{"id":6947,"date":"2011-09-19T00:00:00","date_gmt":"2011-09-18T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/trecdalis-lietuvos-gyventoju-noretu-kad-sildymo-sanaudos-modernizuotame-name-sumazetu-perpus\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:56","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:56","slug":"trecdalis-lietuvos-gyventoju-noretu-kad-sildymo-sanaudos-modernizuotame-name-sumazetu-perpus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/trecdalis-lietuvos-gyventoju-noretu-kad-sildymo-sanaudos-modernizuotame-name-sumazetu-perpus\/","title":{"rendered":"Tre\u010ddalis Lietuvos gyventoj\u0173 nor\u0117t\u0173, kad \u0161ildymo s\u0105naudos modernizuotame name suma\u017e\u0117t\u0173 perpus"},"content":{"rendered":"<p>Pasibaigus vasarai vis da\u017eniau prisimenamas art\u0117jantis \u0161ildymo sezonas, o brangstantys gamtiniai i\u0161tekliai ir augan\u010dios \u0161ilumos kainos skatina ie\u0161koti b\u016bd\u0173 taupyti. Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimo duomenys rodo, kad tre\u010ddalis Lietuvos gyventoj\u0173 realisti\u0161kai vertina b\u016bsto atnaujinimo programas ir \u017eino, kad po daugiabu\u010di\u0173 renovacijos jie gal\u0117t\u0173 sutaupyti apie pus\u0119 kas m\u0117nes\u012f \u0161ildymui skiriam\u0173 l\u0117\u0161\u0173. Tiksliausiai b\u016bsto atnaujinimo naud\u0105 suvokia 25-46 met\u0173 am\u017eiaus auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 \u012fgij\u0119 ir vadovaujan\u010dias pareigas u\u017eimantys miest\u0173 ir rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai. Be to, tyrimas rodo, kad nam\u0173 \u0161iluma ir ma\u017eesn\u0117smis i\u0161laidos labiau link\u0119 r\u016bpintis moterys. \u201eTre\u010ddalio apklaust\u0173 gyventoj\u0173 l\u016bkes\u010diai atitinka reali\u0105 situacij\u0105, nes atnaujintuose daugiabu\u010diuose \u0161ilumos s\u0105naudos suma\u017e\u0117ja beveik per pus\u0119. 25 procentai sutikt\u0173 atnaujinti b\u016bst\u0105, jei po renovacijos pavykt\u0173 sutaupyti netgi ma\u017eiau, negu i\u0161 tikr\u0173j\u0173 sutaupoma pagal \u0161iuo metu vykdomus renovacijos projektus. Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimo duomenys rodo, kad sutaupyti pinigai u\u017e \u0161ildym\u0105 ir padid\u0117j\u0119s pastato energetinis efektyvumas yra vieni pagrindini\u0173 motyv\u0173, skatinan\u010di\u0173 gyventojus \u012fsitraukti \u012f daugiabu\u010di\u0173 modernizavim\u0105. Jiems taip pat svarbus ir valstyb\u0117s paramos dydis\u201c, \u2013 sako Jurgita Balzgien\u0117, \u201eSwedbank\u201c skolinimo smulkiam verslui skyriaus vadov\u0117. Tyrimo duomenimis, didesnis nei 61 proc. s\u0105naud\u0173 u\u017e \u0161ildym\u0105 ma\u017e\u0117jimas modernizacijai paskatint\u0173 21 proc. tyrimo dalyvi\u0173. Dalis gyventoj\u0173 (17 proc.) b\u016bst\u0105 atnaujinti sutikt\u0173 net jeigu s\u0105naudos u\u017e \u0161ildym\u0105 suma\u017e\u0117t\u0173 nuo 26 iki 40 procent\u0173. 8 proc. respondent\u0173 pritart\u0173 modernizacijai, jei s\u0105naudos u\u017e \u0161ildym\u0105 ma\u017e\u0117t\u0173 bent nuo 10 iki 25 procent\u0173. Savo nuomon\u0117s neparei\u0161k\u0117 arba teig\u0117, kad suma\u017e\u0117sian\u010dios s\u0105naudos u\u017e \u0161ildym\u0105 neturi \u012ftakos j\u0173 apsisprendimui prad\u0117ti modernizacij\u0105, atitinkamai po 12 ir 8 proc. tyrimo dalyvi\u0173. B\u016bsto ir urbanistin\u0117s pl\u0117tros agent\u016bros (BUPA) duomenimis, iki \u0161iol \u012fgyvendinti daugiabu\u010di\u0173 nam\u0173 atnaujinimo projektai leid\u017eia \u0161ilumos s\u0105naudas pastatuose suma\u017einti vidutini\u0161kai 42 proc., o santykin\u0117s investicijos \u012f juos siekia apie 300-400 lit\u0173 u\u017e kvadratin\u012f metr\u0105 \u0161ildomo pastato ploto. \u201eRengiant daugiabu\u010dio atnaujinimo projekt\u0105, gyventojai turi patys pasirinkti, kokius darbus ir u\u017e koki\u0105 sum\u0105 nor\u0117t\u0173 atlikti, o banko specialistai nuo pat pirm\u0173j\u0173 modernizacjos \u017eingsni\u0173 dalyvauja gyventoj\u0173 susirinkimuose, teikia konsultacijas projekto finansavimo klausimais ir padeda parengti b\u016btinus dokumentus\u201c, \u2013 sako J. Blazgien\u0117. Pasak BUPA projekt\u0173 valdymo skyriaus ved\u0117jos Simonos Ir\u017eikevi\u010di\u016bt\u0117s, gyventojai da\u017enai renkasi pigesnius pastato atnaujinimo variantus, tod\u0117l ne visada pasiekia norim\u0105 \u0161ilumos s\u0105naud\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105. \u201eTarkime, jeigu pakeisime langus ir duris bei sutvarkysime \u0161ilumos punkt\u0105, tai tik\u0117tina, kad namas pasieks auk\u0161tesn\u0119 klas\u0119, bet sutaupys tik apie 20 proc. energijos, o investicijos \u0161iems darbams sieks ma\u017edaug 3 \u2013 5 t\u016bkst. lit\u0173 butui. Analogi\u0161k\u0105 rezultat\u0105, galima pasiekti ir ap\u0161iltinus sienas, bet daugiau nieko nekei\u010diant. Tokiu atveju energijos bus sutaupoma apie 25 \u2013 35 proc., bet investicijos vienam butui sudarys jau 8 \u2013 10 t\u016bkst. lit\u0173\u201c, \u2013 sako Simona Ir\u017eikevi\u010di\u016bt\u0117. Ji pateikia skai\u010diavimus, jog tipinis 5 auk\u0161t\u0173 30 but\u0173 namo, kurio \u0161ildomas plotas siekia 1645 kv. m., modernizavimas beveik 30 procent\u0173 \u2013 nuo 159 kW iki 112 kW leido suma\u017einti \u0161ilumos poreik\u012f ir pasiekti ne \u017eemesn\u0119 energetinio naudingumo klas\u0119 u\u017e D. &nbsp; Pasibaigus vasarai vis da\u017eniau prisimenamas art\u0117jantis \u0161ildymo sezonas, o brangstantys gamtiniai i\u0161tekliai ir augan\u010dios \u0161ilumos kainos skatina ie\u0161koti b\u016bd\u0173 taupyti. Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimo duomenys rodo, kad tre\u010ddalis Lietuvos gyventoj\u0173 realisti\u0161kai vertina b\u016bsto atnaujinimo programas ir \u017eino, kad po daugiabu\u010di\u0173 renovacijos jie gal\u0117t\u0173 sutaupyti apie pus\u0119 kas m\u0117nes\u012f \u0161ildymui skiriam\u0173 l\u0117\u0161\u0173. Tiksliausiai b\u016bsto atnaujinimo naud\u0105 suvokia 25-46 met\u0173 am\u017eiaus auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 \u012fgij\u0119 ir vadovaujan\u010dias pareigas u\u017eimantys miest\u0173 ir rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai. Be to, tyrimas rodo, kad nam\u0173 \u0161iluma ir ma\u017eesn\u0117smis i\u0161laidos labiau link\u0119 r\u016bpintis moterys. \u201eTre\u010ddalio apklaust\u0173 gyventoj\u0173 l\u016bkes\u010diai atitinka reali\u0105 situacij\u0105, nes atnaujintuose daugiabu\u010diuose \u0161ilumos s\u0105naudos suma\u017e\u0117ja beveik per pus\u0119. 25 procentai sutikt\u0173 atnaujinti b\u016bst\u0105, jei po renovacijos pavykt\u0173 sutaupyti netgi ma\u017eiau, negu i\u0161 tikr\u0173j\u0173 sutaupoma pagal \u0161iuo metu vykdomus renovacijos projektus. Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimo duomenys rodo, kad sutaupyti pinigai u\u017e \u0161ildym\u0105 ir padid\u0117j\u0119s pastato energetinis efektyvumas yra vieni pagrindini\u0173 motyv\u0173, skatinan\u010di\u0173 gyventojus \u012fsitraukti \u012f daugiabu\u010di\u0173 modernizavim\u0105. Jiems taip pat svarbus ir valstyb\u0117s paramos dydis\u201c, \u2013 sako Jurgita Balzgien\u0117, \u201eSwedbank\u201c skolinimo smulkiam verslui skyriaus vadov\u0117. Tyrimo duomenimis, didesnis nei 61 proc. s\u0105naud\u0173 u\u017e \u0161ildym\u0105 ma\u017e\u0117jimas modernizacijai paskatint\u0173 21 proc. tyrimo dalyvi\u0173. Dalis gyventoj\u0173 (17 proc.) b\u016bst\u0105 atnaujinti sutikt\u0173 net jeigu s\u0105naudos u\u017e \u0161ildym\u0105 suma\u017e\u0117t\u0173 nuo 26 iki 40 procent\u0173. 8 proc. respondent\u0173 pritart\u0173 modernizacijai, jei s\u0105naudos u\u017e \u0161ildym\u0105 ma\u017e\u0117t\u0173 bent nuo 10 iki 25 procent\u0173. Savo nuomon\u0117s neparei\u0161k\u0117 arba teig\u0117, kad suma\u017e\u0117sian\u010dios s\u0105naudos u\u017e \u0161ildym\u0105 neturi \u012ftakos j\u0173 apsisprendimui prad\u0117ti modernizacij\u0105, atitinkamai po 12 ir 8 proc. tyrimo dalyvi\u0173. B\u016bsto ir urbanistin\u0117s pl\u0117tros agent\u016bros (BUPA) duomenimis, iki \u0161iol \u012fgyvendinti daugiabu\u010di\u0173 nam\u0173 atnaujinimo projektai leid\u017eia \u0161ilumos s\u0105naudas pastatuose suma\u017einti vidutini\u0161kai 42 proc., o santykin\u0117s investicijos \u012f juos siekia apie 300-400 lit\u0173 u\u017e kvadratin\u012f metr\u0105 \u0161ildomo pastato ploto. \u201eRengiant daugiabu\u010dio atnaujinimo projekt\u0105, gyventojai turi patys pasirinkti, kokius darbus ir u\u017e koki\u0105 sum\u0105 nor\u0117t\u0173 atlikti, o banko specialistai nuo pat pirm\u0173j\u0173 modernizacjos \u017eingsni\u0173 dalyvauja gyventoj\u0173 susirinkimuose, teikia konsultacijas projekto finansavimo klausimais ir padeda parengti b\u016btinus dokumentus\u201c, \u2013 sako J. Blazgien\u0117. Pasak BUPA projekt\u0173 valdymo skyriaus ved\u0117jos Simonos Ir\u017eikevi\u010di\u016bt\u0117s, gyventojai da\u017enai renkasi pigesnius pastato atnaujinimo variantus, tod\u0117l ne visada pasiekia norim\u0105 \u0161ilumos s\u0105naud\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105. \u201eTarkime, jeigu pakeisime langus ir duris bei sutvarkysime \u0161ilumos punkt\u0105, tai tik\u0117tina, kad namas pasieks auk\u0161tesn\u0119 klas\u0119, bet sutaupys tik apie 20 proc. energijos, o investicijos \u0161iems darbams sieks ma\u017edaug 3 \u2013 5 t\u016bkst. lit\u0173 butui. Analogi\u0161k\u0105 rezultat\u0105, galima pasiekti ir ap\u0161iltinus sienas, bet daugiau nieko nekei\u010diant. Tokiu atveju energijos bus sutaupoma apie 25 \u2013 35 proc., bet investicijos vienam butui sudarys jau 8 \u2013 10 t\u016bkst. lit\u0173\u201c, \u2013 sako Simona Ir\u017eikevi\u010di\u016bt\u0117. Ji pateikia skai\u010diavimus, jog tipinis 5 auk\u0161t\u0173 30 but\u0173 namo, kurio \u0161ildomas plotas siekia 1645 kv. m., modernizavimas beveik 30 procent\u0173 \u2013 nuo 159 kW iki 112 kW leido suma\u017einti \u0161ilumos poreik\u012f ir pasiekti ne \u017eemesn\u0119 energetinio naudingumo klas\u0119 u\u017e D. &nbsp;<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pasibaigus vasarai vis da\u017eniau prisimenamas art\u0117jantis \u0161ildymo sezonas, o brangstantys gamtiniai i\u0161tekliai ir augan\u010dios \u0161ilumos kainos skatina ie\u0161koti b\u016bd\u0173 taupyti.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6947","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6947","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6947"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6947\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6947"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6947"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6947"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}