{"id":6638,"date":"2014-09-25T00:00:00","date_gmt":"2014-09-24T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/darbuotojai-net-susimoketu-uz-galimybe-sumazinti-itampa-darbe\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:44","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:44","slug":"darbuotojai-net-susimoketu-uz-galimybe-sumazinti-itampa-darbe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/darbuotojai-net-susimoketu-uz-galimybe-sumazinti-itampa-darbe\/","title":{"rendered":"Darbuotojai net susimok\u0117t\u0173 u\u017e galimyb\u0119 suma\u017einti \u012ftamp\u0105 darbe"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; Lietuvos gyventojai patiria gana didel\u012f psichologin\u012f stres\u0105<br \/>\ndarbe ir b\u016bt\u0173 link\u0119 net susimok\u0117ti pinigus u\u017e draudim\u0105 nuo per didelio<br \/>\nemocinio kr\u016bvio. Net 16 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 \u012fsigyt\u0173 draudim\u0105 nuo<br \/>\n\u012ftampos darbe ir vadov\u0173 bei koleg\u0173 nuotaik\u0173 kaitos. Toki\u0105 tendencij\u0105 atskleid\u0117 \u201ePZU Lietuva\u201c u\u017esakymu atlikta visuomen\u0117s<br \/>\nnuomon\u0117s apklausa, atlikta bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c. Apklausoje buvo<br \/>\nsiekiama i\u0161siai\u0161kinti, koki\u0173 netradicini\u0173 draudimo r\u016b\u0161i\u0173 Lietuvos<br \/>\ngyventojai b\u016bt\u0173 link\u0119 papildomai \u012fsigyti. \u201eMus kiek nustebino toks didelis \u017emoni\u0173, ken\u010dian\u010di\u0173 nuo \u012ftampos<br \/>\ndarbe, skai\u010dius. 16 proc. apklaust\u0173j\u0173 sutikt\u0173 net sumok\u0117ti u\u017e galimyb\u0119<br \/>\n\u012ftamp\u0105 suma\u017einti ar bent jau gauti u\u017e tai pinigin\u0119 kompensacij\u0105. Kol kas<br \/>\ntokios draudimo r\u016b\u0161ies Lietuvoje n\u0117ra, ta\u010diau apklausa rodo apie tam<br \/>\ntikras problemas, egzistuojan\u010dias m\u016bs\u0173 \u012fmoni\u0173 kult\u016broje \u2013 \u017emon\u0117s darbe<br \/>\npatiria stres\u0105 ir ken\u010dia nuo koleg\u0173 ar vadov\u0173 nuotaik\u0173 kaitos, kuri daro<br \/>\n\u012ftak\u0105 bendrai atmosferai\u201c, &#8211; teigia \u201ePZU Lietuva\u201c Standartini\u0173 rizik\u0173<br \/>\nskyriaus vadov\u0117 Gitana Beinorien\u0117. Pasak jos, stresas darbe \u017emon\u0117ms yra kur kas didesn\u0117 problema nei<br \/>\nblogas oras per atostogas ar net nei\u0161tikimyb\u0117 \u0161eimoje \u2013 16 proc.<br \/>\napklaust\u0173j\u0173 draust\u0173si nuo emocin\u0117s \u012ftampos, po 10 proc. gyventoj\u0173<br \/>\ndraust\u0173si nuo blogo oro per \u0161ventes ar atostogas bei nuo nei\u0161tikimyb\u0117s. Verslo \u012fmones konsultuojanti psicholog\u0117 Kristina Matijo\u0161aitien\u0117 sako,<br \/>\nkad Lietuvos verslo \u012fmon\u0117s ir valstyb\u0117s institucijos psichologinei<br \/>\natmosferai darbe skiria labai nedaug d\u0117mesio. Da\u017eniau u\u017esienio kapitalo<br \/>\nbendrov\u0117s stebi psichologin\u0119 situacij\u0105 ir imasi priemoni\u0173 galimai<br \/>\n\u012ftampai darbe minimizuoti, darbuotoj\u0173 santykiams reguliuoti, gal\u0173 gale \u2013<br \/>\npa\u010di\u0173 vadov\u0173 santykiams su darbuotojais steb\u0117ti. \u201eI\u0161 ties\u0173 Lietuvos verslas dar tik pradeda suprasti, kad emocin\u0117<br \/>\natmosfera darbe, santykiai su vadovu turi did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 darbuotoj\u0173<br \/>\nefektyvumui. Tenka matyti daug situacij\u0173, kai sprendimai \u012fmon\u0117je<br \/>\npriimami pagal vadov\u0173 nuotaik\u0105. Darbuotojams tai yra didelis<br \/>\npsichologinis kr\u016bvis, nuo kurio greitai pavargstama. Dar blogesn\u0117<br \/>\nsituacija yra darbuotoj\u0173 \u017eeminimas, intrigos tarp koleg\u0173 ir t.t. Deja,<br \/>\ntai klesti ir verslo, ir valstybin\u0117se institucijose, kur ypa\u010d paisoma<br \/>\nhierarchijos. Tenka pripa\u017einti, kad Lietuvoje \u012fmon\u0117s gal\u0117t\u0173 dirbti daug<br \/>\nefektyviau ir sukurti didesn\u0119 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119, jeigu darbuotojai<br \/>\njaust\u0173si emoci\u0161kai saug\u016bs. Vadovai \u0161iuo metu vis didesn\u012f d\u0117mes\u012f skiria<br \/>\nir emocini\u0173 kompetencij\u0173 ugdymui\u201c, &#8211; teigia psicholog\u0117. Draudimo rizikos valdymo ekspert\u0117 G. Beinorien\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f<br \/>\ntyrime i\u0161ry\u0161k\u0117jusi\u0105 tendencij\u0105, kad daugiausiai \u012ftampos patiria<br \/>\nauk\u0161\u010diausio lygio vadovai ir smulkieji verslininkai &#8211; daugiau nei<br \/>\npenktadalis j\u0173 draust\u0173si nuo emocinio streso. Psicholog\u0117 Kristina Matijo\u0161aitien\u0117 toki\u0105 tendencij\u0105 vadina gana<br \/>\nd\u0117sninga, nes vadovams ir verslo savininkams tenka did\u017eiausia atsakomyb\u0117<br \/>\nu\u017e versl\u0105, \u012fmon\u0119, darbuotojus ir rezultatus. Auk\u0161tos pareigos ir<br \/>\ndidesn\u0117 atsakomyb\u0117s na\u0161ta nei\u0161vengiamai padidina ir tenkant\u012f<br \/>\npsichologin\u012f kr\u016bv\u012f. Savo ruo\u017etu \u201ePZU Lietuva\u201c Standartini\u0173 rizik\u0173 skyriaus vadov\u0117 Gitana<br \/>\nBeinorien\u0117 pastebi, kad Lietuvoje verslo \u012fmon\u0117s vis da\u017eniau renkasi<br \/>\ndarbuotoj\u0173 sveikatos draudimo paslaug\u0105, suteikian\u010di\u0105 galimyb\u0119<br \/>\ndarbuotojams emoci\u0161kai pails\u0117ti sportuojant, lankant basein\u0105, u\u017esisakant<br \/>\nsveikatinimo paslaug\u0173. Aktyvus laisvalaikis, sveikatai naudingos<br \/>\nproced\u016bros leid\u017eia darbuotojams i\u0161saugoti ir emocin\u0119 sveikat\u0105. &nbsp; Lietuvos gyventojai patiria gana didel\u012f psichologin\u012f stres\u0105<br \/>\ndarbe ir b\u016bt\u0173 link\u0119 net susimok\u0117ti pinigus u\u017e draudim\u0105 nuo per didelio<br \/>\nemocinio kr\u016bvio. Net 16 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 \u012fsigyt\u0173 draudim\u0105 nuo<br \/>\n\u012ftampos darbe ir vadov\u0173 bei koleg\u0173 nuotaik\u0173 kaitos. Toki\u0105 tendencij\u0105 atskleid\u0117 \u201ePZU Lietuva\u201c u\u017esakymu atlikta visuomen\u0117s<br \/>\nnuomon\u0117s apklausa, atlikta bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c. Apklausoje buvo<br \/>\nsiekiama i\u0161siai\u0161kinti, koki\u0173 netradicini\u0173 draudimo r\u016b\u0161i\u0173 Lietuvos<br \/>\ngyventojai b\u016bt\u0173 link\u0119 papildomai \u012fsigyti. \u201eMus kiek nustebino toks didelis \u017emoni\u0173, ken\u010dian\u010di\u0173 nuo \u012ftampos<br \/>\ndarbe, skai\u010dius. 16 proc. apklaust\u0173j\u0173 sutikt\u0173 net sumok\u0117ti u\u017e galimyb\u0119<br \/>\n\u012ftamp\u0105 suma\u017einti ar bent jau gauti u\u017e tai pinigin\u0119 kompensacij\u0105. Kol kas<br \/>\ntokios draudimo r\u016b\u0161ies Lietuvoje n\u0117ra, ta\u010diau apklausa rodo apie tam<br \/>\ntikras problemas, egzistuojan\u010dias m\u016bs\u0173 \u012fmoni\u0173 kult\u016broje \u2013 \u017emon\u0117s darbe<br \/>\npatiria stres\u0105 ir ken\u010dia nuo koleg\u0173 ar vadov\u0173 nuotaik\u0173 kaitos, kuri daro<br \/>\n\u012ftak\u0105 bendrai atmosferai\u201c, &#8211; teigia \u201ePZU Lietuva\u201c Standartini\u0173 rizik\u0173<br \/>\nskyriaus vadov\u0117 Gitana Beinorien\u0117. Pasak jos, stresas darbe \u017emon\u0117ms yra kur kas didesn\u0117 problema nei<br \/>\nblogas oras per atostogas ar net nei\u0161tikimyb\u0117 \u0161eimoje \u2013 16 proc.<br \/>\napklaust\u0173j\u0173 draust\u0173si nuo emocin\u0117s \u012ftampos, po 10 proc. gyventoj\u0173<br \/>\ndraust\u0173si nuo blogo oro per \u0161ventes ar atostogas bei nuo nei\u0161tikimyb\u0117s. Verslo \u012fmones konsultuojanti psicholog\u0117 Kristina Matijo\u0161aitien\u0117 sako,<br \/>\nkad Lietuvos verslo \u012fmon\u0117s ir valstyb\u0117s institucijos psichologinei<br \/>\natmosferai darbe skiria labai nedaug d\u0117mesio. Da\u017eniau u\u017esienio kapitalo<br \/>\nbendrov\u0117s stebi psichologin\u0119 situacij\u0105 ir imasi priemoni\u0173 galimai<br \/>\n\u012ftampai darbe minimizuoti, darbuotoj\u0173 santykiams reguliuoti, gal\u0173 gale \u2013<br \/>\npa\u010di\u0173 vadov\u0173 santykiams su darbuotojais steb\u0117ti. \u201eI\u0161 ties\u0173 Lietuvos verslas dar tik pradeda suprasti, kad emocin\u0117<br \/>\natmosfera darbe, santykiai su vadovu turi did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 darbuotoj\u0173<br \/>\nefektyvumui. Tenka matyti daug situacij\u0173, kai sprendimai \u012fmon\u0117je<br \/>\npriimami pagal vadov\u0173 nuotaik\u0105. Darbuotojams tai yra didelis<br \/>\npsichologinis kr\u016bvis, nuo kurio greitai pavargstama. Dar blogesn\u0117<br \/>\nsituacija yra darbuotoj\u0173 \u017eeminimas, intrigos tarp koleg\u0173 ir t.t. Deja,<br \/>\ntai klesti ir verslo, ir valstybin\u0117se institucijose, kur ypa\u010d paisoma<br \/>\nhierarchijos. Tenka pripa\u017einti, kad Lietuvoje \u012fmon\u0117s gal\u0117t\u0173 dirbti daug<br \/>\nefektyviau ir sukurti didesn\u0119 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119, jeigu darbuotojai<br \/>\njaust\u0173si emoci\u0161kai saug\u016bs. Vadovai \u0161iuo metu vis didesn\u012f d\u0117mes\u012f skiria<br \/>\nir emocini\u0173 kompetencij\u0173 ugdymui\u201c, &#8211; teigia psicholog\u0117. Draudimo rizikos valdymo ekspert\u0117 G. Beinorien\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f<br \/>\ntyrime i\u0161ry\u0161k\u0117jusi\u0105 tendencij\u0105, kad daugiausiai \u012ftampos patiria<br \/>\nauk\u0161\u010diausio lygio vadovai ir smulkieji verslininkai &#8211; daugiau nei<br \/>\npenktadalis j\u0173 draust\u0173si nuo emocinio streso. Psicholog\u0117 Kristina Matijo\u0161aitien\u0117 toki\u0105 tendencij\u0105 vadina gana<br \/>\nd\u0117sninga, nes vadovams ir verslo savininkams tenka did\u017eiausia atsakomyb\u0117<br \/>\nu\u017e versl\u0105, \u012fmon\u0119, darbuotojus ir rezultatus. Auk\u0161tos pareigos ir<br \/>\ndidesn\u0117 atsakomyb\u0117s na\u0161ta nei\u0161vengiamai padidina ir tenkant\u012f<br \/>\npsichologin\u012f kr\u016bv\u012f. Savo ruo\u017etu \u201ePZU Lietuva\u201c Standartini\u0173 rizik\u0173 skyriaus vadov\u0117 Gitana<br \/>\nBeinorien\u0117 pastebi, kad Lietuvoje verslo \u012fmon\u0117s vis da\u017eniau renkasi<br \/>\ndarbuotoj\u0173 sveikatos draudimo paslaug\u0105, suteikian\u010di\u0105 galimyb\u0119<br \/>\ndarbuotojams emoci\u0161kai pails\u0117ti sportuojant, lankant basein\u0105, u\u017esisakant<br \/>\nsveikatinimo paslaug\u0173. Aktyvus laisvalaikis, sveikatai naudingos<br \/>\nproced\u016bros leid\u017eia darbuotojams i\u0161saugoti ir emocin\u0119 sveikat\u0105.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Lietuvos gyventojai patiria gana didel\u012f psichologin\u012f stres\u0105 darbe ir b\u016bt\u0173 link\u0119 net susimok\u0117ti pinigus u\u017e draudim\u0105 nuo per didelio<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6638","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6638","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6638"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6638\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6638"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6638"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6638"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}