{"id":6649,"date":"2014-08-28T00:00:00","date_gmt":"2014-08-27T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/euras-skatins-gyventojus-dazniau-atsiskaityti-kortele\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:44","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:44","slug":"euras-skatins-gyventojus-dazniau-atsiskaityti-kortele","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/euras-skatins-gyventojus-dazniau-atsiskaityti-kortele\/","title":{"rendered":"Euras skatins gyventojus da\u017eniau atsiskaityti kortele"},"content":{"rendered":"<p><font color=\"#808080\"><b class=\"lft\">2014-08-28<\/b>&nbsp;<\/font> &nbsp; Vienas did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 eurui besirengiantiems Lietuvos prekybininkams<br \/>\nyra pasiruo\u0161ti dviej\u0173 valiut\u0173 \u2013 lit\u0173 ir eur\u0173 \u2013 cirkuliavimo<br \/>\nlaikotarpiui sausio m\u0117nes\u012f. Dvi pirm\u0105sias sausio m\u0117nesio savaites<br \/>\npirk\u0117jai gal\u0117s atsiskaityti ir litais, ir eurais, o gr\u0105\u017ea tur\u0117s b\u016bti<br \/>\natiduodama vien eurais. \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktos apklausos<br \/>\nduomenimis, tre\u010ddalis apklaust\u0173 \u012fmoni\u0173 mano, kad i\u0161augs klient\u0173 poreikis<br \/>\natsiskaityti negrynaisiais pinigais. Liepos m\u0117nes\u012f atlikta Lietuvoje veikian\u010di\u0173 prekybos ir paslaug\u0173 \u012fmoni\u0173<br \/>\napklausa parod\u0117, kad 36 proc. apklaust\u0173 \u012fmoni\u0173 mano, kad euras padidins<br \/>\natsiskaitymo mok\u0117jimo kortele apimtis. Pana\u0161i dalis \u012fmoni\u0173 (33 proc.)<br \/>\naugimo nesitiki, 31 proc. nuomon\u0117s netur\u0117jo. \u0160i\u0105 vasar\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktos reprezentatyvios apklausos<br \/>\nduomenimis, gyventojai taip pat pripa\u017e\u012fsta, kad atsiskaityti banko<br \/>\nmok\u0117jimo kortele euro \u012fvedimo metu bus patogiau.Taip mano net 76 proc.<br \/>\n\u0161alies gyventoj\u0173. &nbsp; <b>Skaitytuvus planuoja \u012fsigyti 14 proc. \u012fmoni\u0173 <\/b> \u201eM\u016bs\u0173 koleg\u0173 latvi\u0173 patirtis rodo, kad atsiskaitymai euro \u012fvedimo metu<br \/>\nLatvijoje i\u0161augo 20 proc. Pana\u0161\u0173 augim\u0105, ko gero, matysime ir Lietuvoje.<br \/>\nSantaup\u0173 grynaisiais neturintys gyventojai ypa\u010d pereinamuoju<br \/>\nlaikotarpiu rinksis mok\u0117ti kortele, nes atsiskaityti be gryn\u0173j\u0173 bus<br \/>\npapras\u010diau, nereik\u0117s mintyse atlikin\u0117ti konvertavimo kalkuliacij\u0173 ir<br \/>\ntikrinti, ar atiduodama gr\u0105\u017ea yra teisinga\u201c, \u2013 pastebi \u201eSwedbank\u201c L\u0117\u0161\u0173<br \/>\nvaldymo pardavim\u0173 palaikymo departamento direktorius Deimantas<br \/>\nTrumpickas. Visgi verslo tyrimo duomenimis, tik 14 proc. prekybos ir paslaug\u0173<br \/>\n\u012fmoni\u0173, kuri\u0173 klientai dar negali atsiskaityti banko mok\u0117jimo kortele,<br \/>\nsvarsto galimyb\u0119 per artimiausius metus \u012fsigyti korteli\u0173 skaitytuvus.<br \/>\nGalimyb\u0119 savo klientams atsiskaityti mok\u0117jimo kortele \u0161iuo metu sudaro<br \/>\n63 proc. tyrime dalyvavusi\u0173 \u012fmoni\u0173, likusi dalis atsiskaitymus vykdo tik<br \/>\ngrynaisiais arba grynaisiais ir internetu. &nbsp; <b>Kortele \u2013 ir u\u017e ma\u017eos vert\u0117s pirkinius <\/b> Gyventoj\u0173 apklausos duomenis, \u0161iuo metu mok\u0117jimo kortel\u0117mis atsiskaito<br \/>\n64 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. Kortele visada, kai tik yra tokia galimyb\u0117,<br \/>\natsiskaito 13 proc. lietuvi\u0173. Dar tiek pat, 12 proc., kortele atsiskaito<br \/>\ntuomet, kai pirkinio vert\u0117 siekia ne ma\u017eiau kaip 10 lit\u0173. 16 proc.<br \/>\ngyventoj\u0173 kortel\u0119 i\u0161sitraukia, kai moka u\u017e ne ma\u017eiau kaip 50 lit\u0173<br \/>\nkainuojant\u012f pirkin\u012f. 5 proc. gyventoj\u0173 kortele pasinaudoja tik tais<br \/>\natvejais, jei mok\u0117tina suma perkopia 500 lit\u0173 rib\u0105. Da\u017eniausiai, kai tik \u012fmanoma, kortele susimoka 26-35 met\u0173 am\u017eiaus \u0161eimos<br \/>\nnesuk\u016br\u0119 did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 gyventojai, turintys auk\u0161t\u0105j\u012f arba nebaigt\u0105<br \/>\nauk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105. Daugiausia toki\u0173 gyventoj\u0173 gyvena Alytaus<br \/>\napskrityje \u2013 beveik 26 proc. apklaust\u0173j\u0173 atsak\u0117 visada atsiskaitantys<br \/>\nbanko kortele. Vilniaus apskrityje taip atsakiusi\u0173j\u0173 buvo 19 proc.,<br \/>\nKlaip\u0117dos \u2013 beveik 11 proc., Kauno \u2013 10 proc. gyventoj\u0173. Ma\u017eiausiai \u2013<br \/>\nTaurag\u0117s apskrityje. \u010cia kortele visur, kur tik yra galimyb\u0117, atsiskaito<br \/>\nvos 2 proc. gyventoj\u0173. &nbsp; <b>Verta mokytis i\u0161 kaimyn\u0173 <\/b> D. Trumpickas primena, kad gyventojai tur\u0117t\u0173 pasir\u016bpinti namuose<br \/>\nsukauptomis santaupomis nelaukdami met\u0173 pabaigos. \u201eKaip rodo Latvijos<br \/>\npatirtis, apdairiausiai elgsis tie gyventojai, kurie arba gerokai i\u0161<br \/>\nanksto i\u0161spr\u0119s turim\u0173 gryn\u0173j\u0173 keitimo klausim\u0105, \u012fne\u0161dami pinigus \u012f savo<br \/>\ns\u0105skaitas, arba palauks pereinamojo laikotarpio pabaigos, u\u017euot<br \/>\nl\u016bkuriav\u0119 bank\u0173 padaliniuose po kelias valandas\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia banko<br \/>\natstovas. Litus \u012f eurus gyventojai gal\u0117s be papildom\u0173 mokes\u010di\u0173<br \/>\ni\u0161sikeisti vis\u0105 2015-\u0173j\u0173 pusmet\u012f komercini\u0173 bank\u0173 padaliniuose, v\u0117liau \u2013<br \/>\nLietuvos banko kasose. &nbsp; <b>Suma\u017einti gryn\u0173j\u0173 kiek\u012f apyvartoje <\/b> \u201eSwedbank\u201c specialistas taip pat primena, kad verslo \u012fmon\u0117s jau dabar<br \/>\ntur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fvertinusios, kaip tvarkysis su didesniais gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173<br \/>\nkiekiais \u0161i\u0173 met\u0173 pabaigoje ir 2015 m. saus\u012f. \u201eLatvijoje gyventojai, nenor\u0117dami stov\u0117ti eil\u0117se bankuose, pereinamuoju<br \/>\nlaikotarpiu sen\u0105j\u0105 valiut\u0105 keit\u0117si ir prekybos vietose \u2013 u\u017e prekes<br \/>\natsiskaitydami latais, o gr\u0105\u017e\u0105 gaudami jau eurais. Tam tur\u0117t\u0173 ruo\u0161tis ir<br \/>\nLietuvos prekybininkai. I\u0161\u0161\u016bkis didesnis, kadangi Lietuvoje, palyginus<br \/>\nsu Estija ir Latvija, cirkuliuoja didesni gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 kiekiai. Tad<br \/>\nviena i\u0161 galimybi\u0173 prekybininkams \u2013 aktyviau skatinti savo pirk\u0117jus<br \/>\nnaudotis mok\u0117jimo kortel\u0117mis, o ten, kur tokios galimyb\u0117s n\u0117ra, j\u0105<br \/>\npasi\u016blyti\u201c, \u2013 apibendrino D. Trumpickas. Reprezentatyv\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu<br \/>\nvisuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko<br \/>\nbir\u017eelio 16\u201325 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1010 18-75 met\u0173 am\u017eiaus<br \/>\nrespondent\u0173 i\u0161 visos Lietuvos. \u0160alies \u012fmoni\u0173 tyrim\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko liepos<br \/>\n4\u201311 dienomis. Buvo apklaustos 207 \u0161alyje veikian\u010dios prekybos ir<br \/>\npaslaug\u0173 \u012fmon\u0117s. <font color=\"#808080\"><b class=\"lft\">2014-08-28<\/b>&nbsp;<\/font> &nbsp; Vienas did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 eurui besirengiantiems Lietuvos prekybininkams<br \/>\nyra pasiruo\u0161ti dviej\u0173 valiut\u0173 \u2013 lit\u0173 ir eur\u0173 \u2013 cirkuliavimo<br \/>\nlaikotarpiui sausio m\u0117nes\u012f. Dvi pirm\u0105sias sausio m\u0117nesio savaites<br \/>\npirk\u0117jai gal\u0117s atsiskaityti ir litais, ir eurais, o gr\u0105\u017ea tur\u0117s b\u016bti<br \/>\natiduodama vien eurais. \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktos apklausos<br \/>\nduomenimis, tre\u010ddalis apklaust\u0173 \u012fmoni\u0173 mano, kad i\u0161augs klient\u0173 poreikis<br \/>\natsiskaityti negrynaisiais pinigais. Liepos m\u0117nes\u012f atlikta Lietuvoje veikian\u010di\u0173 prekybos ir paslaug\u0173 \u012fmoni\u0173<br \/>\napklausa parod\u0117, kad 36 proc. apklaust\u0173 \u012fmoni\u0173 mano, kad euras padidins<br \/>\natsiskaitymo mok\u0117jimo kortele apimtis. Pana\u0161i dalis \u012fmoni\u0173 (33 proc.)<br \/>\naugimo nesitiki, 31 proc. nuomon\u0117s netur\u0117jo. \u0160i\u0105 vasar\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktos reprezentatyvios apklausos<br \/>\nduomenimis, gyventojai taip pat pripa\u017e\u012fsta, kad atsiskaityti banko<br \/>\nmok\u0117jimo kortele euro \u012fvedimo metu bus patogiau.Taip mano net 76 proc.<br \/>\n\u0161alies gyventoj\u0173. &nbsp; <b>Skaitytuvus planuoja \u012fsigyti 14 proc. \u012fmoni\u0173 <\/b> \u201eM\u016bs\u0173 koleg\u0173 latvi\u0173 patirtis rodo, kad atsiskaitymai euro \u012fvedimo metu<br \/>\nLatvijoje i\u0161augo 20 proc. Pana\u0161\u0173 augim\u0105, ko gero, matysime ir Lietuvoje.<br \/>\nSantaup\u0173 grynaisiais neturintys gyventojai ypa\u010d pereinamuoju<br \/>\nlaikotarpiu rinksis mok\u0117ti kortele, nes atsiskaityti be gryn\u0173j\u0173 bus<br \/>\npapras\u010diau, nereik\u0117s mintyse atlikin\u0117ti konvertavimo kalkuliacij\u0173 ir<br \/>\ntikrinti, ar atiduodama gr\u0105\u017ea yra teisinga\u201c, \u2013 pastebi \u201eSwedbank\u201c L\u0117\u0161\u0173<br \/>\nvaldymo pardavim\u0173 palaikymo departamento direktorius Deimantas<br \/>\nTrumpickas. Visgi verslo tyrimo duomenimis, tik 14 proc. prekybos ir paslaug\u0173<br \/>\n\u012fmoni\u0173, kuri\u0173 klientai dar negali atsiskaityti banko mok\u0117jimo kortele,<br \/>\nsvarsto galimyb\u0119 per artimiausius metus \u012fsigyti korteli\u0173 skaitytuvus.<br \/>\nGalimyb\u0119 savo klientams atsiskaityti mok\u0117jimo kortele \u0161iuo metu sudaro<br \/>\n63 proc. tyrime dalyvavusi\u0173 \u012fmoni\u0173, likusi dalis atsiskaitymus vykdo tik<br \/>\ngrynaisiais arba grynaisiais ir internetu. &nbsp; <b>Kortele \u2013 ir u\u017e ma\u017eos vert\u0117s pirkinius <\/b> Gyventoj\u0173 apklausos duomenis, \u0161iuo metu mok\u0117jimo kortel\u0117mis atsiskaito<br \/>\n64 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. Kortele visada, kai tik yra tokia galimyb\u0117,<br \/>\natsiskaito 13 proc. lietuvi\u0173. Dar tiek pat, 12 proc., kortele atsiskaito<br \/>\ntuomet, kai pirkinio vert\u0117 siekia ne ma\u017eiau kaip 10 lit\u0173. 16 proc.<br \/>\ngyventoj\u0173 kortel\u0119 i\u0161sitraukia, kai moka u\u017e ne ma\u017eiau kaip 50 lit\u0173<br \/>\nkainuojant\u012f pirkin\u012f. 5 proc. gyventoj\u0173 kortele pasinaudoja tik tais<br \/>\natvejais, jei mok\u0117tina suma perkopia 500 lit\u0173 rib\u0105. Da\u017eniausiai, kai tik \u012fmanoma, kortele susimoka 26-35 met\u0173 am\u017eiaus \u0161eimos<br \/>\nnesuk\u016br\u0119 did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 gyventojai, turintys auk\u0161t\u0105j\u012f arba nebaigt\u0105<br \/>\nauk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105. Daugiausia toki\u0173 gyventoj\u0173 gyvena Alytaus<br \/>\napskrityje \u2013 beveik 26 proc. apklaust\u0173j\u0173 atsak\u0117 visada atsiskaitantys<br \/>\nbanko kortele. Vilniaus apskrityje taip atsakiusi\u0173j\u0173 buvo 19 proc.,<br \/>\nKlaip\u0117dos \u2013 beveik 11 proc., Kauno \u2013 10 proc. gyventoj\u0173. Ma\u017eiausiai \u2013<br \/>\nTaurag\u0117s apskrityje. \u010cia kortele visur, kur tik yra galimyb\u0117, atsiskaito<br \/>\nvos 2 proc. gyventoj\u0173. &nbsp; <b>Verta mokytis i\u0161 kaimyn\u0173 <\/b> D. Trumpickas primena, kad gyventojai tur\u0117t\u0173 pasir\u016bpinti namuose<br \/>\nsukauptomis santaupomis nelaukdami met\u0173 pabaigos. \u201eKaip rodo Latvijos<br \/>\npatirtis, apdairiausiai elgsis tie gyventojai, kurie arba gerokai i\u0161<br \/>\nanksto i\u0161spr\u0119s turim\u0173 gryn\u0173j\u0173 keitimo klausim\u0105, \u012fne\u0161dami pinigus \u012f savo<br \/>\ns\u0105skaitas, arba palauks pereinamojo laikotarpio pabaigos, u\u017euot<br \/>\nl\u016bkuriav\u0119 bank\u0173 padaliniuose po kelias valandas\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia banko<br \/>\natstovas. Litus \u012f eurus gyventojai gal\u0117s be papildom\u0173 mokes\u010di\u0173<br \/>\ni\u0161sikeisti vis\u0105 2015-\u0173j\u0173 pusmet\u012f komercini\u0173 bank\u0173 padaliniuose, v\u0117liau \u2013<br \/>\nLietuvos banko kasose. &nbsp; <b>Suma\u017einti gryn\u0173j\u0173 kiek\u012f apyvartoje <\/b> \u201eSwedbank\u201c specialistas taip pat primena, kad verslo \u012fmon\u0117s jau dabar<br \/>\ntur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fvertinusios, kaip tvarkysis su didesniais gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173<br \/>\nkiekiais \u0161i\u0173 met\u0173 pabaigoje ir 2015 m. saus\u012f. \u201eLatvijoje gyventojai, nenor\u0117dami stov\u0117ti eil\u0117se bankuose, pereinamuoju<br \/>\nlaikotarpiu sen\u0105j\u0105 valiut\u0105 keit\u0117si ir prekybos vietose \u2013 u\u017e prekes<br \/>\natsiskaitydami latais, o gr\u0105\u017e\u0105 gaudami jau eurais. Tam tur\u0117t\u0173 ruo\u0161tis ir<br \/>\nLietuvos prekybininkai. I\u0161\u0161\u016bkis didesnis, kadangi Lietuvoje, palyginus<br \/>\nsu Estija ir Latvija, cirkuliuoja didesni gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 kiekiai. Tad<br \/>\nviena i\u0161 galimybi\u0173 prekybininkams \u2013 aktyviau skatinti savo pirk\u0117jus<br \/>\nnaudotis mok\u0117jimo kortel\u0117mis, o ten, kur tokios galimyb\u0117s n\u0117ra, j\u0105<br \/>\npasi\u016blyti\u201c, \u2013 apibendrino D. Trumpickas. Reprezentatyv\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu<br \/>\nvisuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko<br \/>\nbir\u017eelio 16\u201325 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1010 18-75 met\u0173 am\u017eiaus<br \/>\nrespondent\u0173 i\u0161 visos Lietuvos. \u0160alies \u012fmoni\u0173 tyrim\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko liepos<br \/>\n4\u201311 dienomis. Buvo apklaustos 207 \u0161alyje veikian\u010dios prekybos ir<br \/>\npaslaug\u0173 \u012fmon\u0117s.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>2014-08-28&nbsp; &nbsp; Vienas did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 eurui besirengiantiems Lietuvos prekybininkams yra pasiruo\u0161ti dviej\u0173 valiut\u0173 \u2013 lit\u0173 ir eur\u0173 \u2013 cirkuliavimo laikotarpiui<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6649","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6649","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6649"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6649\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6649"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6649"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6649"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}