\u0173
\nkain\u0105 skai\u010diuoja litais. Taip pat paai\u0161k\u0117jo, jog kainas abejomis
\nvaliutomis parduotuv\u0117se vis dar nor\u0117t\u0173 matyti du i\u0161 trij\u0173 tautie\u010di\u0173.
\nTokias tendencijas atskleid\u0117 prekybos tinklo \u201eIKI\u201c u\u017esakymu atlikta
\nvisuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausa.<\/b> Tyrimo metu respondent\u0173 buvo teiraujamasi, ar jie pirkdami maisto
\nprekes vis dar skai\u010diuoja j\u0173 vert\u0119 litais. Paai\u0161k\u0117jo, jog kiek daugiau
\nnei tre\u010ddalis tautie\u010di\u0173 kainas litais skai\u010diuoja pirkdamas bet koki\u0105
\nprek\u0119. Taip pat penktadalis eurus konvertuoja \u012f sen\u0105j\u0105 valiut\u0105 pirkdami
\nbrangesnes prekes, o kas de\u0161imtas perskai\u010diuoja tik galutin\u0119 pirkini\u0173
\nsum\u0105. Apskritai maisto pirkini\u0173 vert\u0119 litais labiau linkusios skai\u010diuoti
\nmoterys ir ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 bei rajon\u0173 gyventojai. Nebeskai\u010diuojantys
\nsen\u0105j\u0105 valiuta atsak\u0117 kiek ma\u017eiau nei tre\u010ddalis apklaust\u0173j\u0173. \u201eMaisto produktai \u2013 tai vienos da\u017eniausiai perkam\u0173 preki\u0173. Visgi
\nnepaisant \u0161ios aplinkyb\u0117s yra akivaizdu, kad nema\u017ea dalis pirk\u0117j\u0173 lito
\nvis dar neu\u017emir\u0161o. Pagrindin\u0117 tokios elgsenos apsiperkant prie\u017eastis \u2013
\ntikslas sekti maistui skiriamas i\u0161laidas ir jas kontroliuoti\u201c, \u2013 kalba
\nprekybos tinklo \u201eIKI\u201c vie\u0161\u0173j\u0173 ry\u0161i\u0173 vadov\u0117 Berta \u010caikauskait\u0117. Tyrimas taip pat atskleid\u0117, jog net du tre\u010ddaliai respondent\u0173 nor\u0117t\u0173
\nkainas vis dar matyti abejomis valiutomis, tik kiek daugiau nei
\nde\u0161imtadalis atsak\u0117, jog kain\u0173 nurodym\u0105 ir eurais, ir litais vertina
\nnepalankiai. Apibendrinant apklausos duomenis matyti ir tai, kad i\u0161 vis
\ndar skai\u010diuojan\u010di\u0173j\u0173 pirkini\u0173 kainas litais, jei etiket\u0117se n\u0117ra
\nnurodytos abi valiutos \u2013 did\u017eioji dauguma konvertuoja valiut\u0105 mintyse, o
\nkas \u0161e\u0161tas naudojasi ir pagalbin\u0117mis skai\u010diavimo priemon\u0117mis. \u201eManome, jog at\u0117jus \u0161ventiniam laikotarpiui ir padaug\u0117jus i\u0161laid\u0173,
\nkain\u0173 lyginimas bus dar aktualesnis. Tod\u0117l atsi\u017evelgdami \u012f pirk\u0117j\u0173
\nporeikius ir l\u016bkes\u010dius planuojame preki\u0173 kainas abejomis valiutomis
\nnurodyti bent iki \u0161i\u0173 met\u0173 pabaigos\u201c, \u2013 teigia B. \u010caikauskait\u0117. Prekybos tinklo \u201eIKI\u201c u\u017esakymu spalio 16\u201326 dienomis tyrim\u0105 atliko
\nvisuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrime
\ndalyvavo 1011 \u0161alies gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus. Nors besibaigiantys pirmieji metai su euru pra\u0117jo gana ramiai, ta\u010diau nema\u017ea dalis Lietuvos gyventoj\u0173 pirkdami maisto prekes j<\/b>\u0173
\nkain\u0105 skai\u010diuoja litais. Taip pat paai\u0161k\u0117jo, jog kainas abejomis
\nvaliutomis parduotuv\u0117se vis dar nor\u0117t\u0173 matyti du i\u0161 trij\u0173 tautie\u010di\u0173.
\nTokias tendencijas atskleid\u0117 prekybos tinklo \u201eIKI\u201c u\u017esakymu atlikta
\nvisuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausa.<\/b> Tyrimo metu respondent\u0173 buvo teiraujamasi, ar jie pirkdami maisto
\nprekes vis dar skai\u010diuoja j\u0173 vert\u0119 litais. Paai\u0161k\u0117jo, jog kiek daugiau
\nnei tre\u010ddalis tautie\u010di\u0173 kainas litais skai\u010diuoja pirkdamas bet koki\u0105
\nprek\u0119. Taip pat penktadalis eurus konvertuoja \u012f sen\u0105j\u0105 valiut\u0105 pirkdami
\nbrangesnes prekes, o kas de\u0161imtas perskai\u010diuoja tik galutin\u0119 pirkini\u0173
\nsum\u0105. Apskritai maisto pirkini\u0173 vert\u0119 litais labiau linkusios skai\u010diuoti
\nmoterys ir ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 bei rajon\u0173 gyventojai. Nebeskai\u010diuojantys
\nsen\u0105j\u0105 valiuta atsak\u0117 kiek ma\u017eiau nei tre\u010ddalis apklaust\u0173j\u0173. \u201eMaisto produktai \u2013 tai vienos da\u017eniausiai perkam\u0173 preki\u0173. Visgi
\nnepaisant \u0161ios aplinkyb\u0117s yra akivaizdu, kad nema\u017ea dalis pirk\u0117j\u0173 lito
\nvis dar neu\u017emir\u0161o. Pagrindin\u0117 tokios elgsenos apsiperkant prie\u017eastis \u2013
\ntikslas sekti maistui skiriamas i\u0161laidas ir jas kontroliuoti\u201c, \u2013 kalba
\nprekybos tinklo \u201eIKI\u201c vie\u0161\u0173j\u0173 ry\u0161i\u0173 vadov\u0117 Berta \u010caikauskait\u0117. Tyrimas taip pat atskleid\u0117, jog net du tre\u010ddaliai respondent\u0173 nor\u0117t\u0173
\nkainas vis dar matyti abejomis valiutomis, tik kiek daugiau nei
\nde\u0161imtadalis atsak\u0117, jog kain\u0173 nurodym\u0105 ir eurais, ir litais vertina
\nnepalankiai. Apibendrinant apklausos duomenis matyti ir tai, kad i\u0161 vis
\ndar skai\u010diuojan\u010di\u0173j\u0173 pirkini\u0173 kainas litais, jei etiket\u0117se n\u0117ra
\nnurodytos abi valiutos \u2013 did\u017eioji dauguma konvertuoja valiut\u0105 mintyse, o
\nkas \u0161e\u0161tas naudojasi ir pagalbin\u0117mis skai\u010diavimo priemon\u0117mis. \u201eManome, jog at\u0117jus \u0161ventiniam laikotarpiui ir padaug\u0117jus i\u0161laid\u0173,
\nkain\u0173 lyginimas bus dar aktualesnis. Tod\u0117l atsi\u017evelgdami \u012f pirk\u0117j\u0173
\nporeikius ir l\u016bkes\u010dius planuojame preki\u0173 kainas abejomis valiutomis
\nnurodyti bent iki \u0161i\u0173 met\u0173 pabaigos\u201c, \u2013 teigia B. \u010caikauskait\u0117. Prekybos tinklo \u201eIKI\u201c u\u017esakymu spalio 16\u201326 dienomis tyrim\u0105 atliko
\nvisuomen\u0117s nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrime
\ndalyvavo 1011 \u0161alies gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus. <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0173 kain\u0105 skai\u010diuoja litais. Taip pat paai\u0161k\u0117jo, jog kainas abejomis valiutomis parduotuv\u0117se vis dar nor\u0117t\u0173 matyti du i\u0161 trij\u0173 tautie\u010di\u0173.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6536","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6536","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6536"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6536\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6536"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6536"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6536"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}