\u0160i ap\u017evalga patvirtino ir ankstesnius Europos
\nbendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos duomenis, jog Lietuvos
\ngyventojai labiau link\u0119 r\u016bpintis savo turto draudimu, o finansinei
\napsaugai ir gyvyb\u0117s draudimui skiria tik tre\u010ddal\u012f draudimo \u012fmok\u0173. \u201eSwissRe\u201c
\nduomenimis, per metus vienas Lietuvos gyventojas vidutini\u0161kai sumok\u0117jo
\nbeveik 155 litus u\u017e gyvyb\u0117s draudim\u0105. Palyginimui \u2013 lenkai skyr\u0117 beveik 4
\nkartus daugiau (583 Lt vienam gyventojui), vengrai \u2013 3,4 karto daugiau
\n(530 Lt), \u010dekai \u2013 5,6 karto daugiau (870,48 Lt). Labiausiai rizika
\nartim\u0173j\u0173 finansiniam saugumui yra susir\u016bpin\u0119 \u0161veicarai, olandai,
\nliuksemburgie\u010diai, danai, anglai. Statisti\u0161kai vienam \u0161veicarui teko net
\npo 9092 litus gyvyb\u0117s draudimo \u012fmok\u0173 per metus \u2013 59 kartus daugiau nei
\nLietuvoje. \u201ePirmaujan\u010dios \u0161alys pasi\u017eymi ilgomis finans\u0173 valdymo ir tvarkymo
\ntradicijomis, jose \u012fprasta \u0161eimos finansin\u012f gyvenim\u0105 prad\u0117ti nuo galim\u0173
\nrizik\u0173 \u012fsivertinimo ir sprendim\u0173 aptarimo bei pri\u0117mimo. Lietuvoje
\ntokiomis tradicijomis pasigirti negalime, jos dar tik pradeda formuotis,
\ntad visko tenka mokytis pama\u017eu. Tenka apgailestauti, kad nema\u017eai \u0161eim\u0173
\napie finansinio saugumo poreik\u012f supranta tik \u012fvykus nelaimei. Finansin\u0117
\napsauga ir jos sprendimai tur\u0117t\u0173 b\u016bti planuojami ne nelaim\u0117s
\nakivaizdoje, o s\u0105moningai vertinant \u0161eimos finansin\u0119 situacij\u0105 ir
\nsvarstant \u012fvairius \u201ekas b\u016bt\u0173, jeigu\u201c scenarijus\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank Life
\nInsurance\u201c SE valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius. Anot jo,
\ngyvyb\u0117s draudimas yra tik vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 apsaugoti \u0161eimos finansin\u012f
\ngyvenim\u0105. Pasak jo, finansin\u0117 apsauga gali b\u016bti ir santaupos, jei j\u0173
\nsukaupta pakankamai, kad pagelb\u0117t\u0173 netekus reik\u0161mingos dalies pajam\u0173.
\nJei \u0161eima yra aptarusi, kad finansine \u201epagalve\u201c gal\u0117t\u0173 tapti
\nnekilnojamasis turtas, patartina i\u0161 anksto \u012fsivertinti galimybes j\u012f
\nparduoti, nes kai sprendimai priimami staiga ir dar sud\u0117tingomis
\naplinkyb\u0117mis, kyla rizika patirti dideli\u0173 nuostoli\u0173. O skai\u010diuojant
\nfinansine i\u0161rai\u0161ka, artim\u0173j\u0173 apsaugai gali pakakti ir tiek pinig\u0173, kiek
\nyra skiriama \u012fprastam Privalomajam vairuotoj\u0173 civilin\u0117s atsakomyb\u0117s
\ndraudimui. \u0160i\u0173 met\u0173 baland\u012f \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu tyrim\u0173 bendrov\u0117s
\n\u201eSpinter tyrimai\u201d atliktas tyrimas parod\u0117, kad daugiau nei pus\u0117 Lietuvos
\ngyventoj\u0173 nesusim\u0105sto apie savo \u0161eim\u0173 finansin\u0119 apsaug\u0105 ir nesidomi
\ngalimais sprendimais. M. Jusiaus teigimu, finansin\u0117s apsaugos temos da\u017eniausiai vengia ma\u017eesnes pajamas gaunantys gyventojai. \u201eManydami,
\nkad finansin\u0117 apsauga aktuali tik didesnes pajamas gaunantiesiems
\nasmenims, jie savo artimuosius palieka be jokio \u201egelb\u0117jimosi rato\u201c. Tai
\nrei\u0161kia, kad ma\u017eas pajamas gaunanti ir santaup\u0173 neturinti \u0161eima nelaim\u0117s
\natveju susidurt\u0173 su rimtais finansiniais r\u016bpes\u010diais. I\u0161 anksto
\nplanuojant \u0161eimos finansin\u012f gyvenim\u0105, to galima i\u0161vengti\u201c, \u2013 sako M.
\nJusius. Tyrim\u0173 bendrov\u0117s atlikto reprezentatyvaus Lietuvos
\ngyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimo duomenimis, tik ma\u017eiau nei ketvirtadalis (23
\nproc.) apklaust\u0173j\u0173 stengiasi numatyti galimas gr\u0117smes savo \u0161eim\u0173
\nfinansams ir ie\u0161ko sprendim\u0173, kaip apsaugoti artimuosius. Gerokai
\nma\u017eesn\u0117 dalis (14 proc.) tikina finansin\u0117s apsaugos neplanuojantys,
\nta\u010diau naudojasi bent vienu ar keliais su finansine apsauga susijusiais
\nsprendimais. Did\u017eioji dauguma \u2013 58 procent\u0173 apklaust\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173
\n\u2013 nesusim\u0105sto apie finansin\u0119 apsaug\u0105 ir stengiasi u\u017esitikrinti
\npakankam\u0105 pajam\u0173 kiek\u012f \u0161iandienos poreikiams. Gyventoj\u0173 apklaus\u0105
\napie artim\u0173j\u0173 finansin\u0119 apsaug\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu baland\u017eio m\u0117n.
\npabaigoje atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 bendrov\u0117
\n\u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrime dalyvavo 1000 \u0161alies gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75
\nmet\u0173 am\u017eiaus. Pasaulin\u0117 \u0160veicarijos draudimo kompanijos \u201eSwissRe\u201c 2010 m.
\ndraudimo rinkos ap\u017evalga parod\u0117, kad pagal gyvyb\u0117s draudimo \u012fmok\u0173 dyd\u012f
\nLietuva gerokai atsilieka nuo ES kaimyni\u0173 \u2013 Lenkijos, \u010cekijos, Vengrijos
\nir kit\u0173.<\/b> \u0160i ap\u017evalga patvirtino ir ankstesnius Europos
\nbendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos duomenis, jog Lietuvos
\ngyventojai labiau link\u0119 r\u016bpintis savo turto draudimu, o finansinei
\napsaugai ir gyvyb\u0117s draudimui skiria tik tre\u010ddal\u012f draudimo \u012fmok\u0173. \u201eSwissRe\u201c
\nduomenimis, per metus vienas Lietuvos gyventojas vidutini\u0161kai sumok\u0117jo
\nbeveik 155 litus u\u017e gyvyb\u0117s draudim\u0105. Palyginimui \u2013 lenkai skyr\u0117 beveik 4
\nkartus daugiau (583 Lt vienam gyventojui), vengrai \u2013 3,4 karto daugiau
\n(530 Lt), \u010dekai \u2013 5,6 karto daugiau (870,48 Lt). Labiausiai rizika
\nartim\u0173j\u0173 finansiniam saugumui yra susir\u016bpin\u0119 \u0161veicarai, olandai,
\nliuksemburgie\u010diai, danai, anglai. Statisti\u0161kai vienam \u0161veicarui teko net
\npo 9092 litus gyvyb\u0117s draudimo \u012fmok\u0173 per metus \u2013 59 kartus daugiau nei
\nLietuvoje. \u201ePirmaujan\u010dios \u0161alys pasi\u017eymi ilgomis finans\u0173 valdymo ir tvarkymo
\ntradicijomis, jose \u012fprasta \u0161eimos finansin\u012f gyvenim\u0105 prad\u0117ti nuo galim\u0173
\nrizik\u0173 \u012fsivertinimo ir sprendim\u0173 aptarimo bei pri\u0117mimo. Lietuvoje
\ntokiomis tradicijomis pasigirti negalime, jos dar tik pradeda formuotis,
\ntad visko tenka mokytis pama\u017eu. Tenka apgailestauti, kad nema\u017eai \u0161eim\u0173
\napie finansinio saugumo poreik\u012f supranta tik \u012fvykus nelaimei. Finansin\u0117
\napsauga ir jos sprendimai tur\u0117t\u0173 b\u016bti planuojami ne nelaim\u0117s
\nakivaizdoje, o s\u0105moningai vertinant \u0161eimos finansin\u0119 situacij\u0105 ir
\nsvarstant \u012fvairius \u201ekas b\u016bt\u0173, jeigu\u201c scenarijus\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank Life
\nInsurance\u201c SE valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius. Anot jo,
\ngyvyb\u0117s draudimas yra tik vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 apsaugoti \u0161eimos finansin\u012f
\ngyvenim\u0105. Pasak jo, finansin\u0117 apsauga gali b\u016bti ir santaupos, jei j\u0173
\nsukaupta pakankamai, kad pagelb\u0117t\u0173 netekus reik\u0161mingos dalies pajam\u0173.
\nJei \u0161eima yra aptarusi, kad finansine \u201epagalve\u201c gal\u0117t\u0173 tapti
\nnekilnojamasis turtas, patartina i\u0161 anksto \u012fsivertinti galimybes j\u012f
\nparduoti, nes kai sprendimai priimami staiga ir dar sud\u0117tingomis
\naplinkyb\u0117mis, kyla rizika patirti dideli\u0173 nuostoli\u0173. O skai\u010diuojant
\nfinansine i\u0161rai\u0161ka, artim\u0173j\u0173 apsaugai gali pakakti ir tiek pinig\u0173, kiek
\nyra skiriama \u012fprastam Privalomajam vairuotoj\u0173 civilin\u0117s atsakomyb\u0117s
\ndraudimui. \u0160i\u0173 met\u0173 baland\u012f \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu tyrim\u0173 bendrov\u0117s
\n\u201eSpinter tyrimai\u201d atliktas tyrimas parod\u0117, kad daugiau nei pus\u0117 Lietuvos
\ngyventoj\u0173 nesusim\u0105sto apie savo \u0161eim\u0173 finansin\u0119 apsaug\u0105 ir nesidomi
\ngalimais sprendimais. M. Jusiaus teigimu, finansin\u0117s apsaugos temos da\u017eniausiai vengia ma\u017eesnes pajamas gaunantys gyventojai. \u201eManydami,
\nkad finansin\u0117 apsauga aktuali tik didesnes pajamas gaunantiesiems
\nasmenims, jie savo artimuosius palieka be jokio \u201egelb\u0117jimosi rato\u201c. Tai
\nrei\u0161kia, kad ma\u017eas pajamas gaunanti ir santaup\u0173 neturinti \u0161eima nelaim\u0117s
\natveju susidurt\u0173 su rimtais finansiniais r\u016bpes\u010diais. I\u0161 anksto
\nplanuojant \u0161eimos finansin\u012f gyvenim\u0105, to galima i\u0161vengti\u201c, \u2013 sako M.
\nJusius. Tyrim\u0173 bendrov\u0117s atlikto reprezentatyvaus Lietuvos
\ngyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimo duomenimis, tik ma\u017eiau nei ketvirtadalis (23
\nproc.) apklaust\u0173j\u0173 stengiasi numatyti galimas gr\u0117smes savo \u0161eim\u0173
\nfinansams ir ie\u0161ko sprendim\u0173, kaip apsaugoti artimuosius. Gerokai
\nma\u017eesn\u0117 dalis (14 proc.) tikina finansin\u0117s apsaugos neplanuojantys,
\nta\u010diau naudojasi bent vienu ar keliais su finansine apsauga susijusiais
\nsprendimais. Did\u017eioji dauguma \u2013 58 procent\u0173 apklaust\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173
\n\u2013 nesusim\u0105sto apie finansin\u0119 apsaug\u0105 ir stengiasi u\u017esitikrinti
\npakankam\u0105 pajam\u0173 kiek\u012f \u0161iandienos poreikiams. Gyventoj\u0173 apklaus\u0105
\napie artim\u0173j\u0173 finansin\u0119 apsaug\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu baland\u017eio m\u0117n.
\npabaigoje atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 bendrov\u0117
\n\u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrime dalyvavo 1000 \u0161alies gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75
\nmet\u0173 am\u017eiaus.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160i ap\u017evalga patvirtino ir ankstesnius Europos bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos duomenis, jog Lietuvos gyventojai labiau link\u0119 r\u016bpintis savo turto draudimu,<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6934","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6934","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6934"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6934\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6934"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6934"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6934"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}