{"id":6852,"date":"2012-08-09T00:00:00","date_gmt":"2012-08-08T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/isaugus-maisto-ir-paslaugu-kainoms-gyventojai-ima-mazinti-savo-islaidas\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:53","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:53","slug":"isaugus-maisto-ir-paslaugu-kainoms-gyventojai-ima-mazinti-savo-islaidas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/isaugus-maisto-ir-paslaugu-kainoms-gyventojai-ima-mazinti-savo-islaidas\/","title":{"rendered":"I\u0161augus maisto ir paslaug\u0173 kainoms gyventojai ima ma\u017einti savo i\u0161laidas."},"content":{"rendered":"

I\u0161augus maisto ir paslaug\u0173 kainoms gyventojai ima ma\u017einti savo i\u0161laidas. Pirmiausiai \u017emon\u0117s i\u0161leid\u017eia ma\u017eiau drabu\u017eiams, avalynei, maistui ir g\u0117rimams, vaik\u0173 ir savo prie\u017ei\u016brai, pavyzd\u017eiui, kirpykloms, ir tik tuomet ima karpyti i\u0161laidas automobiliams, rodo reprezentatyvi DELFI u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173” atlikta apklausa. Ekonomistai teigia, jog i\u0161laidas automobiliui suma\u017einti ne taip paprasta, jei nori juo toliau va\u017ein\u0117ti. <\/strong> \u201eDabar, matyt, i\u0161laid\u0173 transportui ma\u017einimas gyventojams yra ma\u017eiau patrauklus d\u0117l to, kad automobiliui n\u0117ra alternatyvos. Ai\u0161ku, \u017emon\u0117s naudojasi dvira\u010diais, pavyzd\u017eiui, ma\u017euose miesteliuose, bet didmies\u010diuose tai yra nepatogu, nesaugu ir nejauku. Gyventojams atvykti i\u0161 kito miesto vie\u0161uoju transportu yra nepatogu, o tarkime, \u012f Trakus i\u0161 Vilniaus vakare apskritai gr\u012f\u017eti n\u0117ra kaip, jeigu darbas prekybos centre baigiasi 22 val. K\u0105 jau kalb\u0117ti apie ma\u017eesnius miestelius ar kaimus \u2013 va\u017eiuoja vienas ar du autobusai \u012f rajono centr\u0105. Tad Lietuvoje klostosi pana\u0161i situacija kaip JAV \u2013 be automobilio negali gyventi ir tai n\u0117ra prabangos dalykas\u201c, – mano socialin\u0117s politikos ekspertas profesorius Romas Lazutka. Pasak mokslininko, anks\u010diau j\u012f stebino Lietuvos gyventoj\u0173 turimi automobili\u0173 kiekiai ir \u0161i\u0105 tendencij\u0105 jis buvo link\u0119s sieti su sovietme\u010dio palikimu, ta\u010diau dabar tiek automobili\u0173 kiekius, tiek i\u0161laidas jiems, jis sieja su prastu vie\u0161uoju transportu. \u201ePo sovietme\u010dio \u017emon\u0117s buvo labai i\u0161siilg\u0119 automobili\u0173, nes reik\u0117davo laukti vadinam\u0173j\u0173 paskyr\u0173 jiems \u012fsigyti – i\u0161 \u010dia susiformavo tas automobili\u0173 alkis, bet dabar, kai jau pra\u0117jo tiek laiko, \u0161i\u0105 tendencij\u0105 i\u0161 dalies lemia vie\u0161asis transportas \u2013 jis yra prastas, nepatogus, o dar ir brangus\u201c, – d\u0117sto R. Lazutka. Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 bir\u017eelio 15-22 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105, kurios metu respondentai gal\u0117jo pasirinkti daugiau nei vien\u0105 atsakym\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173, i\u0161 viso buvo apklausti 1,008 t\u016bkst. respondent\u0173, rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc. Kaip taupote i\u0161augus maisto ir paslaug\u0173 kainoms? (proc.) <\/strong> Ma\u017eesn\u0117s i\u0161laidos sau \u2013 nat\u016bralios <\/strong> Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas Teodoras Medaiskis mano, kad nieko keista, jog gyventojai savo i\u0161laidas pirmiausiai ma\u017eina ne nuo automobilio. \u201eManau, kad taupymo prioritet\u0173 i\u0161d\u0117styme nieko netik\u0117ta \u2013 lengviausia taupyti neperkant nauj\u0173 drabu\u017ei\u0173 ar bat\u0173, kai dar ne visi blogi ir seni, arba atsisakant nepigiai kainuojan\u010di\u0173 pramog\u0173. Galima maitintis pigesniais produktais. O i\u0161laid\u0173 automobiliui taip lengvai nesuma\u017einsi, jei nenori jo atsisakyti i\u0161 viso \u2013 degalai brangsta, o be serviso paslaug\u0173 jis neva\u017eiuos visai\u201c, – d\u0117sto T. Medaiskis. Jis primena, kad \u201eEurostato\u201c duomenys rodo, jog Lietuvos gyventojai yra priversti taupyti: jei 2010 m. skurdo rizika buvo aktuali 20,2 proc. \u0161alies gyventoj\u0173, \u017eemiau skurdo ir socialin\u0117s atskirties ribos gyveno 33,4 proc. 2009 m. \u0161ie rodikliai buvo atitinkamai 20,6 ir 29,5 proc. \u201eVadinasi, \u0161iek tiek ma\u017eiau skurstame pajam\u0173 po\u017ei\u016briu, bet vis d\u0117lto esame priversti kur kas labiau save riboti vartodami tai, kad b\u016btiniausia. Apklausa patvirtina t\u0105 statistikos ap\u010diuopt\u0105 tendencij\u0105. Manau, kad viena i\u0161 rim\u010diausi\u0173 to prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 vadinamas energetinis skurdas, apie kur\u012f Lietuvoje kalbama ai\u0161kiai per ma\u017eai. Kai kuri\u0173 tyrin\u0117toj\u0173 nuomone, energetine prasme skurstan\u010diu laikytinas nam\u0173 \u016bkis, jei energijai apmok\u0117ti i\u0161leid\u017eia daugiau kaip 10 proc. savo pajam\u0173. Tokiu atveju did\u017eioji dauguma Lietuvos nam\u0173 \u016bki\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti pripa\u017einti energeti\u0161kai skurstan\u010diais. I\u0161 \u010dia ir b\u016btinyb\u0117 riboti kitus savo poreikius, tod\u0117l neb\u0117ra mokios paklausos smulkaus ir vidutinio verslo si\u016blomoms prek\u0117ms bei paslaugoms, toks verslas merdi, ir taip u\u017esikuria u\u017eburtas ratas\u201c, – pastebi T. Medaiskis. Tyrimo rezultatai rodo, jog taupydamos pramogoms, aprangai ir avalynei, alkoholiniams g\u0117rimams ma\u017eiau i\u0161leisti linkusios moterys, vidutini\u0173 pajam\u0173, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Vyrai, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 gyventojai da\u017eniau nurodo, kad d\u0117l kylan\u010di\u0173 kain\u0173 nejau\u010diantys b\u016btinyb\u0117s sav\u0119s papildomai riboti. \u017dmon\u0117s taupo tam, kam daugiausiai i\u0161leid\u017eia <\/strong> Anot R. Lazutkos, \u0161i apklausa rodo ne tik tai, kas \u017emon\u0117ms yra svarbiausia, bet ir tai, kur jie tikisi daugiausiai sutaupyti. \u201eReik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad i\u0161laidos ry\u0161i\u0173 priemon\u0117ms u\u017eima nedidel\u0119 dal\u012f, tad \u017emon\u0117ms taupymas \u0161ioje srityje gali b\u016bti neaktualus \u2013 gyventojas skai\u010diuoja, jog jei nepaskambins papildom\u0105 kart\u0105, daug nesutaupys. Ta\u010diau, kai pradeda rinktis pigesn\u012f maist\u0105, kadangi j\u012f perka da\u017enai, tod\u0117l ir daugiau sutaupo\u201c, – sako R. Lazutka. Be to, anot specialisto, gyventojams yra svarbus socializacijos ir bendravimo su \u017emon\u0117mis poreikis. \u201eLengviausia yra taupyti drabu\u017eiams, avalynei ir pramogoms. Ai\u0161ku, kai \u0161ios i\u0161laidos suma\u017e\u0117ja, nerei\u0161kia, kad \u017emon\u0117s nuogi vaik\u0161to, bet gal jie perka pigesnius r\u016bbus ar i\u0161 d\u0117v\u0117t\u0173 drabu\u017ei\u0173 parduotuvi\u0173 ir pagal i\u0161laidas matosi, kad jie i\u0161leid\u017eia ma\u017eiau. Tas pats ir su maistu, perkant j\u012f galima ka\u017ekiek taupyti, bet ne tiems, kuri\u0173 pajamos ma\u017eos, nes jie ir taip perka pigiausius produktus\u201c, – skai\u010diuoja R. Lazutka. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<\/em> Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA! <\/font><\/strong> I\u0161augus maisto ir paslaug\u0173 kainoms gyventojai ima ma\u017einti savo i\u0161laidas. Pirmiausiai \u017emon\u0117s i\u0161leid\u017eia ma\u017eiau drabu\u017eiams, avalynei, maistui ir g\u0117rimams, vaik\u0173 ir savo prie\u017ei\u016brai, pavyzd\u017eiui, kirpykloms, ir tik tuomet ima karpyti i\u0161laidas automobiliams, rodo reprezentatyvi DELFI u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173” atlikta apklausa. Ekonomistai teigia, jog i\u0161laidas automobiliui suma\u017einti ne taip paprasta, jei nori juo toliau va\u017ein\u0117ti. <\/strong> \u201eDabar, matyt, i\u0161laid\u0173 transportui ma\u017einimas gyventojams yra ma\u017eiau patrauklus d\u0117l to, kad automobiliui n\u0117ra alternatyvos. Ai\u0161ku, \u017emon\u0117s naudojasi dvira\u010diais, pavyzd\u017eiui, ma\u017euose miesteliuose, bet didmies\u010diuose tai yra nepatogu, nesaugu ir nejauku. Gyventojams atvykti i\u0161 kito miesto vie\u0161uoju transportu yra nepatogu, o tarkime, \u012f Trakus i\u0161 Vilniaus vakare apskritai gr\u012f\u017eti n\u0117ra kaip, jeigu darbas prekybos centre baigiasi 22 val. K\u0105 jau kalb\u0117ti apie ma\u017eesnius miestelius ar kaimus \u2013 va\u017eiuoja vienas ar du autobusai \u012f rajono centr\u0105. Tad Lietuvoje klostosi pana\u0161i situacija kaip JAV \u2013 be automobilio negali gyventi ir tai n\u0117ra prabangos dalykas\u201c, – mano socialin\u0117s politikos ekspertas profesorius Romas Lazutka. Pasak mokslininko, anks\u010diau j\u012f stebino Lietuvos gyventoj\u0173 turimi automobili\u0173 kiekiai ir \u0161i\u0105 tendencij\u0105 jis buvo link\u0119s sieti su sovietme\u010dio palikimu, ta\u010diau dabar tiek automobili\u0173 kiekius, tiek i\u0161laidas jiems, jis sieja su prastu vie\u0161uoju transportu. \u201ePo sovietme\u010dio \u017emon\u0117s buvo labai i\u0161siilg\u0119 automobili\u0173, nes reik\u0117davo laukti vadinam\u0173j\u0173 paskyr\u0173 jiems \u012fsigyti – i\u0161 \u010dia susiformavo tas automobili\u0173 alkis, bet dabar, kai jau pra\u0117jo tiek laiko, \u0161i\u0105 tendencij\u0105 i\u0161 dalies lemia vie\u0161asis transportas \u2013 jis yra prastas, nepatogus, o dar ir brangus\u201c, – d\u0117sto R. Lazutka. Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 bir\u017eelio 15-22 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105, kurios metu respondentai gal\u0117jo pasirinkti daugiau nei vien\u0105 atsakym\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173, i\u0161 viso buvo apklausti 1,008 t\u016bkst. respondent\u0173, rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc. Kaip taupote i\u0161augus maisto ir paslaug\u0173 kainoms? (proc.) <\/strong> Ma\u017eesn\u0117s i\u0161laidos sau \u2013 nat\u016bralios <\/strong> Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas Teodoras Medaiskis mano, kad nieko keista, jog gyventojai savo i\u0161laidas pirmiausiai ma\u017eina ne nuo automobilio. \u201eManau, kad taupymo prioritet\u0173 i\u0161d\u0117styme nieko netik\u0117ta \u2013 lengviausia taupyti neperkant nauj\u0173 drabu\u017ei\u0173 ar bat\u0173, kai dar ne visi blogi ir seni, arba atsisakant nepigiai kainuojan\u010di\u0173 pramog\u0173. Galima maitintis pigesniais produktais. O i\u0161laid\u0173 automobiliui taip lengvai nesuma\u017einsi, jei nenori jo atsisakyti i\u0161 viso \u2013 degalai brangsta, o be serviso paslaug\u0173 jis neva\u017eiuos visai\u201c, – d\u0117sto T. Medaiskis. Jis primena, kad \u201eEurostato\u201c duomenys rodo, jog Lietuvos gyventojai yra priversti taupyti: jei 2010 m. skurdo rizika buvo aktuali 20,2 proc. \u0161alies gyventoj\u0173, \u017eemiau skurdo ir socialin\u0117s atskirties ribos gyveno 33,4 proc. 2009 m. \u0161ie rodikliai buvo atitinkamai 20,6 ir 29,5 proc. \u201eVadinasi, \u0161iek tiek ma\u017eiau skurstame pajam\u0173 po\u017ei\u016briu, bet vis d\u0117lto esame priversti kur kas labiau save riboti vartodami tai, kad b\u016btiniausia. Apklausa patvirtina t\u0105 statistikos ap\u010diuopt\u0105 tendencij\u0105. Manau, kad viena i\u0161 rim\u010diausi\u0173 to prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 vadinamas energetinis skurdas, apie kur\u012f Lietuvoje kalbama ai\u0161kiai per ma\u017eai. Kai kuri\u0173 tyrin\u0117toj\u0173 nuomone, energetine prasme skurstan\u010diu laikytinas nam\u0173 \u016bkis, jei energijai apmok\u0117ti i\u0161leid\u017eia daugiau kaip 10 proc. savo pajam\u0173. Tokiu atveju did\u017eioji dauguma Lietuvos nam\u0173 \u016bki\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti pripa\u017einti energeti\u0161kai skurstan\u010diais. I\u0161 \u010dia ir b\u016btinyb\u0117 riboti kitus savo poreikius, tod\u0117l neb\u0117ra mokios paklausos smulkaus ir vidutinio verslo si\u016blomoms prek\u0117ms bei paslaugoms, toks verslas merdi, ir taip u\u017esikuria u\u017eburtas ratas\u201c, – pastebi T. Medaiskis. Tyrimo rezultatai rodo, jog taupydamos pramogoms, aprangai ir avalynei, alkoholiniams g\u0117rimams ma\u017eiau i\u0161leisti linkusios moterys, vidutini\u0173 pajam\u0173, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Vyrai, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 gyventojai da\u017eniau nurodo, kad d\u0117l kylan\u010di\u0173 kain\u0173 nejau\u010diantys b\u016btinyb\u0117s sav\u0119s papildomai riboti. \u017dmon\u0117s taupo tam, kam daugiausiai i\u0161leid\u017eia <\/strong> Anot R. Lazutkos, \u0161i apklausa rodo ne tik tai, kas \u017emon\u0117ms yra svarbiausia, bet ir tai, kur jie tikisi daugiausiai sutaupyti. \u201eReik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad i\u0161laidos ry\u0161i\u0173 priemon\u0117ms u\u017eima nedidel\u0119 dal\u012f, tad \u017emon\u0117ms taupymas \u0161ioje srityje gali b\u016bti neaktualus \u2013 gyventojas skai\u010diuoja, jog jei nepaskambins papildom\u0105 kart\u0105, daug nesutaupys. Ta\u010diau, kai pradeda rinktis pigesn\u012f maist\u0105, kadangi j\u012f perka da\u017enai, tod\u0117l ir daugiau sutaupo\u201c, – sako R. Lazutka. Be to, anot specialisto, gyventojams yra svarbus socializacijos ir bendravimo su \u017emon\u0117mis poreikis. \u201eLengviausia yra taupyti drabu\u017eiams, avalynei ir pramogoms. Ai\u0161ku, kai \u0161ios i\u0161laidos suma\u017e\u0117ja, nerei\u0161kia, kad \u017emon\u0117s nuogi vaik\u0161to, bet gal jie perka pigesnius r\u016bbus ar i\u0161 d\u0117v\u0117t\u0173 drabu\u017ei\u0173 parduotuvi\u0173 ir pagal i\u0161laidas matosi, kad jie i\u0161leid\u017eia ma\u017eiau. Tas pats ir su maistu, perkant j\u012f galima ka\u017ekiek taupyti, bet ne tiems, kuri\u0173 pajamos ma\u017eos, nes jie ir taip perka pigiausius produktus\u201c, – skai\u010diuoja R. Lazutka. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 75 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.<\/em> Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA! <\/font><\/strong><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

I\u0161augus maisto ir paslaug\u0173 kainoms gyventojai ima ma\u017einti savo i\u0161laidas.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6852","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6852","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6852"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6852\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6852"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6852"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6852"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}