{"id":6546,"date":"2015-11-04T00:00:00","date_gmt":"2015-11-03T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/gyventoju-draudimo-indeksas-lietuviai-tiki-draudimo-nauda-taciau-draustis-neskuba\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:40","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:40","slug":"gyventoju-draudimo-indeksas-lietuviai-tiki-draudimo-nauda-taciau-draustis-neskuba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/gyventoju-draudimo-indeksas-lietuviai-tiki-draudimo-nauda-taciau-draustis-neskuba\/","title":{"rendered":"Gyventoj\u0173 draudimo indeksas: lietuviai tiki draudimo nauda, ta\u010diau draustis neskuba"},"content":{"rendered":"<p><font color=\"#808080\"><b class=\"lft\">2015-11-04<\/b>&nbsp;<\/font> &nbsp; Dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 mano, kad b\u016bti apsidraudusiam yra svarbu,<br \/>\nta\u010diau toki\u0173, kurie naudojasi draudimu, yra gerokai ma\u017eiau. 4 i\u0161 10<br \/>\nlietuvi\u0173 neturi jokio savanori\u0161kai \u012fsigyto draudimo. Tiesa, pana\u0161ios<br \/>\ntendencijos vyrauja ir Latvijoje bei Estijoje. Tokius rezultatus atskleid\u017eia \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto ir<br \/>\n\u201eSpinter tyrimai\u201c pirm\u0105kart apskai\u010diuotas Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173<br \/>\ndraudimo indeksas (GDI). \u0160is indeksas apibendrina \u012fvairi\u0173 draudimo r\u016b\u0161i\u0173<br \/>\n\u017einojim\u0105, gyventoj\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f jas ir naudojim\u0105si draudimo paslaugomis.<br \/>\nDraudimo indeksas Lietuvoje yra 45 balai i\u0161 100 galim\u0173, Latvijoje \u0161is<br \/>\nindeksas siekia 44 balus, Estijoje 46 balus. \u201eBanko duomenys rodo, jog santaup\u0173 turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius Baltijos<br \/>\n\u0161alyse kasmet auga. Vis d\u0117lto did\u017eioji visuomen\u0117s dalis dar neturi<br \/>\nsukaup\u0119 pakankamai santaup\u0173, kurios leist\u0173 u\u017etikrinti \u0161eimos finansin\u0119<br \/>\napsaug\u0105 nelaim\u0117s atveju, pavyzd\u017eiui, ilgam susirgus, netekus darbo ar<br \/>\npatyrus didel\u0119 turtin\u0119 \u017eal\u0105. Tai nurod\u0117 65 proc. \u0161io tyrimo respondent\u0173<br \/>\nLietuvoje bei pana\u0161iai tiek gyventoj\u0173 kaimynin\u0117se \u0161alyse. Nors<br \/>\natsarginis planas \u2013 gyvyb\u0117s, turto ar nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 draudimas \u2013<br \/>\npad\u0117t\u0173 padengti finansinius nuostolius, ta\u010diau apklausa rodo, kad dalis<br \/>\n\u017emoni\u0173 \u0161ia galimybe visgi nesinaudoja\u201c, \u2013 paai\u0161kino \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173<br \/>\nfinans\u0173 instituto vadov\u0117 Odeta Blo\u017eien\u0117. Pasak O. Blo\u017eien\u0117s, visgi gyventoj\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f draudimo paslaug\u0105 ir<br \/>\ndraudimo suvokimas yra teigiami. Dedamoji indekso dalis, apskai\u010diuota<br \/>\npagal draudimo reikalingumo vertinim\u0105, Lietuvoje yra 67 i\u0161 100 galim\u0173<br \/>\nbal\u0173, Latvijoje ir Estijoje \u2013 po 70 bal\u0173. &nbsp; <b>Turt\u0105 draud\u017eia da\u017eniau nei gyvyb\u0119 <\/b> Ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos \u0161alyse populiariausias yra turto<br \/>\ndraudimas. B\u016bsto ar kito asmeninio turto draudimu naudojasi tre\u010ddalis<br \/>\napklaust\u0173 lietuvi\u0173, ketvirtadalis latvi\u0173 ir beveik pus\u0117 est\u0173<br \/>\n(atitinkamai 29 proc., 23 proc. ir 46 proc.). Gyvyb\u0117s draudimas \u2013 antras<br \/>\npopuliariausias draudimo tipas Lietuvoje, kur\u012f turi penktadalis<br \/>\ngyventoj\u0173. Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje po turto draudimo seka<br \/>\ntransporto priemoni\u0173 (KASKO) draudimas. Dauguma Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 teigia esantys pasireng\u0119 mok\u0117ti iki 10<br \/>\neur\u0173 per m\u0117nes\u012f, kad apdraust\u0173 savo gyvyb\u0119 ar turt\u0105. Ta\u010diau lyginant su<br \/>\nlatviais ir lietuviais, didesn\u0117 dalis est\u0173 yra pasireng\u0119 draudimui<br \/>\ni\u0161leisti daugiau nei 40 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. &nbsp; <b>Suteikia saugumo jausm\u0105 <\/b> Pagrindin\u0117 prie\u017eastis, kod\u0117l gyventojai naudojasi draudimu, yra gr\u012fsta<br \/>\nemocijomis \u2013 draudimas suteikia saugumo jausm\u0105. \u0160\u012f argument\u0105 nurod\u0117<br \/>\ndaugiau nei pus\u0117 Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173. Tuo tarpu racionaliuoju<br \/>\nargumentu, galimybe nelaim\u0117s atveju finansinius nuostolius padengti<br \/>\nnaudojantis draudimu, vadovavosi tre\u010ddalis Lietuvos ir Estijos gyventoj\u0173<br \/>\nbei kiek ma\u017eiau nei pus\u0117 latvi\u0173. Tyrimo metu taip pat paai\u0161k\u0117jo, kad didel\u0117 dalis gyventoj\u0173 draudimu<br \/>\nnaudojasi tod\u0117l, kad tai yra privaloma. Taip teig\u0117 30 proc. respondent\u0173<br \/>\nLietuvoje, 45 proc. Estijoje ir daugiau nei 50 proc. Latvijoje.<br \/>\n\u201ePirkdami b\u016bst\u0105 banko skolintomis l\u0117\u0161omis, \u012fsigydami automobil\u012f lizingu<br \/>\ngyventojai priversti pasir\u016bpinti ir \u0161io turto draudimu. Taigi<br \/>\nprivalom\u0105ja tvarka \u012fsigytas draudimas vaidina reik\u0161ming\u0105 vaidmen\u012f<br \/>\ndraudimo rinkoje, o \u012fprotis draustis savanori\u0161kai Baltijos \u0161alyse dar<br \/>\ntik formuojasi\u201c, \u2013 komentuoja O. Blo\u017eien\u0117. &nbsp; <b>Abejoja, ar gaus draudimo i\u0161mok\u0105 <\/b> Nors did\u017eioji dalis apklaust\u0173 respondent\u0173 teig\u0117, kad informacijos apie<br \/>\ndraudim\u0105 Baltijos \u0161alyse yra pakankamai, visgi draudimu naudojasi<br \/>\nvangiai. Lietuvoje jokio savanori\u0161kai \u012fsigyto draudimo neturi 37 proc., o<br \/>\nLatvijoje \u2013 39 proc. gyventoj\u0173. Estijoje draudimu nesinaudoja kiek<br \/>\nma\u017eiau \u2013 ketvirtadalis (24 proc.) \u017emoni\u0173. Pasak Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117s, viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l<br \/>\npasirenkama nesidrausti, gali b\u016bti gyventoj\u0173 abejon\u0117s d\u0117l galimyb\u0117s<br \/>\ngauti draudimo i\u0161mok\u0105: \u201eDalis apklaust\u0173 gyventoj\u0173 teig\u0117 turintys<br \/>\nabejoni\u0173, ar \u012fvykus nelaimei gaus draudimo kompensacij\u0105. Ta\u010diau<br \/>\nstatistika rodo, kad Lietuvoje draudimo i\u0161mok\u0173 suma auga. Lietuvos banko<br \/>\nduomenimis, per pirmuosius 9 \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius i\u0161 viso buvo i\u0161mok\u0117ta<br \/>\n243,9 mln. eur\u0173 draudimo i\u0161mok\u0173, arba 5,5 proc. daugiau nei tuo pa\u010diu<br \/>\nlaikotarpiu pernai. Taigi galime numanyti, jog \u017emoni\u0173 abejon\u0117s yra<br \/>\npagr\u012fstos ne faktais, o \u017eini\u0173 stoka\u201c. Finans\u0173 ekspert\u0117 gyventojams pataria aktyviau r\u016bpintis \u0161eimos biud\u017eeto<br \/>\nfinansiniu saugumu. Pasak jos, b\u016btina atid\u017eiai \u012fsivertinti turimus<br \/>\nfinansinius \u012fsipareigojimus, turtin\u0119 pad\u0117t\u012f bei atitinkamai pasiruo\u0161ti<br \/>\negzistuojan\u010diai \u012fvairi\u0173 nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 rizikai. Reprezentatyvi\u0105 3035 gyventoj\u0173 apklaus\u0105 visose Baltijos \u0161alyse<br \/>\n\u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto u\u017esakymu 2015 m.<br \/>\nrugpj\u016b\u010dio-rugs\u0117jo m\u0117n. atliko rinkos ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173<br \/>\nbendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausta 1013 18-75 m.<br \/>\ngyventoj\u0173 visoje Lietuvoje. <font color=\"#808080\"><b class=\"lft\">2015-11-04<\/b>&nbsp;<\/font> &nbsp; Dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 mano, kad b\u016bti apsidraudusiam yra svarbu,<br \/>\nta\u010diau toki\u0173, kurie naudojasi draudimu, yra gerokai ma\u017eiau. 4 i\u0161 10<br \/>\nlietuvi\u0173 neturi jokio savanori\u0161kai \u012fsigyto draudimo. Tiesa, pana\u0161ios<br \/>\ntendencijos vyrauja ir Latvijoje bei Estijoje. Tokius rezultatus atskleid\u017eia \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto ir<br \/>\n\u201eSpinter tyrimai\u201c pirm\u0105kart apskai\u010diuotas Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173<br \/>\ndraudimo indeksas (GDI). \u0160is indeksas apibendrina \u012fvairi\u0173 draudimo r\u016b\u0161i\u0173<br \/>\n\u017einojim\u0105, gyventoj\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f jas ir naudojim\u0105si draudimo paslaugomis.<br \/>\nDraudimo indeksas Lietuvoje yra 45 balai i\u0161 100 galim\u0173, Latvijoje \u0161is<br \/>\nindeksas siekia 44 balus, Estijoje 46 balus. \u201eBanko duomenys rodo, jog santaup\u0173 turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius Baltijos<br \/>\n\u0161alyse kasmet auga. Vis d\u0117lto did\u017eioji visuomen\u0117s dalis dar neturi<br \/>\nsukaup\u0119 pakankamai santaup\u0173, kurios leist\u0173 u\u017etikrinti \u0161eimos finansin\u0119<br \/>\napsaug\u0105 nelaim\u0117s atveju, pavyzd\u017eiui, ilgam susirgus, netekus darbo ar<br \/>\npatyrus didel\u0119 turtin\u0119 \u017eal\u0105. Tai nurod\u0117 65 proc. \u0161io tyrimo respondent\u0173<br \/>\nLietuvoje bei pana\u0161iai tiek gyventoj\u0173 kaimynin\u0117se \u0161alyse. Nors<br \/>\natsarginis planas \u2013 gyvyb\u0117s, turto ar nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 draudimas \u2013<br \/>\npad\u0117t\u0173 padengti finansinius nuostolius, ta\u010diau apklausa rodo, kad dalis<br \/>\n\u017emoni\u0173 \u0161ia galimybe visgi nesinaudoja\u201c, \u2013 paai\u0161kino \u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173<br \/>\nfinans\u0173 instituto vadov\u0117 Odeta Blo\u017eien\u0117. Pasak O. Blo\u017eien\u0117s, visgi gyventoj\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f draudimo paslaug\u0105 ir<br \/>\ndraudimo suvokimas yra teigiami. Dedamoji indekso dalis, apskai\u010diuota<br \/>\npagal draudimo reikalingumo vertinim\u0105, Lietuvoje yra 67 i\u0161 100 galim\u0173<br \/>\nbal\u0173, Latvijoje ir Estijoje \u2013 po 70 bal\u0173. &nbsp; <b>Turt\u0105 draud\u017eia da\u017eniau nei gyvyb\u0119 <\/b> Ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos \u0161alyse populiariausias yra turto<br \/>\ndraudimas. B\u016bsto ar kito asmeninio turto draudimu naudojasi tre\u010ddalis<br \/>\napklaust\u0173 lietuvi\u0173, ketvirtadalis latvi\u0173 ir beveik pus\u0117 est\u0173<br \/>\n(atitinkamai 29 proc., 23 proc. ir 46 proc.). Gyvyb\u0117s draudimas \u2013 antras<br \/>\npopuliariausias draudimo tipas Lietuvoje, kur\u012f turi penktadalis<br \/>\ngyventoj\u0173. Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje po turto draudimo seka<br \/>\ntransporto priemoni\u0173 (KASKO) draudimas. Dauguma Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 teigia esantys pasireng\u0119 mok\u0117ti iki 10<br \/>\neur\u0173 per m\u0117nes\u012f, kad apdraust\u0173 savo gyvyb\u0119 ar turt\u0105. Ta\u010diau lyginant su<br \/>\nlatviais ir lietuviais, didesn\u0117 dalis est\u0173 yra pasireng\u0119 draudimui<br \/>\ni\u0161leisti daugiau nei 40 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. &nbsp; <b>Suteikia saugumo jausm\u0105 <\/b> Pagrindin\u0117 prie\u017eastis, kod\u0117l gyventojai naudojasi draudimu, yra gr\u012fsta<br \/>\nemocijomis \u2013 draudimas suteikia saugumo jausm\u0105. \u0160\u012f argument\u0105 nurod\u0117<br \/>\ndaugiau nei pus\u0117 Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173. Tuo tarpu racionaliuoju<br \/>\nargumentu, galimybe nelaim\u0117s atveju finansinius nuostolius padengti<br \/>\nnaudojantis draudimu, vadovavosi tre\u010ddalis Lietuvos ir Estijos gyventoj\u0173<br \/>\nbei kiek ma\u017eiau nei pus\u0117 latvi\u0173. Tyrimo metu taip pat paai\u0161k\u0117jo, kad didel\u0117 dalis gyventoj\u0173 draudimu<br \/>\nnaudojasi tod\u0117l, kad tai yra privaloma. Taip teig\u0117 30 proc. respondent\u0173<br \/>\nLietuvoje, 45 proc. Estijoje ir daugiau nei 50 proc. Latvijoje.<br \/>\n\u201ePirkdami b\u016bst\u0105 banko skolintomis l\u0117\u0161omis, \u012fsigydami automobil\u012f lizingu<br \/>\ngyventojai priversti pasir\u016bpinti ir \u0161io turto draudimu. Taigi<br \/>\nprivalom\u0105ja tvarka \u012fsigytas draudimas vaidina reik\u0161ming\u0105 vaidmen\u012f<br \/>\ndraudimo rinkoje, o \u012fprotis draustis savanori\u0161kai Baltijos \u0161alyse dar<br \/>\ntik formuojasi\u201c, \u2013 komentuoja O. Blo\u017eien\u0117. &nbsp; <b>Abejoja, ar gaus draudimo i\u0161mok\u0105 <\/b> Nors did\u017eioji dalis apklaust\u0173 respondent\u0173 teig\u0117, kad informacijos apie<br \/>\ndraudim\u0105 Baltijos \u0161alyse yra pakankamai, visgi draudimu naudojasi<br \/>\nvangiai. Lietuvoje jokio savanori\u0161kai \u012fsigyto draudimo neturi 37 proc., o<br \/>\nLatvijoje \u2013 39 proc. gyventoj\u0173. Estijoje draudimu nesinaudoja kiek<br \/>\nma\u017eiau \u2013 ketvirtadalis (24 proc.) \u017emoni\u0173. Pasak Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117s, viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l<br \/>\npasirenkama nesidrausti, gali b\u016bti gyventoj\u0173 abejon\u0117s d\u0117l galimyb\u0117s<br \/>\ngauti draudimo i\u0161mok\u0105: \u201eDalis apklaust\u0173 gyventoj\u0173 teig\u0117 turintys<br \/>\nabejoni\u0173, ar \u012fvykus nelaimei gaus draudimo kompensacij\u0105. Ta\u010diau<br \/>\nstatistika rodo, kad Lietuvoje draudimo i\u0161mok\u0173 suma auga. Lietuvos banko<br \/>\nduomenimis, per pirmuosius 9 \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius i\u0161 viso buvo i\u0161mok\u0117ta<br \/>\n243,9 mln. eur\u0173 draudimo i\u0161mok\u0173, arba 5,5 proc. daugiau nei tuo pa\u010diu<br \/>\nlaikotarpiu pernai. Taigi galime numanyti, jog \u017emoni\u0173 abejon\u0117s yra<br \/>\npagr\u012fstos ne faktais, o \u017eini\u0173 stoka\u201c. Finans\u0173 ekspert\u0117 gyventojams pataria aktyviau r\u016bpintis \u0161eimos biud\u017eeto<br \/>\nfinansiniu saugumu. Pasak jos, b\u016btina atid\u017eiai \u012fsivertinti turimus<br \/>\nfinansinius \u012fsipareigojimus, turtin\u0119 pad\u0117t\u012f bei atitinkamai pasiruo\u0161ti<br \/>\negzistuojan\u010diai \u012fvairi\u0173 nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 rizikai. Reprezentatyvi\u0105 3035 gyventoj\u0173 apklaus\u0105 visose Baltijos \u0161alyse<br \/>\n\u201eSwedbank\u201c Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto u\u017esakymu 2015 m.<br \/>\nrugpj\u016b\u010dio-rugs\u0117jo m\u0117n. atliko rinkos ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173<br \/>\nbendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu buvo apklausta 1013 18-75 m.<br \/>\ngyventoj\u0173 visoje Lietuvoje.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>2015-11-04&nbsp; &nbsp; Dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 mano, kad b\u016bti apsidraudusiam yra svarbu, ta\u010diau toki\u0173, kurie naudojasi draudimu, yra gerokai ma\u017eiau. 4<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6546","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6546","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6546"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6546\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6546"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6546"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6546"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}