{"id":6854,"date":"2012-08-06T00:00:00","date_gmt":"2012-08-05T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/59-lietuviu-rezga-planus-jau-artimiausiu-metu-isvykti-is-lietuvos-10-proc-apie-tai-daznai-susimasto\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:53","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:53","slug":"59-lietuviu-rezga-planus-jau-artimiausiu-metu-isvykti-is-lietuvos-10-proc-apie-tai-daznai-susimasto","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/59-lietuviu-rezga-planus-jau-artimiausiu-metu-isvykti-is-lietuvos-10-proc-apie-tai-daznai-susimasto\/","title":{"rendered":"5,9 lietuvi\u0173 rezga planus jau artimiausiu metu i\u0161vykti i\u0161 Lietuvos, 10 proc. apie tai da\u017enai susim\u0105sto."},"content":{"rendered":"

  5,9 proc. lietuvi\u0173 rezga planus jau artimiausiu metu i\u0161vykti i\u0161 Lietuvos, 10 proc. apie tai da\u017enai susim\u0105sto, o 25 proc. pagalvoja apie tai bent kartais. Kaip parod\u0117 DELFI u\u017esakymu visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa, 38 proc. respondent\u0173 akys tradici\u0161kai krypsta \u012f Vakar\u0173 Europ\u0105, ta\u010diau vis labiau \u012fsitvirtina ir Skandinavijos kryptis. <\/strong> <\/strong> Tarp norin\u010di\u0173j\u0173 i\u0161vykti vyrauja jaunimas <\/strong> Artimiausiu metu emigruoti da\u017eniau ketina jauniausio am\u017eiaus atstovai, vyrai, rajon\u0173 centr\u0173 ir kaimi\u0161k\u0173 vietovi\u0173 gyventojai. Da\u017enai apie tai m\u0105stantys nurod\u0117 taip pat vyrai bei jaunesnio am\u017eiaus atstovai. Neketinantys i\u0161vykti i\u0161 Lietuvos da\u017eniau teig\u0117 vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, moterys bei vidutini\u0173 ir ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173 atstovai. Pasak Tarptautin\u0117s migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadov\u0117s Audros Sipavi\u010dien\u0117s, lyginant \u0161iuos tyrimus su pernai tos pa\u010dios bendrov\u0117s \u201eSpinter\u201c darytomis apklausomis, galima pasteb\u0117ti, kad padaug\u0117jo \u017emoni\u0173, kurie migruoti neketina. Anks\u010diau j\u0173 buvo apie 50 proc., o dabar \u2013 jau beveik 58 proc. Taip pat suma\u017e\u0117jo neapsisprendusi\u0173j\u0173. \u0160is skai\u010dius suma\u017e\u0117jo nuo 12 proc. iki 1 proc. \u201eFaktas, kad da\u017eniau nori emigruoti jaunimas, labai li\u016bdina, bet tai realyb\u0117. Jie da\u017eniau savo savo ketinimus ir \u012fgyvendina, nes da\u017enai i\u0161va\u017eiuoja studijuoti \u2013 dabar tai labai madinga ir populiaru, juolab kad kai kuriose \u0161alyse mokytis netgi pigiau nei Lietuvoje. Be to, jaunuoliai dar neturi daug socialini\u0173 ry\u0161i\u0173, savo \u0161eimos, tod\u0117l jiems lengviau realizuoti savo norus. Jie grei\u010diau susiranda ry\u0161i\u0173 svetur, o tuomet sugr\u012f\u017eti jau labai problemati\u0161ka. Taigi jaunuoli\u0173 i\u0161vykimas susij\u0119s su realia gr\u0117sme, kad jie emigruos visam laikui\u201c, – teig\u0117 pa\u0161nekov\u0117. Nors apklausa parod\u0117, kad moterys linkusios re\u010diau m\u0105styti apie emigracij\u0105, ekspert\u0117s teigimu, pagal reali\u0105 statistik\u0105 jos sudaro apie pus\u0119 emigruojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Anks\u010diau moterys da\u017eniau i\u0161va\u017eiuodavo paskui vyrus, ta\u010diau kriz\u0117s metu situacija pasikeit\u0117 \u2013 atsirado daugiau darbo pasi\u016blym\u0173 paslaug\u0173 srityje b\u016btent moterims. \u201eAi\u0161ku, joms sunkiau palikti vaikus, \u0161eim\u0105, be to, buvo darytas tyrimas, kuris parod\u0117, kad vyras, palik\u0119s \u0161eim\u0105, vaikus ir emigrav\u0119s, laikomas \u0161eimos gelb\u0117toju, o tokia moteris visuomen\u0117s jau smerkiama\u201c, – ai\u0161kino A. Sipavi\u010dien\u0117. Pa\u0161nekov\u0117s taip pat nenustebino, kad apie emigracij\u0105 da\u017eniau m\u0105sto rajon\u0173 nei didmies\u010di\u0173 gyventojai. Anot jos, i\u0161 ties\u0173 i\u0161 visur emigruojama vienodai, ta\u010diau provincijoje, jei u\u017edaromas vienintelis fabrikas, labai ai\u0161ku, kad darbo \u010dia nebus ir reikia va\u017eiuoti arba \u012f didmiest\u012f, arba emigruoti. Ta\u010diau pasteb\u0117ta, kad \u0161iais laikais \u017emon\u0117s apsisprend\u017eia emigruoti netgi lengviau nei vykti ie\u0161kotis darbo kitame mieste. <\/font> Kita vertus, tyrimai rodo, kad tarp noro, ketinimo ir jo \u012fgyvendinimo slypi pakankamai gili praraja. \u201eDabar nepasakysiu tiksli\u0173 skai\u010di\u0173, bet, pavyzd\u017eiui, jei nori emigruoti 50 proc., ketina tai padaryti jau tik apie 10 proc., o tikrai i\u0161vyksta kokie 2 proc. Ta\u010diau yra ir kitas lazdos galas. \u017dmon\u0117s, kurie niekada nem\u0105st\u0117 apie emigracij\u0105, atsiduria sud\u0117tingose situacijose ir i\u0161vyksta\u201c, – teig\u0117 mokslinink\u0117. Pagrindin\u0117s migracijos kryptys nesikei\u010dia <\/strong> DELFI u\u017esakymu atliktoje apklausoje taip pat buvo klausiama, \u012f koki\u0105 \u0161al\u012f respondentai planuoja ar planuot\u0173 emigruoti. 38 proc. i\u0161 j\u0173 tradici\u0161kai rinkosi Vakar\u0173 Europ\u0105, 19,8 proc. – \u0160iaur\u0117s Europ\u0105, o 8,5 proc. – JAV. Vakar\u0173 Europ\u0105 da\u017eniau ketina rinktis moterys, jauniausio am\u017eiaus respondentai ir didmies\u010di\u0173 gyventojai. \u012e \u0160iaur\u0117s Europ\u0105 da\u017eniau ketina traukti vyrai, vidutinio am\u017eiaus, rajon\u0173 centr\u0173 ir kaim\u0173 gyventojai. JAV kryptis patrauklesn\u0117 36-55m. Atstovams, o Piet\u0173 Europa labiau vilioja moteris. \u201eSituacija atrodo labai standarti\u0161kai. Pirmosios trys kryptys i\u0161 esm\u0117s atitinka faktin\u0119 migracijos pad\u0117t\u012f. Skirtumas tik tas, kad norin\u010di\u0173j\u0173 emigruoti \u012f \u0160iaur\u0117s Europ\u0105 yra daugiau nei i\u0161 ties\u0173 emigruoja. Tuo tarpu vien \u012f Anglij\u0105 pernai emigravo 45 proc. vis\u0173 migrant\u0173. Vakar\u0173 Europa \u017emon\u0117ms tarsi jau ne tokia patraukli, bet \u012f j\u0105 emigruoti vis dar yra papras\u010diau nei \u012f Norvegij\u0105. Taigi \u017emoni\u0173 norai, ai\u0161ku, srautus \u0161iek tiek veikia, bet ne taip stipriai, kaip atrodyt\u0173. Pavyzd\u017eiui, a\u0161 dabar nenoriu niekur emigruoti, bet jei man\u0119s paklaust\u0173, kur nor\u0117\u010diau, grei\u010diausiai pamin\u0117\u010diau Norvegij\u0105, o ne Anglij\u0105, nes gird\u0117jau, kad ten didesn\u0117s algos, geresnis socialinis draudimas ir pan. Ta\u010diau kai jau tenka rinktis i\u0161 reali\u0173 s\u0105lyg\u0173 ir pasi\u016blym\u0173, pirmauja Anglija\u201c, – svarst\u0117 A. Sipavi\u010dien\u0117. <\/font> <\/strong> Did\u0117jantys gr\u012f\u017etan\u010di\u0173j\u0173 srautai \u2013 grei\u010diausiai mitas <\/strong> Paklausta, kuria kryptimi gali vystytis tolesn\u0117s emigracijos tendencijos, pa\u0161nekov\u0117 teig\u0117, kad Lietuvoje prognozuoti vis sunkiau. \u201eKa\u017ekada man\u0117me, kad daugiau \u017emoni\u0173 emigruoti jau negali, ta\u010diau skai\u010diai vis did\u0117jo. Jie labai \u0161oktel\u0117jo, kai pasikeit\u0117 privalomojo sveikatos draudimo tvarka. 2010 m. i\u0161vykim\u0105 deklaravo apie 83 t\u016bkst., pernai \u2013 apie 54 t\u016bkst. Jei po tiek \u017emoni\u0173 kasmet i\u0161va\u017eiuot\u0173, Lietuvos greitai nelikt\u0173. \u0160ie skai\u010diai yra nereal\u016bs, jie akivaizd\u017eiai susij\u0119 su privalomojo sveikatos draudimo deklaravimu. Ta\u010diau abejoni\u0173 kelia ir tris kartus i\u0161augusi gr\u012f\u017etamoji migracija. Negali b\u016bti, kad pernai gr\u012f\u017eo 15 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. A\u0161 \u0161iuos skai\u010dius taip pat nura\u0161y\u010diau deklaravimui. Gali b\u016bti, kad \u017emon\u0117s v\u0117l prisideklaruoja Lietuvoje, nes nori \u010dia gydytis, jiems pigiau. Taigi nauja sveikatos draudimo tvarka sujauk\u0117 vis\u0105 migracijos statistik\u0105\u201c, – \u012fsitikinusi A. Sipavi\u010dien\u0117. Visgi tik\u0117tis, kad emigracija suma\u017e\u0117s, pa\u0161nekov\u0117s manymu, sunku. Vienintelis dalykas, kurio nor\u0117t\u0173si tik\u0117tis, kad i\u0161 ties\u0173 prad\u0117s did\u0117ti gr\u012f\u017etamoji migracija \u2013 \u017emon\u0117s prad\u0117s gr\u012f\u017eti, ta\u010diau dar ne artimiausiu metu. \u201eYra tam tikra grup\u0117 \u017emoni\u0173 kurie gr\u012f\u017eo, jiems \u010dia labai sekasi ir jie pasakoja apie tai istorijas, kalba, kaip Lietuvoje gerai, kiek daug \u010dia galimybi\u0173. Pasiklausius j\u0173 atrodo, kad visi tuoj sub\u0117gs atgal, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 toki\u0173, kuriems taip s\u0117kmingai susiklost\u0117 gyvenimas, yra tik vienas i\u0161 100. A\u0161 kol kas nematau s\u0105lyg\u0173 did\u0117ti gr\u012f\u017etamajai migracijai\u201c, – teig\u0117 mokslinink\u0117. I\u0161 Lietuvos \u017emones gena nusivylimas ir nereikalingumo jausmas <\/strong> Vilniaus psichoterapijos ir psichoanaliz\u0117s centro psicholog\u0117s Daivos Bal\u010di\u016bnien\u0117s manymu, \u017emoni\u0173 galvose kylan\u010dios mintys apie emigracij\u0105 yra susijusios su bendra nusivylimo nuotaika m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je. \u201eNe\u017emoni\u0161kai daug nusivylimo, nes egzistuoja did\u017eiulis atotr\u016bkis tarp keli\u0173 procent\u0173 \u017emoni\u0173, kurie gyvena gerai, ir vis\u0173 likusi\u0173j\u0173. Kai mes girdime, kad situacija ger\u0117ja, bet to nejau\u010diame, nebe\u017einome, kuo tik\u0117ti, kuo pasitik\u0117ti, \u012f k\u0105 kreiptis, jei yra blogai. \u201eEt, i\u0161va\u017eiuosiu\u201c, – tuomet sako \u017emogus, nes girdi daug istorij\u0173, kaip \u017emon\u0117s \u201eten\u201c yra gerbiami, vertinami, gali i\u0161gyventi i\u0161 to, k\u0105 u\u017esidirba. Kitas klausimas, kaip b\u016bna i\u0161 ties\u0173, bet visgi pirmasis motyvas emigruoti susij\u0119s su nereikalingumo jausmu\u201c, – svarst\u0117 pa\u0161nekov\u0117. Anot psicholog\u0117s, \u017emon\u0117s da\u017enai neturi ai\u0161kios nuovokos, nei kas es\u0105, nei k\u0105 darantys, tod\u0117l neretai susitelkia ties tikslu u\u017esidirbti ir \u201enormaliai gyventi\u201c, o \u0161iuo metu vyrauja nuostata, kad lengviausia tai padaryti u\u017esienyje. D. Bal\u010di\u016bnien\u0117s manymu, emigracija pati savaime n\u0117ra visai neigiamas rei\u0161kinys. \u017dmogus pamato pasaulio, kad kiti \u017emon\u0117s gali ir kitaip gyventi, ne tik taip, kaip jo kaime, u\u017esidirba pinig\u0173, pramoksta kalb\u0173. Tokie \u017emon\u0117s gali gr\u012f\u017eti ir jaustis pilnaver\u010diais pilie\u010diais Lietuvoje. Ta\u010diau kad jie gr\u012f\u017et\u0173, \u0161alyje visgi turi b\u016bti u\u017etikrintas oraus pragyvenimo lygis. Jei \u017emon\u0117s ir toliau nematys jokios perspektyvos, tik gird\u0117s, kad mokes\u010diai bus didinami, \u0161iluma brangs, automobiliai ir nekilnojamas turtas bus apmokestinti, visuomen\u0117 vis labiau grims \u012f depresij\u0105, kuri m\u016bs\u0173 tautai es\u0105 ir taip b\u016bdinga. Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 bir\u017eelio 15-22 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. <\/em> Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose. <\/em> Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/em> Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/strong>   5,9 proc. lietuvi\u0173 rezga planus jau artimiausiu metu i\u0161vykti i\u0161 Lietuvos, 10 proc. apie tai da\u017enai susim\u0105sto, o 25 proc. pagalvoja apie tai bent kartais. Kaip parod\u0117 DELFI u\u017esakymu visuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa, 38 proc. respondent\u0173 akys tradici\u0161kai krypsta \u012f Vakar\u0173 Europ\u0105, ta\u010diau vis labiau \u012fsitvirtina ir Skandinavijos kryptis. <\/strong> <\/strong> Tarp norin\u010di\u0173j\u0173 i\u0161vykti vyrauja jaunimas <\/strong> Artimiausiu metu emigruoti da\u017eniau ketina jauniausio am\u017eiaus atstovai, vyrai, rajon\u0173 centr\u0173 ir kaimi\u0161k\u0173 vietovi\u0173 gyventojai. Da\u017enai apie tai m\u0105stantys nurod\u0117 taip pat vyrai bei jaunesnio am\u017eiaus atstovai. Neketinantys i\u0161vykti i\u0161 Lietuvos da\u017eniau teig\u0117 vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, moterys bei vidutini\u0173 ir ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173 atstovai. Pasak Tarptautin\u0117s migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadov\u0117s Audros Sipavi\u010dien\u0117s, lyginant \u0161iuos tyrimus su pernai tos pa\u010dios bendrov\u0117s \u201eSpinter\u201c darytomis apklausomis, galima pasteb\u0117ti, kad padaug\u0117jo \u017emoni\u0173, kurie migruoti neketina. Anks\u010diau j\u0173 buvo apie 50 proc., o dabar \u2013 jau beveik 58 proc. Taip pat suma\u017e\u0117jo neapsisprendusi\u0173j\u0173. \u0160is skai\u010dius suma\u017e\u0117jo nuo 12 proc. iki 1 proc. \u201eFaktas, kad da\u017eniau nori emigruoti jaunimas, labai li\u016bdina, bet tai realyb\u0117. Jie da\u017eniau savo savo ketinimus ir \u012fgyvendina, nes da\u017enai i\u0161va\u017eiuoja studijuoti \u2013 dabar tai labai madinga ir populiaru, juolab kad kai kuriose \u0161alyse mokytis netgi pigiau nei Lietuvoje. Be to, jaunuoliai dar neturi daug socialini\u0173 ry\u0161i\u0173, savo \u0161eimos, tod\u0117l jiems lengviau realizuoti savo norus. Jie grei\u010diau susiranda ry\u0161i\u0173 svetur, o tuomet sugr\u012f\u017eti jau labai problemati\u0161ka. Taigi jaunuoli\u0173 i\u0161vykimas susij\u0119s su realia gr\u0117sme, kad jie emigruos visam laikui\u201c, – teig\u0117 pa\u0161nekov\u0117. Nors apklausa parod\u0117, kad moterys linkusios re\u010diau m\u0105styti apie emigracij\u0105, ekspert\u0117s teigimu, pagal reali\u0105 statistik\u0105 jos sudaro apie pus\u0119 emigruojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Anks\u010diau moterys da\u017eniau i\u0161va\u017eiuodavo paskui vyrus, ta\u010diau kriz\u0117s metu situacija pasikeit\u0117 \u2013 atsirado daugiau darbo pasi\u016blym\u0173 paslaug\u0173 srityje b\u016btent moterims. \u201eAi\u0161ku, joms sunkiau palikti vaikus, \u0161eim\u0105, be to, buvo darytas tyrimas, kuris parod\u0117, kad vyras, palik\u0119s \u0161eim\u0105, vaikus ir emigrav\u0119s, laikomas \u0161eimos gelb\u0117toju, o tokia moteris visuomen\u0117s jau smerkiama\u201c, – ai\u0161kino A. Sipavi\u010dien\u0117. Pa\u0161nekov\u0117s taip pat nenustebino, kad apie emigracij\u0105 da\u017eniau m\u0105sto rajon\u0173 nei didmies\u010di\u0173 gyventojai. Anot jos, i\u0161 ties\u0173 i\u0161 visur emigruojama vienodai, ta\u010diau provincijoje, jei u\u017edaromas vienintelis fabrikas, labai ai\u0161ku, kad darbo \u010dia nebus ir reikia va\u017eiuoti arba \u012f didmiest\u012f, arba emigruoti. Ta\u010diau pasteb\u0117ta, kad \u0161iais laikais \u017emon\u0117s apsisprend\u017eia emigruoti netgi lengviau nei vykti ie\u0161kotis darbo kitame mieste. <\/font> Kita vertus, tyrimai rodo, kad tarp noro, ketinimo ir jo \u012fgyvendinimo slypi pakankamai gili praraja. \u201eDabar nepasakysiu tiksli\u0173 skai\u010di\u0173, bet, pavyzd\u017eiui, jei nori emigruoti 50 proc., ketina tai padaryti jau tik apie 10 proc., o tikrai i\u0161vyksta kokie 2 proc. Ta\u010diau yra ir kitas lazdos galas. \u017dmon\u0117s, kurie niekada nem\u0105st\u0117 apie emigracij\u0105, atsiduria sud\u0117tingose situacijose ir i\u0161vyksta\u201c, – teig\u0117 mokslinink\u0117. Pagrindin\u0117s migracijos kryptys nesikei\u010dia <\/strong> DELFI u\u017esakymu atliktoje apklausoje taip pat buvo klausiama, \u012f koki\u0105 \u0161al\u012f respondentai planuoja ar planuot\u0173 emigruoti. 38 proc. i\u0161 j\u0173 tradici\u0161kai rinkosi Vakar\u0173 Europ\u0105, 19,8 proc. – \u0160iaur\u0117s Europ\u0105, o 8,5 proc. – JAV. Vakar\u0173 Europ\u0105 da\u017eniau ketina rinktis moterys, jauniausio am\u017eiaus respondentai ir didmies\u010di\u0173 gyventojai. \u012e \u0160iaur\u0117s Europ\u0105 da\u017eniau ketina traukti vyrai, vidutinio am\u017eiaus, rajon\u0173 centr\u0173 ir kaim\u0173 gyventojai. JAV kryptis patrauklesn\u0117 36-55m. Atstovams, o Piet\u0173 Europa labiau vilioja moteris. \u201eSituacija atrodo labai standarti\u0161kai. Pirmosios trys kryptys i\u0161 esm\u0117s atitinka faktin\u0119 migracijos pad\u0117t\u012f. Skirtumas tik tas, kad norin\u010di\u0173j\u0173 emigruoti \u012f \u0160iaur\u0117s Europ\u0105 yra daugiau nei i\u0161 ties\u0173 emigruoja. Tuo tarpu vien \u012f Anglij\u0105 pernai emigravo 45 proc. vis\u0173 migrant\u0173. Vakar\u0173 Europa \u017emon\u0117ms tarsi jau ne tokia patraukli, bet \u012f j\u0105 emigruoti vis dar yra papras\u010diau nei \u012f Norvegij\u0105. Taigi \u017emoni\u0173 norai, ai\u0161ku, srautus \u0161iek tiek veikia, bet ne taip stipriai, kaip atrodyt\u0173. Pavyzd\u017eiui, a\u0161 dabar nenoriu niekur emigruoti, bet jei man\u0119s paklaust\u0173, kur nor\u0117\u010diau, grei\u010diausiai pamin\u0117\u010diau Norvegij\u0105, o ne Anglij\u0105, nes gird\u0117jau, kad ten didesn\u0117s algos, geresnis socialinis draudimas ir pan. Ta\u010diau kai jau tenka rinktis i\u0161 reali\u0173 s\u0105lyg\u0173 ir pasi\u016blym\u0173, pirmauja Anglija\u201c, – svarst\u0117 A. Sipavi\u010dien\u0117. <\/font> <\/strong> Did\u0117jantys gr\u012f\u017etan\u010di\u0173j\u0173 srautai \u2013 grei\u010diausiai mitas <\/strong> Paklausta, kuria kryptimi gali vystytis tolesn\u0117s emigracijos tendencijos, pa\u0161nekov\u0117 teig\u0117, kad Lietuvoje prognozuoti vis sunkiau. \u201eKa\u017ekada man\u0117me, kad daugiau \u017emoni\u0173 emigruoti jau negali, ta\u010diau skai\u010diai vis did\u0117jo. Jie labai \u0161oktel\u0117jo, kai pasikeit\u0117 privalomojo sveikatos draudimo tvarka. 2010 m. i\u0161vykim\u0105 deklaravo apie 83 t\u016bkst., pernai \u2013 apie 54 t\u016bkst. Jei po tiek \u017emoni\u0173 kasmet i\u0161va\u017eiuot\u0173, Lietuvos greitai nelikt\u0173. \u0160ie skai\u010diai yra nereal\u016bs, jie akivaizd\u017eiai susij\u0119 su privalomojo sveikatos draudimo deklaravimu. Ta\u010diau abejoni\u0173 kelia ir tris kartus i\u0161augusi gr\u012f\u017etamoji migracija. Negali b\u016bti, kad pernai gr\u012f\u017eo 15 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. A\u0161 \u0161iuos skai\u010dius taip pat nura\u0161y\u010diau deklaravimui. Gali b\u016bti, kad \u017emon\u0117s v\u0117l prisideklaruoja Lietuvoje, nes nori \u010dia gydytis, jiems pigiau. Taigi nauja sveikatos draudimo tvarka sujauk\u0117 vis\u0105 migracijos statistik\u0105\u201c, – \u012fsitikinusi A. Sipavi\u010dien\u0117. Visgi tik\u0117tis, kad emigracija suma\u017e\u0117s, pa\u0161nekov\u0117s manymu, sunku. Vienintelis dalykas, kurio nor\u0117t\u0173si tik\u0117tis, kad i\u0161 ties\u0173 prad\u0117s did\u0117ti gr\u012f\u017etamoji migracija \u2013 \u017emon\u0117s prad\u0117s gr\u012f\u017eti, ta\u010diau dar ne artimiausiu metu. \u201eYra tam tikra grup\u0117 \u017emoni\u0173 kurie gr\u012f\u017eo, jiems \u010dia labai sekasi ir jie pasakoja apie tai istorijas, kalba, kaip Lietuvoje gerai, kiek daug \u010dia galimybi\u0173. Pasiklausius j\u0173 atrodo, kad visi tuoj sub\u0117gs atgal, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 toki\u0173, kuriems taip s\u0117kmingai susiklost\u0117 gyvenimas, yra tik vienas i\u0161 100. A\u0161 kol kas nematau s\u0105lyg\u0173 did\u0117ti gr\u012f\u017etamajai migracijai\u201c, – teig\u0117 mokslinink\u0117. I\u0161 Lietuvos \u017emones gena nusivylimas ir nereikalingumo jausmas <\/strong> Vilniaus psichoterapijos ir psichoanaliz\u0117s centro psicholog\u0117s Daivos Bal\u010di\u016bnien\u0117s manymu, \u017emoni\u0173 galvose kylan\u010dios mintys apie emigracij\u0105 yra susijusios su bendra nusivylimo nuotaika m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je. \u201eNe\u017emoni\u0161kai daug nusivylimo, nes egzistuoja did\u017eiulis atotr\u016bkis tarp keli\u0173 procent\u0173 \u017emoni\u0173, kurie gyvena gerai, ir vis\u0173 likusi\u0173j\u0173. Kai mes girdime, kad situacija ger\u0117ja, bet to nejau\u010diame, nebe\u017einome, kuo tik\u0117ti, kuo pasitik\u0117ti, \u012f k\u0105 kreiptis, jei yra blogai. \u201eEt, i\u0161va\u017eiuosiu\u201c, – tuomet sako \u017emogus, nes girdi daug istorij\u0173, kaip \u017emon\u0117s \u201eten\u201c yra gerbiami, vertinami, gali i\u0161gyventi i\u0161 to, k\u0105 u\u017esidirba. Kitas klausimas, kaip b\u016bna i\u0161 ties\u0173, bet visgi pirmasis motyvas emigruoti susij\u0119s su nereikalingumo jausmu\u201c, – svarst\u0117 pa\u0161nekov\u0117. Anot psicholog\u0117s, \u017emon\u0117s da\u017enai neturi ai\u0161kios nuovokos, nei kas es\u0105, nei k\u0105 darantys, tod\u0117l neretai susitelkia ties tikslu u\u017esidirbti ir \u201enormaliai gyventi\u201c, o \u0161iuo metu vyrauja nuostata, kad lengviausia tai padaryti u\u017esienyje. D. Bal\u010di\u016bnien\u0117s manymu, emigracija pati savaime n\u0117ra visai neigiamas rei\u0161kinys. \u017dmogus pamato pasaulio, kad kiti \u017emon\u0117s gali ir kitaip gyventi, ne tik taip, kaip jo kaime, u\u017esidirba pinig\u0173, pramoksta kalb\u0173. Tokie \u017emon\u0117s gali gr\u012f\u017eti ir jaustis pilnaver\u010diais pilie\u010diais Lietuvoje. Ta\u010diau kad jie gr\u012f\u017et\u0173, \u0161alyje visgi turi b\u016bti u\u017etikrintas oraus pragyvenimo lygis. Jei \u017emon\u0117s ir toliau nematys jokios perspektyvos, tik gird\u0117s, kad mokes\u010diai bus didinami, \u0161iluma brangs, automobiliai ir nekilnojamas turtas bus apmokestinti, visuomen\u0117 vis labiau grims \u012f depresij\u0105, kuri m\u016bs\u0173 tautai es\u0105 ir taip b\u016bdinga. Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 bir\u017eelio 15-22 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. <\/em> Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose. <\/em> Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc.<\/em> Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/strong><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

  5,9 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6854","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6854","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6854"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6854\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6854"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6854"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6854"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}