{"id":6917,"date":"2012-01-31T00:00:00","date_gmt":"2012-01-30T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/pasaulinis-sveikatos-tyrimas-kas-lietuviams-labiausiai-gadina-sveikata\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:55","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:55","slug":"pasaulinis-sveikatos-tyrimas-kas-lietuviams-labiausiai-gadina-sveikata","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/pasaulinis-sveikatos-tyrimas-kas-lietuviams-labiausiai-gadina-sveikata\/","title":{"rendered":"Pasaulinis sveikatos tyrimas: kas lietuviams labiausiai gadina sveikat\u0105"},"content":{"rendered":"

Lietuviai nerimauja d\u0117l maisto pried\u0173 daug labiau nei vokie\u010diai<\/b> Pra\u0117jusi\u0173
\nmet\u0173 antroje pus\u0117je 28-iose \u0161alyse buvo vykdomas Pasaulinis sveikatos
\ntyrimas, kur\u012f atliko tarptautinis tyrim\u0173 institut\u0173 tinklas \u201eIris\u201c.
\nLietuvoje apklausas vykd\u0117 \u0161iam tinklui priklausanti visuomen\u0117s nuomon\u0117s
\nir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c<\/a>. Tyrimo
\nmetu respondentai tur\u0117jo \u012fvertinti \u012fvairi\u0173 aplinkos veiksni\u0173 \u012ftak\u0105
\nsveikatai, pavyzd\u017eiui, fizini\u0173 pratim\u0173 svarb\u0105, maisto, vandens ir oro
\nu\u017eter\u0161tum\u0105, mitybos \u012fpro\u010dius, miego tr\u016bkum\u0105, streso lyg\u012f, paveldimumo
\nreik\u0161m\u0119, alkoholio ir tabako vartojim\u0105, pasaul\u0117\u017ei\u016bros \u012ftak\u0105 sveikatai ir
\npan. Visame pasaulyje bene labiausiai reik\u0161mingais sveikatai laikomi
\nfiziniai pratimai, vandens ir maisto u\u017eter\u0161tumas, mityba ir kokybi\u0161kas
\nmiegas. Pavyzd\u017eiui, fiziniai pratimai labai svarb\u016bs 51 proc.
\nrespondent\u0173, grei\u010diau svarb\u016bs \u2013 92 proc. Lietuvoje fizinius pratimus labai svarbiais sveikatos b\u016bklei laiko 49
\nproc. respondent\u0173, grei\u010diau svarbiais \u2013 93 proc. Palyginimui,
\nVokietijoje \u0161ie rodikliai siekia atitinkamai 31 proc. ir 90 proc.,
\nItalijoje \u2013 35 ir 84 proc., Kinijoje \u2013 39 ir 80 proc., Jungtin\u0117je
\nkaralyst\u0117je \u2013 52 ir 95 proc., JAV \u2013 64 ir 97 proc., Airijoje \u2013 76 ir 97
\nproc. Taigi Lietuva \u0161ioje lentel\u0117je u\u017eima ma\u017edaug vidurin\u0119 pozicij\u0105.
\nLabiausiai fizinio aktyvumo reik\u0161m\u0119 Europoje akcentuoja airiai, rumunai,
\nturkai. Kalbant apie chemini\u0173 maisto pried\u0173 poveik\u012f sveikatai,
\nLietuvoje \u0161\u012f veiksn\u012f labai svarbiu laiko 55 proc. respondent\u0173, grei\u010diau
\nsvarbiu \u2013 91 proc. Pana\u0161\u016bs rezultatai Graikijoje, Slov\u0117nijoje,
\nSuomijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Kinijoje, Tailande. Tuo tarpu
\nTurkijoje net 79 proc. respondent\u0173 maisto priedus laiko labai svarbiu
\nsveikatos veiksniu, 96 proc. – grei\u010diau svarbiu, Egipte \u0161ie skai\u010diai
\natitinkamai 95 ir 99 proc. Visai kitokia pad\u0117tis Vokietijoje, kur tik 32
\nproc. respondent\u0173 maisto pried\u0173 poveik\u012f laiko labai svarbiu sveikatai, o
\n84 proc. – grei\u010diau svarbiu. Anot tyr\u0117j\u0173, visgi tiek Europoje,
\ntiek Amerikoje chemini\u0173 maisto pried\u0173 kiekis maiste laikomas vienu
\npagrindini\u0173 veiksni\u0173, lemian\u010di\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0119. Azijoje, ypa\u010d Indijoje
\nbei Pakistane, tam skiriama kur kas ma\u017eiau d\u0117mesio. Miego svarbos nevertiname taip, kaip airiai arba turkai<\/b> Taip
\npat visame pasaulyje pripa\u017e\u012fstama pakankamo miego kiekio ir jo kokyb\u0117s
\nsvarba. Lietuva \u0161iuo at\u017evilgiu nei\u0161siskiria i\u0161 bendro konteksto. \u0160\u012f
\nsveikatos veiksn\u012f labai svarbiu \u012fvardijo 45 proc. lietuvi\u0173, grei\u010diau
\nsvarbiu \u2013 86 proc. Pana\u0161\u016bs rezultatai Lenkijoje, Slov\u0117nijoje, Jungtin\u0117je
\nkaralyst\u0117je, Vokietijoje. Keliais procentais geresni rezultatai
\nNyderlanduose, Suomijoje, Kinijoje. Ypa\u010d miego reik\u0161m\u0119 vertina turkai
\n(atitinkamai 56 ir 95 proc.) bei airiai (68 ir 94 proc.), ma\u017eiausiai juo
\nr\u016bpinasi graikai (37 ir 86 proc.) bei Azijos \u0161alys, pavyzd\u017eiui, Indija,
\nPakistanas. Bene pras\u010diausiai Lietuva atrodo mitybos vertinimo
\nat\u017evilgiu. Vos 16 proc. lietuvi\u0173 (ma\u017eiausiai i\u0161 vis\u0173 tirt\u0173 \u0161ali\u0173)
\nmitybos reik\u0161m\u0119 gerai sveikatos b\u016bklei laiko labai svarbia, 56 proc. –
\ngrei\u010diau svarbia. Pana\u0161us vertinimas fiksuotas tik Indonezijoje. I\u0161
\neuropie\u010di\u0173 ar\u010diausiai m\u016bs\u0173 \u2013 pranc\u016bzai (atitinkamai 26 ir 69 proc.) ir
\nlenkai (28 ir 82 proc.). Suomijoje labai svarbiu sveikatos veiksniu
\nmityba laiko 44 proc. respondent\u0173, o 92 proc. mano, kad ji grei\u010diau
\nsvarbi, Vokietijoje skai\u010diai siekia 46 ir 96 proc., JAV \u2013 65 ir 96
\nproc., Airijoje \u2013 72 ir 96 proc. Tyr\u0117jai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad Vakar\u0173
\neuropie\u010diai da\u017eniau link\u0119 mityb\u0105 laikyti svarbiu veiksniu \u017emogaus
\nsveikatai nei Ryt\u0173 europie\u010diai. Paklausti, kaip vertina
\npaveldimumo \u012ftak\u0105 sveikatai, 43 proc. lietuvi\u0173 j\u012f nurod\u0117 labai svarbiu
\nsveikatos veiksniu, 88 proc. grei\u010diau svarbiu. \u0160iuo at\u017evilgiu mes niekuo
\nnei\u0161siskiriame \u2013 kiek didesni rezultatai tik Italijoje, Airijoje,
\nEgipte bei JAV. Ma\u017eiausiai d\u0117mesio pasaulyje teikiama r\u016bkymui ir
\nalkoholiui, \u0161ie veiksniai r\u016bpi tik atitinkamai 78 ir 77 proc.
\nrespondent\u0173. Ypa\u010d palankaus \u0161i\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 vertinimas Indijoje,
\nIndonezijoje ir Pakistane. Tuo tarpu lietuviai tabako gamini\u0173 ir
\nalkoholini\u0173 g\u0117rim\u0173 vartojim\u0105 i\u0161skiria kaip svarbiausius veiksnius,
\ngalin\u010dius lemti sveikatos b\u016bkl\u0119. Tiesa, r\u016bkym\u0105 akcentuoja ir kai kurios
\nkitos \u0161alys, ta\u010diau su alkoholiu mes esame gana i\u0161skirtiniai. Anot
\n\u201eSpinter tyrim\u0173\u201c direktoriaus Igno Zoko, m\u016bs\u0173 \u0161alyje alkoholis
\nsureik\u0161mintas gal ir pagr\u012fstai. \u201eNe paslaptis, kad m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 turi
\n\u0161i\u0105 problem\u0105, o kai kurios kitos \u0161alys, ypa\u010d i\u0161sivys\u010diusios, alkoholizmo
\nproblemos neturi ir jose jau kalbama apie ka\u017ekokius pa\u017eangesnius
\nveiksnius\u201c, – teig\u0117 pa\u0161nekovas. Pasaulinis labai svarbi\u0173 veiksni\u0173 sveikatai penketukas<\/b> Labai
\nsvarbi\u0173 veiksni\u0173 sveikatai vidutinis penketukas pasaulyje atrodo taip:
\nvandens ir maisto tar\u0161a (56 proc.), r\u016bkymas (54 proc.), stresas (54
\nproc.), fiziniai pratimai (52 proc.), mityba (51 proc.). Toliau seka
\nkokybi\u0161kas miegas (49 proc.), oro tar\u0161a (47 proc.), genetika (44 proc.),
\nalkoholis (44 proc.). Skirtingose \u0161alyse pirmose pozicijose
\natsid\u016brusi\u0173 veiksni\u0173 eili\u0161kumas gali skirtis. Pavyzd\u017eiui, suomiai
\npirmiausiai \u012fvardijo r\u016bkym\u0105, vandens ir maisto tar\u0161\u0105, fizinius pratimus,
\nkokybi\u0161k\u0105 mieg\u0105 ir stres\u0105; airiai \u2013 fizinius pratimus, stres\u0105, r\u016bkym\u0105,
\nvandens ir maisto u\u017eter\u0161tum\u0105, mityb\u0105 (beje, airiai i\u0161siskiria tuo, kad
\njiems svarb\u016bs bene visi veiksniai, o respondent\u0173 skai\u010dius, nurodantis j\u0173
\nsvarb\u0105, labai didelis); vokie\u010diai \u2013 r\u016bkym\u0105, stres\u0105, mityb\u0105, kokybi\u0161k\u0105
\nmieg\u0105 ir alkohol\u012f; JAV \u2013 r\u016bkym\u0105, stres\u0105, mityb\u0105, fizinius pratimus,
\ngenetik\u0105; turkai \u2013 i\u0161ra\u0161yt\u0173 vaist\u0173 poveik\u012f, genetik\u0105, vandens ir maisto
\ntar\u0161\u0105, oro tar\u0161\u0105, pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105. Vaistus kaip svarb\u0173 sveikatos
\nveiksn\u012f taip pat \u012fvardijo Kolumbija, Egiptas, Indija, Pakistanas,
\nAirija, Turkija. Lietuvoje toki\u0173 respondent\u0173 \u2013 43 proc. Po\u017ei\u016br\u012f \u012f
\ngyvenim\u0105 labai svarbiu ypa\u010d laiko Kolumbija (80 proc.), Turkija (76
\nproc.), Egiptas (66 proc.), Airija ( 66 proc.), \u010cil\u0117 (61 proc.), Rusija
\n(60 proc.), JAV (54 proc.). Lietuvoje toki\u0173 respondent\u0173 \u2013 36 proc. \u201eVienose
\n\u0161alyse apie sveikat\u0105 kalbama daugiau, kitose galb\u016bt egzistuoja tam
\ntikra valstyb\u0117s politika, tre\u010diose \u0161iai sri\u010diai teikiama ma\u017eiau d\u0117mesio,
\ntod\u0117l ir gyventojai sureik\u0161mina vienus ar kitus veiksnius\u201c, – tyrimo
\nrezultatus komentavo I. Zokas. Anot jo, Lietuva pagal skirtingus
\nkriterijus atsiduria labai \u012fvairiose pozicijose, ta\u010diau galima b\u016bt\u0173
\napibendrinti, kad i\u0161 Europos konteksto nei\u0161krentame. \u201eKai kuriais
\naspektais mes artimi Malaizijai ar kitoms Azijos \u0161alims, o kai kuriais \u2013
\nVakar\u0173 Europai, pavyzd\u017eiui, pranc\u016bzams. Visgi pagal daugel\u012f parametr\u0173
\nmes patenkame \u012f u\u017etikrint\u0105 viduriuk\u0105. Pavyzd\u017eiui, pagal fizini\u0173 pratim\u0173
\nsvarb\u0105 sveikatai, esame tarp Lenkijos, Olandijos, Graikijos,
\nPranc\u016bzijos. Lygiai tas pats su maisto pried\u0173 vartojimu \u2013 atitinkame
\neuropieti\u0161kus parametrus. Vienintelis neatitikimas, kad mitybos reik\u0161m\u0117
\nyra ma\u017eiau suprantama. Ta\u010diau, lygindami kitus atsakymus, mes prad\u0117jome
\ngalvoti, kad \u017emones suklaidino klausimas, kuriame \u0161alia mitybos s\u0105vokos
\natsirado ir dieta, kuri Lietuvoje, pasirodo, suprantama labai siaurai\u201c, –
\nsvarst\u0117 pa\u0161nekovas. Sveikuoliai: lietuviai sureik\u0161mina maist\u0105, bet nesidomi mityba<\/b> Lietuvos
\nsveikuoli\u0173 s\u0105jungos viceprezident\u0117 Sigita Kriau\u010di\u016bnien\u0117 taip pat
\nlinkusi manyti, kad pastaruoju metu susidom\u0117jimas sveika mityba auga. S.
\nKriau\u010di\u016bnien\u0117 pasid\u017eiaug\u0117, kad lietuviai supranta alkoholio ir tabako
\n\u017eal\u0105 sveikatai. \u201eTikiuosi, kad ateinan\u010diuose rinkimuose Seime bus
\ndaugiau sveikai gyvenan\u010di\u0173, sveikai m\u0105stan\u010di\u0173 bei sveik\u0105 pavyzd\u012f savo
\ngyvenimu rodan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, nevykdan\u010di\u0173 tautos genocido. Pasaulin\u0117
\nsveikatos organizacija yra paskelbusi, kad tautoje, kurioje per metus
\nvienam \u017emogui tenka daugiau kaip 8 l alkoholio per metus, vyksta
\ngenocidas. Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje legaliai parduodamo
\nalkoholio vienas \u017emogus suvartoja 10 l per metus\u201c, – teig\u0117 sveikuol\u0117. \u201eAkivaizdu,
\nkad lietuviai nevertina dvasingumo reik\u0161m\u0117s sveikam ir darniam
\ngyvenimui. Be to, tarp klausim\u0173 pasigedau gyvenimo prasm\u0117s aspekto, nes
\nbeprasmis gyvenimas ypa\u010d gresia stresais ir tokiomis civilizacijos
\nligomis, kaip depresija \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 susirgimai. Taip pat
\nakivaizdu, kad Lietuvoje respondentai ne\u012fvertino ar neatskyr\u0117 maisto ir
\nmitybos s\u0105vok\u0173, tod\u0117l akcentavo maisto u\u017eter\u0161tum\u0105, bet ne\u012fvertino maisto
\n\u012fvairumo, dar\u017eovi\u0173 svarbos, maisto derinimo, kramtymo ir kit\u0173 dalyk\u0173,
\nkuriuos nagrin\u0117ja mitybos mokslas. Alkoholio pertekliaus gr\u0117sm\u0117s
\nvertinimas, manau, susij\u0119s su dviem dalykais \u2013 augan\u010diu nelaimi\u0173
\nskai\u010diumi \u0161eimose ir keliuose bei labai aktyviu visuomenini\u0173
\norganizacij\u0173 darbu \u0161ioje srityje\u201c, – svarst\u0117 D. Kepenis. Kaip rodo Pasaulinis sveikatos tyrimas, lietuviai \u012fsitikin\u0119, kad
\ndid\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 sveikatai turi tokie \u017ealingi \u012fpro\u010diai, kaip r\u016bkymas
\n(61 proc.) ir alkoholio vartojimas (56 proc.), taip pat \u012fvardijamas
\nvandens ir maisto u\u017eter\u0161tumas (55 proc.), stresas (56 proc.) ir fiziniai
\npratimai (49 proc.). Ma\u017eiausiai respondent\u0173 d\u0117mesio sulauk\u0117 mityba,
\npasaul\u0117\u017ei\u016bra ir genetika. Anot ekspert\u0173, kai kuriais aspektais mes
\npana\u0161\u016bs \u012f Vakar\u0173 Europ\u0105, tam tikrais atvejais esame tikri ryt\u0173
\neuropie\u010diai, o kartais primename Azijos kra\u0161tus.<\/b> Lietuviai nerimauja d\u0117l maisto pried\u0173 daug labiau nei vokie\u010diai<\/b> Pra\u0117jusi\u0173
\nmet\u0173 antroje pus\u0117je 28-iose \u0161alyse buvo vykdomas Pasaulinis sveikatos
\ntyrimas, kur\u012f atliko tarptautinis tyrim\u0173 institut\u0173 tinklas \u201eIris\u201c.
\nLietuvoje apklausas vykd\u0117 \u0161iam tinklui priklausanti visuomen\u0117s nuomon\u0117s
\nir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c<\/a>. Tyrimo
\nmetu respondentai tur\u0117jo \u012fvertinti \u012fvairi\u0173 aplinkos veiksni\u0173 \u012ftak\u0105
\nsveikatai, pavyzd\u017eiui, fizini\u0173 pratim\u0173 svarb\u0105, maisto, vandens ir oro
\nu\u017eter\u0161tum\u0105, mitybos \u012fpro\u010dius, miego tr\u016bkum\u0105, streso lyg\u012f, paveldimumo
\nreik\u0161m\u0119, alkoholio ir tabako vartojim\u0105, pasaul\u0117\u017ei\u016bros \u012ftak\u0105 sveikatai ir
\npan. Visame pasaulyje bene labiausiai reik\u0161mingais sveikatai laikomi
\nfiziniai pratimai, vandens ir maisto u\u017eter\u0161tumas, mityba ir kokybi\u0161kas
\nmiegas. Pavyzd\u017eiui, fiziniai pratimai labai svarb\u016bs 51 proc.
\nrespondent\u0173, grei\u010diau svarb\u016bs \u2013 92 proc. Lietuvoje fizinius pratimus labai svarbiais sveikatos b\u016bklei laiko 49
\nproc. respondent\u0173, grei\u010diau svarbiais \u2013 93 proc. Palyginimui,
\nVokietijoje \u0161ie rodikliai siekia atitinkamai 31 proc. ir 90 proc.,
\nItalijoje \u2013 35 ir 84 proc., Kinijoje \u2013 39 ir 80 proc., Jungtin\u0117je
\nkaralyst\u0117je \u2013 52 ir 95 proc., JAV \u2013 64 ir 97 proc., Airijoje \u2013 76 ir 97
\nproc. Taigi Lietuva \u0161ioje lentel\u0117je u\u017eima ma\u017edaug vidurin\u0119 pozicij\u0105.
\nLabiausiai fizinio aktyvumo reik\u0161m\u0119 Europoje akcentuoja airiai, rumunai,
\nturkai. Kalbant apie chemini\u0173 maisto pried\u0173 poveik\u012f sveikatai,
\nLietuvoje \u0161\u012f veiksn\u012f labai svarbiu laiko 55 proc. respondent\u0173, grei\u010diau
\nsvarbiu \u2013 91 proc. Pana\u0161\u016bs rezultatai Graikijoje, Slov\u0117nijoje,
\nSuomijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Kinijoje, Tailande. Tuo tarpu
\nTurkijoje net 79 proc. respondent\u0173 maisto priedus laiko labai svarbiu
\nsveikatos veiksniu, 96 proc. – grei\u010diau svarbiu, Egipte \u0161ie skai\u010diai
\natitinkamai 95 ir 99 proc. Visai kitokia pad\u0117tis Vokietijoje, kur tik 32
\nproc. respondent\u0173 maisto pried\u0173 poveik\u012f laiko labai svarbiu sveikatai, o
\n84 proc. – grei\u010diau svarbiu. Anot tyr\u0117j\u0173, visgi tiek Europoje,
\ntiek Amerikoje chemini\u0173 maisto pried\u0173 kiekis maiste laikomas vienu
\npagrindini\u0173 veiksni\u0173, lemian\u010di\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0119. Azijoje, ypa\u010d Indijoje
\nbei Pakistane, tam skiriama kur kas ma\u017eiau d\u0117mesio. Miego svarbos nevertiname taip, kaip airiai arba turkai<\/b> Taip
\npat visame pasaulyje pripa\u017e\u012fstama pakankamo miego kiekio ir jo kokyb\u0117s
\nsvarba. Lietuva \u0161iuo at\u017evilgiu nei\u0161siskiria i\u0161 bendro konteksto. \u0160\u012f
\nsveikatos veiksn\u012f labai svarbiu \u012fvardijo 45 proc. lietuvi\u0173, grei\u010diau
\nsvarbiu \u2013 86 proc. Pana\u0161\u016bs rezultatai Lenkijoje, Slov\u0117nijoje, Jungtin\u0117je
\nkaralyst\u0117je, Vokietijoje. Keliais procentais geresni rezultatai
\nNyderlanduose, Suomijoje, Kinijoje. Ypa\u010d miego reik\u0161m\u0119 vertina turkai
\n(atitinkamai 56 ir 95 proc.) bei airiai (68 ir 94 proc.), ma\u017eiausiai juo
\nr\u016bpinasi graikai (37 ir 86 proc.) bei Azijos \u0161alys, pavyzd\u017eiui, Indija,
\nPakistanas. Bene pras\u010diausiai Lietuva atrodo mitybos vertinimo
\nat\u017evilgiu. Vos 16 proc. lietuvi\u0173 (ma\u017eiausiai i\u0161 vis\u0173 tirt\u0173 \u0161ali\u0173)
\nmitybos reik\u0161m\u0119 gerai sveikatos b\u016bklei laiko labai svarbia, 56 proc. –
\ngrei\u010diau svarbia. Pana\u0161us vertinimas fiksuotas tik Indonezijoje. I\u0161
\neuropie\u010di\u0173 ar\u010diausiai m\u016bs\u0173 \u2013 pranc\u016bzai (atitinkamai 26 ir 69 proc.) ir
\nlenkai (28 ir 82 proc.). Suomijoje labai svarbiu sveikatos veiksniu
\nmityba laiko 44 proc. respondent\u0173, o 92 proc. mano, kad ji grei\u010diau
\nsvarbi, Vokietijoje skai\u010diai siekia 46 ir 96 proc., JAV \u2013 65 ir 96
\nproc., Airijoje \u2013 72 ir 96 proc. Tyr\u0117jai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad Vakar\u0173
\neuropie\u010diai da\u017eniau link\u0119 mityb\u0105 laikyti svarbiu veiksniu \u017emogaus
\nsveikatai nei Ryt\u0173 europie\u010diai. Paklausti, kaip vertina
\npaveldimumo \u012ftak\u0105 sveikatai, 43 proc. lietuvi\u0173 j\u012f nurod\u0117 labai svarbiu
\nsveikatos veiksniu, 88 proc. grei\u010diau svarbiu. \u0160iuo at\u017evilgiu mes niekuo
\nnei\u0161siskiriame \u2013 kiek didesni rezultatai tik Italijoje, Airijoje,
\nEgipte bei JAV. Ma\u017eiausiai d\u0117mesio pasaulyje teikiama r\u016bkymui ir
\nalkoholiui, \u0161ie veiksniai r\u016bpi tik atitinkamai 78 ir 77 proc.
\nrespondent\u0173. Ypa\u010d palankaus \u0161i\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 vertinimas Indijoje,
\nIndonezijoje ir Pakistane. Tuo tarpu lietuviai tabako gamini\u0173 ir
\nalkoholini\u0173 g\u0117rim\u0173 vartojim\u0105 i\u0161skiria kaip svarbiausius veiksnius,
\ngalin\u010dius lemti sveikatos b\u016bkl\u0119. Tiesa, r\u016bkym\u0105 akcentuoja ir kai kurios
\nkitos \u0161alys, ta\u010diau su alkoholiu mes esame gana i\u0161skirtiniai. Anot
\n\u201eSpinter tyrim\u0173\u201c direktoriaus Igno Zoko, m\u016bs\u0173 \u0161alyje alkoholis
\nsureik\u0161mintas gal ir pagr\u012fstai. \u201eNe paslaptis, kad m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 turi
\n\u0161i\u0105 problem\u0105, o kai kurios kitos \u0161alys, ypa\u010d i\u0161sivys\u010diusios, alkoholizmo
\nproblemos neturi ir jose jau kalbama apie ka\u017ekokius pa\u017eangesnius
\nveiksnius\u201c, – teig\u0117 pa\u0161nekovas. Pasaulinis labai svarbi\u0173 veiksni\u0173 sveikatai penketukas<\/b> Labai
\nsvarbi\u0173 veiksni\u0173 sveikatai vidutinis penketukas pasaulyje atrodo taip:
\nvandens ir maisto tar\u0161a (56 proc.), r\u016bkymas (54 proc.), stresas (54
\nproc.), fiziniai pratimai (52 proc.), mityba (51 proc.). Toliau seka
\nkokybi\u0161kas miegas (49 proc.), oro tar\u0161a (47 proc.), genetika (44 proc.),
\nalkoholis (44 proc.). Skirtingose \u0161alyse pirmose pozicijose
\natsid\u016brusi\u0173 veiksni\u0173 eili\u0161kumas gali skirtis. Pavyzd\u017eiui, suomiai
\npirmiausiai \u012fvardijo r\u016bkym\u0105, vandens ir maisto tar\u0161\u0105, fizinius pratimus,
\nkokybi\u0161k\u0105 mieg\u0105 ir stres\u0105; airiai \u2013 fizinius pratimus, stres\u0105, r\u016bkym\u0105,
\nvandens ir maisto u\u017eter\u0161tum\u0105, mityb\u0105 (beje, airiai i\u0161siskiria tuo, kad
\njiems svarb\u016bs bene visi veiksniai, o respondent\u0173 skai\u010dius, nurodantis j\u0173
\nsvarb\u0105, labai didelis); vokie\u010diai \u2013 r\u016bkym\u0105, stres\u0105, mityb\u0105, kokybi\u0161k\u0105
\nmieg\u0105 ir alkohol\u012f; JAV \u2013 r\u016bkym\u0105, stres\u0105, mityb\u0105, fizinius pratimus,
\ngenetik\u0105; turkai \u2013 i\u0161ra\u0161yt\u0173 vaist\u0173 poveik\u012f, genetik\u0105, vandens ir maisto
\ntar\u0161\u0105, oro tar\u0161\u0105, pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105. Vaistus kaip svarb\u0173 sveikatos
\nveiksn\u012f taip pat \u012fvardijo Kolumbija, Egiptas, Indija, Pakistanas,
\nAirija, Turkija. Lietuvoje toki\u0173 respondent\u0173 \u2013 43 proc. Po\u017ei\u016br\u012f \u012f
\ngyvenim\u0105 labai svarbiu ypa\u010d laiko Kolumbija (80 proc.), Turkija (76
\nproc.), Egiptas (66 proc.), Airija ( 66 proc.), \u010cil\u0117 (61 proc.), Rusija
\n(60 proc.), JAV (54 proc.). Lietuvoje toki\u0173 respondent\u0173 \u2013 36 proc. \u201eVienose
\n\u0161alyse apie sveikat\u0105 kalbama daugiau, kitose galb\u016bt egzistuoja tam
\ntikra valstyb\u0117s politika, tre\u010diose \u0161iai sri\u010diai teikiama ma\u017eiau d\u0117mesio,
\ntod\u0117l ir gyventojai sureik\u0161mina vienus ar kitus veiksnius\u201c, – tyrimo
\nrezultatus komentavo I. Zokas. Anot jo, Lietuva pagal skirtingus
\nkriterijus atsiduria labai \u012fvairiose pozicijose, ta\u010diau galima b\u016bt\u0173
\napibendrinti, kad i\u0161 Europos konteksto nei\u0161krentame. \u201eKai kuriais
\naspektais mes artimi Malaizijai ar kitoms Azijos \u0161alims, o kai kuriais \u2013
\nVakar\u0173 Europai, pavyzd\u017eiui, pranc\u016bzams. Visgi pagal daugel\u012f parametr\u0173
\nmes patenkame \u012f u\u017etikrint\u0105 viduriuk\u0105. Pavyzd\u017eiui, pagal fizini\u0173 pratim\u0173
\nsvarb\u0105 sveikatai, esame tarp Lenkijos, Olandijos, Graikijos,
\nPranc\u016bzijos. Lygiai tas pats su maisto pried\u0173 vartojimu \u2013 atitinkame
\neuropieti\u0161kus parametrus. Vienintelis neatitikimas, kad mitybos reik\u0161m\u0117
\nyra ma\u017eiau suprantama. Ta\u010diau, lygindami kitus atsakymus, mes prad\u0117jome
\ngalvoti, kad \u017emones suklaidino klausimas, kuriame \u0161alia mitybos s\u0105vokos
\natsirado ir dieta, kuri Lietuvoje, pasirodo, suprantama labai siaurai\u201c, –
\nsvarst\u0117 pa\u0161nekovas. Sveikuoliai: lietuviai sureik\u0161mina maist\u0105, bet nesidomi mityba<\/b> Lietuvos
\nsveikuoli\u0173 s\u0105jungos viceprezident\u0117 Sigita Kriau\u010di\u016bnien\u0117 taip pat
\nlinkusi manyti, kad pastaruoju metu susidom\u0117jimas sveika mityba auga. S.
\nKriau\u010di\u016bnien\u0117 pasid\u017eiaug\u0117, kad lietuviai supranta alkoholio ir tabako
\n\u017eal\u0105 sveikatai. \u201eTikiuosi, kad ateinan\u010diuose rinkimuose Seime bus
\ndaugiau sveikai gyvenan\u010di\u0173, sveikai m\u0105stan\u010di\u0173 bei sveik\u0105 pavyzd\u012f savo
\ngyvenimu rodan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, nevykdan\u010di\u0173 tautos genocido. Pasaulin\u0117
\nsveikatos organizacija yra paskelbusi, kad tautoje, kurioje per metus
\nvienam \u017emogui tenka daugiau kaip 8 l alkoholio per metus, vyksta
\ngenocidas. Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje legaliai parduodamo
\nalkoholio vienas \u017emogus suvartoja 10 l per metus\u201c, – teig\u0117 sveikuol\u0117. \u201eAkivaizdu,
\nkad lietuviai nevertina dvasingumo reik\u0161m\u0117s sveikam ir darniam
\ngyvenimui. Be to, tarp klausim\u0173 pasigedau gyvenimo prasm\u0117s aspekto, nes
\nbeprasmis gyvenimas ypa\u010d gresia stresais ir tokiomis civilizacijos
\nligomis, kaip depresija \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 susirgimai. Taip pat
\nakivaizdu, kad Lietuvoje respondentai ne\u012fvertino ar neatskyr\u0117 maisto ir
\nmitybos s\u0105vok\u0173, tod\u0117l akcentavo maisto u\u017eter\u0161tum\u0105, bet ne\u012fvertino maisto
\n\u012fvairumo, dar\u017eovi\u0173 svarbos, maisto derinimo, kramtymo ir kit\u0173 dalyk\u0173,
\nkuriuos nagrin\u0117ja mitybos mokslas. Alkoholio pertekliaus gr\u0117sm\u0117s
\nvertinimas, manau, susij\u0119s su dviem dalykais \u2013 augan\u010diu nelaimi\u0173
\nskai\u010diumi \u0161eimose ir keliuose bei labai aktyviu visuomenini\u0173
\norganizacij\u0173 darbu \u0161ioje srityje\u201c, – svarst\u0117 D. Kepenis.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuviai nerimauja d\u0117l maisto pried\u0173 daug labiau nei vokie\u010diai Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 antroje pus\u0117je 28-iose \u0161alyse buvo vykdomas Pasaulinis sveikatos tyrimas,<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6917","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6917","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6917"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6917\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6917"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6917"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6917"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}