{"id":6973,"date":"2011-05-30T00:00:00","date_gmt":"2011-05-29T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/finansine-apsauga-tema-tabu-daugelio-lietuvos-gyventoju-namuose\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:58","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:58","slug":"finansine-apsauga-tema-tabu-daugelio-lietuvos-gyventoju-namuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/finansine-apsauga-tema-tabu-daugelio-lietuvos-gyventoju-namuose\/","title":{"rendered":"Finansin\u0117 apsauga \u2013 tema tabu daugelio Lietuvos gyventoj\u0173 namuose"},"content":{"rendered":"<p>Daugiau nei du tre\u010ddaliai arba 71 procentas Lietuvos gyventoj\u0173 n\u0117ra numat\u0119, kaip finansi\u0161kai apsaugot\u0173 savo \u0161eim\u0105 i\u0161tikus nelaimei. Daugiau nei pus\u0117 gyventoj\u0173 (57 proc.) prisipa\u017eino net nepagalvojantys, kokia finansin\u0117 na\u0161ta tekt\u0173 artimiesiems, jei jie prarast\u0173 darbingum\u0105 ar \u017e\u016bt\u0173. \u0160iuos ir kitus faktus, rodan\u010dius finansin\u0117s apsaugos ir \u017eini\u0173 stok\u0105, atskleid\u0117 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta gyventoj\u0173 apklausa. <strong>Nesusim\u0105sto, kas nutikt\u0173 artimiesiems<\/strong> \u201eApklausa patvirtina m\u016bs\u0173 prielaidas, kad dauguma gyventoj\u0173 stengiasi u\u017esitikrinti pakankamas pajamas dabar ir nesvarsto galim\u0173 ateities scenarij\u0173, jei situacija netik\u0117tai pasikeist\u0173. Ta\u010diau mus nustebino problemos mastas\u201c, \u2013 pa\u017eymi Mindaugas Jusius, \u201eSwedbank Life Insurance\u201c SE valdybos pirmininkas. Pasak jo, ypa\u010d jauni \u017emon\u0117s vengia minties, kad jiems gali kas nors nutikti. \u201eDeja, mir\u010di\u0173 statistika yra li\u016bdna \u2013 preliminariais Higienos instituto duomenimis, pernai \u0161alyje d\u0117l nelaimingo atsitikimo ar ligos netekome daugiau nei t\u016bkstan\u010dio 30-39 met\u0173 vyr\u0173 ir moter\u0173\u201c, \u2013 teigia Mindaugas Jusius. Apklausos metu net 7 i\u0161 10 gyventoj\u0173 pripa\u017eino, kad \u012fvykus tokiai nelaimei j\u0173 artim\u0173j\u0173 finansin\u0117 situacija tapt\u0173 sud\u0117tinga. Beveik puse apklaust\u0173j\u0173 (44 proc.) teig\u0117, kad j\u0173 mirties atveju \u017eymiai suma\u017e\u0117t\u0173 bendros \u0161eimos pajamos, o kas ketvirto \u017emogaus artimiesiems likt\u0173 finansiniai \u012fsipareigojimai \u2013 \u012fsiskolinimai ar paskolos. \u201e\u0160eimos nario mirtis yra didelis psichologinis, emocinis \u0161okas, o jei dar u\u017egri\u016bva nepakeliama finansin\u0117 na\u0161ta, \u0161eimai atsitiesti po nelaim\u0117s tampa labai sud\u0117tinga. Finansinis planas, atsitikus nelaimei, pad\u0117t\u0173 atsakyti \u012f klausim\u0105, kaip toliau savaranki\u0161kai mok\u0117ti \u012fmokas, planuoti kasdienes i\u0161laidas, vaik\u0173 ateit\u012f\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank Life Insurance\u201c SE valdybos pirmininkas. <strong>Finansinis saugumas nelaim\u0117s atveju \u2013 neatsiejama \u0161eimos biud\u017eeto planavimo dalis<\/strong> &#8222;Swedbank&#8221; Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117 Lietuvoje Odeta Blo\u017eien\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u0161eimos n\u0117ra finansi\u0161kai apsisaugojusios, nes Lietuvoje \u017emon\u0117s apskritai dar tik mokosi atsakingai planuoti finansus. Finansin\u0117 apsauga \u2013 vienas i\u0161 s\u0105moningo finans\u0173 planavimo etap\u0173. Atsarginio plano u\u017etikrinimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti toks pats svarbus, kaip poreiki\u0173, nor\u0173 atskyrimas, i\u0161laid\u0173 kontrol\u0117 ir pajam\u0173 paskirstymas. \u201eDar kovo m\u0117nes\u012f atlikto tyrimo duomenys atskleid\u0117, kad did\u017eiausia gyventoj\u0173 dalis yra sunerimusi d\u0117l ma\u017e\u0173 atlyginim\u0173 ir did\u0117jan\u010di\u0173 kain\u0173, ta\u010diau tik nedaugelis \u017evelgia \u012f ilgalaik\u0119 perspektyv\u0105: kokio dyd\u017eio pensij\u0105 gaus ateityje (tik vyriausi respondentai), kaip \u012fvykdys visus turimus finansinius \u012fsipareigojimus. Did\u017eiausias d\u0117mesys trumpalaikiam planavimui leid\u017eia daryti prielaid\u0105, kad finansin\u0117 atsakomyb\u0117 prie\u0161 savo \u0161eim\u0105 ilguoju laikotarpiu dar n\u0117ra labiausiai r\u016bpim\u0173 klausim\u0173 s\u0105ra\u0161e\u201c, \u2013 d\u0117mesio stok\u0105 ateities planavimui pabr\u0117\u017eia Odeta Blo\u017eien\u0117. Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117s teigimu, temos apie finansus vengimas yra dar viena susiklos\u010diusios situacijos prie\u017eastis. \u201e\u012evairios apklausos rodo, kad da\u017eniausiai poros pykstasi d\u0117l pinig\u0173, o pavydui tenka tik antra vieta. \u017dmon\u0117s, prad\u0117j\u0119 gyventi drauge, susiduria su \u012fvairiais finansiniais i\u0161\u0161\u016bkiais ir problemomis, nes turi susiformavusius individualius \u012fpro\u010dius ir poreikius. \u0160eimoje tenka galvoti ne tik apie savo, bet ir apie kito \u017emogaus norus, tikslus, taip pat ir apie finansin\u0119 atsakomyb\u0119 \u2013 juk \u0161eimoje perpus dalinamos ne tik pajamos, i\u0161laidos, bet ir finansiniai \u012fsipareigojimai\u201c, \u2013 sako Odeta Blo\u017eien\u0117. <strong>Sieks atkreipti visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f<\/strong> Pasak Mindaugo Jusiaus, lietuviai n\u0117ra finansi\u0161kai apsisaugoj\u0119 dar ir d\u0117l to, kad tr\u016bksta \u017eini\u0173, kas apskritai yra toji \u0161eimos finansin\u0117 apsauga, kada \u0161eimos nariai yra finansi\u0161kai saug\u016bs ir ar\/kaip galima to pasiekti. \u201eKaip parod\u0117 tyrimas, apie pus\u0119 Lietuvos gyventoj\u0173 artim\u0173j\u0173 finansin\u0119 apsaug\u0105 sieja tik su esamos situacijos u\u017etikrinimu \u2013 pakankamomis pajamomis, nuolatiniu darbu ir nuosavu b\u016bstu\u201c, \u2013 apklausos duomenis komentuoja Mindaugas Jusius. Statistika taip pat leid\u017eia daryti i\u0161vadas, kad stinga \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 \u012fvertinti finansin\u0117s apsaugos poreik\u012f ir priimti sprendimus, kaip apsaugoti \u0161eim\u0105. \u201eFinansin\u0117 apsauga \u2013 tai pinigai, kuriuos \u0161eima gali naudoti, netekus reik\u0161mingos dalies pajam\u0173. Finansi\u0161kai apsaugota \u0161eima yra paj\u0117gi adaptuotis prie nenumatyt\u0173 poky\u010di\u0173, stipriai nebloginant gyvenimo s\u0105lyg\u0173. Galimi \u012fvair\u016bs sprendimai, kaip pasir\u016bpinti artimaisiais, kad nelaim\u0117s atveju jie b\u016bt\u0173 bent finansi\u0161kai saug\u016bs. Neretai pakanka paprast\u0173, bet individuali\u0173 sprendim\u0173, kad u\u017etikrintume, jog netekus vieno i\u0161 \u0161eimos maitintoj\u0173 ar jo pajam\u0173 artimieji gal\u0117t\u0173 t\u0119sti \u012fprast\u0105 finansin\u012f gyvenim\u0105\u201c, \u2013 finansin\u0119 apsaug\u0105 apib\u016bdina Mindaugas Jusius. Mindaugo Jusiaus teigimu, \u201eSwedbank\u201c, pasitelkdamas \u012fvairias \u0161eim\u0173 organizacijas ir banko infrastrukt\u016br\u0105, sieks suteikti kuo daugiau informacijos ir \u017eini\u0173 finansin\u0117s apsaugos tema, taip pat \u012franki\u0173, kaip atsakingai \u012fvertinti savo situacij\u0105. &nbsp; Daugiau nei du tre\u010ddaliai arba 71 procentas Lietuvos gyventoj\u0173 n\u0117ra numat\u0119, kaip finansi\u0161kai apsaugot\u0173 savo \u0161eim\u0105 i\u0161tikus nelaimei. Daugiau nei pus\u0117 gyventoj\u0173 (57 proc.) prisipa\u017eino net nepagalvojantys, kokia finansin\u0117 na\u0161ta tekt\u0173 artimiesiems, jei jie prarast\u0173 darbingum\u0105 ar \u017e\u016bt\u0173. \u0160iuos ir kitus faktus, rodan\u010dius finansin\u0117s apsaugos ir \u017eini\u0173 stok\u0105, atskleid\u0117 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta gyventoj\u0173 apklausa. <strong>Nesusim\u0105sto, kas nutikt\u0173 artimiesiems<\/strong> \u201eApklausa patvirtina m\u016bs\u0173 prielaidas, kad dauguma gyventoj\u0173 stengiasi u\u017esitikrinti pakankamas pajamas dabar ir nesvarsto galim\u0173 ateities scenarij\u0173, jei situacija netik\u0117tai pasikeist\u0173. Ta\u010diau mus nustebino problemos mastas\u201c, \u2013 pa\u017eymi Mindaugas Jusius, \u201eSwedbank Life Insurance\u201c SE valdybos pirmininkas. Pasak jo, ypa\u010d jauni \u017emon\u0117s vengia minties, kad jiems gali kas nors nutikti. \u201eDeja, mir\u010di\u0173 statistika yra li\u016bdna \u2013 preliminariais Higienos instituto duomenimis, pernai \u0161alyje d\u0117l nelaimingo atsitikimo ar ligos netekome daugiau nei t\u016bkstan\u010dio 30-39 met\u0173 vyr\u0173 ir moter\u0173\u201c, \u2013 teigia Mindaugas Jusius. Apklausos metu net 7 i\u0161 10 gyventoj\u0173 pripa\u017eino, kad \u012fvykus tokiai nelaimei j\u0173 artim\u0173j\u0173 finansin\u0117 situacija tapt\u0173 sud\u0117tinga. Beveik puse apklaust\u0173j\u0173 (44 proc.) teig\u0117, kad j\u0173 mirties atveju \u017eymiai suma\u017e\u0117t\u0173 bendros \u0161eimos pajamos, o kas ketvirto \u017emogaus artimiesiems likt\u0173 finansiniai \u012fsipareigojimai \u2013 \u012fsiskolinimai ar paskolos. \u201e\u0160eimos nario mirtis yra didelis psichologinis, emocinis \u0161okas, o jei dar u\u017egri\u016bva nepakeliama finansin\u0117 na\u0161ta, \u0161eimai atsitiesti po nelaim\u0117s tampa labai sud\u0117tinga. Finansinis planas, atsitikus nelaimei, pad\u0117t\u0173 atsakyti \u012f klausim\u0105, kaip toliau savaranki\u0161kai mok\u0117ti \u012fmokas, planuoti kasdienes i\u0161laidas, vaik\u0173 ateit\u012f\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank Life Insurance\u201c SE valdybos pirmininkas. <strong>Finansinis saugumas nelaim\u0117s atveju \u2013 neatsiejama \u0161eimos biud\u017eeto planavimo dalis<\/strong> &#8222;Swedbank&#8221; Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117 Lietuvoje Odeta Blo\u017eien\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u0161eimos n\u0117ra finansi\u0161kai apsisaugojusios, nes Lietuvoje \u017emon\u0117s apskritai dar tik mokosi atsakingai planuoti finansus. Finansin\u0117 apsauga \u2013 vienas i\u0161 s\u0105moningo finans\u0173 planavimo etap\u0173. Atsarginio plano u\u017etikrinimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti toks pats svarbus, kaip poreiki\u0173, nor\u0173 atskyrimas, i\u0161laid\u0173 kontrol\u0117 ir pajam\u0173 paskirstymas. \u201eDar kovo m\u0117nes\u012f atlikto tyrimo duomenys atskleid\u0117, kad did\u017eiausia gyventoj\u0173 dalis yra sunerimusi d\u0117l ma\u017e\u0173 atlyginim\u0173 ir did\u0117jan\u010di\u0173 kain\u0173, ta\u010diau tik nedaugelis \u017evelgia \u012f ilgalaik\u0119 perspektyv\u0105: kokio dyd\u017eio pensij\u0105 gaus ateityje (tik vyriausi respondentai), kaip \u012fvykdys visus turimus finansinius \u012fsipareigojimus. Did\u017eiausias d\u0117mesys trumpalaikiam planavimui leid\u017eia daryti prielaid\u0105, kad finansin\u0117 atsakomyb\u0117 prie\u0161 savo \u0161eim\u0105 ilguoju laikotarpiu dar n\u0117ra labiausiai r\u016bpim\u0173 klausim\u0173 s\u0105ra\u0161e\u201c, \u2013 d\u0117mesio stok\u0105 ateities planavimui pabr\u0117\u017eia Odeta Blo\u017eien\u0117. Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117s teigimu, temos apie finansus vengimas yra dar viena susiklos\u010diusios situacijos prie\u017eastis. \u201e\u012evairios apklausos rodo, kad da\u017eniausiai poros pykstasi d\u0117l pinig\u0173, o pavydui tenka tik antra vieta. \u017dmon\u0117s, prad\u0117j\u0119 gyventi drauge, susiduria su \u012fvairiais finansiniais i\u0161\u0161\u016bkiais ir problemomis, nes turi susiformavusius individualius \u012fpro\u010dius ir poreikius. \u0160eimoje tenka galvoti ne tik apie savo, bet ir apie kito \u017emogaus norus, tikslus, taip pat ir apie finansin\u0119 atsakomyb\u0119 \u2013 juk \u0161eimoje perpus dalinamos ne tik pajamos, i\u0161laidos, bet ir finansiniai \u012fsipareigojimai\u201c, \u2013 sako Odeta Blo\u017eien\u0117. <strong>Sieks atkreipti visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f<\/strong> Pasak Mindaugo Jusiaus, lietuviai n\u0117ra finansi\u0161kai apsisaugoj\u0119 dar ir d\u0117l to, kad tr\u016bksta \u017eini\u0173, kas apskritai yra toji \u0161eimos finansin\u0117 apsauga, kada \u0161eimos nariai yra finansi\u0161kai saug\u016bs ir ar\/kaip galima to pasiekti. \u201eKaip parod\u0117 tyrimas, apie pus\u0119 Lietuvos gyventoj\u0173 artim\u0173j\u0173 finansin\u0119 apsaug\u0105 sieja tik su esamos situacijos u\u017etikrinimu \u2013 pakankamomis pajamomis, nuolatiniu darbu ir nuosavu b\u016bstu\u201c, \u2013 apklausos duomenis komentuoja Mindaugas Jusius. Statistika taip pat leid\u017eia daryti i\u0161vadas, kad stinga \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 \u012fvertinti finansin\u0117s apsaugos poreik\u012f ir priimti sprendimus, kaip apsaugoti \u0161eim\u0105. \u201eFinansin\u0117 apsauga \u2013 tai pinigai, kuriuos \u0161eima gali naudoti, netekus reik\u0161mingos dalies pajam\u0173. Finansi\u0161kai apsaugota \u0161eima yra paj\u0117gi adaptuotis prie nenumatyt\u0173 poky\u010di\u0173, stipriai nebloginant gyvenimo s\u0105lyg\u0173. Galimi \u012fvair\u016bs sprendimai, kaip pasir\u016bpinti artimaisiais, kad nelaim\u0117s atveju jie b\u016bt\u0173 bent finansi\u0161kai saug\u016bs. Neretai pakanka paprast\u0173, bet individuali\u0173 sprendim\u0173, kad u\u017etikrintume, jog netekus vieno i\u0161 \u0161eimos maitintoj\u0173 ar jo pajam\u0173 artimieji gal\u0117t\u0173 t\u0119sti \u012fprast\u0105 finansin\u012f gyvenim\u0105\u201c, \u2013 finansin\u0119 apsaug\u0105 apib\u016bdina Mindaugas Jusius. Mindaugo Jusiaus teigimu, \u201eSwedbank\u201c, pasitelkdamas \u012fvairias \u0161eim\u0173 organizacijas ir banko infrastrukt\u016br\u0105, sieks suteikti kuo daugiau informacijos ir \u017eini\u0173 finansin\u0117s apsaugos tema, taip pat \u012franki\u0173, kaip atsakingai \u012fvertinti savo situacij\u0105. &nbsp;<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Daugiau nei du tre\u010ddaliai arba 71 procentas Lietuvos gyventoj\u0173 n\u0117ra numat\u0119, kaip finansi\u0161kai apsaugot\u0173 savo \u0161eim\u0105 i\u0161tikus nelaimei.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6973","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6973","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6973"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6973\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6973"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6973"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6973"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}