{"id":6877,"date":"2012-05-27T00:00:00","date_gmt":"2012-05-26T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/kas-sestas-lietuvos-gyventojas-vis-dar-naudojasi-lauko-tualetu\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:54","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:54","slug":"kas-sestas-lietuvos-gyventojas-vis-dar-naudojasi-lauko-tualetu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/kas-sestas-lietuvos-gyventojas-vis-dar-naudojasi-lauko-tualetu\/","title":{"rendered":"Kas \u0161e\u0161tas Lietuvos gyventojas vis dar naudojasi lauko tualetu"},"content":{"rendered":"

Tyrimas atskleid\u0117, kad lauko tualetu naudojasi bei \u0161ulinio vanden\u012f da\u017eniausiai geria kaimo vietovi\u0173 gyventojai. Daugiau
\nnei 67 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117 namo viduje prisijung\u0119 prie centrin\u0117s
\nkanalizacijos sistemos, beveik 17 proc. lietuvi\u0173 tualetu naudojasi namo
\nviduje su autonomine nuot\u0117k\u0173 duobe. Ta\u010diau 16 proc. apklausos dalyvi\u0173
\nvis dar naudoja lauko tualetus. Vie\u0161osios nuomon\u0117s apklausos
\nduomenimis, \u0161ulinio vanden\u012f, kaip geriam\u0105j\u012f naudoja beveik 23 proc.
\natsakiusi\u0173j\u0173. Beveik 77 proc. teig\u0117 geriantys vanden\u012f i\u0161 centralizuoto
\nvandentiekio. GRYNAS.lt jau yra ra\u0161\u0119s apie \u0161alyje vyraujan\u010di\u0105 problem\u0105, kai <\/a>lauko tualetai<\/span> \u012frengiami \u0161alia geriamojo vandens \u0161ulini\u0173. \u201eHigienist\u0173
\nteigimu, metras grunto u\u017emu\u0161a visus mikrobus, ta\u010diau metams b\u0117gant jis
\nprisisotina. Tada cheminiai elementai ir mikrobai keliauja toliau.
\nTuomet jau niekas nesifiltruoja, vadinasi \u2013 nebe filtras, o kas j\u012f keis?
\nTaip ir gyvename 20-30 met\u0173, o paskui sakome \u2013 \u201e\u0160uliniuose nitratai\u201c.
\n\u017dinoma, juk m\u016bs\u0173 lauko tualetai gale tvarto, o \u0161ulinys<\/span>
\n\u2013 \u0161alia to tvarto, tik u\u017e kito kampo. Kad to i\u0161vengtume, Aplinkos
\nministerija ir numat\u0117 pirmiausia sutvarkyti vandentvark\u0105\u201c, – GRYNAS.lt
\nyra teig\u0119s UAB \u201eTrak\u0173 vandenys\u201c vyr. in\u017einierius K\u0119stutis Venzlauskas. Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173
\nmet\u0173 baland\u017eio 16-23 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko
\nvie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75
\nmet\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas
\nvyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose,
\ni\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu
\nbuvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas
\nproporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<\/i> GRYNAS.lt
\nprimena, kad iki 2015 m. Lietuva yra \u012fsipareigojusi u\u017etikrinti, jog 95
\nproc. vis\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 gal\u0117t\u0173 naudotis vie\u0161ai prieinamu \u0161variu ir
\nsaugiu geriamuoju vandeniu.<\/i><\/b> Baudos \u2013 iki 10 t\u016bkst. lit\u0173<\/b> Nuotek\u0173
\ntvarkymo reglamentas draud\u017eia nuotekas skleisti ant \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus.
\nAtsakomyb\u0117 u\u017e aplinkos ter\u0161im\u0105 nuotekomis yra numatyta Administracini\u0173
\nteis\u0117s pa\u017eeidim\u0173 kodekso 51 (6) straipsnyje – Aplinkos ter\u0161imas
\nnuotekomis. Nuotek\u0173 i\u0161leidimas \u012f aplink\u0105 be nustatyta tvarka
\ni\u0161duoto leidimo, kai pagal teis\u0117s aktus toks leidimas yra reikalingas,
\nnuotek\u0173 i\u0161leidimas \u012f drena\u017eo sistemas – u\u017etraukia baud\u0105 pilie\u010diams nuo
\nketuri\u0173 \u0161imt\u0173 iki dviej\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173 ir pareig\u016bnams – nuo vieno
\nt\u016bkstan\u010dio iki penki\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173. Nuotek\u0173 i\u0161leidimas \u012f
\naplink\u0105 vir\u0161ijant leidime nustatytas i\u0161leid\u017eiam\u0173 ter\u0161al\u0173 ribines vertes
\nar pa\u017eeid\u017eiant kitas leidime nustatytas nuotek\u0173 i\u0161leidimo s\u0105lygas arba
\nnuotek\u0173 i\u0161leidimas \u012f aplink\u0105 pa\u017eeid\u017eiant teis\u0117s aktuose nustatytas
\ni\u0161leid\u017eiam\u0173 ter\u0161al\u0173 ribines vertes ar kitus nuotek\u0173 i\u0161leidimo \u012f aplink\u0105
\nreikalavimus, kai pagal teis\u0117s aktus leidimas i\u0161leisti nuotekas
\nnereikalingas, – u\u017etraukia baud\u0105 pilie\u010diams nuo dviej\u0173 \u0161imt\u0173 iki vieno
\nt\u016bkstan\u010dio lit\u0173 ir pareig\u016bnams – nuo \u0161e\u0161i\u0173 \u0161imt\u0173 iki keturi\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173
\nlit\u0173. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
\nnuobauda u\u017e tuos pa\u010dius pa\u017eeidimus, – u\u017etraukia baud\u0105 pilie\u010diams nuo
\nvieno t\u016bkstan\u010dio iki keturi\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173 ir pareig\u016bnams – nuo dviej\u0173
\nt\u016bkstan\u010di\u0173 iki de\u0161imties t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173. \u201e\u012e vandens telkinius
\npatek\u0119 organiniai ter\u0161alai ma\u017eina vandenyje i\u0161tirpusio deguonies kiek\u012f,
\nd\u0117l to d\u016bsta \u017euvys, kiti vandens organizmai, nyksta augalai. Su
\nnuotekomis patek\u0119 azoto ir fosforo junginiai sukelia vandens telkini\u0173
\neutrofikacij\u0105\u201c, – persp\u0117ja Aplinkos ministerijos Vanden\u0173 departamento
\nVanden\u0173 politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Val\u016bnas…<\/b> Terminas:<\/b><\/i> Eutrofikacija \u2013 ekosistemos
\nkitimas, sukeltas chemini\u0173 maisto med\u017eiag\u0173, da\u017eniausiai tirpi\u0173 azoto ir
\nfosforo jungini\u0173, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypa\u010d jautrios
\nfosfat\u0173 padaug\u0117jimui, tuo tarpu sausumos ekosistemas labiausiai
\nneigiamai veikia nitrat\u0173 padid\u0117jimas.<\/i>   Kas \u0161e\u0161tas Lietuvos gyventojas vis dar naudojasi lauko
\ntualetu, o kas penktas lietuvis vis dar geria \u0161ulinio vanden\u012f. Tokie
\nduomenys paai\u0161k\u0117jo naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu rinkos tyrim\u0173
\nbendrovei \u201eSpinter tyrimai” atlikus vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105.<\/b> Tyrimas atskleid\u0117, kad lauko tualetu naudojasi bei \u0161ulinio vanden\u012f da\u017eniausiai geria kaimo vietovi\u0173 gyventojai. Daugiau
\nnei 67 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117 namo viduje prisijung\u0119 prie centrin\u0117s
\nkanalizacijos sistemos, beveik 17 proc. lietuvi\u0173 tualetu naudojasi namo
\nviduje su autonomine nuot\u0117k\u0173 duobe. Ta\u010diau 16 proc. apklausos dalyvi\u0173
\nvis dar naudoja lauko tualetus. Vie\u0161osios nuomon\u0117s apklausos
\nduomenimis, \u0161ulinio vanden\u012f, kaip geriam\u0105j\u012f naudoja beveik 23 proc.
\natsakiusi\u0173j\u0173. Beveik 77 proc. teig\u0117 geriantys vanden\u012f i\u0161 centralizuoto
\nvandentiekio. GRYNAS.lt jau yra ra\u0161\u0119s apie \u0161alyje vyraujan\u010di\u0105 problem\u0105, kai <\/a>lauko tualetai<\/span> \u012frengiami \u0161alia geriamojo vandens \u0161ulini\u0173. \u201eHigienist\u0173
\nteigimu, metras grunto u\u017emu\u0161a visus mikrobus, ta\u010diau metams b\u0117gant jis
\nprisisotina. Tada cheminiai elementai ir mikrobai keliauja toliau.
\nTuomet jau niekas nesifiltruoja, vadinasi \u2013 nebe filtras, o kas j\u012f keis?
\nTaip ir gyvename 20-30 met\u0173, o paskui sakome \u2013 \u201e\u0160uliniuose nitratai\u201c.
\n\u017dinoma, juk m\u016bs\u0173 lauko tualetai gale tvarto, o \u0161ulinys<\/span>
\n\u2013 \u0161alia to tvarto, tik u\u017e kito kampo. Kad to i\u0161vengtume, Aplinkos
\nministerija ir numat\u0117 pirmiausia sutvarkyti vandentvark\u0105\u201c, – GRYNAS.lt
\nyra teig\u0119s UAB \u201eTrak\u0173 vandenys\u201c vyr. in\u017einierius K\u0119stutis Venzlauskas. Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173
\nmet\u0173 baland\u017eio 16-23 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko
\nvie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75
\nmet\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas
\nvyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose,
\ni\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu
\nbuvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas
\nproporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<\/i> GRYNAS.lt
\nprimena, kad iki 2015 m. Lietuva yra \u012fsipareigojusi u\u017etikrinti, jog 95
\nproc. vis\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 gal\u0117t\u0173 naudotis vie\u0161ai prieinamu \u0161variu ir
\nsaugiu geriamuoju vandeniu.<\/i><\/b> Baudos \u2013 iki 10 t\u016bkst. lit\u0173<\/b> Nuotek\u0173
\ntvarkymo reglamentas draud\u017eia nuotekas skleisti ant \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus.
\nAtsakomyb\u0117 u\u017e aplinkos ter\u0161im\u0105 nuotekomis yra numatyta Administracini\u0173
\nteis\u0117s pa\u017eeidim\u0173 kodekso 51 (6) straipsnyje – Aplinkos ter\u0161imas
\nnuotekomis. Nuotek\u0173 i\u0161leidimas \u012f aplink\u0105 be nustatyta tvarka
\ni\u0161duoto leidimo, kai pagal teis\u0117s aktus toks leidimas yra reikalingas,
\nnuotek\u0173 i\u0161leidimas \u012f drena\u017eo sistemas – u\u017etraukia baud\u0105 pilie\u010diams nuo
\nketuri\u0173 \u0161imt\u0173 iki dviej\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173 ir pareig\u016bnams – nuo vieno
\nt\u016bkstan\u010dio iki penki\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173. Nuotek\u0173 i\u0161leidimas \u012f
\naplink\u0105 vir\u0161ijant leidime nustatytas i\u0161leid\u017eiam\u0173 ter\u0161al\u0173 ribines vertes
\nar pa\u017eeid\u017eiant kitas leidime nustatytas nuotek\u0173 i\u0161leidimo s\u0105lygas arba
\nnuotek\u0173 i\u0161leidimas \u012f aplink\u0105 pa\u017eeid\u017eiant teis\u0117s aktuose nustatytas
\ni\u0161leid\u017eiam\u0173 ter\u0161al\u0173 ribines vertes ar kitus nuotek\u0173 i\u0161leidimo \u012f aplink\u0105
\nreikalavimus, kai pagal teis\u0117s aktus leidimas i\u0161leisti nuotekas
\nnereikalingas, – u\u017etraukia baud\u0105 pilie\u010diams nuo dviej\u0173 \u0161imt\u0173 iki vieno
\nt\u016bkstan\u010dio lit\u0173 ir pareig\u016bnams – nuo \u0161e\u0161i\u0173 \u0161imt\u0173 iki keturi\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173
\nlit\u0173. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
\nnuobauda u\u017e tuos pa\u010dius pa\u017eeidimus, – u\u017etraukia baud\u0105 pilie\u010diams nuo
\nvieno t\u016bkstan\u010dio iki keturi\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173 ir pareig\u016bnams – nuo dviej\u0173
\nt\u016bkstan\u010di\u0173 iki de\u0161imties t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173. \u201e\u012e vandens telkinius
\npatek\u0119 organiniai ter\u0161alai ma\u017eina vandenyje i\u0161tirpusio deguonies kiek\u012f,
\nd\u0117l to d\u016bsta \u017euvys, kiti vandens organizmai, nyksta augalai. Su
\nnuotekomis patek\u0119 azoto ir fosforo junginiai sukelia vandens telkini\u0173
\neutrofikacij\u0105\u201c, – persp\u0117ja Aplinkos ministerijos Vanden\u0173 departamento
\nVanden\u0173 politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Val\u016bnas…<\/b> Terminas:<\/b><\/i> Eutrofikacija \u2013 ekosistemos
\nkitimas, sukeltas chemini\u0173 maisto med\u017eiag\u0173, da\u017eniausiai tirpi\u0173 azoto ir
\nfosforo jungini\u0173, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypa\u010d jautrios
\nfosfat\u0173 padaug\u0117jimui, tuo tarpu sausumos ekosistemas labiausiai
\nneigiamai veikia nitrat\u0173 padid\u0117jimas.<\/i>  <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tyrimas atskleid\u0117, kad lauko tualetu naudojasi bei \u0161ulinio vanden\u012f da\u017eniausiai geria kaimo vietovi\u0173 gyventojai.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6877","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6877","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6877"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6877\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6877"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6877"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6877"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}