{"id":6954,"date":"2011-08-09T00:00:00","date_gmt":"2011-08-08T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/daugiau-nei-puse-gyventoju-seima-laiko-ir-susidejusius\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:57","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:57","slug":"daugiau-nei-puse-gyventoju-seima-laiko-ir-susidejusius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/daugiau-nei-puse-gyventoju-seima-laiko-ir-susidejusius\/","title":{"rendered":"Daugiau nei pus\u0117 gyventoj\u0173 \u0161eima laiko ir \u201esusid\u0117jusius\u201c"},"content":{"rendered":"<p>55,6 proc. apklaust\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 mano, kad santuokos ne\u012fteisinusi, bet kartu gyvenanti pora gali b\u016bti prilyginama \u0161eimai, ta\u010diau 45,9 proc. respondent\u0173 manymu valstyb\u0117 labiau tur\u0117t\u0173 remti santuokoje gyvenan\u010di\u0105 por\u0105. Tai parod\u0117 DELFI u\u017esakymu vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s Spinter tyrimai atlikta apklausa. Pasak Vilniaus universiteto (VU) profesor\u0117s Dalios Leinart\u0117s, \u201esusid\u0117jusi\u0173\u201c \u0161eim\u0173 rei\u0161kinys yra ir buvo realus gyvenimas, neturintis nieko bendro su morale. 55,6 proc. respondent\u0173 sak\u0117 manantys, kad santuokos ne\u012fteisinusi, bet kartu gyvenanti pora gali b\u016bti prilyginama \u0161eimai. 15,3 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u0161iai min\u010diai pritart\u0173 tik tada, jei kartu auginami vaikai. 23,8 proc. apklaust\u0173j\u0173 nuomon\u0117s \u0161iuo klausimu netur\u0117jo. Gyventoj\u0173 nuomon\u0117s i\u0161siskiria atsakant \u012f klausim\u0105, ar susituokusi pora tur\u0117t\u0173 b\u016bti labiau remiama valstyb\u0117s. 45,9 proc. apklaust\u0173j\u0173 pasisako u\u017e didesn\u0119 param\u0105 gyvenantiems santuokoje, 30,6 proc. \u0161iai nuomonei nepritart\u0173. 43,4 proc. apklaust\u0173j\u0173 manymu, oficialiai ne\u012fteisinti poros santykiai turi ateit\u012f. 26 proc. respondent\u0173 \u0161iai min\u010diai nepritar\u0117, o 21,4 proc. gyventoj\u0173 manymu, \u201esusimetusi\u0173j\u0173\u201c galimyb\u0117s niekuo nesiskiria nuo susituokusi\u0173 \u017emoni\u0173. Lietuvos gyventojai nesutaria, ar ne santuokoje gyvenan\u010dios poros vaikas d\u0117l to gali tur\u0117ti psichologini\u0173 problem\u0173. 38,6 proc. manymu, tokiam vaikui gali i\u0161kilti psichologini\u0173 problem\u0173, 36,9 proc. parei\u0161k\u0117, kad ne. 24,5 proc. respondent\u0173 nuomon\u0117s \u0161iuo klausimu netur\u0117jo. Analizuojant tyrim\u0173 rezultatus pagal socialines demografines charakteristikas i\u0161ry\u0161k\u0117ja du ai\u0161k\u016bs vertinan\u010di\u0173j\u0173 blokai. Jaunesnio ir vidutinio am\u017eiaus, didesni\u0173 pajam\u0173, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, didmies\u010di\u0173 gyventojai da\u017eniau pasisako u\u017e bet koki\u0173 santyki\u0173 lygiateisi\u0161kum\u0105 ir vienod\u0105 valstyb\u0117s d\u0117mes\u012f. Jie nelink\u0119 sutikti, kad nesusituokusi\u0173 t\u0117v\u0173 vaikas vien d\u0117l \u0161io fakto gali tur\u0117ti psichologini\u0173 problem\u0173. Antroji grup\u0117 \u2013 vyresnio am\u017eiaus, \u017eemesnio i\u0161simokslinimo, ma\u017eesni\u0173 ir vidutini\u0173 pajam\u0173, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai, da\u017eniau \u0161eima laikantys tik susituokusias arba bent kartu vaikus auginan\u010dias poras. \u0160ie respondentai da\u017eniau pasisako u\u017e valstyb\u0117s param\u0105 tik susituokusioms poroms bei link\u0119 manyti, kad nesusituokusios poros vaikas d\u0117l \u0161io fakto gali tur\u0117ti psichologini\u0173 problem\u0173. <b>Profesor\u0117: \u201esusid\u0117j\u0117liai\u201c gyveno ir prie\u0161 du \u0161imtus met\u0173 <\/b> Poros gyvenimas ne\u012fregistravus santuokos n\u0117ra modernumo i\u0161rai\u0161ka, nes tokios \u0161eimos Lietuvoje egzistavo ir prie\u0161 du \u0161imtus met\u0173, 19 a. prad\u017eioje. Kai 19 a. dvasinis teismas su policijos pagalba reikalaudavo i\u0161skirti vaikus auginan\u010di\u0105 \u201esusid\u0117jusi\u0105\u201c \u0161eim\u0105, jos ginti \u012f teism\u0105 ateidavo visas kaimas. Eiliniai bera\u0161\u010diai liudydavo, kad \u201esusid\u0117j\u0117liai\u201c gyvena meil\u0117je, r\u016bpinasi \u0161eima ir vaikais\u201c, &#8211; sako VU Ly\u010di\u0173 studij\u0173 centro direktor\u0117 prof. D. Leinart\u0117. 1938 m. Lietuvoje, ne\u012fskaitant Klaip\u0117dos kra\u0161to, jau gyveno apie 30 000 taip vadinam\u0173 \u201esusid\u0117jusi\u0173\u201c \u0161eim\u0173. Da\u017enai aplinkiniai to net ne\u017einodavo. Pasak D. Leinart\u0117s, pana\u0161iai ne\u012fregistruotas santuokas visuomen\u0117 vertina ir \u0161iandien. \u0160tai 55,6 proc. respondent\u0173 \u201eSpinter\u201d apklausoje neregistruot\u0105 santuok\u0105 prilygina oficialiai registruotai ir \u201etikrai\u201c \u0161eimai. 2003 m. atliktos analogi\u0161kos vie\u0161osios nuomon\u0117s apklausos duomenimis, 45 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 taip pat tur\u0117jo neutrali\u0105 nuomon\u0119 apie kohabitacij\u0105. Apie 40 proc. 18 -24 m. am\u017eiaus vyr\u0173 ir moter\u0173 tuomet taip pat pasisak\u0117 u\u017e \u0161eimos k\u016brim\u0105 per neregistruot\u0105 santuok\u0105. \u201eTaip vadinamas \u201esusid\u0117jusi\u0173\u201c \u0161eim\u0173 rei\u0161kinys yra ir buvo realus gyvenimas &#8211; jis neturi nieko bendro su morale\u201c, &#8211; konstatuoja D. Leinart\u0117. Profesor\u0117s teigimu, jokia institucija ar pasirinkta santuokos registravimo forma n\u0117ra paj\u0117gi reguliuoti tarpasmenini\u0173 vyr\u0173 ir moter\u0173 santyki\u0173. Tod\u0117l nei oficiali santyki\u0173 registracija, nei asmeninis apsisprendimas gyventi \u201esusid\u0117jus\u201c negali garantuoti laimingos ir tvirtos \u0161eimos arba atvirk\u0161\u010diai \u2013 u\u017eprogramuoti i\u0161 anksto pasmerktus santykius. \u201eJuk i\u0161 esm\u0117s valstyb\u0117 ir eiliniai pilie\u010diai yra susir\u016bpin\u0119 ne viena ar kita santuokos \u012fteisinimo forma, bet \u0161eimos, kaip vieno svarbiausi\u0173 visuomen\u0117s gyvybingumo u\u017etikrinimo, garantu. Norime, kad \u0161eimose neb\u016bt\u0173 smurto, o vaikai augt\u0173 jusdami t\u0117v\u0173 meil\u0119. \u0160ie tikslai siektini ugdant vyr\u0173 ir moter\u0173 atsakomyb\u0119 vieni kitiems ir, pirmiausia, savo vaikams. Turime suvokti, kad kart\u0105 tap\u0119 t\u0117vais, esame atsakingi u\u017e savo vaikus \u2013 ne\u017ei\u016brint, kaip klostysis tolesni poros santykiai. Jokia santyki\u0173 registracijos forma savaime to neu\u017etikrins\u201c, &#8211; kalb\u0117jo D. Leinart\u0117. <i>Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201cnaujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105 atliko \u0161i\u0173 met\u0173 liepos 12 -17 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.<\/i> <i>Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausta 1006 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<\/i> <i>Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/i> <b><font color=\"#6699cc\">Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/b><font color=\"#000000\">&nbsp;<\/font> 55,6 proc. apklaust\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 mano, kad santuokos ne\u012fteisinusi, bet kartu gyvenanti pora gali b\u016bti prilyginama \u0161eimai, ta\u010diau 45,9 proc. respondent\u0173 manymu valstyb\u0117 labiau tur\u0117t\u0173 remti santuokoje gyvenan\u010di\u0105 por\u0105. Tai parod\u0117 DELFI u\u017esakymu vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s Spinter tyrimai atlikta apklausa. Pasak Vilniaus universiteto (VU) profesor\u0117s Dalios Leinart\u0117s, \u201esusid\u0117jusi\u0173\u201c \u0161eim\u0173 rei\u0161kinys yra ir buvo realus gyvenimas, neturintis nieko bendro su morale. 55,6 proc. respondent\u0173 sak\u0117 manantys, kad santuokos ne\u012fteisinusi, bet kartu gyvenanti pora gali b\u016bti prilyginama \u0161eimai. 15,3 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u0161iai min\u010diai pritart\u0173 tik tada, jei kartu auginami vaikai. 23,8 proc. apklaust\u0173j\u0173 nuomon\u0117s \u0161iuo klausimu netur\u0117jo. Gyventoj\u0173 nuomon\u0117s i\u0161siskiria atsakant \u012f klausim\u0105, ar susituokusi pora tur\u0117t\u0173 b\u016bti labiau remiama valstyb\u0117s. 45,9 proc. apklaust\u0173j\u0173 pasisako u\u017e didesn\u0119 param\u0105 gyvenantiems santuokoje, 30,6 proc. \u0161iai nuomonei nepritart\u0173. 43,4 proc. apklaust\u0173j\u0173 manymu, oficialiai ne\u012fteisinti poros santykiai turi ateit\u012f. 26 proc. respondent\u0173 \u0161iai min\u010diai nepritar\u0117, o 21,4 proc. gyventoj\u0173 manymu, \u201esusimetusi\u0173j\u0173\u201c galimyb\u0117s niekuo nesiskiria nuo susituokusi\u0173 \u017emoni\u0173. Lietuvos gyventojai nesutaria, ar ne santuokoje gyvenan\u010dios poros vaikas d\u0117l to gali tur\u0117ti psichologini\u0173 problem\u0173. 38,6 proc. manymu, tokiam vaikui gali i\u0161kilti psichologini\u0173 problem\u0173, 36,9 proc. parei\u0161k\u0117, kad ne. 24,5 proc. respondent\u0173 nuomon\u0117s \u0161iuo klausimu netur\u0117jo. Analizuojant tyrim\u0173 rezultatus pagal socialines demografines charakteristikas i\u0161ry\u0161k\u0117ja du ai\u0161k\u016bs vertinan\u010di\u0173j\u0173 blokai. Jaunesnio ir vidutinio am\u017eiaus, didesni\u0173 pajam\u0173, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, didmies\u010di\u0173 gyventojai da\u017eniau pasisako u\u017e bet koki\u0173 santyki\u0173 lygiateisi\u0161kum\u0105 ir vienod\u0105 valstyb\u0117s d\u0117mes\u012f. Jie nelink\u0119 sutikti, kad nesusituokusi\u0173 t\u0117v\u0173 vaikas vien d\u0117l \u0161io fakto gali tur\u0117ti psichologini\u0173 problem\u0173. Antroji grup\u0117 \u2013 vyresnio am\u017eiaus, \u017eemesnio i\u0161simokslinimo, ma\u017eesni\u0173 ir vidutini\u0173 pajam\u0173, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai, da\u017eniau \u0161eima laikantys tik susituokusias arba bent kartu vaikus auginan\u010dias poras. \u0160ie respondentai da\u017eniau pasisako u\u017e valstyb\u0117s param\u0105 tik susituokusioms poroms bei link\u0119 manyti, kad nesusituokusios poros vaikas d\u0117l \u0161io fakto gali tur\u0117ti psichologini\u0173 problem\u0173. <b>Profesor\u0117: \u201esusid\u0117j\u0117liai\u201c gyveno ir prie\u0161 du \u0161imtus met\u0173 <\/b> Poros gyvenimas ne\u012fregistravus santuokos n\u0117ra modernumo i\u0161rai\u0161ka, nes tokios \u0161eimos Lietuvoje egzistavo ir prie\u0161 du \u0161imtus met\u0173, 19 a. prad\u017eioje. Kai 19 a. dvasinis teismas su policijos pagalba reikalaudavo i\u0161skirti vaikus auginan\u010di\u0105 \u201esusid\u0117jusi\u0105\u201c \u0161eim\u0105, jos ginti \u012f teism\u0105 ateidavo visas kaimas. Eiliniai bera\u0161\u010diai liudydavo, kad \u201esusid\u0117j\u0117liai\u201c gyvena meil\u0117je, r\u016bpinasi \u0161eima ir vaikais\u201c, &#8211; sako VU Ly\u010di\u0173 studij\u0173 centro direktor\u0117 prof. D. Leinart\u0117. 1938 m. Lietuvoje, ne\u012fskaitant Klaip\u0117dos kra\u0161to, jau gyveno apie 30 000 taip vadinam\u0173 \u201esusid\u0117jusi\u0173\u201c \u0161eim\u0173. Da\u017enai aplinkiniai to net ne\u017einodavo. Pasak D. Leinart\u0117s, pana\u0161iai ne\u012fregistruotas santuokas visuomen\u0117 vertina ir \u0161iandien. \u0160tai 55,6 proc. respondent\u0173 \u201eSpinter\u201d apklausoje neregistruot\u0105 santuok\u0105 prilygina oficialiai registruotai ir \u201etikrai\u201c \u0161eimai. 2003 m. atliktos analogi\u0161kos vie\u0161osios nuomon\u0117s apklausos duomenimis, 45 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 taip pat tur\u0117jo neutrali\u0105 nuomon\u0119 apie kohabitacij\u0105. Apie 40 proc. 18 -24 m. am\u017eiaus vyr\u0173 ir moter\u0173 tuomet taip pat pasisak\u0117 u\u017e \u0161eimos k\u016brim\u0105 per neregistruot\u0105 santuok\u0105. \u201eTaip vadinamas \u201esusid\u0117jusi\u0173\u201c \u0161eim\u0173 rei\u0161kinys yra ir buvo realus gyvenimas &#8211; jis neturi nieko bendro su morale\u201c, &#8211; konstatuoja D. Leinart\u0117. Profesor\u0117s teigimu, jokia institucija ar pasirinkta santuokos registravimo forma n\u0117ra paj\u0117gi reguliuoti tarpasmenini\u0173 vyr\u0173 ir moter\u0173 santyki\u0173. Tod\u0117l nei oficiali santyki\u0173 registracija, nei asmeninis apsisprendimas gyventi \u201esusid\u0117jus\u201c negali garantuoti laimingos ir tvirtos \u0161eimos arba atvirk\u0161\u010diai \u2013 u\u017eprogramuoti i\u0161 anksto pasmerktus santykius. \u201eJuk i\u0161 esm\u0117s valstyb\u0117 ir eiliniai pilie\u010diai yra susir\u016bpin\u0119 ne viena ar kita santuokos \u012fteisinimo forma, bet \u0161eimos, kaip vieno svarbiausi\u0173 visuomen\u0117s gyvybingumo u\u017etikrinimo, garantu. Norime, kad \u0161eimose neb\u016bt\u0173 smurto, o vaikai augt\u0173 jusdami t\u0117v\u0173 meil\u0119. \u0160ie tikslai siektini ugdant vyr\u0173 ir moter\u0173 atsakomyb\u0119 vieni kitiems ir, pirmiausia, savo vaikams. Turime suvokti, kad kart\u0105 tap\u0119 t\u0117vais, esame atsakingi u\u017e savo vaikus \u2013 ne\u017ei\u016brint, kaip klostysis tolesni poros santykiai. Jokia santyki\u0173 registracijos forma savaime to neu\u017etikrins\u201c, &#8211; kalb\u0117jo D. Leinart\u0117. <i>Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201cnaujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105 atliko \u0161i\u0173 met\u0173 liepos 12 -17 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.<\/i> <i>Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausta 1006 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<\/i> <i>Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/i> <b><font color=\"#6699cc\">Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/b><font color=\"#000000\">&nbsp;<\/font><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>55,6 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6954","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6954","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6954"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6954\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6954"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6954"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6954"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}