{"id":6972,"date":"2011-06-05T00:00:00","date_gmt":"2011-06-04T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/puse-gyventoju-neturi-nuomones-apie-aukstojo-mokslo-reforma\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:58","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:58","slug":"puse-gyventoju-neturi-nuomones-apie-aukstojo-mokslo-reforma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/puse-gyventoju-neturi-nuomones-apie-aukstojo-mokslo-reforma\/","title":{"rendered":"Pus\u0117 gyventoj\u0173 neturi nuomon\u0117s apie auk\u0161tojo mokslo reform\u0105"},"content":{"rendered":"<p>Apie 21 proc. apklaust\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 prie\u0161 por\u0105 met\u0173 prad\u0117t\u0105 auk\u0161tojo mokslo reform\u0105 link\u0119 vertinti teigiamai, 31 proc. &#8211; neigiamai, o 46 proc. neturi nuomon\u0117s \u0161iuo klausimu. Tai parod\u0117 DELFI u\u017esakymu visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa. Profesoriaus Aleksandro Vasiliausko nuomone, iniciatyva imtis reformos gera, tik pasirinkti veiksmai nebuvo patys protingiausi, tad juos reikia taisyti. 5,8 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117 auk\u0161tojo mokslo reform\u0105 vertinantys teigimai, 15,7 proc. &#8211; grei\u010diau teigiamai nei neigiamai. 15,6 proc. respondent\u0173 reform\u0105 vertina grei\u010diau neigiamai nei teigiamai, 16,1 proc. &#8211; neigiamai. 46,8 proc. atsakymo \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 netur\u0117jo. <strong>Kaip vertinate ministro Gintaro Steponavi\u010diaus inicijuot\u0105 auk\u0161tojo mokslo reform\u0105? (proc.)<\/strong> Teigiamai &#8211; 5,8<br \/>\nGrei\u010diau teigiamai nei neigiamai &#8211; 15,7<br \/>\nGrei\u010diau neigiamai nei teigiamai &#8211; 15,6<br \/>\nNeigiamai &#8211; 16,1<br \/>\nNe\u017eino\/ neatsak\u0117 &#8211; 46,8<br \/>\nI\u0161 viso 100 Reform\u0105 da\u017eniau palankiai vertina 36-55 m., auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 respondentai, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Pats jaunimas (iki 25 m.), \u017eemesnio ir vidutinio i\u0161simokslinimo, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai bei ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173 atstovai reform\u0105 da\u017eniau vertina nepalankiai. Beveik pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 (47 proc.) savo nuomon\u0117s \u0161iuo klausimu negal\u0117jo pareik\u0161ti. Da\u017eniau tai buvo vyrai, vyriausio am\u017eiaus, kaimo gyventojai. <strong>Profesorius: reforma buvo primesta, didelio efekto nesitikiu<\/strong> \u201eTai, kad nusveria neigiamai \u017ei\u016brin\u010di\u0173 \u012f reform\u0105 dalis, rodo, kad ne visi \u017eingsniai visuomen\u0117je pripa\u017e\u012fstami. Reikia gerinti, taisyti. Pa\u010dios mokslo institucijos reformai nepritar\u0117, buvo nu\u0161alintos \u2013 i\u0161\u0117jo, kad biurokratai padar\u0117 reform\u0105 ir galvojo, kad reformavo moksl\u0105. Mano giliu \u012fsitikinimu, pati sistema turi subrandinti branduol\u012f reformatori\u0173 ir jie turi reform\u0105 vykdyti\u201c, &#8211; DELFI sak\u0117 Lietuvos moksl\u0173 akademijos Humanitarini\u0173 ir socialini\u0173 moksl\u0173 skyriaus pirmininkas, prof. Aleksandras Vasiliauskas. Pagrindin\u0117mis reformos b\u0117domis jis \u012fvardija \u012fvest\u0105 studij\u0173 krep\u0161eli\u0173 sistem\u0105 ir gali\u0173 suteikim\u0105 auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 taryboms. Krep\u0161elio id\u0117j\u0105 A. Vasiliauskas vadina \u201eseniena, kurios net teori\u0161kai niekas nebepripa\u017e\u012fsta\u201c. \u201eTai, kad rektoriaus negali i\u0161sirinkti universiteto bendruomen\u0117, mano galva, i\u0161 esm\u0117s prie\u0161tarauja universiteto savivaldai\u201c, &#8211; kalb\u0117jo profesorius. A. Vasiliausko nuomone, papras\u010diausiai sumanyta sustiprinti auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 kontrol\u0119, d\u0117l ko kyla gr\u0117sm\u0117 universitetams daryti politin\u0119 \u012ftak\u0105. \u201ePoky\u010diai reikalingi. A\u0161 neteigiu, kad mokslas ir studijos pas mus tvarkoje. Bet tai n\u0117ra pati blogiausia m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s dalis, ant kurios reikia karti visus \u0161unis. Mano giliu \u012fsitikinimu, politikams labai patogu nukreipti nuo sav\u0119s d\u0117mes\u012f ir ka\u017ekur nukreipti kritik\u0105, reform\u0173 v\u0117j\u0105 \u012f kitas sritis \u2013 kad neb\u016bt\u0173 reformuojama politin\u0117 sistema. I\u0161eit\u0173, kad d\u0117l pa\u017eangos ir vis\u0173 visuomen\u0117s b\u0117d\u0173 did\u017eiausiu kaltininku tampa mokslas, studijos, tad jas reikia ypatingai kontroliuoti\u201c, &#8211; d\u0117st\u0117 A. Vasiliauskas. Kita vertus, A. Vasiliausko nuomone, iniciatyva gera \u2013 iki \u0161iol auk\u0161tojo mokslo reformos nebuvo imtasi. \u201eTik veiksmai ne patys protingiausi\u201c, &#8211; tikino pa\u0161nekovas, apgailestaujantis, kad mokslas ir studijos tap\u0119 arena politikams. \u201eKai did\u017eioji dalis mokslo bendruomen\u0117s reformai nepritar\u0117, ji buvo primesta, d\u0117l ko susidar\u0117 tam tikros pasiprie\u0161inimo j\u0117gos. Kvepia ir Konstitucijos pa\u017eeidimu \u2013 man atrodo, dalis reformos v\u0117liau bus at\u0161aukta. Didelio efekto i\u0161 to nesitikiu\u201c, &#8211; kalb\u0117jo pa\u0161nekovas. <em>Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai&#8221; \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u017eio 26-30 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.<br \/>\nTyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<br \/>\nTyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1%.<br \/>\n<\/em><strong><font color=\"#6699cc\">&nbsp;<\/font><\/strong> <strong><font color=\"#6699cc\">Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/strong><font color=\"#000000\">&nbsp;<\/font> &nbsp; Apie 21 proc. apklaust\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 prie\u0161 por\u0105 met\u0173 prad\u0117t\u0105 auk\u0161tojo mokslo reform\u0105 link\u0119 vertinti teigiamai, 31 proc. &#8211; neigiamai, o 46 proc. neturi nuomon\u0117s \u0161iuo klausimu. Tai parod\u0117 DELFI u\u017esakymu visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa. Profesoriaus Aleksandro Vasiliausko nuomone, iniciatyva imtis reformos gera, tik pasirinkti veiksmai nebuvo patys protingiausi, tad juos reikia taisyti. 5,8 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117 auk\u0161tojo mokslo reform\u0105 vertinantys teigimai, 15,7 proc. &#8211; grei\u010diau teigiamai nei neigiamai. 15,6 proc. respondent\u0173 reform\u0105 vertina grei\u010diau neigiamai nei teigiamai, 16,1 proc. &#8211; neigiamai. 46,8 proc. atsakymo \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 netur\u0117jo. <strong>Kaip vertinate ministro Gintaro Steponavi\u010diaus inicijuot\u0105 auk\u0161tojo mokslo reform\u0105? (proc.)<\/strong> Teigiamai &#8211; 5,8<br \/>\nGrei\u010diau teigiamai nei neigiamai &#8211; 15,7<br \/>\nGrei\u010diau neigiamai nei teigiamai &#8211; 15,6<br \/>\nNeigiamai &#8211; 16,1<br \/>\nNe\u017eino\/ neatsak\u0117 &#8211; 46,8<br \/>\nI\u0161 viso 100 Reform\u0105 da\u017eniau palankiai vertina 36-55 m., auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 respondentai, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Pats jaunimas (iki 25 m.), \u017eemesnio ir vidutinio i\u0161simokslinimo, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai bei ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173 atstovai reform\u0105 da\u017eniau vertina nepalankiai. Beveik pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 (47 proc.) savo nuomon\u0117s \u0161iuo klausimu negal\u0117jo pareik\u0161ti. Da\u017eniau tai buvo vyrai, vyriausio am\u017eiaus, kaimo gyventojai. <strong>Profesorius: reforma buvo primesta, didelio efekto nesitikiu<\/strong> \u201eTai, kad nusveria neigiamai \u017ei\u016brin\u010di\u0173 \u012f reform\u0105 dalis, rodo, kad ne visi \u017eingsniai visuomen\u0117je pripa\u017e\u012fstami. Reikia gerinti, taisyti. Pa\u010dios mokslo institucijos reformai nepritar\u0117, buvo nu\u0161alintos \u2013 i\u0161\u0117jo, kad biurokratai padar\u0117 reform\u0105 ir galvojo, kad reformavo moksl\u0105. Mano giliu \u012fsitikinimu, pati sistema turi subrandinti branduol\u012f reformatori\u0173 ir jie turi reform\u0105 vykdyti\u201c, &#8211; DELFI sak\u0117 Lietuvos moksl\u0173 akademijos Humanitarini\u0173 ir socialini\u0173 moksl\u0173 skyriaus pirmininkas, prof. Aleksandras Vasiliauskas. Pagrindin\u0117mis reformos b\u0117domis jis \u012fvardija \u012fvest\u0105 studij\u0173 krep\u0161eli\u0173 sistem\u0105 ir gali\u0173 suteikim\u0105 auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 taryboms. Krep\u0161elio id\u0117j\u0105 A. Vasiliauskas vadina \u201eseniena, kurios net teori\u0161kai niekas nebepripa\u017e\u012fsta\u201c. \u201eTai, kad rektoriaus negali i\u0161sirinkti universiteto bendruomen\u0117, mano galva, i\u0161 esm\u0117s prie\u0161tarauja universiteto savivaldai\u201c, &#8211; kalb\u0117jo profesorius. A. Vasiliausko nuomone, papras\u010diausiai sumanyta sustiprinti auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 kontrol\u0119, d\u0117l ko kyla gr\u0117sm\u0117 universitetams daryti politin\u0119 \u012ftak\u0105. \u201ePoky\u010diai reikalingi. A\u0161 neteigiu, kad mokslas ir studijos pas mus tvarkoje. Bet tai n\u0117ra pati blogiausia m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s dalis, ant kurios reikia karti visus \u0161unis. Mano giliu \u012fsitikinimu, politikams labai patogu nukreipti nuo sav\u0119s d\u0117mes\u012f ir ka\u017ekur nukreipti kritik\u0105, reform\u0173 v\u0117j\u0105 \u012f kitas sritis \u2013 kad neb\u016bt\u0173 reformuojama politin\u0117 sistema. I\u0161eit\u0173, kad d\u0117l pa\u017eangos ir vis\u0173 visuomen\u0117s b\u0117d\u0173 did\u017eiausiu kaltininku tampa mokslas, studijos, tad jas reikia ypatingai kontroliuoti\u201c, &#8211; d\u0117st\u0117 A. Vasiliauskas. Kita vertus, A. Vasiliausko nuomone, iniciatyva gera \u2013 iki \u0161iol auk\u0161tojo mokslo reformos nebuvo imtasi. \u201eTik veiksmai ne patys protingiausi\u201c, &#8211; tikino pa\u0161nekovas, apgailestaujantis, kad mokslas ir studijos tap\u0119 arena politikams. \u201eKai did\u017eioji dalis mokslo bendruomen\u0117s reformai nepritar\u0117, ji buvo primesta, d\u0117l ko susidar\u0117 tam tikros pasiprie\u0161inimo j\u0117gos. Kvepia ir Konstitucijos pa\u017eeidimu \u2013 man atrodo, dalis reformos v\u0117liau bus at\u0161aukta. Didelio efekto i\u0161 to nesitikiu\u201c, &#8211; kalb\u0117jo pa\u0161nekovas. <em>Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai&#8221; \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u017eio 26-30 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.<br \/>\nTyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<br \/>\nTyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1%.<br \/>\n<\/em><strong><font color=\"#6699cc\">&nbsp;<\/font><\/strong> <strong><font color=\"#6699cc\">Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/strong><font color=\"#000000\">&nbsp;<\/font> &nbsp;<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Apie 21 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6972","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6972","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6972"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6972\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6972"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6972"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6972"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}