Tok\u012f lietuvio investuotojo portret\u0105 pie\u0161ia klient\u0173 investavimo \u012fpro\u010dius i\u0161nagrin\u0117j\u0119s bankas \u201eSwedbank\u201c ir apklaus\u0105 atlikusi investicij\u0173 valdymo bendrov\u0117 \u201eINVL Asset Management\u201c. \u201eSwedbank\u201c pasteb\u0117jo, kad yra didelis skirtumas tarp to, kaip lietuviai investavo, pavyzd\u017eiui, prie\u0161kriziniais 2007-aisiais ir kaip tai daro 2017-aisiais. Linas Grinevi\u010dius, \u201eSwedbank\u201c Pensij\u0173 ir investavimo produkt\u0173 valdymo departamento direktorius, pastebi, kad prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f gyventojai l\u0117\u0161as nukreipdavo \u012f itin rizikingas kryptis, tik\u0117damiesi greitos ir itin didel\u0117s gr\u0105\u017eos i\u0161 savo investicij\u0173. Investuotojai lengvai susigundydavo dideli\u0173 gr\u0105\u017e\u0173 pa\u017eadais ir nuvertindavo rizikos faktori\u0173. Ta\u010diau dabar, anot \u201eSwedbank\u201c, investuotojai yra pasimok\u0119 i\u0161 kriz\u0117s, susipa\u017ein\u0119 su kit\u0173 investuotoj\u0173 skaud\u017eiomis patirtimis ir ie\u0161ko saugesni\u0173, kad ir ma\u017eesn\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 garantuojan\u010di\u0173 investicij\u0173, o vidutinis 4% dyd\u017eio metinis pelningumas daugelio yra vertinamas kaip pakankamas. Pono Grinevi\u010diaus teigimu, klientai vis da\u017eniau renkasi investuoti ne \u012f atskir\u0105 pavien\u012f produkt\u0105, pavyzd\u017eiui, konkre\u010dios \u012fmon\u0117s akcijas ar aukso rink\u0105, bet ie\u0161ko labiau valdomo sprendimo, kuris atitikt\u0173 j\u0173 ma\u017eesn\u0117s rizikos apetit\u0105. D\u0117l to es\u0105 populiar\u0117ja akcij\u0173 fond\u0173 fondai \u2013 jie si\u016blo auk\u0161t\u0105 investicij\u0173 diversifikacij\u0105 ir suma\u017eina galimus vert\u0117s svyravimus. Tiesa, nors did\u017eioji dalis \u0161alies gyventoj\u0173 renkasi saugesnes investicijas, susidom\u0117jimas rizikingesn\u0117mis investavimo alternatyvomis taip pat auga \u2013 gyventojai kaip prioritetin\u0119 investavimo krypt\u012f vis dar renkasi nekilnojam\u0105 turt\u0105, tik\u0117damiesi u\u017edirbti arba i\u0161 nuomos, arba i\u0161 turto vert\u0117s prieaugio. Pastebima, kad taip pat auga investuojan\u010di\u0173j\u0173 \u012f \u012fmoni\u0173 akcijas skai\u010dius ir \u0161iai investavimo sri\u010diai skiriam\u0173 l\u0117\u0161\u0173 dalis. Kadangi akcij\u0173 pasi\u016bla vietos rinkoje n\u0117ra plati, da\u017enas renkasi investuoti u\u017esienyje \u2013 \u012fsigyja toki\u0173 garsi\u0173 pasaulini\u0173 kompanij\u0173, kaip \u201eApple\u201c, \u201eFacebook\u201c, \u201eGoogle\u201c ar kit\u0173 gerai \u017einom\u0173 \u012fmoni\u0173 akcij\u0173. Tokios investicijos jau yra rizikingesn\u0117s, nes sunkiau prognozuoti \u0161i\u0173 \u012fmoni\u0173 tolimesn\u012f akcij\u0173 kurs\u0105, ypa\u010d \u017einant, kad dalies bendrovi\u0173 akcij\u0173 kaina yra paremta ne tik finansiniais rezultatais, bet ir auk\u0161tais l\u016bkes\u010diais. Tod\u0117l \u012f jas investuojantys gyventojai turi visuomet pasverti rizik\u0105, prane\u0161ime spaudai d\u0117sto p. Grinevi\u010dius. I\u0161ry\u0161k\u0117jo skirtumai<\/b> \u201eINVL Asset Management\u201c u\u017esakymu atliktas gyventoj\u0173 investavimo ir taupymo \u012fpro\u010di\u0173 tyrimas, kur\u012f atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c, atskleid\u0117 dar vien\u0105 tendencij\u0105, kad Lietuvoje investuoti renkasi daugiau vyr\u0173. Tai, kad investuoja, nurod\u0117 18,7% vyr\u0173 ir 14,3% moter\u0173. Be to, vyrai da\u017eniau nurod\u0117 investicijoms skiriantys nuo 51 iki 100 Eur kas m\u0117nes\u012f (tiek skiria 37,5% vyr\u0173 ir 27,1% moter\u0173). Tuo tarpu tarp skirian\u010di\u0173 m\u0117nesio investicijoms iki 20 Eur labiau dominavo moterys \u2013 tiek investavo 12,5% moter\u0173 ir 4,8% vyr\u0173. \u012edomu, kad kas m\u0117nes\u012f investuojantys nuo 21 iki 50 Eur ir nuo 101 iki 200 Eur teig\u0117 pana\u0161us skai\u010dius vyr\u0173 ir moter\u0173 \u2013 atitinkamai apie 21% ir 15%. Be to, moterys Lietuvoje yra linkusios prad\u0117ti anks\u010diau r\u016bpintis pensija. Pavyzd\u017eiui, paklausus, kokio am\u017eiaus reik\u0117t\u0173 v\u0117liausiai prad\u0117ti kaupti pensijai, kas tre\u010dia moteris (33,5%) nurod\u0117, kad tai reik\u0117t\u0173 daryti b\u016bnant 19\u201325 met\u0173. Tarp vyr\u0173 tokios nuomon\u0117s laik\u0117si ma\u017eiau apklaust\u0173j\u0173 \u2013 28,9%. Taip pat paai\u0161k\u0117jo, kad 8,1% moter\u0173 rekomenduot\u0173 prad\u0117ti kaupti pensijai vos sulaukus pilnametyst\u0117s \u2013 jau nuo 18 met\u0173, o tarp vyr\u0173 taip manan\u010di\u0173 buvo 6,6%. Prad\u0117ti r\u016bpintis pensija b\u016bnant 26-35 met\u0173 rekomenduot\u0173 pana\u0161us skai\u010dius \u2013 apie 30% apklausos dalyvi\u0173, o 36-45 met\u0173 \u2013 16,1% vyr\u0173 ir 13,5% moter\u0173. Tyrimo duomenimis, dauguma \u0161alies gyventoj\u0173 mano, kad kokybi\u0161kam gyvenimui pensijoje reikt\u0173 75-100% gaunam\u0173 pajam\u0173. Toki\u0173 pa\u010di\u0173, kaip dabar gaunamos, pajam\u0173 pensijoje nor\u0117t\u0173 44% \u0161alies gyventoj\u0173 \u2013 48,5% moter\u0173 ir 39,7% vyr\u0173. Tok\u012f lietuvio investuotojo portret\u0105 pie\u0161ia klient\u0173 investavimo \u012fpro\u010dius i\u0161nagrin\u0117j\u0119s bankas \u201eSwedbank\u201c ir apklaus\u0105 atlikusi investicij\u0173 valdymo bendrov\u0117 \u201eINVL Asset Management\u201c. \u201eSwedbank\u201c pasteb\u0117jo, kad yra didelis skirtumas tarp to, kaip lietuviai investavo, pavyzd\u017eiui, prie\u0161kriziniais 2007-aisiais ir kaip tai daro 2017-aisiais. Linas Grinevi\u010dius, \u201eSwedbank\u201c Pensij\u0173 ir investavimo produkt\u0173 valdymo departamento direktorius, pastebi, kad prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f gyventojai l\u0117\u0161as nukreipdavo \u012f itin rizikingas kryptis, tik\u0117damiesi greitos ir itin didel\u0117s gr\u0105\u017eos i\u0161 savo investicij\u0173. Investuotojai lengvai susigundydavo dideli\u0173 gr\u0105\u017e\u0173 pa\u017eadais ir nuvertindavo rizikos faktori\u0173. Ta\u010diau dabar, anot \u201eSwedbank\u201c, investuotojai yra pasimok\u0119 i\u0161 kriz\u0117s, susipa\u017ein\u0119 su kit\u0173 investuotoj\u0173 skaud\u017eiomis patirtimis ir ie\u0161ko saugesni\u0173, kad ir ma\u017eesn\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 garantuojan\u010di\u0173 investicij\u0173, o vidutinis 4% dyd\u017eio metinis pelningumas daugelio yra vertinamas kaip pakankamas. Pono Grinevi\u010diaus teigimu, klientai vis da\u017eniau renkasi investuoti ne \u012f atskir\u0105 pavien\u012f produkt\u0105, pavyzd\u017eiui, konkre\u010dios \u012fmon\u0117s akcijas ar aukso rink\u0105, bet ie\u0161ko labiau valdomo sprendimo, kuris atitikt\u0173 j\u0173 ma\u017eesn\u0117s rizikos apetit\u0105. D\u0117l to es\u0105 populiar\u0117ja akcij\u0173 fond\u0173 fondai \u2013 jie si\u016blo auk\u0161t\u0105 investicij\u0173 diversifikacij\u0105 ir suma\u017eina galimus vert\u0117s svyravimus. Tiesa, nors did\u017eioji dalis \u0161alies gyventoj\u0173 renkasi saugesnes investicijas, susidom\u0117jimas rizikingesn\u0117mis investavimo alternatyvomis taip pat auga \u2013 gyventojai kaip prioritetin\u0119 investavimo krypt\u012f vis dar renkasi nekilnojam\u0105 turt\u0105, tik\u0117damiesi u\u017edirbti arba i\u0161 nuomos, arba i\u0161 turto vert\u0117s prieaugio. Pastebima, kad taip pat auga investuojan\u010di\u0173j\u0173 \u012f \u012fmoni\u0173 akcijas skai\u010dius ir \u0161iai investavimo sri\u010diai skiriam\u0173 l\u0117\u0161\u0173 dalis. Kadangi akcij\u0173 pasi\u016bla vietos rinkoje n\u0117ra plati, da\u017enas renkasi investuoti u\u017esienyje \u2013 \u012fsigyja toki\u0173 garsi\u0173 pasaulini\u0173 kompanij\u0173, kaip \u201eApple\u201c, \u201eFacebook\u201c, \u201eGoogle\u201c ar kit\u0173 gerai \u017einom\u0173 \u012fmoni\u0173 akcij\u0173. Tokios investicijos jau yra rizikingesn\u0117s, nes sunkiau prognozuoti \u0161i\u0173 \u012fmoni\u0173 tolimesn\u012f akcij\u0173 kurs\u0105, ypa\u010d \u017einant, kad dalies bendrovi\u0173 akcij\u0173 kaina yra paremta ne tik finansiniais rezultatais, bet ir auk\u0161tais l\u016bkes\u010diais. Tod\u0117l \u012f jas investuojantys gyventojai turi visuomet pasverti rizik\u0105, prane\u0161ime spaudai d\u0117sto p. Grinevi\u010dius. I\u0161ry\u0161k\u0117jo skirtumai<\/b> \u201eINVL Asset Management\u201c u\u017esakymu atliktas gyventoj\u0173 investavimo ir taupymo \u012fpro\u010di\u0173 tyrimas, kur\u012f atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c, atskleid\u0117 dar vien\u0105 tendencij\u0105, kad Lietuvoje investuoti renkasi daugiau vyr\u0173. Tai, kad investuoja, nurod\u0117 18,7% vyr\u0173 ir 14,3% moter\u0173. Be to, vyrai da\u017eniau nurod\u0117 investicijoms skiriantys nuo 51 iki 100 Eur kas m\u0117nes\u012f (tiek skiria 37,5% vyr\u0173 ir 27,1% moter\u0173). Tuo tarpu tarp skirian\u010di\u0173 m\u0117nesio investicijoms iki 20 Eur labiau dominavo moterys \u2013 tiek investavo 12,5% moter\u0173 ir 4,8% vyr\u0173. \u012edomu, kad kas m\u0117nes\u012f investuojantys nuo 21 iki 50 Eur ir nuo 101 iki 200 Eur teig\u0117 pana\u0161us skai\u010dius vyr\u0173 ir moter\u0173 \u2013 atitinkamai apie 21% ir 15%. Be to, moterys Lietuvoje yra linkusios prad\u0117ti anks\u010diau r\u016bpintis pensija. Pavyzd\u017eiui, paklausus, kokio am\u017eiaus reik\u0117t\u0173 v\u0117liausiai prad\u0117ti kaupti pensijai, kas tre\u010dia moteris (33,5%) nurod\u0117, kad tai reik\u0117t\u0173 daryti b\u016bnant 19\u201325 met\u0173. Tarp vyr\u0173 tokios nuomon\u0117s laik\u0117si ma\u017eiau apklaust\u0173j\u0173 \u2013 28,9%. Taip pat paai\u0161k\u0117jo, kad 8,1% moter\u0173 rekomenduot\u0173 prad\u0117ti kaupti pensijai vos sulaukus pilnametyst\u0117s \u2013 jau nuo 18 met\u0173, o tarp vyr\u0173 taip manan\u010di\u0173 buvo 6,6%. Prad\u0117ti r\u016bpintis pensija b\u016bnant 26-35 met\u0173 rekomenduot\u0173 pana\u0161us skai\u010dius \u2013 apie 30% apklausos dalyvi\u0173, o 36-45 met\u0173 \u2013 16,1% vyr\u0173 ir 13,5% moter\u0173. Tyrimo duomenimis, dauguma \u0161alies gyventoj\u0173 mano, kad kokybi\u0161kam gyvenimui pensijoje reikt\u0173 75-100% gaunam\u0173 pajam\u0173. Toki\u0173 pa\u010di\u0173, kaip dabar gaunamos, pajam\u0173 pensijoje nor\u0117t\u0173 44% \u0161alies gyventoj\u0173 \u2013 48,5% moter\u0173 ir 39,7% vyr\u0173.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tok\u012f lietuvio investuotojo portret\u0105 pie\u0161ia klient\u0173 investavimo \u012fpro\u010dius i\u0161nagrin\u0117j\u0119s bankas \u201eSwedbank\u201c ir apklaus\u0105 atlikusi investicij\u0173 valdymo bendrov\u0117 \u201eINVL Asset Management\u201c.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6369","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6369","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6369"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6369\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6369"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6369"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6369"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}