{"id":6976,"date":"2011-05-21T00:00:00","date_gmt":"2011-05-20T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/puse-salies-gyventoju-prekes-isigyja-is-tiesiogines-prekybos-agentu\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:58","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:58","slug":"puse-salies-gyventoju-prekes-isigyja-is-tiesiogines-prekybos-agentu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/puse-salies-gyventoju-prekes-isigyja-is-tiesiogines-prekybos-agentu\/","title":{"rendered":"Pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 prekes \u012fsigyja i\u0161 tiesiogin\u0117s prekybos agent\u0173"},"content":{"rendered":"<p>Lietuvos tiesiogin\u0117s prekybos asociacijos u\u017esakymu atliktas tyrimas, kur\u012f atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c, atskleid\u0117, jog 48 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 teko \u012fsigyti preki\u0173 tiesiogin\u0117s prekybos b\u016bdu: 8 proc. apklaust\u0173j\u0173 prekes taip perka reguliariai, 29 proc. \u012fsigijo kelet\u0105 kart\u0173, 11 proc. \u2013 tik kart\u0105. Lietuvos tiesiogin\u0117s prekybos asociacijos generalinis sekretorius Gintautas Zaleckas teigia, kad egzistuoja daugyb\u0117 nepagr\u012fst\u0173 stereotip\u0173 apie \u0161i\u0105 verslo r\u016b\u0161\u012f, ta\u010diau sutinka, kad vartotoj\u0173 nusiskundimai d\u0117l agent\u0173 spaudimo pirkti gali b\u016bti pagr\u012fsti. <b>Did\u017eiausias privalumas \u2013 prek\u0117s prezentacija, tr\u016bkumas \u2013 agent\u0173 \u012fkyrumas<\/b> Apklausa rodo, jog populiariausia pirkt\u0173 produkt\u0173 kategorija \u2013 kosmetika ir asmens prie\u017ei\u016bros prek\u0117s, kurias yra \u012fsigij\u0119 82 proc. pirk\u0117j\u0173. Toliau seka nam\u0173 apyvokos prek\u0117s (34 proc.) ir sveikatingumo produktai (20 proc.) ir drabu\u017eiai (11 proc.). Prekes tokiu b\u016bdu kur kas da\u017eniau \u012fsigyja moterys (62 proc.). Analogi\u0161ki visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimai kitose Baltijos valstyb\u0117se parod\u0117, jog Latvijoje net 60 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 yra pirk\u0119 produktus tiesiogin\u0117s prekybos b\u016bdu, o Estijoje \u2013 40 proc. 21 proc. tiesiogini\u0173 pardavim\u0173 klient\u0173 teig\u0117, kad \u012fsigyt\u0173 produkt\u0173 kokyb\u0117 yra labai gera, 51 proc. j\u0105 \u012fvardijo kaip grei\u010diau ger\u0105. Nepatenkinti \u012fsigytais produktais buvo 7 proc. respondent\u0173. Tuo tarpu pati \u0161io verslo reputacija vertinama pras\u010diau. 16 proc. respondent\u0173 nurod\u0117 ketinimus \u012fsigyti prek\u0119 tokiu b\u016bdu, 23 proc. teig\u0117, kad tam yra nema\u017ea tikimyb\u0117, 33 proc. sak\u0117, kad tokia tikimyb\u0117 ma\u017ea ir 25 proc. teig\u0117, kad tikrai nepirks. Pasinaudoti tiesiogin\u0117s prekybos paslaugomis kitiems rekomenduot\u0173 35 proc. respondent\u0173, o 43 proc. to nedaryt\u0173. Pagrindiniai tiesiogin\u0117s prekybos privalumai \u2013 galimyb\u0117 demonstravimo metu gauti daugiau informacijos apie prek\u0119 (26 proc.), ma\u017eesn\u0117 preki\u0173 kaina (25 proc.), tiesioginis preki\u0173 pristatymas (25 proc.) ir galimyb\u0117 \u012fsigyti preki\u0173, kuri\u0173 n\u0117ra parduotuv\u0117se (24 proc.). Kaip pagrindinius tokio pardavimo b\u016bdo tr\u016bkumus respondentai nurod\u0117 tai, kad pardav\u0117jai elgiasi per daug \u012fkyriai (29 proc.), tr\u016bksta pasitik\u0117jimo pardav\u0117jais (19 proc.), sunku susirasti pardav\u0117jus (16 proc.), produktai neturi garantijos (13 proc.), kaina neatitinka kokyb\u0117s (11 proc.). Tyrimas taip pat patvirtino, jog tiesiogin\u0117s prekybos bendrov\u0117s n\u0117ra linkusios daug reklamuotis ir prisistatyti tokiose \u012fprastuose informacijos kanaluose, kaip spauda, radijas, televizija, o d\u0117mes\u012f skiria asmeninei rekomendacijai ir informacijai \u201ei\u0161 l\u016bp\u0173 \u012f l\u016bpas\u201c. Da\u017eniausiai apie tiesiogin\u0117s prekybos bendroves bei j\u0173 si\u016blomas prekes su\u017einoma i\u0161 draug\u0173, pa\u017e\u012fstam\u0173 (47 proc.), tiesioginio pardav\u0117jo\/platintojo pristatym\u0173 (39 proc.) ir \u0161eimos nari\u0173, giminai\u010di\u0173 (28 proc.). <b>Paprastai kontaktai renkami pra\u0161ant u\u017epildyti anketas<\/b> Lietuvos tiesiogin\u0117s prekybos asociacijos atstovo G. Zalecko teigimu, tiesiogin\u0117 prekyba, kaip alternatyva ma\u017emeninei prekybai, turi savo ni\u0161\u0105 ir netgi augimo potencial\u0105 kartu su populiar\u0117jan\u010dia internetine prekyba, kurios paslaugomis tiesiogin\u0117s prekybos konsultantai vis da\u017eniau naudojasi, u\u017esakin\u0117dami prekes i\u0161 gamintoj\u0173. \u201eBet kuriuo atveju i\u0161lieka m\u016bs\u0173 i\u0161skirtinumas \u2013 kad prek\u0117s parduodamos demonstravimo b\u016bdu arba \u017emogus gali jas i\u0161bandyti\u201c, &#8211; tikino pa\u0161nekovas. Verslininkas sutinka, kad visuomen\u0117je apie tiesiogin\u0119 prekyb\u0105 egzistuoja ne itin patraukli\u0173 stereotip\u0173, kuriems atsirasti, jo teigimu, tur\u0117jo \u012ftakos ir esama realyb\u0117, pavyzd\u017eiui, Gari\u016bn\u0173 produkcija ar i\u0161 buvusi\u0173 sovietini\u0173 \u0161ali\u0173 atve\u017eamos nelegalios prek\u0117s. \u201eSusiformavo nuostata, kad taip parduodamos nekokybi\u0161kos ar nelegalios prek\u0117s. Ta\u010diau m\u016bs\u0173 prek\u0117s tik neparduodamos ma\u017emenin\u0117s prekybos vietose, kuriose tarpininkas u\u017esideda savo antkainius, ir b\u016btent tod\u0117l \u012fmon\u0117, parduodama tiesiogiai, papildom\u0173 l\u0117\u0161\u0173 gali skirti produkto kokyb\u0117s gerinimui. Tarptautin\u0117s kompanijos labai stengiasi u\u017etikrinti produkt\u0173 kokyb\u0119 ir vartotoj\u0173 pasitenkinim\u0105. Taikomos \u012fvairios \u0161imtaprocentin\u0117s preki\u0173 gr\u0105\u017einimo garantijos, pavyzd\u017eiui, daug kur galima gr\u0105\u017einti ne\u012ftikus\u012f gamin\u012f per tris m\u0117nesius. Mat kompanij\u0173 tikslas \u2013 ne vienkartinis pardavimas, o tur\u0117ti nuolatini\u0173 pirk\u0117j\u0173 rat\u0105\u201c, &#8211; teig\u0117 G. Zaleckas. Tiesa, nema\u017eai \u0161i\u0173 preki\u0173 yra pakankamai brangios, lyginant su tos pa\u010dios r\u016b\u0161ies gaminiais, parduodamais \u012fprastose parduotuv\u0117se. \u201eKartais kokyb\u0117s ir kainos santyk\u012f labai sunku \u012fvertinti ir palyginti. Plika akimi jis nematomas. Pagaliau turi b\u016bti \u012fvertinti tokie dalykai, kad puod\u0105, jei jis nusid\u0117vi, nors buvo tinkamai naudojamas, galima pasikeisti ir po trej\u0173 met\u0173, ko parduotuv\u0117je tikrai nepadarysi. Taigi reik\u0117t\u0173 \u012fvertinti visus aspektus\u201c, &#8211; tikino pa\u0161nekovas. Paklaustas, ar nemenkina \u0161io prekybos b\u016bdo \u012fvaizdis faktas, kad \u017emon\u0117s atvykti \u012f prek\u0117s prezentacij\u0105 kvie\u010diami net gatv\u0117je, ypa\u010d kurortin\u0117se vietov\u0117se, pa\u0161nekovas atsikirto, kad toki\u0105 rinkodaros sistem\u0105 taikoma pla\u010diai \u2013 pavyzd\u017eiui, gatv\u0117je dalinami lankstinukai u\u017esukti \u012f kuri\u0105 nors kavin\u0119, parduotuv\u0119 ar rengin\u012f. \u201e\u0160iuo metu gatv\u0117je \u017emon\u0117s u\u017ekalbinami jau retai. Paprastai \u012fvairiose rengini\u0173 vietose pildomos anketos, o v\u0117liau \u017emogui skambinama ir tariamasi d\u0117l laiko, kada jam patogu, kada jis bus nusiteik\u0119s i\u0161klausyti prezentacij\u0105 ir susipa\u017einti su tam tikru daiktu\u201c, &#8211; tikino Lietuvos tiesiogin\u0117s prekybos asociacijos atstovas. <b>Psichologinis spaudimas kei\u010diamas pardavimu, kuriam vartotojas n\u0117ra pasireng\u0119s<\/b> Dalis vartotoj\u0173, susid\u016brusi\u0173 su tiesiogin\u0117s prekybos agentais, tvirtina, kad yra patyr\u0119 psichologin\u012f spaudim\u0105, buvo bandoma manipuliuoti j\u0173 jausmais ir visokiais kitokiais b\u016bdais \u012fpir\u0161ti prek\u0119 tuoj pat, nes rytoj \u201ejos kaina kils\u201c. Pa\u0161nekovas sutiko, kad vie\u0161oje erdv\u0117je da\u017enai \u012fvardijama, kad tai pardavimai, turintys potenciali\u0105 psichologinio spaudimo gr\u0117sm\u0119. Kita vertus, rengiamoje naujoje ES direktyvoje toks terminas nevartojamas. Jis kei\u010diamas pardavimu, kuriam vartotojas n\u0117ra pasireng\u0119s. \u201eTenka pripa\u017einti, kad ne visi pardav\u0117jai turi reikiam\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 \u2013 tiek dirbantys parduotuv\u0117se, tiek tiesioginiuose pardavimuose. Riba tarp si\u016blymo, \u012fkalbin\u0117jimo ir psichologinio spaudimo i\u0161 ties\u0173 gali b\u016bti per\u017eengta. M\u016bs\u0173 asociacijos nar\u0117s turi pasira\u0161iusios etikos kodeks\u0105, kuriame teigiama, kad pardav\u0117jas neturi b\u016bti per daug \u012fkyrus, jei vartotojas papra\u0161o nutraukti prezentacij\u0105, tai turi b\u016bti padaryta. Su tais principais yra supa\u017eindinami pardav\u0117jai, ta\u010diau visada gali pasitaikyti atvej\u0173, kai t\u0173 princip\u0173 nesilaikoma. Visgi man kelia nuostab\u0105 pasakojimai, kai \u017emogus \u012fsigyja preki\u0173 u\u017e didel\u0119 sum\u0105, v\u0117liau atsipeik\u0117ja ir nebegali j\u0173 gr\u0105\u017einti. Pagal \u012fstatymus ji tur\u0117jo ma\u017eiausiai 7 dienas persigalvoti, o da\u017eniausiai gamintojai taiko ir ilgesn\u012f period\u0105. Pardav\u0117jas privalo pateikti informacij\u0105, kad vartotojas turi teis\u0119 atsisakyti prek\u0117s \u2013 tam yra netgi atskiras lapas. Jeigu jis su tuo nesupa\u017eindinamas, laikas, per kur\u012f galima nutraukti sutart\u012f, automati\u0161kai pailg\u0117ja. Bet kuriuo atveju, \u012fmok\u0117ti pinigai jam gr\u0105\u017einami. Europoje netgi egzistuoja toks terminas \u2013 at\u0161alimo periodas. Kita vertus, parduotuv\u0117se mums ne k\u0105 pras\u010diau per\u0161a prekes, tik per kitus dalykus \u2013 pavyzd\u017eiui, i\u0161d\u0117stym\u0105 lentynose\u201c, &#8211; ai\u0161kino G. Zaleckas. Anot jo, daugelis kompanij\u0173 suteikia galimyb\u0119 atsisakyti produkto, kuris pasirod\u0117 netinkamas, pavyzd\u017eiui, tam tikra kosmetikos priemon\u0117 sukelia alergij\u0105. Paprastai tokiais atvejais gaminys kei\u010diamas kitu. <b>K\u0105 turi \u017einoti vartotojas<\/b> Pa\u0161nekovas apgailestavo, kad egzistuoja tiesiogin\u0117s prekybos pardav\u0117j\u0173, kurie nepriklauso asociacijai ir ne visada laikosi etikos kodekso nuostat\u0173, taip gadindami \u0161io verslo \u012fvaizd\u012f. Ta\u010diau kaip nustatyti, ar kompanija rimta, ai\u0161ki\u0173 kriterij\u0173 n\u0117ra. Vienintelis patarimas \u2013 produktas turi b\u016bti registruotas (Europoje arba Lietuvoje), pa\u017eenklintas, su apra\u0161ymu, t. y. tur\u0117ti visus reikiamus dokumentus. \u201ePardav\u0117jas ar konsultantas turi ne tik prisistatyti (pateikti savo kontaktin\u0119 informacij\u0105), pristatyti bendrov\u0119 ir si\u016blomus produktus, bet ir pateikti spausdint\u0105 informacin\u0119 med\u017eiag\u0105 apie parduodamas prekes, kurioje b\u016bt\u0173 atstovaujamos \u012fmon\u0117s pavadinimas, adresas, telefono numeris. Informacija apie prek\u0119 turi b\u016bti ir lietuvi\u0173 kalba. \u012emon\u0117s patikimum\u0105 liudija spausdintoje informacin\u0117je med\u017eiagoje esantis Tiesiogin\u0117s prekybos asociacijos \u017eenklas. Tai rei\u0161kia, jog \u012fmon\u0117 laikosi Etikos kodekso, kuris reglamentuoja vartotoj\u0173 teises ir pardav\u0117j\u0173 elgsen\u0105 siekiant apsaugoti vartotoj\u0105, o kodeks\u0105 administruoja ir j\u0173 laikym\u0105si pri\u017ei\u016bri nepriklausomas kodeks\u0173 administratorius\u201c, &#8211; teig\u0117 Lietuvos tiesiogin\u0117s prekybos asociacijos atstovas. G. Zaleckas \u012fsp\u0117jo, kad u\u017esakymo blankai ar formos neturi b\u016bti pasira\u0161omi, o grynieji pinigai mokami, prie\u0161 tai ne\u012fsitikinus pardav\u0117jo ir \u012fmon\u0117s tapatybe. Taip pat reikia susipa\u017einti su preki\u0173 gr\u0105\u017einimo s\u0105lygomis ir garantijos terminais. \u017dodiniai pa\u017eadai apie speciali\u0105 kain\u0105, pristatym\u0105, turi b\u016bti \u012ftvirtinti ra\u0161ti\u0161kai. Taip pat Civiliniame kodekse numatyta, kad jei tai n\u0117ra kasdieniniam vartojimui (pvz., maistas) skirto daikto pirkimas, jei d\u0117l daikto pirkimo pardavimo n\u0117ra atvykstama pagal ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161t\u0105 pirk\u0117jo pageidavim\u0105 ir jei pagal sutart\u012f vartotojas turi mok\u0117ti daugiau nei 200 lit\u0173, sudarant sutart\u012f ne prekybai skirtose vietose, pardav\u0117jui tenka pareiga \u012fteikti pirk\u0117jui dokument\u0105, kuriame b\u016bt\u0173 \u0161i informacija: dokumento \u012fteikimo vartotojui data; daikto pavadinimas; daikto kaina su visais mokes\u010diais; pardav\u0117jo pavadinimas ir adresas; asmens, kuriam galima adresuoti sutarties atsisakym\u0105, vardas ir pavard\u0117 arba adresas, kuriuo galima keisti ar gr\u0105\u017einti prek\u0119; vartotojo teis\u0117s nutraukti sutart\u012f \u012fgyvendinimo galimyb\u0117s. Vartotojui nutraukus sutart\u012f, pardav\u0117jas privalo per 15 dien\u0173 atsiimti i\u0161 pirk\u0117jo prek\u0119 bei gr\u0105\u017einti jo sumok\u0117tus pinigus. Bet kokie susitarimai tarp pirk\u0117jo ir pardav\u0117jo, kurie pablogint\u0173 \u0161ias vartotojo teises, negalioja. Lietuvos tiesiogin\u0117s prekybos asociacijos u\u017esakymu atliktas tyrimas, kur\u012f atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c, atskleid\u0117, jog 48 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 teko \u012fsigyti preki\u0173 tiesiogin\u0117s prekybos b\u016bdu: 8 proc. apklaust\u0173j\u0173 prekes taip perka reguliariai, 29 proc. \u012fsigijo kelet\u0105 kart\u0173, 11 proc. \u2013 tik kart\u0105. Lietuvos tiesiogin\u0117s prekybos asociacijos generalinis sekretorius Gintautas Zaleckas teigia, kad egzistuoja daugyb\u0117 nepagr\u012fst\u0173 stereotip\u0173 apie \u0161i\u0105 verslo r\u016b\u0161\u012f, ta\u010diau sutinka, kad vartotoj\u0173 nusiskundimai d\u0117l agent\u0173 spaudimo pirkti gali b\u016bti pagr\u012fsti. <b>Did\u017eiausias privalumas \u2013 prek\u0117s prezentacija, tr\u016bkumas \u2013 agent\u0173 \u012fkyrumas<\/b> Apklausa rodo, jog populiariausia pirkt\u0173 produkt\u0173 kategorija \u2013 kosmetika ir asmens prie\u017ei\u016bros prek\u0117s, kurias yra \u012fsigij\u0119 82 proc. pirk\u0117j\u0173. Toliau seka nam\u0173 apyvokos prek\u0117s (34 proc.) ir sveikatingumo produktai (20 proc.) ir drabu\u017eiai (11 proc.). Prekes tokiu b\u016bdu kur kas da\u017eniau \u012fsigyja moterys (62 proc.). Analogi\u0161ki visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimai kitose Baltijos valstyb\u0117se parod\u0117, jog Latvijoje net 60 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 yra pirk\u0119 produktus tiesiogin\u0117s prekybos b\u016bdu, o Estijoje \u2013 40 proc. 21 proc. tiesiogini\u0173 pardavim\u0173 klient\u0173 teig\u0117, kad \u012fsigyt\u0173 produkt\u0173 kokyb\u0117 yra labai gera, 51 proc. j\u0105 \u012fvardijo kaip grei\u010diau ger\u0105. Nepatenkinti \u012fsigytais produktais buvo 7 proc. respondent\u0173. Tuo tarpu pati \u0161io verslo reputacija vertinama pras\u010diau. 16 proc. respondent\u0173 nurod\u0117 ketinimus \u012fsigyti prek\u0119 tokiu b\u016bdu, 23 proc. teig\u0117, kad tam yra nema\u017ea tikimyb\u0117, 33 proc. sak\u0117, kad tokia tikimyb\u0117 ma\u017ea ir 25 proc. teig\u0117, kad tikrai nepirks. Pasinaudoti tiesiogin\u0117s prekybos paslaugomis kitiems rekomenduot\u0173 35 proc. respondent\u0173, o 43 proc. to nedaryt\u0173. Pagrindiniai tiesiogin\u0117s prekybos privalumai \u2013 galimyb\u0117 demonstravimo metu gauti daugiau informacijos apie prek\u0119 (26 proc.), ma\u017eesn\u0117 preki\u0173 kaina (25 proc.), tiesioginis preki\u0173 pristatymas (25 proc.) ir galimyb\u0117 \u012fsigyti preki\u0173, kuri\u0173 n\u0117ra parduotuv\u0117se (24 proc.). Kaip pagrindinius tokio pardavimo b\u016bdo tr\u016bkumus respondentai nurod\u0117 tai, kad pardav\u0117jai elgiasi per daug \u012fkyriai (29 proc.), tr\u016bksta pasitik\u0117jimo pardav\u0117jais (19 proc.), sunku susirasti pardav\u0117jus (16 proc.), produktai neturi garantijos (13 proc.), kaina neatitinka kokyb\u0117s (11 proc.). Tyrimas taip pat patvirtino, jog tiesiogin\u0117s prekybos bendrov\u0117s n\u0117ra linkusios daug reklamuotis ir prisistatyti tokiose \u012fprastuose informacijos kanaluose, kaip spauda, radijas, televizija, o d\u0117mes\u012f skiria asmeninei rekomendacijai ir informacijai \u201ei\u0161 l\u016bp\u0173 \u012f l\u016bpas\u201c. Da\u017eniausiai apie tiesiogin\u0117s prekybos bendroves bei j\u0173 si\u016blomas prekes su\u017einoma i\u0161 draug\u0173, pa\u017e\u012fstam\u0173 (47 proc.), tiesioginio pardav\u0117jo\/platintojo pristatym\u0173 (39 proc.) ir \u0161eimos nari\u0173, giminai\u010di\u0173 (28 proc.). <b>Paprastai kontaktai renkami pra\u0161ant u\u017epildyti anketas<\/b> Lietuvos tiesiogin\u0117s prekybos asociacijos atstovo G. Zalecko teigimu, tiesiogin\u0117 prekyba, kaip alternatyva ma\u017emeninei prekybai, turi savo ni\u0161\u0105 ir netgi augimo potencial\u0105 kartu su populiar\u0117jan\u010dia internetine prekyba, kurios paslaugomis tiesiogin\u0117s prekybos konsultantai vis da\u017eniau naudojasi, u\u017esakin\u0117dami prekes i\u0161 gamintoj\u0173. \u201eBet kuriuo atveju i\u0161lieka m\u016bs\u0173 i\u0161skirtinumas \u2013 kad prek\u0117s parduodamos demonstravimo b\u016bdu arba \u017emogus gali jas i\u0161bandyti\u201c, &#8211; tikino pa\u0161nekovas. Verslininkas sutinka, kad visuomen\u0117je apie tiesiogin\u0119 prekyb\u0105 egzistuoja ne itin patraukli\u0173 stereotip\u0173, kuriems atsirasti, jo teigimu, tur\u0117jo \u012ftakos ir esama realyb\u0117, pavyzd\u017eiui, Gari\u016bn\u0173 produkcija ar i\u0161 buvusi\u0173 sovietini\u0173 \u0161ali\u0173 atve\u017eamos nelegalios prek\u0117s. \u201eSusiformavo nuostata, kad taip parduodamos nekokybi\u0161kos ar nelegalios prek\u0117s. Ta\u010diau m\u016bs\u0173 prek\u0117s tik neparduodamos ma\u017emenin\u0117s prekybos vietose, kuriose tarpininkas u\u017esideda savo antkainius, ir b\u016btent tod\u0117l \u012fmon\u0117, parduodama tiesiogiai, papildom\u0173 l\u0117\u0161\u0173 gali skirti produkto kokyb\u0117s gerinimui. Tarptautin\u0117s kompanijos labai stengiasi u\u017etikrinti produkt\u0173 kokyb\u0119 ir vartotoj\u0173 pasitenkinim\u0105. Taikomos \u012fvairios \u0161imtaprocentin\u0117s preki\u0173 gr\u0105\u017einimo garantijos, pavyzd\u017eiui, daug kur galima gr\u0105\u017einti ne\u012ftikus\u012f gamin\u012f per tris m\u0117nesius. Mat kompanij\u0173 tikslas \u2013 ne vienkartinis pardavimas, o tur\u0117ti nuolatini\u0173 pirk\u0117j\u0173 rat\u0105\u201c, &#8211; teig\u0117 G. Zaleckas. Tiesa, nema\u017eai \u0161i\u0173 preki\u0173 yra pakankamai brangios, lyginant su tos pa\u010dios r\u016b\u0161ies gaminiais, parduodamais \u012fprastose parduotuv\u0117se. \u201eKartais kokyb\u0117s ir kainos santyk\u012f labai sunku \u012fvertinti ir palyginti. Plika akimi jis nematomas. Pagaliau turi b\u016bti \u012fvertinti tokie dalykai, kad puod\u0105, jei jis nusid\u0117vi, nors buvo tinkamai naudojamas, galima pasikeisti ir po trej\u0173 met\u0173, ko parduotuv\u0117je tikrai nepadarysi. Taigi reik\u0117t\u0173 \u012fvertinti visus aspektus\u201c, &#8211; tikino pa\u0161nekovas. Paklaustas, ar nemenkina \u0161io prekybos b\u016bdo \u012fvaizdis faktas, kad \u017emon\u0117s atvykti \u012f prek\u0117s prezentacij\u0105 kvie\u010diami net gatv\u0117je, ypa\u010d kurortin\u0117se vietov\u0117se, pa\u0161nekovas atsikirto, kad toki\u0105 rinkodaros sistem\u0105 taikoma pla\u010diai \u2013 pavyzd\u017eiui, gatv\u0117je dalinami lankstinukai u\u017esukti \u012f kuri\u0105 nors kavin\u0119, parduotuv\u0119 ar rengin\u012f. \u201e\u0160iuo metu gatv\u0117je \u017emon\u0117s u\u017ekalbinami jau retai. Paprastai \u012fvairiose rengini\u0173 vietose pildomos anketos, o v\u0117liau \u017emogui skambinama ir tariamasi d\u0117l laiko, kada jam patogu, kada jis bus nusiteik\u0119s i\u0161klausyti prezentacij\u0105 ir susipa\u017einti su tam tikru daiktu\u201c, &#8211; tikino Lietuvos tiesiogin\u0117s prekybos asociacijos atstovas. <b>Psichologinis spaudimas kei\u010diamas pardavimu, kuriam vartotojas n\u0117ra pasireng\u0119s<\/b> Dalis vartotoj\u0173, susid\u016brusi\u0173 su tiesiogin\u0117s prekybos agentais, tvirtina, kad yra patyr\u0119 psichologin\u012f spaudim\u0105, buvo bandoma manipuliuoti j\u0173 jausmais ir visokiais kitokiais b\u016bdais \u012fpir\u0161ti prek\u0119 tuoj pat, nes rytoj \u201ejos kaina kils\u201c. Pa\u0161nekovas sutiko, kad vie\u0161oje erdv\u0117je da\u017enai \u012fvardijama, kad tai pardavimai, turintys potenciali\u0105 psichologinio spaudimo gr\u0117sm\u0119. Kita vertus, rengiamoje naujoje ES direktyvoje toks terminas nevartojamas. Jis kei\u010diamas pardavimu, kuriam vartotojas n\u0117ra pasireng\u0119s. \u201eTenka pripa\u017einti, kad ne visi pardav\u0117jai turi reikiam\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 \u2013 tiek dirbantys parduotuv\u0117se, tiek tiesioginiuose pardavimuose. Riba tarp si\u016blymo, \u012fkalbin\u0117jimo ir psichologinio spaudimo i\u0161 ties\u0173 gali b\u016bti per\u017eengta. M\u016bs\u0173 asociacijos nar\u0117s turi pasira\u0161iusios etikos kodeks\u0105, kuriame teigiama, kad pardav\u0117jas neturi b\u016bti per daug \u012fkyrus, jei vartotojas papra\u0161o nutraukti prezentacij\u0105, tai turi b\u016bti padaryta. Su tais principais yra supa\u017eindinami pardav\u0117jai, ta\u010diau visada gali pasitaikyti atvej\u0173, kai t\u0173 princip\u0173 nesilaikoma. Visgi man kelia nuostab\u0105 pasakojimai, kai \u017emogus \u012fsigyja preki\u0173 u\u017e didel\u0119 sum\u0105, v\u0117liau atsipeik\u0117ja ir nebegali j\u0173 gr\u0105\u017einti. Pagal \u012fstatymus ji tur\u0117jo ma\u017eiausiai 7 dienas persigalvoti, o da\u017eniausiai gamintojai taiko ir ilgesn\u012f period\u0105. Pardav\u0117jas privalo pateikti informacij\u0105, kad vartotojas turi teis\u0119 atsisakyti prek\u0117s \u2013 tam yra netgi atskiras lapas. Jeigu jis su tuo nesupa\u017eindinamas, laikas, per kur\u012f galima nutraukti sutart\u012f, automati\u0161kai pailg\u0117ja. Bet kuriuo atveju, \u012fmok\u0117ti pinigai jam gr\u0105\u017einami. Europoje netgi egzistuoja toks terminas \u2013 at\u0161alimo periodas. Kita vertus, parduotuv\u0117se mums ne k\u0105 pras\u010diau per\u0161a prekes, tik per kitus dalykus \u2013 pavyzd\u017eiui, i\u0161d\u0117stym\u0105 lentynose\u201c, &#8211; ai\u0161kino G. Zaleckas. Anot jo, daugelis kompanij\u0173 suteikia galimyb\u0119 atsisakyti produkto, kuris pasirod\u0117 netinkamas, pavyzd\u017eiui, tam tikra kosmetikos priemon\u0117 sukelia alergij\u0105. Paprastai tokiais atvejais gaminys kei\u010diamas kitu. <b>K\u0105 turi \u017einoti vartotojas<\/b> Pa\u0161nekovas apgailestavo, kad egzistuoja tiesiogin\u0117s prekybos pardav\u0117j\u0173, kurie nepriklauso asociacijai ir ne visada laikosi etikos kodekso nuostat\u0173, taip gadindami \u0161io verslo \u012fvaizd\u012f. Ta\u010diau kaip nustatyti, ar kompanija rimta, ai\u0161ki\u0173 kriterij\u0173 n\u0117ra. Vienintelis patarimas \u2013 produktas turi b\u016bti registruotas (Europoje arba Lietuvoje), pa\u017eenklintas, su apra\u0161ymu, t. y. tur\u0117ti visus reikiamus dokumentus. \u201ePardav\u0117jas ar konsultantas turi ne tik prisistatyti (pateikti savo kontaktin\u0119 informacij\u0105), pristatyti bendrov\u0119 ir si\u016blomus produktus, bet ir pateikti spausdint\u0105 informacin\u0119 med\u017eiag\u0105 apie parduodamas prekes, kurioje b\u016bt\u0173 atstovaujamos \u012fmon\u0117s pavadinimas, adresas, telefono numeris. Informacija apie prek\u0119 turi b\u016bti ir lietuvi\u0173 kalba. \u012emon\u0117s patikimum\u0105 liudija spausdintoje informacin\u0117je med\u017eiagoje esantis Tiesiogin\u0117s prekybos asociacijos \u017eenklas. Tai rei\u0161kia, jog \u012fmon\u0117 laikosi Etikos kodekso, kuris reglamentuoja vartotoj\u0173 teises ir pardav\u0117j\u0173 elgsen\u0105 siekiant apsaugoti vartotoj\u0105, o kodeks\u0105 administruoja ir j\u0173 laikym\u0105si pri\u017ei\u016bri nepriklausomas kodeks\u0173 administratorius\u201c, &#8211; teig\u0117 Lietuvos tiesiogin\u0117s prekybos asociacijos atstovas. G. Zaleckas \u012fsp\u0117jo, kad u\u017esakymo blankai ar formos neturi b\u016bti pasira\u0161omi, o grynieji pinigai mokami, prie\u0161 tai ne\u012fsitikinus pardav\u0117jo ir \u012fmon\u0117s tapatybe. Taip pat reikia susipa\u017einti su preki\u0173 gr\u0105\u017einimo s\u0105lygomis ir garantijos terminais. \u017dodiniai pa\u017eadai apie speciali\u0105 kain\u0105, pristatym\u0105, turi b\u016bti \u012ftvirtinti ra\u0161ti\u0161kai. Taip pat Civiliniame kodekse numatyta, kad jei tai n\u0117ra kasdieniniam vartojimui (pvz., maistas) skirto daikto pirkimas, jei d\u0117l daikto pirkimo pardavimo n\u0117ra atvykstama pagal ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161t\u0105 pirk\u0117jo pageidavim\u0105 ir jei pagal sutart\u012f vartotojas turi mok\u0117ti daugiau nei 200 lit\u0173, sudarant sutart\u012f ne prekybai skirtose vietose, pardav\u0117jui tenka pareiga \u012fteikti pirk\u0117jui dokument\u0105, kuriame b\u016bt\u0173 \u0161i informacija: dokumento \u012fteikimo vartotojui data; daikto pavadinimas; daikto kaina su visais mokes\u010diais; pardav\u0117jo pavadinimas ir adresas; asmens, kuriam galima adresuoti sutarties atsisakym\u0105, vardas ir pavard\u0117 arba adresas, kuriuo galima keisti ar gr\u0105\u017einti prek\u0119; vartotojo teis\u0117s nutraukti sutart\u012f \u012fgyvendinimo galimyb\u0117s. Vartotojui nutraukus sutart\u012f, pardav\u0117jas privalo per 15 dien\u0173 atsiimti i\u0161 pirk\u0117jo prek\u0119 bei gr\u0105\u017einti jo sumok\u0117tus pinigus. Bet kokie susitarimai tarp pirk\u0117jo ir pardav\u0117jo, kurie pablogint\u0173 \u0161ias vartotojo teises, negalioja.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvos tiesiogin\u0117s prekybos asociacijos u\u017esakymu atliktas tyrimas, kur\u012f atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c, atskleid\u0117, jog 48 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6976","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6976","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6976"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6976\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6976"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6976"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6976"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}