{"id":6929,"date":"2011-11-28T00:00:00","date_gmt":"2011-11-27T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/kokia-visuomene-formuos-emigrantu-palikti-vaikai\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:56","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:56","slug":"kokia-visuomene-formuos-emigrantu-palikti-vaikai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/kokia-visuomene-formuos-emigrantu-palikti-vaikai\/","title":{"rendered":"Koki\u0105 visuomen\u0119 formuos emigrant\u0173 palikti vaikai?"},"content":{"rendered":"

Kuo vaikas ma\u017eesnis, tuo skaud\u017eiau reaguoja \u012f t\u0117v\u0173 i\u0161vykim\u0105<\/b> Kaip parod\u0117 DELFI u\u017esakymu visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c<\/a>
\natlikta apklausa, teiginiui, kad t\u0117vai migruoja ne i\u0161 gero gyvenimo,
\nda\u017eniau pritaria vyrai ir 26-45 m. respondentai. Moterys, vyresnio
\nam\u017eiaus respondentai bei didmies\u010di\u0173 gyventojai da\u017eniau link\u0119 manyti, kad
\nvaikus auginantys t\u0117vai neturi moralin\u0117s teis\u0117s palikti vaik\u0173
\nLietuvoje. \u201eTai labai didel\u0117 \u0161i\u0173 dien\u0173 problema, apie kuri\u0105
\ndiskutuoja ir psichologai, ir sociologai, ir pedagogai. I\u0161 ties\u0173 mes dar
\nne\u017einome \u0161io rei\u0161kinio pasekmi\u0173, nors pasekm\u0117s gali b\u016bti didel\u0117s. T\u0117v\u0173
\npalikti vaikai, kiek pati esu susid\u016brusi praktikoje, jau\u010dia labai didel\u0119
\nnuoskaud\u0105, net jeigu jie paliekami pas labai mylin\u010dius \u017emones. Jie vis
\ntiek jau\u010diasi palikti ir patiria psichologin\u0119 traum\u0105. Vaikai
\nprisipa\u017e\u012fsta, kad pinigai ir dovanos, kurias siun\u010dia jiems t\u0117vai, j\u0173
\nneguod\u017eia\u201c, – pasakojo Vilniaus psichoterapijos ir psichoanaliz\u0117s centro
\npsicholog\u0117 Daiva Bal\u010di\u016bnien\u0117, kuriai kartais tenka konsultuoti ir
\nemigrant\u0173 \u0161eimas. \u201eJei
\nt\u0117vai Lietuvoje neturi darbo, nei\u0161gyvena, jau\u010diasi nelaimingi,
\nkamuojami depresijos, vargu, ar vaikams gerai. Ta\u010diau vien materialin\u0117s
\npus\u0117s pager\u0117jimo neu\u017etenka. \u0160eima visgi turi b\u016bti kartu, tod\u0117l i\u0161vykti
\nbe vaik\u0173 t\u0117vai gal\u0117t\u0173 nebent trumpam \u2013 kol \u012fsitvirtins, ras tinkam\u0105
\nb\u016bst\u0105. Mat t\u0117v\u0173 i\u0161vykim\u0105 vaikai supranta kaip netekt\u012f. Ir kuo ma\u017eesnis
\nvaikas paliekamas, tuo skaud\u017eiau jis tai i\u0161gyvena, net jei paliekamas
\nlabai artimam \u017emogui \u2013 mo\u010diutei, seneliui. Jam gali ai\u0161kinti, kiek tik
\nnori, jis vis tiek jausis paliktas. Ai\u0161ku, dabar ka\u017ekiek padeda
\nbendrauti naujausios technologijos, bet jos tik su\u0161velnina problem\u0105.
\nPaaugliai jau sugeba suprasti, kad verta pakent\u0117ti. Kita vertus,
\npaauglyst\u0117je prasideda \u012fvairios su brendimu susijusios problemos ir
\nkriz\u0117s, tod\u0117l \u0161iuo atveju reikia, kad ka\u017ekas jiems nustatyt\u0173 ribas\u201c, –
\nsvarst\u0117 D. Bal\u010di\u016bnien\u0117. Kaip vertinate tai, kad emigruodami t\u0117vai palieka vaikus Lietuvoje? <\/b> Sociologai kalba apie agresijos lygio did\u0117jim\u0105<\/b> Prie\u0161
\nkelet\u0105 met\u0173 atliktas sociologinis tyrimas parod\u0117, kad t\u0117v\u0173 emigracij\u0105
\npatyr\u0119 vaikai da\u017eniau i\u0161gyvena neigiamas emocijas (li\u016bdes\u012f ir pykt\u012f),
\nre\u010diau \u2013 teigiamas (d\u017eiaugsm\u0105 ir pasitik\u0117jim\u0105 savimi). T\u0117v\u0173 i\u0161vykimas
\npagal poveik\u012f prilyginamas skyryboms. Tokie vaikai tampa u\u017edaresni, turi
\nma\u017eiau draug\u0173, jie ma\u017eiau patenkinti ir savo i\u0161vaizda. Pasitaiko
\natvej\u0173, kai tokie vaikai tampa agresyv\u016bs mokykloje, pras\u010diau elgiasi
\ntiek su mokytojais, tiek su bendraam\u017eiais. Specialistai tai sieja su
\nfaktu, kad emigracij\u0105 patyrusi\u0173 vaik\u0173 prie\u017ei\u016bra namuose \u012fgauna kiek
\nliberaliai anarchistin\u012f brai\u017e\u0105, t. y. dominuoja minimalus j\u0173 aukl\u0117jimas
\nemocine, pa\u017eintine, dvasine ar vertybine prasm\u0117mis, o labiau r\u016bpinamasi
\n\u0161i\u0173 vaik\u0173 materialine ir fizine gerove. Tokiu b\u016bdu \u0161ie vaikai patiria
\ndidesn\u0119 laisv\u0119, ma\u017eesn\u012f nami\u0161ki\u0173 dom\u0117jim\u0105si j\u0173 mokslumu ir pan.
\nVadinasi, jie ir elgtis su bendraam\u017eiais gali kaip tinkami. Sociologai
\nnerimauja, kad i\u0161augs nauja karta su jai b\u016bdingais skiriamaisiais
\npo\u017eymiais \u2013 polinkiu \u012f smurt\u0105, kitokiu po\u017ei\u016briu \u012f tarpasmeninius
\nsantykius bei specifiniu sav\u0119s vertinimu. Anot specialist\u0173, \u0161ie vaikai
\ntur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161skiriami kaip atskiros socialin\u0117s grup\u0117s, kurioms
\nreikalingas ne ma\u017eesnis valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s d\u0117mesys nei na\u0161lai\u010diams
\nar problemin\u0117ms \u0161eimoms. Mat emigrant\u0173 vaikai ne tik da\u017enai jau\u010diasi
\nvieni\u0161i ir ima elgtis jautriai arba agresyviai, ypa\u010d reaguodami \u012f
\nbendraam\u017ei\u0173 pastabas apie t\u0117vus, bet ir aplinkiniai juos laiko
\nnemylimais, paliktais, nepuosel\u0117jan\u010diais \u012fprast\u0173 t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 santyki\u0173. 80 proc. vaik\u0173, baig\u0119 mokykl\u0105, svajoja i\u0161vykti pas t\u0117vus<\/b> Alytaus
\n\u0160altini\u0173 pagrindin\u0117s mokyklos socialin\u0117s pedagog\u0117s Astos Kumi\u0161\u010dien\u0117s
\nteigimu, paliekami \u012fvairiausio am\u017eiaus vaikai \u2013 tiek pradinukai, tiek
\nvyresni. \u201e\u0160iuo metu turime 63 tokius vaikus i\u0161 ma\u017edaug 830, ta\u010diau kad
\nb\u016bt\u0173 i\u0161vyk\u0119 abu t\u0117vai, toki\u0173 yra tik du. Da\u017eniausiai vaikas lieka su
\nvienu i\u0161 t\u0117v\u0173. Daugiau i\u0161va\u017eiuoja t\u0117tis nei mama, nors turime atvej\u0173,
\nypa\u010d tarp pradinuk\u0173, kai i\u0161vyksta b\u016btent mamos. Beje, pastebime, vaikas
\nsunkiau i\u0161gyvena mamos nei t\u0117\u010dio i\u0161vykim\u0105. Dalis t\u0117v\u0173 i\u0161vyksta ilgesniam
\nlaikui, dalis i\u0161vyksta dviem ar trims m\u0117nesiams, gr\u012f\u017eta ir v\u0117l
\nva\u017eiuoja\u201c, – pasakojo pa\u0161nekov\u0117. Mokyklos pedagogai pra\u0161o t\u0117v\u0173,
\nkad \u0161ie prane\u0161t\u0173 apie savo ketinimus emigruoti i\u0161 anksto, tad ie\u0161koti,
\nsu kuo susisiekti d\u0117l vaikui kylan\u010di\u0173 problem\u0173, anot socialin\u0117s
\npedagog\u0117s, tenka retai. \u201e\u0160iais mokslo metais tur\u0117jome tik vien\u0105
\natvej\u0173, kai teko patiems i\u0161siai\u0161kinti, kad vaiko mama i\u0161vykusi. Mes
\npra\u0161ome, kad t\u0117vai susitvarkyt\u0173 dokumentus Vaiko teisi\u0173 apsaugos
\ntarnyboje \u2013 kam palieka vaik\u0105. Jei i\u0161vyksta abu t\u0117vai ar i\u0161vykstanti
\nmoteris viena augina vaik\u0105, vaikas da\u017eniausiai paliekamas seneliams.
\nTur\u0117jome tik vien\u0105 atvej\u012f, kai buvo samdoma glob\u0117ja, kuriai vaiko mama
\nmok\u0117jo atlyginim\u0105. Beje, glob\u0117ja visai puikiai susitvark\u0117 su pareigomis,
\nskambindavo \u012f mokykl\u0105 ir atstovavo mam\u0105. T\u0117vams mes patariame,
\nkad jie prie\u0161 i\u0161va\u017eiuodami labai konkre\u010diai d\u0117l visko susitart\u0173 \u2013
\nkuriomis dienomis ir kokiu laiku bendraus, kad vaikai neb\u016bt\u0173 palikti
\nne\u017einioje, \u017einot\u0173, kad bendravimas su t\u0117vais nenutr\u016bks. Taip pat svarbu,
\nkad t\u0117vai nemeluot\u0173, kada sugr\u012f\u0161. Tur\u0117jome vien\u0105 atvej\u012f, kai vaikas
\nt\u0117v\u0173 laukdavo kiekvien\u0105 pirm\u0105 m\u0117nesio dien\u0105\u201c, – pasakojo A. Kumi\u0161\u010dien\u0117. Pa\u0161nekovei
\ntenka steb\u0117ti, kad po t\u0117v\u0173 i\u0161vykimo, ypa\u010d pirmomis savait\u0117mis, vaikai
\ntampa dirglesni, kol adaptuojasi. Ma\u017eesniems vaikams pasijau\u010dia tvarkos
\nstoka, o vyresni savo stres\u0105 i\u0161rei\u0161kia agresyvumu. Tiesa, inicidentai,
\nA. Kumi\u0161\u010dien\u0117s teigimu, yra vienetiniai. Dauguma vaik\u0173 neturi nei
\nmokymosi, nei lankomumo problem\u0173. Tik jie yra jautresni ir u\u017edaresni. \u201eSpr\u0119sti
\ngerai tai ar blogai \u2013 nesiim\u010diau. Nedarbo problema yra labai didel\u0117 \u2013
\nt\u0117vai i\u0161 ties\u0173 ne i\u0161 gero gyvenimo tokius sprendimus priima. Kita
\nvertus, didesn\u0117 dauguma vaik\u0173 \u2013 80 proc. tiktai \u2013 svajoja ateityje
\ni\u0161vykti pas t\u0117vus. Jei vaikas mokosi pradin\u0117se klas\u0117se, yra tikimyb\u0117,
\nkad j\u012f t\u0117vai greitai pasiims. Jei jis jau \u0161e\u0161toje ar septintoje klas\u0117je,
\nt\u0117vai nesiry\u017eta to daryti, ta\u010diau laukia nesulaukia, kada jis baigs
\nmokykl\u0105 ar bent 10 klasi\u0173, kad visi gal\u0117t\u0173 i\u0161vykti. Neretai vienas i\u0161
\nt\u0117v\u0173 ir pasilieka tik iki vaiko mokyklos baigimo\u201c, – pasakojo socialin\u0117
\npedagog\u0117. Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117
\n\u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 12-19 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI
\nu\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai
\nnuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu
\nmetodu.<\/i> Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161
\nviso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173
\nvis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai.
\nTyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies
\nregionuose.<\/i> Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/i> Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/b><\/font> Nema\u017e\u0117jant emigracijos mastams vis daugiau vaik\u0173 Lietuvoje lieka
\nbe t\u0117v\u0173. Vienus j\u0173 pri\u017ei\u016bri seneliai, kitus \u2013 giminai\u010diai, o treti
\napskritai palikti savo ir likimo valiai. Tuo tarpu beveik 44 proc.
\ngyventoj\u0173 \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f pateisina, teigdami, kad t\u0117vai emigruoja ne i\u0161
\ngero gyvenimo, ir vos 24 proc. pilie\u010di\u0173 \u012fsitikin\u0119, kad t\u0117vai neturi
\nmoralin\u0117s teis\u0117s taip elgtis.<\/b> Kuo vaikas ma\u017eesnis, tuo skaud\u017eiau reaguoja \u012f t\u0117v\u0173 i\u0161vykim\u0105<\/b> Kaip parod\u0117 DELFI u\u017esakymu visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c<\/a>
\natlikta apklausa, teiginiui, kad t\u0117vai migruoja ne i\u0161 gero gyvenimo,
\nda\u017eniau pritaria vyrai ir 26-45 m. respondentai. Moterys, vyresnio
\nam\u017eiaus respondentai bei didmies\u010di\u0173 gyventojai da\u017eniau link\u0119 manyti, kad
\nvaikus auginantys t\u0117vai neturi moralin\u0117s teis\u0117s palikti vaik\u0173
\nLietuvoje. \u201eTai labai didel\u0117 \u0161i\u0173 dien\u0173 problema, apie kuri\u0105
\ndiskutuoja ir psichologai, ir sociologai, ir pedagogai. I\u0161 ties\u0173 mes dar
\nne\u017einome \u0161io rei\u0161kinio pasekmi\u0173, nors pasekm\u0117s gali b\u016bti didel\u0117s. T\u0117v\u0173
\npalikti vaikai, kiek pati esu susid\u016brusi praktikoje, jau\u010dia labai didel\u0119
\nnuoskaud\u0105, net jeigu jie paliekami pas labai mylin\u010dius \u017emones. Jie vis
\ntiek jau\u010diasi palikti ir patiria psichologin\u0119 traum\u0105. Vaikai
\nprisipa\u017e\u012fsta, kad pinigai ir dovanos, kurias siun\u010dia jiems t\u0117vai, j\u0173
\nneguod\u017eia\u201c, – pasakojo Vilniaus psichoterapijos ir psichoanaliz\u0117s centro
\npsicholog\u0117 Daiva Bal\u010di\u016bnien\u0117, kuriai kartais tenka konsultuoti ir
\nemigrant\u0173 \u0161eimas. \u201eJei
\nt\u0117vai Lietuvoje neturi darbo, nei\u0161gyvena, jau\u010diasi nelaimingi,
\nkamuojami depresijos, vargu, ar vaikams gerai. Ta\u010diau vien materialin\u0117s
\npus\u0117s pager\u0117jimo neu\u017etenka. \u0160eima visgi turi b\u016bti kartu, tod\u0117l i\u0161vykti
\nbe vaik\u0173 t\u0117vai gal\u0117t\u0173 nebent trumpam \u2013 kol \u012fsitvirtins, ras tinkam\u0105
\nb\u016bst\u0105. Mat t\u0117v\u0173 i\u0161vykim\u0105 vaikai supranta kaip netekt\u012f. Ir kuo ma\u017eesnis
\nvaikas paliekamas, tuo skaud\u017eiau jis tai i\u0161gyvena, net jei paliekamas
\nlabai artimam \u017emogui \u2013 mo\u010diutei, seneliui. Jam gali ai\u0161kinti, kiek tik
\nnori, jis vis tiek jausis paliktas. Ai\u0161ku, dabar ka\u017ekiek padeda
\nbendrauti naujausios technologijos, bet jos tik su\u0161velnina problem\u0105.
\nPaaugliai jau sugeba suprasti, kad verta pakent\u0117ti. Kita vertus,
\npaauglyst\u0117je prasideda \u012fvairios su brendimu susijusios problemos ir
\nkriz\u0117s, tod\u0117l \u0161iuo atveju reikia, kad ka\u017ekas jiems nustatyt\u0173 ribas\u201c, –
\nsvarst\u0117 D. Bal\u010di\u016bnien\u0117. Kaip vertinate tai, kad emigruodami t\u0117vai palieka vaikus Lietuvoje? <\/b> Sociologai kalba apie agresijos lygio did\u0117jim\u0105<\/b> Prie\u0161
\nkelet\u0105 met\u0173 atliktas sociologinis tyrimas parod\u0117, kad t\u0117v\u0173 emigracij\u0105
\npatyr\u0119 vaikai da\u017eniau i\u0161gyvena neigiamas emocijas (li\u016bdes\u012f ir pykt\u012f),
\nre\u010diau \u2013 teigiamas (d\u017eiaugsm\u0105 ir pasitik\u0117jim\u0105 savimi). T\u0117v\u0173 i\u0161vykimas
\npagal poveik\u012f prilyginamas skyryboms. Tokie vaikai tampa u\u017edaresni, turi
\nma\u017eiau draug\u0173, jie ma\u017eiau patenkinti ir savo i\u0161vaizda. Pasitaiko
\natvej\u0173, kai tokie vaikai tampa agresyv\u016bs mokykloje, pras\u010diau elgiasi
\ntiek su mokytojais, tiek su bendraam\u017eiais. Specialistai tai sieja su
\nfaktu, kad emigracij\u0105 patyrusi\u0173 vaik\u0173 prie\u017ei\u016bra namuose \u012fgauna kiek
\nliberaliai anarchistin\u012f brai\u017e\u0105, t. y. dominuoja minimalus j\u0173 aukl\u0117jimas
\nemocine, pa\u017eintine, dvasine ar vertybine prasm\u0117mis, o labiau r\u016bpinamasi
\n\u0161i\u0173 vaik\u0173 materialine ir fizine gerove. Tokiu b\u016bdu \u0161ie vaikai patiria
\ndidesn\u0119 laisv\u0119, ma\u017eesn\u012f nami\u0161ki\u0173 dom\u0117jim\u0105si j\u0173 mokslumu ir pan.
\nVadinasi, jie ir elgtis su bendraam\u017eiais gali kaip tinkami. Sociologai
\nnerimauja, kad i\u0161augs nauja karta su jai b\u016bdingais skiriamaisiais
\npo\u017eymiais \u2013 polinkiu \u012f smurt\u0105, kitokiu po\u017ei\u016briu \u012f tarpasmeninius
\nsantykius bei specifiniu sav\u0119s vertinimu. Anot specialist\u0173, \u0161ie vaikai
\ntur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161skiriami kaip atskiros socialin\u0117s grup\u0117s, kurioms
\nreikalingas ne ma\u017eesnis valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s d\u0117mesys nei na\u0161lai\u010diams
\nar problemin\u0117ms \u0161eimoms. Mat emigrant\u0173 vaikai ne tik da\u017enai jau\u010diasi
\nvieni\u0161i ir ima elgtis jautriai arba agresyviai, ypa\u010d reaguodami \u012f
\nbendraam\u017ei\u0173 pastabas apie t\u0117vus, bet ir aplinkiniai juos laiko
\nnemylimais, paliktais, nepuosel\u0117jan\u010diais \u012fprast\u0173 t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 santyki\u0173. 80 proc. vaik\u0173, baig\u0119 mokykl\u0105, svajoja i\u0161vykti pas t\u0117vus<\/b> Alytaus
\n\u0160altini\u0173 pagrindin\u0117s mokyklos socialin\u0117s pedagog\u0117s Astos Kumi\u0161\u010dien\u0117s
\nteigimu, paliekami \u012fvairiausio am\u017eiaus vaikai \u2013 tiek pradinukai, tiek
\nvyresni. \u201e\u0160iuo metu turime 63 tokius vaikus i\u0161 ma\u017edaug 830, ta\u010diau kad
\nb\u016bt\u0173 i\u0161vyk\u0119 abu t\u0117vai, toki\u0173 yra tik du. Da\u017eniausiai vaikas lieka su
\nvienu i\u0161 t\u0117v\u0173. Daugiau i\u0161va\u017eiuoja t\u0117tis nei mama, nors turime atvej\u0173,
\nypa\u010d tarp pradinuk\u0173, kai i\u0161vyksta b\u016btent mamos. Beje, pastebime, vaikas
\nsunkiau i\u0161gyvena mamos nei t\u0117\u010dio i\u0161vykim\u0105. Dalis t\u0117v\u0173 i\u0161vyksta ilgesniam
\nlaikui, dalis i\u0161vyksta dviem ar trims m\u0117nesiams, gr\u012f\u017eta ir v\u0117l
\nva\u017eiuoja\u201c, – pasakojo pa\u0161nekov\u0117. Mokyklos pedagogai pra\u0161o t\u0117v\u0173,
\nkad \u0161ie prane\u0161t\u0173 apie savo ketinimus emigruoti i\u0161 anksto, tad ie\u0161koti,
\nsu kuo susisiekti d\u0117l vaikui kylan\u010di\u0173 problem\u0173, anot socialin\u0117s
\npedagog\u0117s, tenka retai. \u201e\u0160iais mokslo metais tur\u0117jome tik vien\u0105
\natvej\u0173, kai teko patiems i\u0161siai\u0161kinti, kad vaiko mama i\u0161vykusi. Mes
\npra\u0161ome, kad t\u0117vai susitvarkyt\u0173 dokumentus Vaiko teisi\u0173 apsaugos
\ntarnyboje \u2013 kam palieka vaik\u0105. Jei i\u0161vyksta abu t\u0117vai ar i\u0161vykstanti
\nmoteris viena augina vaik\u0105, vaikas da\u017eniausiai paliekamas seneliams.
\nTur\u0117jome tik vien\u0105 atvej\u012f, kai buvo samdoma glob\u0117ja, kuriai vaiko mama
\nmok\u0117jo atlyginim\u0105. Beje, glob\u0117ja visai puikiai susitvark\u0117 su pareigomis,
\nskambindavo \u012f mokykl\u0105 ir atstovavo mam\u0105. T\u0117vams mes patariame,
\nkad jie prie\u0161 i\u0161va\u017eiuodami labai konkre\u010diai d\u0117l visko susitart\u0173 \u2013
\nkuriomis dienomis ir kokiu laiku bendraus, kad vaikai neb\u016bt\u0173 palikti
\nne\u017einioje, \u017einot\u0173, kad bendravimas su t\u0117vais nenutr\u016bks. Taip pat svarbu,
\nkad t\u0117vai nemeluot\u0173, kada sugr\u012f\u0161. Tur\u0117jome vien\u0105 atvej\u012f, kai vaikas
\nt\u0117v\u0173 laukdavo kiekvien\u0105 pirm\u0105 m\u0117nesio dien\u0105\u201c, – pasakojo A. Kumi\u0161\u010dien\u0117. Pa\u0161nekovei
\ntenka steb\u0117ti, kad po t\u0117v\u0173 i\u0161vykimo, ypa\u010d pirmomis savait\u0117mis, vaikai
\ntampa dirglesni, kol adaptuojasi. Ma\u017eesniems vaikams pasijau\u010dia tvarkos
\nstoka, o vyresni savo stres\u0105 i\u0161rei\u0161kia agresyvumu. Tiesa, inicidentai,
\nA. Kumi\u0161\u010dien\u0117s teigimu, yra vienetiniai. Dauguma vaik\u0173 neturi nei
\nmokymosi, nei lankomumo problem\u0173. Tik jie yra jautresni ir u\u017edaresni. \u201eSpr\u0119sti
\ngerai tai ar blogai \u2013 nesiim\u010diau. Nedarbo problema yra labai didel\u0117 \u2013
\nt\u0117vai i\u0161 ties\u0173 ne i\u0161 gero gyvenimo tokius sprendimus priima. Kita
\nvertus, didesn\u0117 dauguma vaik\u0173 \u2013 80 proc. tiktai \u2013 svajoja ateityje
\ni\u0161vykti pas t\u0117vus. Jei vaikas mokosi pradin\u0117se klas\u0117se, yra tikimyb\u0117,
\nkad j\u012f t\u0117vai greitai pasiims. Jei jis jau \u0161e\u0161toje ar septintoje klas\u0117je,
\nt\u0117vai nesiry\u017eta to daryti, ta\u010diau laukia nesulaukia, kada jis baigs
\nmokykl\u0105 ar bent 10 klasi\u0173, kad visi gal\u0117t\u0173 i\u0161vykti. Neretai vienas i\u0161
\nt\u0117v\u0173 ir pasilieka tik iki vaiko mokyklos baigimo\u201c, – pasakojo socialin\u0117
\npedagog\u0117. Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117
\n\u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 12-19 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI
\nu\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai
\nnuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu
\nmetodu.<\/i> Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161
\nviso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173
\nvis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai.
\nTyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies
\nregionuose.<\/i> Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/i> Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/b><\/font><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kuo vaikas ma\u017eesnis, tuo skaud\u017eiau reaguoja \u012f t\u0117v\u0173 i\u0161vykim\u0105 Kaip parod\u0117 DELFI u\u017esakymu visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6929","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6929","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6929"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6929\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6929"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6929"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6929"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}