{"id":6930,"date":"2011-11-21T00:00:00","date_gmt":"2011-11-20T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/apklausa-apie-emigracija-vienaip-ar-kitaip-masto-puse-salies-gyventoju\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:56","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:56","slug":"apklausa-apie-emigracija-vienaip-ar-kitaip-masto-puse-salies-gyventoju","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/apklausa-apie-emigracija-vienaip-ar-kitaip-masto-puse-salies-gyventoju\/","title":{"rendered":"Apklausa: apie emigracij\u0105 vienaip ar kitaip m\u0105sto pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173"},"content":{"rendered":"

Svarbiausia emigracijos varomoji j\u0117ga \u2013 jaunimas<\/b> Tokius rezultatus parod\u0117 DELFI u\u017esakymu visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c<\/a> atlikta apklausa. Da\u017eniau
\napie emigracij\u0105 susim\u0105sto vyrai, jaunesnio am\u017eiaus, rajon\u0173 centr\u0173
\ngyventojai. Laikinai palikti Lietuv\u0105, susikurti materialin\u0117s gerov\u0117s
\nda\u017eniau ketina \u017eemiausi\u0173 pajam\u0173, rajon\u0173 centr\u0173 ir kaim\u0173 gyventojai. Tuo
\ntarpu auk\u0161\u010diausi\u0173 pajam\u0173 ir auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161simokslinim\u0105 turintys, didmies\u010di\u0173
\ngyventojai da\u017eniau link\u0119 palikti Lietuv\u0105 visiems laikams.   Anot Tarptautin\u0117s migracijos organizacijos Vilniaus biuro (TMO VB)
\natstovo Manto Jer\u0161ovo, emigracijos potencialo tyrimai rodo tik bendras
\ntendencijas (vyraujan\u010di\u0105 nuotaik\u0105), o ne konkre\u010dius i\u0161va\u017eiuojan\u010di\u0173j\u0173
\nskai\u010dius. \u201eM\u0105styti yra viena, o tur\u0117ti konkre\u010di\u0173 plan\u0173 \u2013 jau kas kita.
\nAnkstesni Tarptautin\u0117s migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro ir
\nEuropos migracijos tinklo (EMN) tyrimai rodo, kad tarp ketinim\u0173 ir
\nkonkre\u010di\u0173 veiksm\u0173 emigruoti yra didelis skirtumas. Pavyzd\u017eiui, 2010 met\u0173
\ntyrimas parod\u0117, kad emigruoti ketina apie 30 proc. respondent\u0173, o
\ni\u0161vykim\u0105 planuoja tik 13 proc.\u201c, – komentavo pa\u0161nekovas. Kita
\nvertus, kuo daugiau \u017emoni\u0173 svarsto toki\u0105 galimyb\u0119, tuo daugiau j\u0105
\nrealizuoja. Nat\u016bralu, kad garbaus am\u017eiaus \u017emon\u0117s da\u017enai turi nulines
\ngalimybes emigruoti, ta\u010diau tyrimas parod\u0117, kad da\u017eniau apie emigracij\u0105
\nsvarsto jaunesni \u017emon\u0117s. \u0160i\u0105 tendencij\u0105 patvirtina ir TMO VB tyrimai,
\nrodantys, kad tarp jaunimo emigracijos potencialas yra gerokai
\nauk\u0161tesnis (58 proc.). \u201eLygindami 2008, 2010 ir 2011 duomenis
\nmatome, kad emigracijos potencialas nema\u017e\u0117ja. 2008 apie emigracij\u0105
\ngalvojo 24 proc., 2010 \u2013 29 proc., o 2011 \u2013 36,7 proc. respondent\u0173.
\nAtitinkamai tarp jaunimo 2008 m. emigruoti nor\u0117jo 44 proc., o 2010 jau
\n58 proc. respondent\u0173\u201c, – teig\u0117 M. Jer\u0161ovas. Anot pa\u0161nekovo, 24,2
\nproc. bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c respondent\u0173, m\u0105stan\u010di\u0173 apie
\nemigracij\u0105, galima vadinti ekonominiais migrantais. Kadangi jie nori
\ni\u0161vykti laikinai, j\u0173 pagrindinis motyvas \u2013 u\u017esidirbti pinig\u0173. Jiems
\nmigracija \u2013 tai i\u0161gyvenimo strategija. Kita vertus, tyrimai rodo, kad
\nda\u017enai tokie trumpalaikiai i\u0161vykimai perauga \u012f ilgalaikius, nes realios
\nnaudos i\u0161 emigracijos gaunama tik pasilikus u\u017esienyje ilgesniam laikui. \u201eTuo
\ntarpu 9,6 proc., kurie nor\u0117t\u0173 i\u0161vykti visam laikui, yra jau ne vien
\nekonominiai migrantai. J\u0173 pagrindinis motyvas n\u0117ra pinigai, nes jie ir
\nLietuvoje, kaip rodo tyrimo rezultatai, turi auk\u0161tesnes pajamas ir yra
\ngerai i\u0161silavin\u0119. Galima sp\u0117ti, kad tai \u017emon\u0117s, kurie nemato perspektyv\u0173
\nir yra prarad\u0119 tik\u0117jim\u0105\u201c, – svarst\u0117 M. Jer\u0161ovas. Did\u017ei\u0105j\u0105 Britanij\u0105 spar\u010diai vejasi Norvegija<\/b> Tarp
\nemigracijos kryp\u010di\u0173 vis dar vyrauja Did\u017eioji Britanija, ta\u010diau Airij\u0105 \u012f
\nketvirt\u0105 pozicij\u0105 i\u0161st\u016bm\u0117 Norvegija ir JAV. Jaunimas (18 -25 m.)
\nda\u017eniau galvoja apie migracij\u0105 \u012f Did\u017ei\u0105j\u0105 Britanij\u0105, vyresnieji (nuo 35
\nm.) da\u017eniau rinkt\u0173si Norvegij\u0105. \u201eLietuviai da\u017eniausiai vyksta \u012f
\ntas \u0161alis, kur gali rasti darbo ir kuriose yra didel\u0117s lietuvi\u0173
\nbendruomen\u0117s. Migrant\u0173 bendruomen\u0117s tikslo \u0161alyse labai palengvina darbo
\npaie\u0161kas ir integracij\u0105. Tod\u0117l nenuostabu, kad pagrindin\u0117s emigrant\u0173
\n\u0161alys yra Did\u017eioji Britanija, Airija, Norvegija ir JAV. 2010 m.
\n46 proc. i\u0161vykim\u0105 deklaravusi\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161vyko \u012f Did\u017ei\u0105j\u0105 Britanij\u0105. Per
\npaskutinius metus labai i\u0161augo Norvegijos populiarumas ir ji 2010 m.
\nbuvo tre\u010dia pagal populiarum\u0105 \u0161alis. Norvegijos Statistikos tarnybos
\nduomenimis Norvegijoje 2011 m. prad\u017eioje gyveno per 15 500 Lietuvos
\npilie\u010di\u0173\u201c, – pasakojo M. Jer\u0161ovas.   Didesn\u0117
\ndalis respondent\u0173 darbo pob\u016bd\u017eio nelink\u0119 sureik\u0161minti \u2013 svarbu geras
\natlyginimas. Auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, jaunesnio am\u017eiaus bei did\u017eiausi\u0173
\npajam\u0173 atstovai da\u017eniau sutikt\u0173 dirbti ne prastesn\u0117s kvalifikacijos
\narba i\u0161silavinim\u0105 atitinkant\u012f darb\u0105. Anot M. Jer\u0161ovo, tokios
\nnuostatos nestebina. Kadangi dauguma i\u0161vykstan\u010di\u0173j\u0173 yra ekonominiai
\nmigrantai, jie jie da\u017enai sutinka dirbti bet kok\u012f darb\u0105 u\u017e ger\u0105
\natlyginim\u0105. \u201eLabai da\u017enai emigrantai u\u017esienio \u0161alyse dirba
\n\u017eemesn\u0117s kvalifikacijos darbus nei jiems leist\u0173 j\u0173 i\u0161silavinimas.
\nPasirei\u0161kia vadinamasis \u201eprot\u0173 \u0161vaistymo\u201c efektas, kuomet i\u0161silavin\u0119
\n\u017emon\u0117s dirba \u017eemos kvalifikacijos darbus vien tod\u0117l, kad, pavyzd\u017eiui,
\nnemoka kalbos\u201c, – pabr\u0117\u017e\u0117 pa\u0161nekovas.   Psicholog\u0117: emigracij\u0105 labiausiai skatina nereikalingumo jausmas<\/b> Vilniaus
\npsichoterapijos ir psichoanaliz\u0117s centro psicholog\u0117 Daiva Bal\u010di\u016bnien\u0117
\natkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f t\u0173 \u017emoni\u0173, kurie svarsto apie emigracij\u0105, savijaut\u0105.
\n\u201eBeveik 10 proc. \u017emoni\u0173, kurie nori visma laikui i\u0161vykti i\u0161 Lietuvos,
\nyra pakankamai didelis skai\u010dius. Tai juk kas de\u0161imtas \u017emogus.
\nApsidairykite savo aplinkoje \u2013 name, darbe, gimin\u0117je \u2013 ir pagalvokite,
\nkiek \u017emoni\u0173 atkrist\u0173 visam laikui, o dar dvigubai tiek ketina bent
\ntrumpam i\u0161vykti. Kaip tuomet visi \u0161ie \u017emon\u0117s \u010dia jau\u010diasi?\u201c – svarst\u0117
\npsicholog\u0117. Pa\u0161nekov\u0117s nenustebino, kad da\u017eniau apie emigracij\u0105
\nsvarsto vyrai. \u201eGrei\u010diausiai tai siejasi su vyri\u0161ku identitetu. Vyrauja
\nnuostata, kad vyras turi u\u017edirbti pinig\u0173, i\u0161laikyti \u0161eim\u0105. Ir jeigu
\nLietuvoje vyrai nesugeba to padaryti, jie jau\u010diasi nevyk\u0117liai, net jei
\nmoterys, sugeban\u010dios u\u017edirbti pinig\u0173 pa\u010dios, tikina, kad myli juos ir
\ntokius. Kaip rodo mano praktika, toks vyras vis tiek jau\u010diasi blogai\u201c, –
\npasakojo D. Bal\u010di\u016bnien\u0117. Psichologei suprantama, kad daugelis
\n\u017emoni\u0173 sutikt\u0173 dirbti u\u017esienyje bet kok\u012f darb\u0105. Jie es\u0105 realiai \u012fvertina
\nsavo galimybes. \u201ePavyzd\u017eiui, a\u0161 pati kartais pagalvoju, kad gal man
\nb\u016bt\u0173 visai \u012fdomu i\u0161vykti padirb\u0117ti u\u017esienyje. Ta\u010diau a\u0161 puikiai
\nsuprantu, kad pagal savo specialyb\u0119 dirbti negal\u0117\u010diau, tod\u0117l tekt\u0173
\nrinktis, pavyzd\u017eiui, kad ir sanitar\u0117s darb\u0105. Kita vertus, turiu pavyzd\u012f,
\nkai u\u017e u\u017esienie\u010dio i\u0161tek\u0117jo ir \u012f jo \u0161al\u012f i\u0161vyko pagyvenusi gydytoja.
\nKad toje \u0161alyje ji gal\u0117t\u0173 dirbti pagal specialyb\u0119, ji tur\u0117jo mokytis i\u0161
\nnaujo, bet tai u\u017etrukt\u0173 de\u0161imt met\u0173. Moteris gr\u012f\u017eo atgal vien tod\u0117l, kad
\nnegal\u0117jo susirasti bent artimo jos kvalifikacijai darbo. Jauni \u017emon\u0117s
\ngali daugiau tik\u0117tis \u2013 jie puikiai moka kalbas, dar turi laiko kelti
\nkvalifikacij\u0105 ir pan.\u201c, – teig\u0117 psicholog\u0117. D. Bal\u010di\u016bnien\u0117s
\nteigimu, faktas, kad visam laikui nor\u0117t\u0173 i\u0161vykti auk\u0161tojo mokslo diplom\u0105
\nturintys \u017emon\u0117s, rodo, kad jiems svarbiausios ne materialin\u0117s paskatos,
\nbet tai, kad \u010dia jie jau\u010diasi nevertinami darbdavi\u0173. \u201eA\u0161
\nnereikalingas\u201c, \u2013 \u0161i prie\u017eastis yra svarbiausia. Be to, m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je
\ngaji nuostata, kad nieko pakeisti paprastam \u017emogui ne\u012fmanoma. Tod\u0117l
\nkeisti nusprend\u017eiama individualiai \u2013 i\u0161va\u017eiuojant \u012f \u201epa\u017ead\u0117t\u0105j\u0105 \u017eem\u0119\u201c,
\nkurioje neb\u016btinai laukia i\u0161sk\u0117stomis rankomis. \u201eNe\u017emoni\u0161kai daug
\nnusivylimo, nes egzistuoja did\u017eiulis atotr\u016bkis tarp keli\u0173 procent\u0173
\n\u017emoni\u0173, kurie gyvena gerai, ir vis\u0173 likusi\u0173j\u0173. Kai mes girdime, kad
\nsituacija ger\u0117ja, bet to nejau\u010diame, nebe\u017einome, kuo tik\u0117ti, kuo
\npasitik\u0117ti, \u012f k\u0105 kreiptis, jei yra blogai. \u201eEt, i\u0161va\u017eiuosiu\u201c, – tuomet
\nsako \u017emogus, nes girdi daug istorij\u0173, kaip \u017emon\u0117s \u201eten\u201c yra gerbiami,
\nvertinami, gali i\u0161gyventi i\u0161 to, k\u0105 u\u017esidirba. Kitas klausimas, kaip
\nb\u016bna i\u0161 ties\u0173, bet visgi pirmasis motyvas emigruoti susij\u0119s su
\nnereikalingumo jausmu\u201c, – svarst\u0117 pa\u0161nekov\u0117. Anot psicholog\u0117s,
\n\u017emon\u0117s da\u017enai neturi ai\u0161kios nuovokos, nei kas es\u0105, nei k\u0105 darantys,
\ntod\u0117l neretai susitelkia ties tikslu u\u017esidirbti ir \u201enormaliai gyventi\u201c. Anot
\njos, emigracija pati savaime n\u0117ra visai neigiamas rei\u0161kinys. \u017dmogus
\npamato pasaulio, kad kiti \u017emon\u0117s gali ir kitaip gyventi, ne tik taip,
\nkaip jo kaime, u\u017esidirba pinig\u0173, pramoksta kalb\u0173. Tokie \u017emon\u0117s gali
\ngr\u012f\u017eti ir jaustis pilnaver\u010diais pilie\u010diais Lietuvoje. Ta\u010diau kad jie
\ngr\u012f\u017et\u0173, \u0161alyje visgi turi b\u016bti u\u017etikrintas oraus pragyvenimo lygis. Jei
\n\u017emon\u0117s ir toliau nematys jokios perspektyvos, tik gird\u0117s, kad mokes\u010diai
\nbus didinami, \u0161iluma brangs, automobiliai ir nekilnojamas turtas bus
\napmokestinti, visuomen\u0117 vis labiau grims \u012f depresij\u0105, kuri m\u016bs\u0173 tautai
\nes\u0105 ir taip b\u016bdinga. Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173
\nbendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 12-19 dienomis naujien\u0173
\nportalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime
\ndalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama
\nstandartizuoto interviu metodu.<\/i> Tyrimas vyko visoje
\nLietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose
\ntaip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo
\napklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas
\ngyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<\/i> Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/i> Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/b><\/font> Tik pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 teigia negalvojantys apie galimyb\u0119
\nemigruoti. Tuo tarpu beveik 10 proc. respondent\u0173 nori dingti i\u0161 Lietuvos
\nvisam laikui, dar 24 proc. nor\u0117t\u0173 i\u0161va\u017eiuoti laikinai u\u017esidirbti.
\nBeveik 57 proc. i\u0161vykti pasirengusi\u0173 tautie\u010di\u0173 sutikt\u0173 svetur dirbti bet
\nkok\u012f darb\u0105, o pagrindin\u0117s emigracijos tikslo \u0161alys \u2013 Did\u017eioji
\nBritanija, Norvegija ir JAV.<\/b> Svarbiausia emigracijos varomoji j\u0117ga \u2013 jaunimas<\/b> Tokius rezultatus parod\u0117 DELFI u\u017esakymu visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c<\/a> atlikta apklausa. Da\u017eniau
\napie emigracij\u0105 susim\u0105sto vyrai, jaunesnio am\u017eiaus, rajon\u0173 centr\u0173
\ngyventojai. Laikinai palikti Lietuv\u0105, susikurti materialin\u0117s gerov\u0117s
\nda\u017eniau ketina \u017eemiausi\u0173 pajam\u0173, rajon\u0173 centr\u0173 ir kaim\u0173 gyventojai. Tuo
\ntarpu auk\u0161\u010diausi\u0173 pajam\u0173 ir auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161simokslinim\u0105 turintys, didmies\u010di\u0173
\ngyventojai da\u017eniau link\u0119 palikti Lietuv\u0105 visiems laikams.   Anot Tarptautin\u0117s migracijos organizacijos Vilniaus biuro (TMO VB)
\natstovo Manto Jer\u0161ovo, emigracijos potencialo tyrimai rodo tik bendras
\ntendencijas (vyraujan\u010di\u0105 nuotaik\u0105), o ne konkre\u010dius i\u0161va\u017eiuojan\u010di\u0173j\u0173
\nskai\u010dius. \u201eM\u0105styti yra viena, o tur\u0117ti konkre\u010di\u0173 plan\u0173 \u2013 jau kas kita.
\nAnkstesni Tarptautin\u0117s migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro ir
\nEuropos migracijos tinklo (EMN) tyrimai rodo, kad tarp ketinim\u0173 ir
\nkonkre\u010di\u0173 veiksm\u0173 emigruoti yra didelis skirtumas. Pavyzd\u017eiui, 2010 met\u0173
\ntyrimas parod\u0117, kad emigruoti ketina apie 30 proc. respondent\u0173, o
\ni\u0161vykim\u0105 planuoja tik 13 proc.\u201c, – komentavo pa\u0161nekovas. Kita
\nvertus, kuo daugiau \u017emoni\u0173 svarsto toki\u0105 galimyb\u0119, tuo daugiau j\u0105
\nrealizuoja. Nat\u016bralu, kad garbaus am\u017eiaus \u017emon\u0117s da\u017enai turi nulines
\ngalimybes emigruoti, ta\u010diau tyrimas parod\u0117, kad da\u017eniau apie emigracij\u0105
\nsvarsto jaunesni \u017emon\u0117s. \u0160i\u0105 tendencij\u0105 patvirtina ir TMO VB tyrimai,
\nrodantys, kad tarp jaunimo emigracijos potencialas yra gerokai
\nauk\u0161tesnis (58 proc.). \u201eLygindami 2008, 2010 ir 2011 duomenis
\nmatome, kad emigracijos potencialas nema\u017e\u0117ja. 2008 apie emigracij\u0105
\ngalvojo 24 proc., 2010 \u2013 29 proc., o 2011 \u2013 36,7 proc. respondent\u0173.
\nAtitinkamai tarp jaunimo 2008 m. emigruoti nor\u0117jo 44 proc., o 2010 jau
\n58 proc. respondent\u0173\u201c, – teig\u0117 M. Jer\u0161ovas. Anot pa\u0161nekovo, 24,2
\nproc. bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c respondent\u0173, m\u0105stan\u010di\u0173 apie
\nemigracij\u0105, galima vadinti ekonominiais migrantais. Kadangi jie nori
\ni\u0161vykti laikinai, j\u0173 pagrindinis motyvas \u2013 u\u017esidirbti pinig\u0173. Jiems
\nmigracija \u2013 tai i\u0161gyvenimo strategija. Kita vertus, tyrimai rodo, kad
\nda\u017enai tokie trumpalaikiai i\u0161vykimai perauga \u012f ilgalaikius, nes realios
\nnaudos i\u0161 emigracijos gaunama tik pasilikus u\u017esienyje ilgesniam laikui. \u201eTuo
\ntarpu 9,6 proc., kurie nor\u0117t\u0173 i\u0161vykti visam laikui, yra jau ne vien
\nekonominiai migrantai. J\u0173 pagrindinis motyvas n\u0117ra pinigai, nes jie ir
\nLietuvoje, kaip rodo tyrimo rezultatai, turi auk\u0161tesnes pajamas ir yra
\ngerai i\u0161silavin\u0119. Galima sp\u0117ti, kad tai \u017emon\u0117s, kurie nemato perspektyv\u0173
\nir yra prarad\u0119 tik\u0117jim\u0105\u201c, – svarst\u0117 M. Jer\u0161ovas. Did\u017ei\u0105j\u0105 Britanij\u0105 spar\u010diai vejasi Norvegija<\/b> Tarp
\nemigracijos kryp\u010di\u0173 vis dar vyrauja Did\u017eioji Britanija, ta\u010diau Airij\u0105 \u012f
\nketvirt\u0105 pozicij\u0105 i\u0161st\u016bm\u0117 Norvegija ir JAV. Jaunimas (18 -25 m.)
\nda\u017eniau galvoja apie migracij\u0105 \u012f Did\u017ei\u0105j\u0105 Britanij\u0105, vyresnieji (nuo 35
\nm.) da\u017eniau rinkt\u0173si Norvegij\u0105. \u201eLietuviai da\u017eniausiai vyksta \u012f
\ntas \u0161alis, kur gali rasti darbo ir kuriose yra didel\u0117s lietuvi\u0173
\nbendruomen\u0117s. Migrant\u0173 bendruomen\u0117s tikslo \u0161alyse labai palengvina darbo
\npaie\u0161kas ir integracij\u0105. Tod\u0117l nenuostabu, kad pagrindin\u0117s emigrant\u0173
\n\u0161alys yra Did\u017eioji Britanija, Airija, Norvegija ir JAV. 2010 m.
\n46 proc. i\u0161vykim\u0105 deklaravusi\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161vyko \u012f Did\u017ei\u0105j\u0105 Britanij\u0105. Per
\npaskutinius metus labai i\u0161augo Norvegijos populiarumas ir ji 2010 m.
\nbuvo tre\u010dia pagal populiarum\u0105 \u0161alis. Norvegijos Statistikos tarnybos
\nduomenimis Norvegijoje 2011 m. prad\u017eioje gyveno per 15 500 Lietuvos
\npilie\u010di\u0173\u201c, – pasakojo M. Jer\u0161ovas.   Didesn\u0117
\ndalis respondent\u0173 darbo pob\u016bd\u017eio nelink\u0119 sureik\u0161minti \u2013 svarbu geras
\natlyginimas. Auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, jaunesnio am\u017eiaus bei did\u017eiausi\u0173
\npajam\u0173 atstovai da\u017eniau sutikt\u0173 dirbti ne prastesn\u0117s kvalifikacijos
\narba i\u0161silavinim\u0105 atitinkant\u012f darb\u0105. Anot M. Jer\u0161ovo, tokios
\nnuostatos nestebina. Kadangi dauguma i\u0161vykstan\u010di\u0173j\u0173 yra ekonominiai
\nmigrantai, jie jie da\u017enai sutinka dirbti bet kok\u012f darb\u0105 u\u017e ger\u0105
\natlyginim\u0105. \u201eLabai da\u017enai emigrantai u\u017esienio \u0161alyse dirba
\n\u017eemesn\u0117s kvalifikacijos darbus nei jiems leist\u0173 j\u0173 i\u0161silavinimas.
\nPasirei\u0161kia vadinamasis \u201eprot\u0173 \u0161vaistymo\u201c efektas, kuomet i\u0161silavin\u0119
\n\u017emon\u0117s dirba \u017eemos kvalifikacijos darbus vien tod\u0117l, kad, pavyzd\u017eiui,
\nnemoka kalbos\u201c, – pabr\u0117\u017e\u0117 pa\u0161nekovas.   Psicholog\u0117: emigracij\u0105 labiausiai skatina nereikalingumo jausmas<\/b> Vilniaus
\npsichoterapijos ir psichoanaliz\u0117s centro psicholog\u0117 Daiva Bal\u010di\u016bnien\u0117
\natkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f t\u0173 \u017emoni\u0173, kurie svarsto apie emigracij\u0105, savijaut\u0105.
\n\u201eBeveik 10 proc. \u017emoni\u0173, kurie nori visma laikui i\u0161vykti i\u0161 Lietuvos,
\nyra pakankamai didelis skai\u010dius. Tai juk kas de\u0161imtas \u017emogus.
\nApsidairykite savo aplinkoje \u2013 name, darbe, gimin\u0117je \u2013 ir pagalvokite,
\nkiek \u017emoni\u0173 atkrist\u0173 visam laikui, o dar dvigubai tiek ketina bent
\ntrumpam i\u0161vykti. Kaip tuomet visi \u0161ie \u017emon\u0117s \u010dia jau\u010diasi?\u201c – svarst\u0117
\npsicholog\u0117. Pa\u0161nekov\u0117s nenustebino, kad da\u017eniau apie emigracij\u0105
\nsvarsto vyrai. \u201eGrei\u010diausiai tai siejasi su vyri\u0161ku identitetu. Vyrauja
\nnuostata, kad vyras turi u\u017edirbti pinig\u0173, i\u0161laikyti \u0161eim\u0105. Ir jeigu
\nLietuvoje vyrai nesugeba to padaryti, jie jau\u010diasi nevyk\u0117liai, net jei
\nmoterys, sugeban\u010dios u\u017edirbti pinig\u0173 pa\u010dios, tikina, kad myli juos ir
\ntokius. Kaip rodo mano praktika, toks vyras vis tiek jau\u010diasi blogai\u201c, –
\npasakojo D. Bal\u010di\u016bnien\u0117. Psichologei suprantama, kad daugelis
\n\u017emoni\u0173 sutikt\u0173 dirbti u\u017esienyje bet kok\u012f darb\u0105. Jie es\u0105 realiai \u012fvertina
\nsavo galimybes. \u201ePavyzd\u017eiui, a\u0161 pati kartais pagalvoju, kad gal man
\nb\u016bt\u0173 visai \u012fdomu i\u0161vykti padirb\u0117ti u\u017esienyje. Ta\u010diau a\u0161 puikiai
\nsuprantu, kad pagal savo specialyb\u0119 dirbti negal\u0117\u010diau, tod\u0117l tekt\u0173
\nrinktis, pavyzd\u017eiui, kad ir sanitar\u0117s darb\u0105. Kita vertus, turiu pavyzd\u012f,
\nkai u\u017e u\u017esienie\u010dio i\u0161tek\u0117jo ir \u012f jo \u0161al\u012f i\u0161vyko pagyvenusi gydytoja.
\nKad toje \u0161alyje ji gal\u0117t\u0173 dirbti pagal specialyb\u0119, ji tur\u0117jo mokytis i\u0161
\nnaujo, bet tai u\u017etrukt\u0173 de\u0161imt met\u0173. Moteris gr\u012f\u017eo atgal vien tod\u0117l, kad
\nnegal\u0117jo susirasti bent artimo jos kvalifikacijai darbo. Jauni \u017emon\u0117s
\ngali daugiau tik\u0117tis \u2013 jie puikiai moka kalbas, dar turi laiko kelti
\nkvalifikacij\u0105 ir pan.\u201c, – teig\u0117 psicholog\u0117. D. Bal\u010di\u016bnien\u0117s
\nteigimu, faktas, kad visam laikui nor\u0117t\u0173 i\u0161vykti auk\u0161tojo mokslo diplom\u0105
\nturintys \u017emon\u0117s, rodo, kad jiems svarbiausios ne materialin\u0117s paskatos,
\nbet tai, kad \u010dia jie jau\u010diasi nevertinami darbdavi\u0173. \u201eA\u0161
\nnereikalingas\u201c, \u2013 \u0161i prie\u017eastis yra svarbiausia. Be to, m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je
\ngaji nuostata, kad nieko pakeisti paprastam \u017emogui ne\u012fmanoma. Tod\u0117l
\nkeisti nusprend\u017eiama individualiai \u2013 i\u0161va\u017eiuojant \u012f \u201epa\u017ead\u0117t\u0105j\u0105 \u017eem\u0119\u201c,
\nkurioje neb\u016btinai laukia i\u0161sk\u0117stomis rankomis. \u201eNe\u017emoni\u0161kai daug
\nnusivylimo, nes egzistuoja did\u017eiulis atotr\u016bkis tarp keli\u0173 procent\u0173
\n\u017emoni\u0173, kurie gyvena gerai, ir vis\u0173 likusi\u0173j\u0173. Kai mes girdime, kad
\nsituacija ger\u0117ja, bet to nejau\u010diame, nebe\u017einome, kuo tik\u0117ti, kuo
\npasitik\u0117ti, \u012f k\u0105 kreiptis, jei yra blogai. \u201eEt, i\u0161va\u017eiuosiu\u201c, – tuomet
\nsako \u017emogus, nes girdi daug istorij\u0173, kaip \u017emon\u0117s \u201eten\u201c yra gerbiami,
\nvertinami, gali i\u0161gyventi i\u0161 to, k\u0105 u\u017esidirba. Kitas klausimas, kaip
\nb\u016bna i\u0161 ties\u0173, bet visgi pirmasis motyvas emigruoti susij\u0119s su
\nnereikalingumo jausmu\u201c, – svarst\u0117 pa\u0161nekov\u0117. Anot psicholog\u0117s,
\n\u017emon\u0117s da\u017enai neturi ai\u0161kios nuovokos, nei kas es\u0105, nei k\u0105 darantys,
\ntod\u0117l neretai susitelkia ties tikslu u\u017esidirbti ir \u201enormaliai gyventi\u201c. Anot
\njos, emigracija pati savaime n\u0117ra visai neigiamas rei\u0161kinys. \u017dmogus
\npamato pasaulio, kad kiti \u017emon\u0117s gali ir kitaip gyventi, ne tik taip,
\nkaip jo kaime, u\u017esidirba pinig\u0173, pramoksta kalb\u0173. Tokie \u017emon\u0117s gali
\ngr\u012f\u017eti ir jaustis pilnaver\u010diais pilie\u010diais Lietuvoje. Ta\u010diau kad jie
\ngr\u012f\u017et\u0173, \u0161alyje visgi turi b\u016bti u\u017etikrintas oraus pragyvenimo lygis. Jei
\n\u017emon\u0117s ir toliau nematys jokios perspektyvos, tik gird\u0117s, kad mokes\u010diai
\nbus didinami, \u0161iluma brangs, automobiliai ir nekilnojamas turtas bus
\napmokestinti, visuomen\u0117 vis labiau grims \u012f depresij\u0105, kuri m\u016bs\u0173 tautai
\nes\u0105 ir taip b\u016bdinga. Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173
\nbendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 12-19 dienomis naujien\u0173
\nportalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime
\ndalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama
\nstandartizuoto interviu metodu.<\/i> Tyrimas vyko visoje
\nLietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose
\ntaip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo
\napklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas
\ngyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<\/i> Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/i> Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/b><\/font><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Svarbiausia emigracijos varomoji j\u0117ga \u2013 jaunimas<\/b> Tokius rezultatus parod\u0117 DELFI u\u017esakymu visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c<\/a> atlikta apklausa.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6930","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6930","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6930"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6930\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6930"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6930"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6930"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}