{"id":6938,"date":"2011-10-14T00:00:00","date_gmt":"2011-10-13T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/daugiau-nei-puse-lietuvos-gyventoju-tiki-antra-krizes-banga\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:56","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:56","slug":"daugiau-nei-puse-lietuvos-gyventoju-tiki-antra-krizes-banga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/daugiau-nei-puse-lietuvos-gyventoju-tiki-antra-krizes-banga\/","title":{"rendered":"Daugiau nei pus\u0117 Lietuvos gyventoj\u0173 tiki antra kriz\u0117s banga"},"content":{"rendered":"<p>Kad nauja kriz\u0117s banga bus arba grei\u010diausiai bus, mano apie<br \/>\n60 proc. apklaust\u0173j\u0173. Nuomon\u0117s neturi beveik penktadalis. Antrosios<br \/>\nkriz\u0117s bangos da\u017eniau tikisi vyrai, 36-55 met\u0173, auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161simokslinim\u0105<br \/>\nturintys, auk\u0161\u010diausi\u0173 pajam\u0173, didmies\u010di\u0173 gyventojai. I\u0161<br \/>\nmanan\u010di\u0173j\u0173, kad laukia dar vienas sunkmetis, daugiau nei pus\u0117 \u012fsitikin\u0119,<br \/>\nkad jis smarkiai supurtys Lietuv\u0105, daugiau nei tre\u010ddalis mano, kad \u0161i\u0105<br \/>\nkriz\u0119 i\u0161gyvensime lengviau. Vyrai bei did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 atstovai da\u017eniau<br \/>\ntiki, kad naujoji kriz\u0117 smarkiai palies ir Lietuv\u0105. 36-45 m. atstovai<br \/>\nda\u017eniau link\u0119 manyti, kad kriz\u0117s nei\u0161vengsime, bet nukent\u0117sime ma\u017eiau<br \/>\nnei 2009 m. I\u0161<br \/>\nmanan\u010di\u0173j\u0173, kad kriz\u0117 ateis, beveik 58 proc. jai niekaip nesiruo\u0161ia, 26<br \/>\nproc. susilaiko nuo didesni\u0173 i\u0161laid\u0173, 21,8 proc. &#8211; nuo didesni\u0173<br \/>\nfinansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173, daugiau taupo \u2013 apie 12 proc. Susilaikantys<br \/>\nnuo didesni\u0173 i\u0161laid\u0173 da\u017eniau nurod\u0117 vyrai, 26-55 m. atstovai. Moterys<br \/>\nda\u017eniau nurod\u0117 prad\u0117jusios daugiau taupyti. Niekaip krizei<br \/>\nnesiruo\u0161ia \u017eemesnio i\u0161simokslinimo, ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173, jauniausio<br \/>\n(18-25m.) ir vyriausio (vyresni nei 55 m.) am\u017eiaus respondentai. \u201eDidel\u0117<br \/>\ndalis sako, kad niekaip nesiruo\u0161ia, nes neturi jokios galimyb\u0117s (&#8230;)<br \/>\nGalb\u016bt j\u0173 nuostata tokia, kad \u201evien\u0105 kriz\u0119 i\u0161gyvenome ir pripratome\u201c, &#8211;<br \/>\nsako J. Varanauskien\u0117. Labiausiai nerimaujantiems d\u0117l galimos kriz\u0117s ji<br \/>\npataria, jei \u012fmanoma, papildomai pasitaupyti, neprisiimti papildom\u0173<br \/>\nfinansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173. <b> Jeigu kriz\u0117 bus, \u012fmon\u0117s tam geriau pasiruo\u0161usios, valstybei teks toliau taupyti <\/b> \u201eSwedbank\u201c<br \/>\nvyr. ekonomistas Nerijus Ma\u010diulis kalba, kad tikimyb\u0117, kad euro zonos<br \/>\nekonomika susitrauks yra gana didel\u0117 \u2013 kai kuri\u0173 didesni\u0173 ekonomik\u0173<br \/>\nsusitraukimo galime sulaukti jau met\u0173 pabaigoje. Pranc\u016bzijos,<br \/>\nPortugalijos ekonomikos paskutiniu metu jau nebeaugo, kit\u0173 valstybi\u0173,<br \/>\ntaip pat ir Vokietijos \u2013 tik simboli\u0161kai. \u201eTa\u010diau tik\u0117tina, kad<br \/>\ntoks nuosmukis bus tik trumpalaikis, o artimiausius kelerius metus euro<br \/>\nzonos ekonomika tiesiog bus stagnacijoje, arba augs labai l\u0117tai. Yra<br \/>\ngalimas ir blogesnis scenarijus \u2013 skolos ir nepasitik\u0117jimo problemos<br \/>\nplintan\u010dios i\u0161 Graikijos \u012f didesnes valstybes, Italij\u0105 ir Ispanij\u0105, gali<br \/>\ndestabilizuoti vis\u0105 ES finans\u0173 sistem\u0105. Tada euro zonos nuosmukis<br \/>\ngal\u0117t\u0173 b\u016bti ir gilesnis, turb\u016bt pana\u0161us \u012f t\u0105, kur\u012f ji i\u0161gyveno 2008 met\u0173<br \/>\npabaigoje bankrutavus JAV investiciniam bankui \u201eLehman Brothers\u201c, &#8211;<br \/>\nkalba N. Ma\u010diulis. Anot jo, prasid\u0117jus gilesnei krizei labiausiai nukent\u0117t\u0173 verslas,<br \/>\neksportuojantis \u012f Vakar\u0173 Europ\u0105, bei transporto sektorius. Naujos kriz\u0117s<br \/>\nbangos baim\u0117 d\u0117l savo ateities suma\u017eint\u0173 ir vidaus vartojim\u0105 \u2013 taip<br \/>\nsusilpn\u0117t\u0173 abu Lietuvos ekonomikos atsigavimo varikliai, nors vidaus<br \/>\nvartojimas taip smarkiai kaip 2009 metais nukent\u0117ti netur\u0117t\u0173 \u2013 nes per<br \/>\npastaruosius trejus metus panaikinti nekilnojamo turto, vidaus vartojimo<br \/>\nburbulai. \u201e\u0160iuo metu vieno darbuotojo sukuriama prid\u0117tin\u0117<br \/>\nvert\u0117 yra jau didesn\u0117 nei 2008 metais, \u012fmon\u0117s optimizavo procesus,<br \/>\npadidino veiklos efektyvum\u0105. Tod\u0117l net reik\u0161mingai susvyravus paklausai<br \/>\nES ir kitos pasaulio \u0161alyse, Lietuvos eksportas susitraukt\u0173 daug ma\u017eiau<br \/>\nnei 2009 metais\u201c, &#8211; kalba analitikas, pasak kurio, dabar daugiau<br \/>\nr\u016bpes\u010di\u0173 kelia vie\u0161ieji finansai, kuri\u0173 net ir po stipraus taupymo<br \/>\nnepavyko visi\u0161kai subalansuoti. \u201eApibendrinant galima pasakyti,<br \/>\nkad priva\u010diam sektoriui papildomo pasiruo\u0161imo nereikia, o vie\u0161as<br \/>\nsektorius turi t\u0119sti iki \u0161iol vykdyt\u0105 grie\u017et\u0105 fiskalin\u0119 politik\u0105 ir<br \/>\n\u012fgyvendinti strukt\u016brines reformas. Prie\u0161ingai, privatus sektorius<br \/>\nnusprend\u0119s aktyviai ruo\u0161tis \u2013 daugiau taupyti, ma\u017eiau vartoti ir<br \/>\ninvestuoti \u2013 netgi gal\u0117t\u0173 sukelti kriz\u0119\u201c, &#8211; sako ekonomistas. &nbsp; &nbsp; <i>\u201eSpinter tyrim\u0173\u201c tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.<\/i> <i>Tyrimas<br \/>\nvyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose,<br \/>\ni\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu<br \/>\nbuvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas<br \/>\nproporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<br \/>\nTyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1%.<\/i> <font color=\"#99CCFF\"><b>Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c b\u016btina!<\/b><\/font> Kad nauja kriz\u0117s banga bus arba grei\u010diausiai bus, mano apie<br \/>\n60 proc. apklaust\u0173j\u0173. Nuomon\u0117s neturi beveik penktadalis. Antrosios<br \/>\nkriz\u0117s bangos da\u017eniau tikisi vyrai, 36-55 met\u0173, auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161simokslinim\u0105<br \/>\nturintys, auk\u0161\u010diausi\u0173 pajam\u0173, didmies\u010di\u0173 gyventojai. I\u0161<br \/>\nmanan\u010di\u0173j\u0173, kad laukia dar vienas sunkmetis, daugiau nei pus\u0117 \u012fsitikin\u0119,<br \/>\nkad jis smarkiai supurtys Lietuv\u0105, daugiau nei tre\u010ddalis mano, kad \u0161i\u0105<br \/>\nkriz\u0119 i\u0161gyvensime lengviau. Vyrai bei did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 atstovai da\u017eniau<br \/>\ntiki, kad naujoji kriz\u0117 smarkiai palies ir Lietuv\u0105. 36-45 m. atstovai<br \/>\nda\u017eniau link\u0119 manyti, kad kriz\u0117s nei\u0161vengsime, bet nukent\u0117sime ma\u017eiau<br \/>\nnei 2009 m. I\u0161<br \/>\nmanan\u010di\u0173j\u0173, kad kriz\u0117 ateis, beveik 58 proc. jai niekaip nesiruo\u0161ia, 26<br \/>\nproc. susilaiko nuo didesni\u0173 i\u0161laid\u0173, 21,8 proc. &#8211; nuo didesni\u0173<br \/>\nfinansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173, daugiau taupo \u2013 apie 12 proc. Susilaikantys<br \/>\nnuo didesni\u0173 i\u0161laid\u0173 da\u017eniau nurod\u0117 vyrai, 26-55 m. atstovai. Moterys<br \/>\nda\u017eniau nurod\u0117 prad\u0117jusios daugiau taupyti. Niekaip krizei<br \/>\nnesiruo\u0161ia \u017eemesnio i\u0161simokslinimo, ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173, jauniausio<br \/>\n(18-25m.) ir vyriausio (vyresni nei 55 m.) am\u017eiaus respondentai. \u201eDidel\u0117<br \/>\ndalis sako, kad niekaip nesiruo\u0161ia, nes neturi jokios galimyb\u0117s (&#8230;)<br \/>\nGalb\u016bt j\u0173 nuostata tokia, kad \u201evien\u0105 kriz\u0119 i\u0161gyvenome ir pripratome\u201c, &#8211;<br \/>\nsako J. Varanauskien\u0117. Labiausiai nerimaujantiems d\u0117l galimos kriz\u0117s ji<br \/>\npataria, jei \u012fmanoma, papildomai pasitaupyti, neprisiimti papildom\u0173<br \/>\nfinansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173. <b> Jeigu kriz\u0117 bus, \u012fmon\u0117s tam geriau pasiruo\u0161usios, valstybei teks toliau taupyti <\/b> \u201eSwedbank\u201c<br \/>\nvyr. ekonomistas Nerijus Ma\u010diulis kalba, kad tikimyb\u0117, kad euro zonos<br \/>\nekonomika susitrauks yra gana didel\u0117 \u2013 kai kuri\u0173 didesni\u0173 ekonomik\u0173<br \/>\nsusitraukimo galime sulaukti jau met\u0173 pabaigoje. Pranc\u016bzijos,<br \/>\nPortugalijos ekonomikos paskutiniu metu jau nebeaugo, kit\u0173 valstybi\u0173,<br \/>\ntaip pat ir Vokietijos \u2013 tik simboli\u0161kai. \u201eTa\u010diau tik\u0117tina, kad<br \/>\ntoks nuosmukis bus tik trumpalaikis, o artimiausius kelerius metus euro<br \/>\nzonos ekonomika tiesiog bus stagnacijoje, arba augs labai l\u0117tai. Yra<br \/>\ngalimas ir blogesnis scenarijus \u2013 skolos ir nepasitik\u0117jimo problemos<br \/>\nplintan\u010dios i\u0161 Graikijos \u012f didesnes valstybes, Italij\u0105 ir Ispanij\u0105, gali<br \/>\ndestabilizuoti vis\u0105 ES finans\u0173 sistem\u0105. Tada euro zonos nuosmukis<br \/>\ngal\u0117t\u0173 b\u016bti ir gilesnis, turb\u016bt pana\u0161us \u012f t\u0105, kur\u012f ji i\u0161gyveno 2008 met\u0173<br \/>\npabaigoje bankrutavus JAV investiciniam bankui \u201eLehman Brothers\u201c, &#8211;<br \/>\nkalba N. Ma\u010diulis. Anot jo, prasid\u0117jus gilesnei krizei labiausiai nukent\u0117t\u0173 verslas,<br \/>\neksportuojantis \u012f Vakar\u0173 Europ\u0105, bei transporto sektorius. Naujos kriz\u0117s<br \/>\nbangos baim\u0117 d\u0117l savo ateities suma\u017eint\u0173 ir vidaus vartojim\u0105 \u2013 taip<br \/>\nsusilpn\u0117t\u0173 abu Lietuvos ekonomikos atsigavimo varikliai, nors vidaus<br \/>\nvartojimas taip smarkiai kaip 2009 metais nukent\u0117ti netur\u0117t\u0173 \u2013 nes per<br \/>\npastaruosius trejus metus panaikinti nekilnojamo turto, vidaus vartojimo<br \/>\nburbulai. \u201e\u0160iuo metu vieno darbuotojo sukuriama prid\u0117tin\u0117<br \/>\nvert\u0117 yra jau didesn\u0117 nei 2008 metais, \u012fmon\u0117s optimizavo procesus,<br \/>\npadidino veiklos efektyvum\u0105. Tod\u0117l net reik\u0161mingai susvyravus paklausai<br \/>\nES ir kitos pasaulio \u0161alyse, Lietuvos eksportas susitraukt\u0173 daug ma\u017eiau<br \/>\nnei 2009 metais\u201c, &#8211; kalba analitikas, pasak kurio, dabar daugiau<br \/>\nr\u016bpes\u010di\u0173 kelia vie\u0161ieji finansai, kuri\u0173 net ir po stipraus taupymo<br \/>\nnepavyko visi\u0161kai subalansuoti. \u201eApibendrinant galima pasakyti,<br \/>\nkad priva\u010diam sektoriui papildomo pasiruo\u0161imo nereikia, o vie\u0161as<br \/>\nsektorius turi t\u0119sti iki \u0161iol vykdyt\u0105 grie\u017et\u0105 fiskalin\u0119 politik\u0105 ir<br \/>\n\u012fgyvendinti strukt\u016brines reformas. Prie\u0161ingai, privatus sektorius<br \/>\nnusprend\u0119s aktyviai ruo\u0161tis \u2013 daugiau taupyti, ma\u017eiau vartoti ir<br \/>\ninvestuoti \u2013 netgi gal\u0117t\u0173 sukelti kriz\u0119\u201c, &#8211; sako ekonomistas. &nbsp; &nbsp; <i>\u201eSpinter tyrim\u0173\u201c tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.<\/i> <i>Tyrimas<br \/>\nvyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose,<br \/>\ni\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu<br \/>\nbuvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas<br \/>\nproporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<br \/>\nTyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1%.<\/i> <font color=\"#99CCFF\"><b>Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c b\u016btina!<\/b><\/font><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kad nauja kriz\u0117s banga bus arba grei\u010diausiai bus, mano apie 60 proc. apklaust\u0173j\u0173. Nuomon\u0117s neturi beveik penktadalis. Antrosios kriz\u0117s bangos<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6938","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6938","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6938"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6938\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6938"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6938"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6938"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}