Europos centrinio banko (ECB) sprendimas padidinti euro zonos pal\u016bkan\u0173 norm\u0105 b\u016bsto paskolas eurais pa\u0117musi\u0173 ir kintam\u0105sias pal\u016bkanas pasirinkusi\u0173 lietuvi\u0173 m\u0117nesio i\u0161laidas netrukus gali padidinti keliomis de\u0161imtimis lit\u0173. \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto ekspertai pataria jau dabar \u012fvertinti \u0161i\u0173 poky\u010di\u0173 reik\u0161m\u0119 nam\u0173 \u016bkio biud\u017eetui ir paskolos \u012fmok\u0173 kitimui prad\u0117ti ruo\u0161tis i\u0161 anksto.
\nBazin\u0117 euro zonos pal\u016bkan\u0173 norma padidinta nuo rekordi\u0161kai \u017eemos 1 proc. iki 1,25 proc. ribos. Tai padaryta pirm\u0105 kart\u0105 nuo recesijos, per kuri\u0105 pal\u016bkan\u0173 norma, siekiant paskatinti ekonomik\u0105, buvo tik ma\u017einama, prad\u017eios \u2013 2008-\u0173j\u0173 vidurio. \u201eTai rei\u0161kia, kad gyventojai vis\u0105 \u0161\u012f laikotarp\u012f gal\u0117jo skolintis pigiau ir ma\u017eiau mok\u0117jo u\u017e jau pasiskolintus pinigus. Dabar, atsi\u017evelgiant \u012f atsitiesian\u010di\u0105 Europos ekonomik\u0105 ir naftos bei maisto produkt\u0173 kain\u0173 \u012ftak\u0105 infliacijai, pal\u016bkan\u0173 norm\u0105 v\u0117l nuspr\u0119sta padidinti. Tai padarys netiesiogin\u0119 \u012ftak\u0105 mok\u0117jimams u\u017e paskolas eurais, tod\u0117l svarbu, kad gyventojai \u017einot\u0173, kod\u0117l reikia mok\u0117ti daugiau ir b\u016bt\u0173 tam pasiruo\u0161\u0119\u201c, \u2013 komentuoja Odeta Blo\u017eien\u0117, \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117 Lietuvoje. Pasak jos, poky\u010dius pajus visi b\u016bsto paskolas ir kai kurie vartojam\u0105sias paskolas \u0161ia valiuta su kintamomis pal\u016bkanomis pa\u0117m\u0119 gyventojai. Paskol\u0173 mok\u0117jimus pakoreguos s\u0105sajos tarp bazin\u0117s ir tarpbankin\u0117s pal\u016bkan\u0173 norm\u0173. \u012etak\u0105 \u012fmokoms u\u017e eurais ir su kintamomis pal\u016bkanomis paimtas paskolas daro tarpbankin\u0117 pal\u016bkan\u0173 norma (EURIBOR), kuri n\u0117ra tapati bazinei pal\u016bkan\u0173 normai, ta\u010diau smarkiai nuo jos priklauso. \u201eDuomen\u0173 analiz\u0117 rodo, jog bazini\u0173 pal\u016bkan\u0173 pasikeitimas ta pa\u010dia kryptimi kei\u010dia ir EURIBOR, t.y. bazin\u0117ms pal\u016bkanoms padid\u0117jus, EURIBOR dydis kyla, suma\u017e\u0117jus \u2013 leid\u017eiasi\u201c, \u2013 pastebi O. Blo\u017eien\u0117. Lietuvos banko u\u017esakymu 2011 m. vasario-kovo m\u0117nes\u012f bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko paskol\u0105 b\u016bstui \u012fsigyti turin\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 apklaus\u0105, i\u0161 kurios paai\u0161k\u0117jo, kad \u0161iuo metu vidutin\u0117 b\u016bsto paskolos eurais suma Lietuvoje sudaro 168 t\u016bkst. Lt arba beveik 49 t\u016bkst. eur\u0173. Remdamiesi \u0161ios apklausos duomenimis, \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto ekspertai suskai\u010diavo, kad bazini\u0173 pal\u016bkan\u0173 pasikeitimas gali padaryti toki\u0105 \u012ftak\u0105 EURIBOR, kad vidutinio dyd\u017eio paskol\u0105 eurais su kintamomis pal\u016bkanomis turin\u010di\u0173 gyventoj\u0173 m\u0117nesio \u012fmoka i\u0161augs 35 litais. Be to, O. Blo\u017eien\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad \u012ftakos EURIBOR kitimui turi ne tik bazini\u0173 pal\u016bkan\u0173 poky\u010diai, bet ir kiti ekonominiai rodikliai bei finans\u0173 rink\u0173 situacija. \u0160tai nuo pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 baland\u017eio 6 m\u0117nesi\u0173 EURIBOR i\u0161augo 0,63 procentinio punkto, nors bazin\u0117s pal\u016bkanos tuo metu nekito. Taigi, tarpbankinei pal\u016bkan\u0173 normai jau metus stiebiantis auk\u0161tyn, vidutinio dyd\u017eio paskolos m\u0117nesio \u012fmoka gali i\u0161augti ir daugiau nei 35 litais. Tie, kuri\u0173 turimos paskolos dydis vir\u0161ija min\u0117t\u0105 vidutin\u012f dyd\u012f, tur\u0117t\u0173 b\u016bti pasiruo\u0161\u0119 mok\u0117ti dar daugiau. \u201eB\u016bsto paskol\u0173 gav\u0117j\u0173 pajamos per pastaruosius trejus metus smuko vidutini\u0161kai 17 proc. Ta\u010diau vidutin\u0117 \u012fmoka, nepaisant paskol\u0173 tur\u0117tojams nepalanki\u0173 pastar\u0173j\u0173 poky\u010di\u0173, artimiausiu metu vis tiek nepasieks ekonominio pakilimo metu buvusio lygio ir bus apie 18 proc. ma\u017eesn\u0117 nei 2008 m. Taigi didesnes nei vidutines pajamas gaunan\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 finansin\u0117 situacija d\u0117l i\u0161augusi\u0173 pal\u016bkan\u0173 grei\u010diausiai nesikeis\u201c, \u2013 sako asmenini\u0173 finans\u0173 ekspert\u0117. Ji prognozuoja, kad pal\u016bkan\u0173 pokytis bus ry\u0161kesnis ma\u017eesnes pajamas gaunantiems nam\u0173 \u016bkiams \u2013 ypa\u010d tuo atveju, jei pal\u016bkanos bus perskai\u010diuojamos dar nesibaigus \u0161ildymo sezonui. Nors finans\u0173 rinkos bazini\u0173 pal\u016bkan\u0173 pokyt\u012f jau \u012fsisavino, pal\u016bkanos \u0161iuo laikotarpiu buvo perskai\u010diuotos tik ma\u017eai daliai paskol\u0173 tur\u0117toj\u0173, tod\u0117l did\u017eiosios j\u0173 dalies poky\u010diai dar tik laukia. Turintiems paskolas eurais su kintamomis pal\u016bkanomis O. Blo\u017eien\u0117 pataria atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f pal\u016bkan\u0173 perskai\u010diavimo dat\u0105 ir pasitikrinti paskolos likut\u012f. \u201eDaliai gyventoj\u0173 gali prireikti pakoreguoti savo finansin\u0119 elgsen\u0105 ir perskirstyti biud\u017eet\u0105 taip, kad tam tikra neb\u016btiniausioms prek\u0117ms numatyt\u0173 i\u0161laid\u0173 dalis tekt\u0173 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 padengimui. Numoti ranka \u012f bazin\u0117s pal\u016bkan\u0173 normos kait\u0105 nereik\u0117t\u0173, nes, ekonomist\u0173 prognoz\u0117mis, tai gali b\u016bti ne paskutinis bazin\u0117s euro zonos pal\u016bkan\u0173 normos kitimas \u0161iais metais. Susitvarkyti su poky\u010diais bus lengviau i\u0161 anksto numa\u010dius, kokio dyd\u017eio papildomos sumos gali prireikti padengti i\u0161augusiai paskolos \u012fmokai\u201c, \u2013 apibendrina \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117. Prognozuojama, kad iki \u0161i\u0173 met\u0173 pabaigos bazin\u0117 pal\u016bkan\u0173 norma gali padid\u0117ti dar 0,5 procentinio punkto. Tai rei\u0161kia, kad vidutinio dyd\u017eio b\u016bsto paskolos eurais su kintama pal\u016bkan\u0173 norma m\u0117nesio \u012fmoka met\u0173 pabaigoje gali b\u016bti i\u0161augusi kiek daugiau nei 100 Lt. Tiesa, padid\u0117jusi \u012fmoka vis dar b\u016bt\u0173 13,3 proc. ma\u017eesn\u0117 nei 2008 m. Apie \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 institut\u0105. Institutas yra nepriklausoma \u201eSwedbank” banko dalis. Jo paskirtis \u2013 atid\u017eiai steb\u0117ti ir tirti gyventoj\u0173 finansin\u0117s situacijos poky\u010dius bei \u0161viesti visuomen\u0119 asmenini\u0173 finans\u0173 valdymo klausimais. 2009 m. Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje \u012fkurti institutai yra \u0160vedijoje jau nuo 1960 m. veikian\u010dio Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto padaliniai vietin\u0117se rinkose. Europos centrinio banko (ECB) sprendimas padidinti euro zonos pal\u016bkan\u0173 norm\u0105 b\u016bsto paskolas eurais pa\u0117musi\u0173 ir kintam\u0105sias pal\u016bkanas pasirinkusi\u0173 lietuvi\u0173 m\u0117nesio i\u0161laidas netrukus gali padidinti keliomis de\u0161imtimis lit\u0173. \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto ekspertai pataria jau dabar \u012fvertinti \u0161i\u0173 poky\u010di\u0173 reik\u0161m\u0119 nam\u0173 \u016bkio biud\u017eetui ir paskolos \u012fmok\u0173 kitimui prad\u0117ti ruo\u0161tis i\u0161 anksto.
\nBazin\u0117 euro zonos pal\u016bkan\u0173 norma padidinta nuo rekordi\u0161kai \u017eemos 1 proc. iki 1,25 proc. ribos. Tai padaryta pirm\u0105 kart\u0105 nuo recesijos, per kuri\u0105 pal\u016bkan\u0173 norma, siekiant paskatinti ekonomik\u0105, buvo tik ma\u017einama, prad\u017eios \u2013 2008-\u0173j\u0173 vidurio. \u201eTai rei\u0161kia, kad gyventojai vis\u0105 \u0161\u012f laikotarp\u012f gal\u0117jo skolintis pigiau ir ma\u017eiau mok\u0117jo u\u017e jau pasiskolintus pinigus. Dabar, atsi\u017evelgiant \u012f atsitiesian\u010di\u0105 Europos ekonomik\u0105 ir naftos bei maisto produkt\u0173 kain\u0173 \u012ftak\u0105 infliacijai, pal\u016bkan\u0173 norm\u0105 v\u0117l nuspr\u0119sta padidinti. Tai padarys netiesiogin\u0119 \u012ftak\u0105 mok\u0117jimams u\u017e paskolas eurais, tod\u0117l svarbu, kad gyventojai \u017einot\u0173, kod\u0117l reikia mok\u0117ti daugiau ir b\u016bt\u0173 tam pasiruo\u0161\u0119\u201c, \u2013 komentuoja Odeta Blo\u017eien\u0117, \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117 Lietuvoje. Pasak jos, poky\u010dius pajus visi b\u016bsto paskolas ir kai kurie vartojam\u0105sias paskolas \u0161ia valiuta su kintamomis pal\u016bkanomis pa\u0117m\u0119 gyventojai. Paskol\u0173 mok\u0117jimus pakoreguos s\u0105sajos tarp bazin\u0117s ir tarpbankin\u0117s pal\u016bkan\u0173 norm\u0173. \u012etak\u0105 \u012fmokoms u\u017e eurais ir su kintamomis pal\u016bkanomis paimtas paskolas daro tarpbankin\u0117 pal\u016bkan\u0173 norma (EURIBOR), kuri n\u0117ra tapati bazinei pal\u016bkan\u0173 normai, ta\u010diau smarkiai nuo jos priklauso. \u201eDuomen\u0173 analiz\u0117 rodo, jog bazini\u0173 pal\u016bkan\u0173 pasikeitimas ta pa\u010dia kryptimi kei\u010dia ir EURIBOR, t.y. bazin\u0117ms pal\u016bkanoms padid\u0117jus, EURIBOR dydis kyla, suma\u017e\u0117jus \u2013 leid\u017eiasi\u201c, \u2013 pastebi O. Blo\u017eien\u0117. Lietuvos banko u\u017esakymu 2011 m. vasario-kovo m\u0117nes\u012f bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko paskol\u0105 b\u016bstui \u012fsigyti turin\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 apklaus\u0105, i\u0161 kurios paai\u0161k\u0117jo, kad \u0161iuo metu vidutin\u0117 b\u016bsto paskolos eurais suma Lietuvoje sudaro 168 t\u016bkst. Lt arba beveik 49 t\u016bkst. eur\u0173. Remdamiesi \u0161ios apklausos duomenimis, \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto ekspertai suskai\u010diavo, kad bazini\u0173 pal\u016bkan\u0173 pasikeitimas gali padaryti toki\u0105 \u012ftak\u0105 EURIBOR, kad vidutinio dyd\u017eio paskol\u0105 eurais su kintamomis pal\u016bkanomis turin\u010di\u0173 gyventoj\u0173 m\u0117nesio \u012fmoka i\u0161augs 35 litais. Be to, O. Blo\u017eien\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad \u012ftakos EURIBOR kitimui turi ne tik bazini\u0173 pal\u016bkan\u0173 poky\u010diai, bet ir kiti ekonominiai rodikliai bei finans\u0173 rink\u0173 situacija. \u0160tai nuo pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 baland\u017eio 6 m\u0117nesi\u0173 EURIBOR i\u0161augo 0,63 procentinio punkto, nors bazin\u0117s pal\u016bkanos tuo metu nekito. Taigi, tarpbankinei pal\u016bkan\u0173 normai jau metus stiebiantis auk\u0161tyn, vidutinio dyd\u017eio paskolos m\u0117nesio \u012fmoka gali i\u0161augti ir daugiau nei 35 litais. Tie, kuri\u0173 turimos paskolos dydis vir\u0161ija min\u0117t\u0105 vidutin\u012f dyd\u012f, tur\u0117t\u0173 b\u016bti pasiruo\u0161\u0119 mok\u0117ti dar daugiau. \u201eB\u016bsto paskol\u0173 gav\u0117j\u0173 pajamos per pastaruosius trejus metus smuko vidutini\u0161kai 17 proc. Ta\u010diau vidutin\u0117 \u012fmoka, nepaisant paskol\u0173 tur\u0117tojams nepalanki\u0173 pastar\u0173j\u0173 poky\u010di\u0173, artimiausiu metu vis tiek nepasieks ekonominio pakilimo metu buvusio lygio ir bus apie 18 proc. ma\u017eesn\u0117 nei 2008 m. Taigi didesnes nei vidutines pajamas gaunan\u010di\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 finansin\u0117 situacija d\u0117l i\u0161augusi\u0173 pal\u016bkan\u0173 grei\u010diausiai nesikeis\u201c, \u2013 sako asmenini\u0173 finans\u0173 ekspert\u0117. Ji prognozuoja, kad pal\u016bkan\u0173 pokytis bus ry\u0161kesnis ma\u017eesnes pajamas gaunantiems nam\u0173 \u016bkiams \u2013 ypa\u010d tuo atveju, jei pal\u016bkanos bus perskai\u010diuojamos dar nesibaigus \u0161ildymo sezonui. Nors finans\u0173 rinkos bazini\u0173 pal\u016bkan\u0173 pokyt\u012f jau \u012fsisavino, pal\u016bkanos \u0161iuo laikotarpiu buvo perskai\u010diuotos tik ma\u017eai daliai paskol\u0173 tur\u0117toj\u0173, tod\u0117l did\u017eiosios j\u0173 dalies poky\u010diai dar tik laukia. Turintiems paskolas eurais su kintamomis pal\u016bkanomis O. Blo\u017eien\u0117 pataria atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f pal\u016bkan\u0173 perskai\u010diavimo dat\u0105 ir pasitikrinti paskolos likut\u012f. \u201eDaliai gyventoj\u0173 gali prireikti pakoreguoti savo finansin\u0119 elgsen\u0105 ir perskirstyti biud\u017eet\u0105 taip, kad tam tikra neb\u016btiniausioms prek\u0117ms numatyt\u0173 i\u0161laid\u0173 dalis tekt\u0173 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 padengimui. Numoti ranka \u012f bazin\u0117s pal\u016bkan\u0173 normos kait\u0105 nereik\u0117t\u0173, nes, ekonomist\u0173 prognoz\u0117mis, tai gali b\u016bti ne paskutinis bazin\u0117s euro zonos pal\u016bkan\u0173 normos kitimas \u0161iais metais. Susitvarkyti su poky\u010diais bus lengviau i\u0161 anksto numa\u010dius, kokio dyd\u017eio papildomos sumos gali prireikti padengti i\u0161augusiai paskolos \u012fmokai\u201c, \u2013 apibendrina \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117. Prognozuojama, kad iki \u0161i\u0173 met\u0173 pabaigos bazin\u0117 pal\u016bkan\u0173 norma gali padid\u0117ti dar 0,5 procentinio punkto. Tai rei\u0161kia, kad vidutinio dyd\u017eio b\u016bsto paskolos eurais su kintama pal\u016bkan\u0173 norma m\u0117nesio \u012fmoka met\u0173 pabaigoje gali b\u016bti i\u0161augusi kiek daugiau nei 100 Lt. Tiesa, padid\u0117jusi \u012fmoka vis dar b\u016bt\u0173 13,3 proc. ma\u017eesn\u0117 nei 2008 m. Apie \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 institut\u0105. Institutas yra nepriklausoma \u201eSwedbank” banko dalis. Jo paskirtis \u2013 atid\u017eiai steb\u0117ti ir tirti gyventoj\u0173 finansin\u0117s situacijos poky\u010dius bei \u0161viesti visuomen\u0119 asmenini\u0173 finans\u0173 valdymo klausimais. 2009 m. Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje \u012fkurti institutai yra \u0160vedijoje jau nuo 1960 m. veikian\u010dio Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto padaliniai vietin\u0117se rinkose.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Europos centrinio banko (ECB) sprendimas padidinti euro zonos pal\u016bkan\u0173 norm\u0105 b\u016bsto paskolas eurais pa\u0117musi\u0173 ir kintam\u0105sias pal\u016bkanas pasirinkusi\u0173 lietuvi\u0173 m\u0117nesio i\u0161laidas netrukus gali padidinti keliomis de\u0161imtimis lit\u0173.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6988","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6988","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6988"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6988\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6988"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6988"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6988"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}