{"id":6876,"date":"2012-05-29T00:00:00","date_gmt":"2012-05-28T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/kas-trecias-lietuvos-gyventojas-nezino-kur-keliauja-nuoteku-vanduo\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:54","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:54","slug":"kas-trecias-lietuvos-gyventojas-nezino-kur-keliauja-nuoteku-vanduo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/kas-trecias-lietuvos-gyventojas-nezino-kur-keliauja-nuoteku-vanduo\/","title":{"rendered":"Kas tre\u010dias Lietuvos gyventojas ne\u017eino, kur keliauja nuotek\u0173 vanduo"},"content":{"rendered":"

Tyrimo
\nmetu paai\u0161k\u0117jo, kad jauniausieji respondentai (18 \u2013 25 met\u0173)
\nda\u017eniausiai i\u0161 viso negal\u0117jo atsakyti \u012f jiems pateiktus klausimus apie
\nnuotekas. Beveik 63 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117, kad vanduo i\u0161 \u010diaupo<\/span>
\npirmiausia pasiekia valymo \u012frenginius, o tik po to i\u0161leid\u017eiamas \u012f
\naplink\u0105 ir pasiekia upes, e\u017eerus, j\u016br\u0105 ir gruntinius vandenis. Daugiau
\nnei 22 proc. respodent\u0173 mano, kad nuotek\u0173 vanduo i\u0161valomas ir i\u0161 naujo
\npanaudojamas buityje. Toki\u0105 nuomon\u0119 labiau buvo link\u0119 i\u0161sakyti vyresni
\nnei 45 met\u0173 asmenys, turintys auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105. Vie\u0161osios nuomon\u0117s apklausos duomenimis, 6,9 proc. respondent\u0173 man\u0117, kad nuotek\u0173 vandeniu yra tr\u0119\u0161iama \u017eem\u0117. Vie\u0161osios
\nnuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u017eio
\n16-23 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios
\nnuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173.
\nApklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas
\nvyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose,
\ni\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu
\nbuvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas
\nproporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<\/b> Kaip valomas nuotek\u0173 vanduo?<\/b> Vanduo
\nyra geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Vis
\nd\u0117lto vanden\u012f lengva u\u017eter\u0161ti. Plaudami indus ar skalbinius,
\npasinaudoj\u0119 tualetu ar vonia, \u012f kanalizacijos vamzd\u017eius nuleid\u017eiame daug
\nu\u017eter\u0161to vandens. Ko vanduo nei\u0161tirpina, jis stumia ar kitaip
\nne\u0161asi su savimi. Toks vanduo apsunksta, tampa ne\u0161varus, dvokia, kyla
\npavojus plisti ligoms. Tok\u012f buitin\u012f nutekam\u0105j\u012f vanden\u012f vadiname
\nnuotekomis. U\u017eter\u0161tos nuotekos yra \u017ealingos aplinkai. \u201eVilniaus
\nvanden\u0173\u201c gamybos valdymo skyriaus vadovo pavaduotojas vyr. dispe\u010deris
\nVytenis Sanda GRYNAS.lt teig\u0117, kad gyvenam\u0173j\u0173 pastat\u0173 nuotakynai ir visa
\nmiesto nuotakyno sistema yra skirta vadinam\u0173j\u0173 \u201e\u016bkio-buities\u201c nuotek\u0173
\ntransportavimui. \u201e\u012e \u0161i\u0105 nuotek\u0173 kategorij\u0105 patenka tik tam tikr\u0173
\nu\u017eter\u0161tum\u0173 rodikli\u0173 nevir\u0161ijan\u010dios nuotekos. Tokius u\u017eter\u0161tum\u0173 rodiklius
\nvir\u0161ijan\u010dios nuotekos tampa \u201egamybin\u0117mis\u201c nuotekomis, kurios \u012f miesto
\nnuotakyn\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161leid\u017eiamos tik prie\u0161 tai apvalytos iki
\n\u201e\u016bkio-buities\u201c nuotek\u0173 u\u017eter\u0161tum\u0173\u201c,\u2013 akcentavo pa\u0161nekovas. Lietuvos
\nmiestuose \u201e\u016bkio-buities\u201c nuotekos patenka \u012f nuotek\u0173 valykl\u0105, kur
\ni\u0161valomos mechaniniu ir biologiniu b\u016bdu, ta\u010diau ne visos buitin\u0117s
\nnuotekos yra i\u0161valomos. Nors pagal \u012fstatymus centralizuotos
\nkanalizacijos sistemos ir autonomini\u0173 duobi\u0173 turinys turi pasiekti
\nvalymo \u012frenginius ir tik po valymo i\u0161leid\u017eiamas \u012f vidaus vandenis, visgi
\nkai kurie Lietuvos regionai dar iki \u0161iol neturi veikian\u010di\u0173 valymo
\n\u012frengim\u0173.<\/b> Ne viskas i\u0161valoma<\/b> GRYNAS.lt ank\u0161\u010diau ra\u0161\u0117,
\nkad daugiau nei 67 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 namo viduje prisijung\u0119 prie
\ncentrin\u0117s kanalizacijos sistemos, beveik 17 proc. lietuvi\u0173 tualetu
\nnaudojasi namo viduje su autonomine nuot\u0117k\u0173 duobe. Gyventojai ir
\nsavivaldyb\u0117s tur\u0117t\u0173 pasir\u016bpinti nuot\u0117k\u0173 tvarkymu, ta\u010diau taip yra
\nnevisada. 2011 met\u0173 lapkrit\u012f, Ariogalos aplinkos apsaugos departamentas prane\u0161\u0117, kad Ariogalos miestelis neturi valymo \u012frengini\u0173 ir ne\u017einojo, kada juos tur\u0117s. Kauno
\nregiono aplinkos apsaugos departamento Raseini\u0173 rajono agent\u016bros
\nvadovas Gediminas Tama\u0161auskas yra sak\u0119s, kad pasidom\u0117ti Dubysos
\nvandenimis juos paakino atlikti vandens tyrimai, kuriuose rasta \u017earnyno
\nlazdeli\u0173 ir kitoki\u0173 lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173: \u201ePrad\u0117jome ai\u0161kintis, i\u0161 kur \u0161i
\ntar\u0161a. Paprastai up\u0117 pati apsivalo, jei ji neter\u0161iama nuolat. \u0116m\u0117me
\nnar\u0161yti Dubysos pakrantes ir \u017ei\u016br\u0117ti, kokie upeliukai ir i\u0161 kur \u012f j\u0105
\n\u012fteka, kokie gamybiniai objektai, fermos ir kt. yra upi\u0173 pakrant\u0117se.
\nTuomet paai\u0161k\u0117jo \u0161okiruojanti tiesa \u2013 Ariogalos mieste veikia niekam
\nnepriklausan\u010dios nuotek\u0173 sistemos. Jomis teka pavir\u0161inis ir drena\u017eo
\nvanduo, sumai\u0161ytas su buitin\u0117mis atliekomis, ir visos tos nei\u0161valytos nuotekos<\/span> patenka \u012f Dubys\u0105.\u201c Dalis ter\u0161al\u0173 taip pat nepasiekia valymo \u012frengini\u0173, gyventojai,
\ntur\u0117dami autonomines nuotek\u0173 duobes nepasir\u016bpina tinkama j\u0173 prie\u017ei\u016bra, o
\nkas \u0161e\u0161tas lietuvis vis dar naudojasi lauko tualetu. Pra\u0117jusiais metais Aplinkos ministerija<\/span>
\ni\u0161 savivaldybi\u0173 surinko informacij\u0105 apie gyventoj\u0173 apsir\u016bpinim\u0105
\ngeriamuoju vandeniu ir individual\u0173 nuotek\u0173 tvarkym\u0105. Paai\u0161k\u0117jo, kad apie
\npus\u0117 milijono Lietuvos gyventoj\u0173 naudojasi vadinamosiomis nuotek\u0173
\ni\u0161griebimo duob\u0117mis. I\u0161 j\u0173 tik 11,5 proc. turi sudar\u0119 sutartis d\u0117l \u0161i\u0173
\nnuotek\u0173 i\u0161ve\u017eimo. Skirtingi \u0161alies ta\u0161kai, skirtingai sprend\u017eia problem\u0105. Pvz. \u0160iauli\u0173 savivaldyb\u0117<\/span>,
\nsiekdama skatinti gyventojus prisijungti prie nauj\u0173 vandentiekio ir
\nkanalizacijos tinkl\u0173, pati tikrina, ar gyventojai savo nuotekas tvarko
\ntaip, kaip nustato teis\u0117s aktai. \u201eTa\u010diau tikslios statistikos,
\nkiek gyventoj\u0173 savo nuotekas tvarko netinkamai, neturime. Manome, kad
\n\u0161i\u0105 problem\u0105 galima b\u016bt\u0173 i\u0161spr\u0119sti numatant pareig\u0105 vandens tiekimo
\n\u012fmon\u0117ms parinkti nuotek\u0173 transportavimo paslaugas teikian\u010dias \u012fmones ir
\nsudaryti sutartis su gyventojais. Tokiu b\u016bdu atsirast\u0173 didesn\u0117
\nindividuali\u0173 nuotek\u0173 tvarkymo kontrol\u0117 ir gerokai suma\u017e\u0117t\u0173 aplinkos
\ntar\u0161a nuotekomis\u201c, – si\u016bl\u0117 Aplinkos ministerijos Vanden\u0173 departamento
\nVanden\u0173 politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Val\u016bnas.<\/b> Baudos \u2013 iki 10 t\u016bkst. lit\u0173<\/b> Nuotek\u0173 tvarkymo
\nreglamentas draud\u017eia nuotekas skleisti ant \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus. Atsakomyb\u0117
\nu\u017e aplinkos ter\u0161im\u0105 nuotekomis yra numatyta Administracini\u0173 teis\u0117s
\npa\u017eeidim\u0173 kodekso 51 (6) straipsnyje – Aplinkos ter\u0161imas nuotekomis. Nuotek\u0173
\ni\u0161leidimas \u012f aplink\u0105 be nustatyta tvarka i\u0161duoto leidimo, kai pagal
\nteis\u0117s aktus toks leidimas yra reikalingas, nuotek\u0173 i\u0161leidimas \u012f drena\u017eo
\nsistemas – u\u017etraukia baud\u0105 pilie\u010diams nuo keturi\u0173 \u0161imt\u0173 iki dviej\u0173
\nt\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173 ir pareig\u016bnams – nuo vieno t\u016bkstan\u010dio iki penki\u0173
\nt\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173. Nuotek\u0173 i\u0161leidimas \u012f aplink\u0105 vir\u0161ijant leidime
\nnustatytas i\u0161leid\u017eiam\u0173 ter\u0161al\u0173 ribines vertes ar pa\u017eeid\u017eiant kitas
\nleidime nustatytas nuotek\u0173 i\u0161leidimo s\u0105lygas arba nuotek\u0173 i\u0161leidimas \u012f
\naplink\u0105 pa\u017eeid\u017eiant teis\u0117s aktuose nustatytas i\u0161leid\u017eiam\u0173 ter\u0161al\u0173
\nribines vertes ar kitus nuotek\u0173 i\u0161leidimo \u012f aplink\u0105 reikalavimus, kai
\npagal teis\u0117s aktus leidimas i\u0161leisti nuotekas nereikalingas, – u\u017etraukia
\nbaud\u0105 pilie\u010diams nuo dviej\u0173 \u0161imt\u0173 iki vieno t\u016bkstan\u010dio lit\u0173 ir
\npareig\u016bnams – nuo \u0161e\u0161i\u0173 \u0161imt\u0173 iki keturi\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173. Tokie
\npat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda u\u017e tuos
\npa\u010dius pa\u017eeidimus, – u\u017etraukia baud\u0105 pilie\u010diams nuo vieno t\u016bkstan\u010dio iki
\nketuri\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173 ir pareig\u016bnams – nuo dviej\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 iki
\nde\u0161imties t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173. \u201e\u012e vandens telkinius patek\u0119 organiniai
\nter\u0161alai ma\u017eina vandenyje i\u0161tirpusio deguonies kiek\u012f, d\u0117l to d\u016bsta
\n\u017euvys, kiti vandens organizmai, nyksta augalai. Su nuotekomis patek\u0119
\nazoto ir fosforo junginiai sukelia vandens telkini\u0173 eutrofikacij\u0105\u201c, –
\npersp\u0117ja I. Val\u016bnas.<\/i> Terminas:<\/i> Eutrofikacija \u2013
\nekosistemos kitimas, sukeltas chemini\u0173 maisto med\u017eiag\u0173, da\u017eniausiai
\ntirpi\u0173 azoto ir fosforo jungini\u0173, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra
\nypa\u010d jautrios fosfat\u0173 padaug\u0117jimui, tuo tarpu sausumos ekosistemas
\nlabiausiai neigiamai veikia nitrat\u0173 padid\u0117jimas.<\/i>   Beveik tre\u010ddalis Lietuvos gyventoj\u0173 ne\u017eino, kur keliauja nuotek\u0173 vanduo<\/span>
\nir kas penktas gyventojas mano, kad toks vanduo po i\u0161valymo
\npanaudojamas buityje i\u0161 naujo. Tokie duomenys paai\u0161k\u0117jo naujien\u0173 portalo
\nDELFI u\u017esakymu rinkos tyrim\u0173 bendrovei \u201eSpinter tyrimai<\/span>” atlikus vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105.<\/b> Tyrimo
\nmetu paai\u0161k\u0117jo, kad jauniausieji respondentai (18 \u2013 25 met\u0173)
\nda\u017eniausiai i\u0161 viso negal\u0117jo atsakyti \u012f jiems pateiktus klausimus apie
\nnuotekas. Beveik 63 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117, kad vanduo i\u0161 \u010diaupo<\/span>
\npirmiausia pasiekia valymo \u012frenginius, o tik po to i\u0161leid\u017eiamas \u012f
\naplink\u0105 ir pasiekia upes, e\u017eerus, j\u016br\u0105 ir gruntinius vandenis. Daugiau
\nnei 22 proc. respodent\u0173 mano, kad nuotek\u0173 vanduo i\u0161valomas ir i\u0161 naujo
\npanaudojamas buityje. Toki\u0105 nuomon\u0119 labiau buvo link\u0119 i\u0161sakyti vyresni
\nnei 45 met\u0173 asmenys, turintys auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105. Vie\u0161osios nuomon\u0117s apklausos duomenimis, 6,9 proc. respondent\u0173 man\u0117, kad nuotek\u0173 vandeniu yra tr\u0119\u0161iama \u017eem\u0117. Vie\u0161osios
\nnuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u017eio
\n16-23 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios
\nnuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173.
\nApklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas
\nvyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose,
\ni\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu
\nbuvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas
\nproporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<\/b> Kaip valomas nuotek\u0173 vanduo?<\/b> Vanduo
\nyra geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Vis
\nd\u0117lto vanden\u012f lengva u\u017eter\u0161ti. Plaudami indus ar skalbinius,
\npasinaudoj\u0119 tualetu ar vonia, \u012f kanalizacijos vamzd\u017eius nuleid\u017eiame daug
\nu\u017eter\u0161to vandens. Ko vanduo nei\u0161tirpina, jis stumia ar kitaip
\nne\u0161asi su savimi. Toks vanduo apsunksta, tampa ne\u0161varus, dvokia, kyla
\npavojus plisti ligoms. Tok\u012f buitin\u012f nutekam\u0105j\u012f vanden\u012f vadiname
\nnuotekomis. U\u017eter\u0161tos nuotekos yra \u017ealingos aplinkai. \u201eVilniaus
\nvanden\u0173\u201c gamybos valdymo skyriaus vadovo pavaduotojas vyr. dispe\u010deris
\nVytenis Sanda GRYNAS.lt teig\u0117, kad gyvenam\u0173j\u0173 pastat\u0173 nuotakynai ir visa
\nmiesto nuotakyno sistema yra skirta vadinam\u0173j\u0173 \u201e\u016bkio-buities\u201c nuotek\u0173
\ntransportavimui. \u201e\u012e \u0161i\u0105 nuotek\u0173 kategorij\u0105 patenka tik tam tikr\u0173
\nu\u017eter\u0161tum\u0173 rodikli\u0173 nevir\u0161ijan\u010dios nuotekos. Tokius u\u017eter\u0161tum\u0173 rodiklius
\nvir\u0161ijan\u010dios nuotekos tampa \u201egamybin\u0117mis\u201c nuotekomis, kurios \u012f miesto
\nnuotakyn\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161leid\u017eiamos tik prie\u0161 tai apvalytos iki
\n\u201e\u016bkio-buities\u201c nuotek\u0173 u\u017eter\u0161tum\u0173\u201c,\u2013 akcentavo pa\u0161nekovas. Lietuvos
\nmiestuose \u201e\u016bkio-buities\u201c nuotekos patenka \u012f nuotek\u0173 valykl\u0105, kur
\ni\u0161valomos mechaniniu ir biologiniu b\u016bdu, ta\u010diau ne visos buitin\u0117s
\nnuotekos yra i\u0161valomos. Nors pagal \u012fstatymus centralizuotos
\nkanalizacijos sistemos ir autonomini\u0173 duobi\u0173 turinys turi pasiekti
\nvalymo \u012frenginius ir tik po valymo i\u0161leid\u017eiamas \u012f vidaus vandenis, visgi
\nkai kurie Lietuvos regionai dar iki \u0161iol neturi veikian\u010di\u0173 valymo
\n\u012frengim\u0173.<\/b> Ne viskas i\u0161valoma<\/b> GRYNAS.lt ank\u0161\u010diau ra\u0161\u0117,
\nkad daugiau nei 67 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 namo viduje prisijung\u0119 prie
\ncentrin\u0117s kanalizacijos sistemos, beveik 17 proc. lietuvi\u0173 tualetu
\nnaudojasi namo viduje su autonomine nuot\u0117k\u0173 duobe. Gyventojai ir
\nsavivaldyb\u0117s tur\u0117t\u0173 pasir\u016bpinti nuot\u0117k\u0173 tvarkymu, ta\u010diau taip yra
\nnevisada. 2011 met\u0173 lapkrit\u012f, Ariogalos aplinkos apsaugos departamentas prane\u0161\u0117, kad Ariogalos miestelis neturi valymo \u012frengini\u0173 ir ne\u017einojo, kada juos tur\u0117s. Kauno
\nregiono aplinkos apsaugos departamento Raseini\u0173 rajono agent\u016bros
\nvadovas Gediminas Tama\u0161auskas yra sak\u0119s, kad pasidom\u0117ti Dubysos
\nvandenimis juos paakino atlikti vandens tyrimai, kuriuose rasta \u017earnyno
\nlazdeli\u0173 ir kitoki\u0173 lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173: \u201ePrad\u0117jome ai\u0161kintis, i\u0161 kur \u0161i
\ntar\u0161a. Paprastai up\u0117 pati apsivalo, jei ji neter\u0161iama nuolat. \u0116m\u0117me
\nnar\u0161yti Dubysos pakrantes ir \u017ei\u016br\u0117ti, kokie upeliukai ir i\u0161 kur \u012f j\u0105
\n\u012fteka, kokie gamybiniai objektai, fermos ir kt. yra upi\u0173 pakrant\u0117se.
\nTuomet paai\u0161k\u0117jo \u0161okiruojanti tiesa \u2013 Ariogalos mieste veikia niekam
\nnepriklausan\u010dios nuotek\u0173 sistemos. Jomis teka pavir\u0161inis ir drena\u017eo
\nvanduo, sumai\u0161ytas su buitin\u0117mis atliekomis, ir visos tos nei\u0161valytos nuotekos<\/span> patenka \u012f Dubys\u0105.\u201c Dalis ter\u0161al\u0173 taip pat nepasiekia valymo \u012frengini\u0173, gyventojai,
\ntur\u0117dami autonomines nuotek\u0173 duobes nepasir\u016bpina tinkama j\u0173 prie\u017ei\u016bra, o
\nkas \u0161e\u0161tas lietuvis vis dar naudojasi lauko tualetu. Pra\u0117jusiais metais Aplinkos ministerija<\/span>
\ni\u0161 savivaldybi\u0173 surinko informacij\u0105 apie gyventoj\u0173 apsir\u016bpinim\u0105
\ngeriamuoju vandeniu ir individual\u0173 nuotek\u0173 tvarkym\u0105. Paai\u0161k\u0117jo, kad apie
\npus\u0117 milijono Lietuvos gyventoj\u0173 naudojasi vadinamosiomis nuotek\u0173
\ni\u0161griebimo duob\u0117mis. I\u0161 j\u0173 tik 11,5 proc. turi sudar\u0119 sutartis d\u0117l \u0161i\u0173
\nnuotek\u0173 i\u0161ve\u017eimo. Skirtingi \u0161alies ta\u0161kai, skirtingai sprend\u017eia problem\u0105. Pvz. \u0160iauli\u0173 savivaldyb\u0117<\/span>,
\nsiekdama skatinti gyventojus prisijungti prie nauj\u0173 vandentiekio ir
\nkanalizacijos tinkl\u0173, pati tikrina, ar gyventojai savo nuotekas tvarko
\ntaip, kaip nustato teis\u0117s aktai. \u201eTa\u010diau tikslios statistikos,
\nkiek gyventoj\u0173 savo nuotekas tvarko netinkamai, neturime. Manome, kad
\n\u0161i\u0105 problem\u0105 galima b\u016bt\u0173 i\u0161spr\u0119sti numatant pareig\u0105 vandens tiekimo
\n\u012fmon\u0117ms parinkti nuotek\u0173 transportavimo paslaugas teikian\u010dias \u012fmones ir
\nsudaryti sutartis su gyventojais. Tokiu b\u016bdu atsirast\u0173 didesn\u0117
\nindividuali\u0173 nuotek\u0173 tvarkymo kontrol\u0117 ir gerokai suma\u017e\u0117t\u0173 aplinkos
\ntar\u0161a nuotekomis\u201c, – si\u016bl\u0117 Aplinkos ministerijos Vanden\u0173 departamento
\nVanden\u0173 politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Val\u016bnas.<\/b> Baudos \u2013 iki 10 t\u016bkst. lit\u0173<\/b> Nuotek\u0173 tvarkymo
\nreglamentas draud\u017eia nuotekas skleisti ant \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus. Atsakomyb\u0117
\nu\u017e aplinkos ter\u0161im\u0105 nuotekomis yra numatyta Administracini\u0173 teis\u0117s
\npa\u017eeidim\u0173 kodekso 51 (6) straipsnyje – Aplinkos ter\u0161imas nuotekomis. Nuotek\u0173
\ni\u0161leidimas \u012f aplink\u0105 be nustatyta tvarka i\u0161duoto leidimo, kai pagal
\nteis\u0117s aktus toks leidimas yra reikalingas, nuotek\u0173 i\u0161leidimas \u012f drena\u017eo
\nsistemas – u\u017etraukia baud\u0105 pilie\u010diams nuo keturi\u0173 \u0161imt\u0173 iki dviej\u0173
\nt\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173 ir pareig\u016bnams – nuo vieno t\u016bkstan\u010dio iki penki\u0173
\nt\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173. Nuotek\u0173 i\u0161leidimas \u012f aplink\u0105 vir\u0161ijant leidime
\nnustatytas i\u0161leid\u017eiam\u0173 ter\u0161al\u0173 ribines vertes ar pa\u017eeid\u017eiant kitas
\nleidime nustatytas nuotek\u0173 i\u0161leidimo s\u0105lygas arba nuotek\u0173 i\u0161leidimas \u012f
\naplink\u0105 pa\u017eeid\u017eiant teis\u0117s aktuose nustatytas i\u0161leid\u017eiam\u0173 ter\u0161al\u0173
\nribines vertes ar kitus nuotek\u0173 i\u0161leidimo \u012f aplink\u0105 reikalavimus, kai
\npagal teis\u0117s aktus leidimas i\u0161leisti nuotekas nereikalingas, – u\u017etraukia
\nbaud\u0105 pilie\u010diams nuo dviej\u0173 \u0161imt\u0173 iki vieno t\u016bkstan\u010dio lit\u0173 ir
\npareig\u016bnams – nuo \u0161e\u0161i\u0173 \u0161imt\u0173 iki keturi\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173. Tokie
\npat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda u\u017e tuos
\npa\u010dius pa\u017eeidimus, – u\u017etraukia baud\u0105 pilie\u010diams nuo vieno t\u016bkstan\u010dio iki
\nketuri\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173 ir pareig\u016bnams – nuo dviej\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 iki
\nde\u0161imties t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173. \u201e\u012e vandens telkinius patek\u0119 organiniai
\nter\u0161alai ma\u017eina vandenyje i\u0161tirpusio deguonies kiek\u012f, d\u0117l to d\u016bsta
\n\u017euvys, kiti vandens organizmai, nyksta augalai. Su nuotekomis patek\u0119
\nazoto ir fosforo junginiai sukelia vandens telkini\u0173 eutrofikacij\u0105\u201c, –
\npersp\u0117ja I. Val\u016bnas.<\/i> Terminas:<\/i> Eutrofikacija \u2013
\nekosistemos kitimas, sukeltas chemini\u0173 maisto med\u017eiag\u0173, da\u017eniausiai
\ntirpi\u0173 azoto ir fosforo jungini\u0173, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra
\nypa\u010d jautrios fosfat\u0173 padaug\u0117jimui, tuo tarpu sausumos ekosistemas
\nlabiausiai neigiamai veikia nitrat\u0173 padid\u0117jimas.<\/i>  <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tyrimo metu paai\u0161k\u0117jo, kad jauniausieji respondentai (18 \u2013 25 met\u0173) da\u017eniausiai i\u0161 viso negal\u0117jo atsakyti \u012f jiems pateiktus klausimus apie<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6876","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6876","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6876"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6876\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6876"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6876"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6876"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}