201c, \u2013 komentuoja Odeta Blo\u017eien\u0117, \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117 Lietuvoje. Kita vertus, anot ekspert\u0117s, u\u017etenka panagrin\u0117ti kelet\u0105 statistikos skai\u010di\u0173, kad pasteb\u0117tume, jog i\u0161\u0161\u016bki\u0173 ateityje netr\u016bks. <b>Ne\u017eino, kas vyksta su j\u0173 pinigais<\/b> Asmenini\u0173 finans\u0173 specialist\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad vyresni \u017emon\u0117s pajam\u0173 statisti\u0161kai gauna gerokai ma\u017eiau. Vidutin\u0117s senatv\u0117s pensijos ir vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio po mokes\u010di\u0173 santykis 2010 m. pabaigoje nesiek\u0117 50 proc. Tam, kad i\u0161\u0117j\u0119s \u012f pensij\u0105 \u017emogus gal\u0117t\u0173 gyventi kokybi\u0161kai tok\u012f pat\u012f gyvenim\u0105, kaip ir iki tol, reik\u0117t\u0173, kad jo pajamos siekt\u0173 70 proc. iki tol gaut\u0173 pajam\u0173 dyd\u017eio. Taigi, b\u016btinyb\u0117 atsakingai ruo\u0161tis atei\u010diai atrodo akivaizdi. Vis d\u0117lto Lietuvos gyventojams tai dar gana ne\u012fprasta. Kaip parod\u0117 min\u0117tas tyrimas, daugiau nei 10 proc. gyventoj\u0173, naudojan\u010di\u0173 finans\u0173 kaupimo priemones, nieko ne\u017eino apie savo ind\u0117li\u0173 ir investicij\u0173 r\u016b\u0161\u012f, sukaupt\u0105 sum\u0105 bei terminus (gerai \u017eino tik 50 proc.). Su pensij\u0173 kaupimo priemon\u0117mis situacija dar sud\u0117tingesn\u0117: visk\u0105 apie pasirinkt\u0105 kaupimo krypt\u012f, rizikingum\u0105, sukaupt\u0105 sum\u0105 \u017eino tik 15 proc., o nieko arba tik \u0161\u012f bei t\u0105 \u017eino beveik 50 proc. \u0161iomis priemon\u0117mis besinaudojan\u010di\u0173 asmen\u0173. \u201e\u0160ie duomenys leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad nema\u017ea dalis gyventoj\u0173 ne\u017eino arba netiksliai \u017eino, kas vyksta su j\u0173 pinigais. Kitaip tariant, j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f savo pa\u010di\u0173 finansin\u0119 ateit\u012f n\u0117ra atsakingas\u201c, \u2013 komentuoja O. Blo\u017eien\u0117. Ekspert\u0117s manymu, tam \u012ftakos gali tur\u0117ti ne tik sud\u0117tinga dabartin\u0117 finansin\u0117 nam\u0173 \u016bkio situacija, bet ir silpnokos gyventoj\u0173 asmenini\u0173 finans\u0173 valdymo \u017einos. \u0160tai net 61 proc. lietuvi\u0173 prisipa\u017e\u012fsta, kad visos j\u0173 finansin\u0117s \u017einios \u2013 tiesiog i\u0161 gyvenimo, o ketvirtadalis neslepia, kad j\u0173 finansinei elgsenai \u012ftakos turi ir artim\u0173j\u0173 ar kaimyn\u0173 patarimai. \u201eFinans\u0173 sistema nuolat kinta. Taigi dabartin\u0117mis aplinkyb\u0117mis gyvenimi\u0161ka patirtis ar kaimynas da\u017enai gali b\u016bti ir klaidinantis ar neadekvatus patar\u0117jas\u201c, \u2013 komentuoja \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117 Lietuvoje O. Blo\u017eien\u0117 ir ragina gyventojus labai gerai \u012fvertinti savo dabartin\u0119 finansin\u0119 situacij\u0105 bei ateities perspektyvas ir nepatik\u0117ti savo finans\u0173 atsitiktinumams ar giminai\u010di\u0173 patarimams. \u0160alies gyventoj\u0173 asmenini\u0173 finansini\u0173 \u017eini\u0173 vertinimo tyrim\u0105 \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto u\u017esakymu kovo 7-14 d. atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 nuolatiniai Lietuvos gyventojai (18-75 m.). Apie \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 institut\u0105. Institutas yra nepriklausoma \u201eSwedbank&#8221; banko dalis. Jo paskirtis \u2013 atid\u017eiai steb\u0117ti ir tirti gyventoj\u0173 finansin\u0117s situacijos poky\u010dius bei \u0161viesti visuomen\u0119 asmenini\u0173 finans\u0173 valdymo klausimais. 2009 m. Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje \u012fkurti institutai yra \u0160vedijoje jau nuo 1960 m. veikian\u010dio Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto padaliniai vietin\u0117se rinkose. \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto ekspertai pastebi, kad nauj\u0105 ekonomikos cikl\u0105 Lietuvos gyventojai pradeda ne visi\u0161kai pasireng\u0119 kurti tvari\u0105 finansin\u0119 gerov\u0119. Sprend\u017eiant i\u0161 \u0161alies gyventoj\u0173 finansin\u0117s elgsenos tyrimo rezultat\u0173, lietuviai labiau link\u0119 gyventi \u0161ia diena, nepakankamai r\u016bpinasi ateitimi ir ne visai adekva\u010diai vertina savo finansines \u017einias. Kovo m\u0117nes\u012f atlikto tyrimo metu atsakydami \u012f klausim\u0105, kas jiems kelia did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 d\u0117l finansin\u0117s situacijos ateityje, beveik ketvirtadalis (24 proc.) gyventoj\u0173 sak\u0117, kad tai \u2013 ma\u017e\u0117jantys atlyginimai. Pana\u0161iai tiek pat gyventoj\u0173 yra susir\u016bpin\u0119 d\u0117l did\u0117jan\u010di\u0173 tarif\u0173 ir kain\u0173. Tuo metu apie ilgalaik\u0119 perspektyv\u0105 ir finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 vykdym\u0105 laiku kalb\u0117jo tik keli procentai respondent\u0173. D\u0117l pensijos dyd\u017eio nerimauja vos 8 proc., d\u0117l vaik\u0173 i\u0161laikymo ir finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 vykdymo r\u016bpinasi atitinkamai 3 ir 2 proc. apklaust\u0173j\u0173. \u201eViena vertus, i\u0161 toki\u0173 tyrimo rezultat\u0173 b\u016bt\u0173 galima spr\u0119sti, kad viskas su Lietuvos gyventoj\u0173 finansine situacija gerai: patys jie nejau\u010dia ypatingai didelio nerimo d\u0117l ateities, o labiau r\u016bpinasi tais dalykais, kurie gal\u0117t\u0173 garantuoti didesnes pajamas ir ma\u017eesnes i\u0161laidas \u010dia ir dabar\u201c, \u2013 komentuoja Odeta Blo\u017eien\u0117, \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117 Lietuvoje. Kita vertus, anot ekspert\u0117s, u\u017etenka panagrin\u0117ti kelet\u0105 statistikos skai\u010di\u0173, kad pasteb\u0117tume, jog i\u0161\u0161\u016bki\u0173 ateityje netr\u016bks. <b>Ne\u017eino, kas vyksta su j\u0173 pinigais<\/b> Asmenini\u0173 finans\u0173 specialist\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad vyresni \u017emon\u0117s pajam\u0173 statisti\u0161kai gauna gerokai ma\u017eiau. Vidutin\u0117s senatv\u0117s pensijos ir vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio po mokes\u010di\u0173 santykis 2010 m. pabaigoje nesiek\u0117 50 proc. Tam, kad i\u0161\u0117j\u0119s \u012f pensij\u0105 \u017emogus gal\u0117t\u0173 gyventi kokybi\u0161kai tok\u012f pat\u012f gyvenim\u0105, kaip ir iki tol, reik\u0117t\u0173, kad jo pajamos siekt\u0173 70 proc. iki tol gaut\u0173 pajam\u0173 dyd\u017eio. Taigi, b\u016btinyb\u0117 atsakingai ruo\u0161tis atei\u010diai atrodo akivaizdi. Vis d\u0117lto Lietuvos gyventojams tai dar gana ne\u012fprasta. Kaip parod\u0117 min\u0117tas tyrimas, daugiau nei 10 proc. gyventoj\u0173, naudojan\u010di\u0173 finans\u0173 kaupimo priemones, nieko ne\u017eino apie savo ind\u0117li\u0173 ir investicij\u0173 r\u016b\u0161\u012f, sukaupt\u0105 sum\u0105 bei terminus (gerai \u017eino tik 50 proc.). Su pensij\u0173 kaupimo priemon\u0117mis situacija dar sud\u0117tingesn\u0117: visk\u0105 apie pasirinkt\u0105 kaupimo krypt\u012f, rizikingum\u0105, sukaupt\u0105 sum\u0105 \u017eino tik 15 proc., o nieko arba tik \u0161\u012f bei t\u0105 \u017eino beveik 50 proc. \u0161iomis priemon\u0117mis besinaudojan\u010di\u0173 asmen\u0173. \u201e\u0160ie duomenys leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad nema\u017ea dalis gyventoj\u0173 ne\u017eino arba netiksliai \u017eino, kas vyksta su j\u0173 pinigais. Kitaip tariant, j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f savo pa\u010di\u0173 finansin\u0119 ateit\u012f n\u0117ra atsakingas\u201c, \u2013 komentuoja O. Blo\u017eien\u0117. Ekspert\u0117s manymu, tam \u012ftakos gali tur\u0117ti ne tik sud\u0117tinga dabartin\u0117 finansin\u0117 nam\u0173 \u016bkio situacija, bet ir silpnokos gyventoj\u0173 asmenini\u0173 finans\u0173 valdymo \u017einos. \u0160tai net 61 proc. lietuvi\u0173 prisipa\u017e\u012fsta, kad visos j\u0173 finansin\u0117s \u017einios \u2013 tiesiog i\u0161 gyvenimo, o ketvirtadalis neslepia, kad j\u0173 finansinei elgsenai \u012ftakos turi ir artim\u0173j\u0173 ar kaimyn\u0173 patarimai. \u201eFinans\u0173 sistema nuolat kinta. Taigi dabartin\u0117mis aplinkyb\u0117mis gyvenimi\u0161ka patirtis ar kaimynas da\u017enai gali b\u016bti ir klaidinantis ar neadekvatus patar\u0117jas\u201c, \u2013 komentuoja \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117 Lietuvoje O. Blo\u017eien\u0117 ir ragina gyventojus labai gerai \u012fvertinti savo dabartin\u0119 finansin\u0119 situacij\u0105 bei ateities perspektyvas ir nepatik\u0117ti savo finans\u0173 atsitiktinumams ar giminai\u010di\u0173 patarimams. \u0160alies gyventoj\u0173 asmenini\u0173 finansini\u0173 \u017eini\u0173 vertinimo tyrim\u0105 \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto u\u017esakymu kovo 7-14 d. atliko visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 nuolatiniai Lietuvos gyventojai (18-75 m.). Apie \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 institut\u0105. Institutas yra nepriklausoma \u201eSwedbank&#8221; banko dalis. Jo paskirtis \u2013 atid\u017eiai steb\u0117ti ir tirti gyventoj\u0173 finansin\u0117s situacijos poky\u010dius bei \u0161viesti visuomen\u0119 asmenini\u0173 finans\u0173 valdymo klausimais. 2009 m. Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje \u012fkurti institutai yra \u0160vedijoje jau nuo 1960 m. veikian\u010dio Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto padaliniai vietin\u0117se rinkose.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto ekspertai pastebi, kad nauj\u0105 ekonomikos cikl\u0105 Lietuvos gyventojai pradeda ne visi\u0161kai pasireng\u0119 kurti tvari\u0105 finansin\u0119 gerov\u0119.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6989","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6989","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6989"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6989\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6989"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6989"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6989"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}