{"id":6361,"date":"2017-10-12T00:00:00","date_gmt":"2017-10-11T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/kokio-dydzio-pensija-ateityje-tikisi-gauti-siandienos-dirbantieji\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:32","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:32","slug":"kokio-dydzio-pensija-ateityje-tikisi-gauti-siandienos-dirbantieji","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/kokio-dydzio-pensija-ateityje-tikisi-gauti-siandienos-dirbantieji\/","title":{"rendered":"Kokio dyd\u017eio pensij\u0105 ateityje tikisi gauti \u0161iandienos dirbantieji?"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; <font color=\"#808080\"><span style=\"background-color: #ffffff\"><b><\/b><\/span><\/font> <font color=\"#808080\"><b>2017-10-12<\/b><\/font> &nbsp; Beveik 700 eur\u0173 \u2013 toki\u0105 sum\u0105 dirbantieji \u0161alies gyventojai \u0161iandien \u012fvardina kaip norim\u0105 gauti pensij\u0105, rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimas. \u0160i suma beveik 2,5 karto pranoksta dabartin\u0119 vidutin\u0119 pensij\u0105, kuri siekia apie 300 eur\u0173. \u012edomu tai, kad tyrime dalyvav\u0119 \u0161iandienos senjorai nurod\u0117 norintys gauti apie 600 eur\u0173 siekian\u010di\u0105 pensij\u0105, tai yra vos 15 proc. ma\u017eiau, nei tik\u0117t\u0173si gauti ateities pensininkai. \u201eTyrimas atskleid\u0117, kad gyventojai turi didelius l\u016bkes\u010dius pensijos dyd\u017eiui, kuris smarkiai prasilenkia su \u0161iandienos pensijos dyd\u017eiu. Dirban\u010di\u0173j\u0173 \u012fvardinta ori 693 eurus siekianti pensija yra ne tik kelissyk didesn\u0117 u\u017e dabartin\u0119 vidutin\u0119 pensij\u0105, bet ir lenkia vidutin\u012f atlyginim\u0105 \u0161alyje. Akivaizdu, kad mok\u0117ti tokio dyd\u017eio pensij\u0173 valstyb\u0117 neturi finansini\u0173 galimybi\u0173 nei \u0161iandien, nei tai paj\u0117gs daryti netolimoje ateityje, nes visuomenei senstant dirbantieji tur\u0117s i\u0161laikyti vis daugiau pensinio am\u017eiaus gyventoj\u0173. Tod\u0117l nor\u0117dami finansi\u0161kai saugios senatv\u0117s gyventojai tur\u0117t\u0173 tam ruo\u0161tis ir savaranki\u0161kai\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. <b>Tre\u010ddalis gyventoj\u0173 pensijai nesiruo\u0161ia<\/b> Nepaisant dideli\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 pensijai, tyrimas atskleid\u0117, kad 33 proc. b\u016bsim\u0173j\u0173 pensinink\u0173 kol kas nesi\u0117m\u0117 joki\u0173 veiksm\u0173, kad u\u017esitikrint\u0173 didesn\u012f finansin\u012f saugum\u0105 senatv\u0117je. \u0160ie gyventojai, sulauk\u0119 garbaus am\u017eiaus, tur\u0117s tenkintis valstybine pensija, kuri, tik\u0117tina, sudarys ne daugiau nei 27 proc. j\u0173 gaunamo oficialaus atlyginimo.Tyrimas taip pat parod\u0117, kad populiariausias b\u016bdas r\u016bpintis didesne pensija \u2013 kaupti j\u0105 II pakopos pensij\u0173 fonduose. T\u0105 \u0161iuo metu nurod\u0117 darantys 46 proc. dirban\u010di\u0173j\u0173. Pasak \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117s, i\u0161 ties\u0173 \u0161is skai\u010dius yra daug didesnis \u2013 statistikos duomenimis, II pensij\u0173 pakopoje l\u0117\u0161as kaupia apie 90 proc. darbingo am\u017eiaus \u0161alies gyventoj\u0173. Vadinasi, kone kas antras gyventojas, pasira\u0161\u0119s kaupimo sutart\u012f, to n\u0117ra \u012fsid\u0117m\u0117j\u0119s ir neprisimena, ir tai rodo, kad da\u017enai pensijos kaupimas nesureik\u0161minamas, tuo ma\u017eai r\u016bpinamasi. Galvodami apie finansin\u012f saugum\u0105 senatv\u0117je, ma\u017edaug 20 proc. gyventoj\u0173 taip pat yra sudar\u0119 kaupiamojo gyvyb\u0117s draudimo sutart\u012f, dar tokia pati dalis gyventoj\u0173 atsideda santaup\u0173 \u012f atskir\u0105 s\u0105skait\u0105 arba kaupia l\u0117\u0161as banko ind\u0117lyje. Prisidurti sulaukus pensinio am\u017eiaus papildomai dirbant ar imtis smulkiojo verslo planuoja kas septintas dirbantysis (13 proc.). &nbsp; <b>Kada prad\u0117ti kaupti papildomai?<\/b> \u201eNors da\u017enam gyventojui, ypa\u010d jaunesnio am\u017eiaus, atrodo, kad pensija dar toli, i\u0161 ties\u0173 tai yra palanki aplinkyb\u0117 \u2013 kuo anks\u010diau pradedama kaupti pensijai, tuo daugiau ir lengviau galima sukaupti. Be to, svarbu suprasti, kad nepakanka kaupti vien II pensij\u0173 pakopoje. Tam, kad i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105, gaunama pensijos suma sudaryt\u0173 apie 70 proc. buvusi\u0173 pajam\u0173, reikt\u0173 kaupti ir savaranki\u0161kai, pavyzd\u017eiui, III pensij\u0173 pakopoje. Tyrimo rezultatai atskleid\u0117, kad joje l\u0117\u0161as \u0161iuo metu kaupia tik apie 6 proc. \u0161alies gyventoj\u0173\u201c, \u2013 komentuoja \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Iliustruodama ankstyvo kaupimo naud\u0105, J. Cvilikien\u0117 pateikia tipin\u012f pavyzd\u012f, kuomet vidutin\u012f darbo u\u017emokest\u012f gaunantis gyventojas tik\u0117t\u0173si gauti 70 proc. atlyginimo siekian\u010di\u0105 pensij\u0105 (apie 460 Eur). Tam jis III-iojoje pensij\u0173 pakopoje turi sukaupti 35,6 t\u016bkst. eur\u0173, jeigu yra vyras, arba 47,4 t\u016bkst. eur\u0173, jeigu yra moteris. Jeigu gyventojas pradeda kaupti nuo 25-eri\u0173 met\u0173, jam kas m\u0117nes\u012f reikia atsid\u0117ti tik 28 Eur (vyrui) arba 36 Eur (moteriai). Prad\u0117jus kaupti v\u0117liau, pavyzd\u017eiui, 35-eri\u0173, m\u0117nesin\u0117 \u012fmoka turi b\u016bti beveik dukart didesn\u0117, nuo 45-eri\u0173 met\u0173 \u2013 beveik 4 kartus didesn\u0117. Prad\u0117jus kaupti nuo 55-eri\u0173 met\u0173 am\u017eiaus, m\u0117nesio \u012fna\u0161as kaupimui III pensij\u0173 pakopoje tur\u0117t\u0173 b\u016bti beveik 10 kart\u0173 didesnis nei 25-eri\u0173 met\u0173 gyventojo. Vyrui tai b\u016bt\u0173 255 Eur\/m\u0117n., moteriai \u2013 340 Eur\/m\u0117nes\u012f. \u201eAkivaizdu, kad gaunant vidutinio dyd\u017eio atlyginim\u0105 atsid\u0117ti dideles sumas yra sud\u0117tinga. Tod\u0117l kuo anks\u010diau priimsite sprendim\u0105 kaupti senatvei, tuo ma\u017eiau reik\u0117s kas m\u0117nes\u012f skirti, kad sukauptum\u0117te reikiam\u0105 sum\u0105\u201c, \u2013 priduria J. Cvilikien\u0117. &nbsp; <b>I\u0161 dabartin\u0117s pensijos dauguma nei\u0161gyvent\u0173<\/b> \u201eSwedbank\u201c apklausa taip pat parod\u0117, kad 95 proc. gyventoj\u0173 pesimisti\u0161kai vertina galimyb\u0119 i\u0161gyventi i\u0161 dabartin\u0117s vidutinio dyd\u017eio pensijos (apie 300 Eur\/m\u0117n). Pasak apklaust\u0173j\u0173, tokios sumos neu\u017etekt\u0173 turimiems poreikiams patenkinti. Sunkiausiai toki\u0105 sum\u0105 pragyvenimui \u012fsivaizduoja jauniausi iki 25 m. am\u017eiaus didmies\u010di\u0173 gyventojai bei gyventojai, gaunantys dideles pajamas. Dabar gaunam\u0105 pensij\u0105 kaip per ma\u017e\u0105 vertina 80 proc. pensinio am\u017eiaus gyventoj\u0173 \u2013 j\u0173 teigimu, pensijos nepakanka net minimaliems poreikiams patenkinti. Kas ketvirtas apklaustas senjoras teigia, kad gyvendamas vien i\u0161 pensijos gyvent\u0173 skurde. Tam kad i\u0161gyvent\u0173, 90 proc. senjor\u0173 naudoja turimas santaupas, paprastai \u2013 ne daugiau 200 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. Kas antras pensinio am\u017eiaus gyventojas taip pat sulaukia finansin\u0117s paramos i\u0161 savo vaik\u0173, kuri da\u017enu atveju siekia iki 100 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. Reprezentatyv\u0173 gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atlikto bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2017 m. liepos-rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. Tyrimo metu apklausti 1009 \u0161alies gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. I\u0161 j\u0173 \u2013 182 senjorai ir 867 pensijos dar nesulauk\u0119 gyventojai &nbsp; <font color=\"#808080\"><span style=\"background-color: #ffffff\"><b><\/b><\/span><\/font> <font color=\"#808080\"><b>2017-10-12<\/b><\/font> &nbsp; Beveik 700 eur\u0173 \u2013 toki\u0105 sum\u0105 dirbantieji \u0161alies gyventojai \u0161iandien \u012fvardina kaip norim\u0105 gauti pensij\u0105, rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimas. \u0160i suma beveik 2,5 karto pranoksta dabartin\u0119 vidutin\u0119 pensij\u0105, kuri siekia apie 300 eur\u0173. \u012edomu tai, kad tyrime dalyvav\u0119 \u0161iandienos senjorai nurod\u0117 norintys gauti apie 600 eur\u0173 siekian\u010di\u0105 pensij\u0105, tai yra vos 15 proc. ma\u017eiau, nei tik\u0117t\u0173si gauti ateities pensininkai. \u201eTyrimas atskleid\u0117, kad gyventojai turi didelius l\u016bkes\u010dius pensijos dyd\u017eiui, kuris smarkiai prasilenkia su \u0161iandienos pensijos dyd\u017eiu. Dirban\u010di\u0173j\u0173 \u012fvardinta ori 693 eurus siekianti pensija yra ne tik kelissyk didesn\u0117 u\u017e dabartin\u0119 vidutin\u0119 pensij\u0105, bet ir lenkia vidutin\u012f atlyginim\u0105 \u0161alyje. Akivaizdu, kad mok\u0117ti tokio dyd\u017eio pensij\u0173 valstyb\u0117 neturi finansini\u0173 galimybi\u0173 nei \u0161iandien, nei tai paj\u0117gs daryti netolimoje ateityje, nes visuomenei senstant dirbantieji tur\u0117s i\u0161laikyti vis daugiau pensinio am\u017eiaus gyventoj\u0173. Tod\u0117l nor\u0117dami finansi\u0161kai saugios senatv\u0117s gyventojai tur\u0117t\u0173 tam ruo\u0161tis ir savaranki\u0161kai\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. <b>Tre\u010ddalis gyventoj\u0173 pensijai nesiruo\u0161ia<\/b> Nepaisant dideli\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 pensijai, tyrimas atskleid\u0117, kad 33 proc. b\u016bsim\u0173j\u0173 pensinink\u0173 kol kas nesi\u0117m\u0117 joki\u0173 veiksm\u0173, kad u\u017esitikrint\u0173 didesn\u012f finansin\u012f saugum\u0105 senatv\u0117je. \u0160ie gyventojai, sulauk\u0119 garbaus am\u017eiaus, tur\u0117s tenkintis valstybine pensija, kuri, tik\u0117tina, sudarys ne daugiau nei 27 proc. j\u0173 gaunamo oficialaus atlyginimo.Tyrimas taip pat parod\u0117, kad populiariausias b\u016bdas r\u016bpintis didesne pensija \u2013 kaupti j\u0105 II pakopos pensij\u0173 fonduose. T\u0105 \u0161iuo metu nurod\u0117 darantys 46 proc. dirban\u010di\u0173j\u0173. Pasak \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117s, i\u0161 ties\u0173 \u0161is skai\u010dius yra daug didesnis \u2013 statistikos duomenimis, II pensij\u0173 pakopoje l\u0117\u0161as kaupia apie 90 proc. darbingo am\u017eiaus \u0161alies gyventoj\u0173. Vadinasi, kone kas antras gyventojas, pasira\u0161\u0119s kaupimo sutart\u012f, to n\u0117ra \u012fsid\u0117m\u0117j\u0119s ir neprisimena, ir tai rodo, kad da\u017enai pensijos kaupimas nesureik\u0161minamas, tuo ma\u017eai r\u016bpinamasi. Galvodami apie finansin\u012f saugum\u0105 senatv\u0117je, ma\u017edaug 20 proc. gyventoj\u0173 taip pat yra sudar\u0119 kaupiamojo gyvyb\u0117s draudimo sutart\u012f, dar tokia pati dalis gyventoj\u0173 atsideda santaup\u0173 \u012f atskir\u0105 s\u0105skait\u0105 arba kaupia l\u0117\u0161as banko ind\u0117lyje. Prisidurti sulaukus pensinio am\u017eiaus papildomai dirbant ar imtis smulkiojo verslo planuoja kas septintas dirbantysis (13 proc.). &nbsp; <b>Kada prad\u0117ti kaupti papildomai?<\/b> \u201eNors da\u017enam gyventojui, ypa\u010d jaunesnio am\u017eiaus, atrodo, kad pensija dar toli, i\u0161 ties\u0173 tai yra palanki aplinkyb\u0117 \u2013 kuo anks\u010diau pradedama kaupti pensijai, tuo daugiau ir lengviau galima sukaupti. Be to, svarbu suprasti, kad nepakanka kaupti vien II pensij\u0173 pakopoje. Tam, kad i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105, gaunama pensijos suma sudaryt\u0173 apie 70 proc. buvusi\u0173 pajam\u0173, reikt\u0173 kaupti ir savaranki\u0161kai, pavyzd\u017eiui, III pensij\u0173 pakopoje. Tyrimo rezultatai atskleid\u0117, kad joje l\u0117\u0161as \u0161iuo metu kaupia tik apie 6 proc. \u0161alies gyventoj\u0173\u201c, \u2013 komentuoja \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Iliustruodama ankstyvo kaupimo naud\u0105, J. Cvilikien\u0117 pateikia tipin\u012f pavyzd\u012f, kuomet vidutin\u012f darbo u\u017emokest\u012f gaunantis gyventojas tik\u0117t\u0173si gauti 70 proc. atlyginimo siekian\u010di\u0105 pensij\u0105 (apie 460 Eur). Tam jis III-iojoje pensij\u0173 pakopoje turi sukaupti 35,6 t\u016bkst. eur\u0173, jeigu yra vyras, arba 47,4 t\u016bkst. eur\u0173, jeigu yra moteris. Jeigu gyventojas pradeda kaupti nuo 25-eri\u0173 met\u0173, jam kas m\u0117nes\u012f reikia atsid\u0117ti tik 28 Eur (vyrui) arba 36 Eur (moteriai). Prad\u0117jus kaupti v\u0117liau, pavyzd\u017eiui, 35-eri\u0173, m\u0117nesin\u0117 \u012fmoka turi b\u016bti beveik dukart didesn\u0117, nuo 45-eri\u0173 met\u0173 \u2013 beveik 4 kartus didesn\u0117. Prad\u0117jus kaupti nuo 55-eri\u0173 met\u0173 am\u017eiaus, m\u0117nesio \u012fna\u0161as kaupimui III pensij\u0173 pakopoje tur\u0117t\u0173 b\u016bti beveik 10 kart\u0173 didesnis nei 25-eri\u0173 met\u0173 gyventojo. Vyrui tai b\u016bt\u0173 255 Eur\/m\u0117n., moteriai \u2013 340 Eur\/m\u0117nes\u012f. \u201eAkivaizdu, kad gaunant vidutinio dyd\u017eio atlyginim\u0105 atsid\u0117ti dideles sumas yra sud\u0117tinga. Tod\u0117l kuo anks\u010diau priimsite sprendim\u0105 kaupti senatvei, tuo ma\u017eiau reik\u0117s kas m\u0117nes\u012f skirti, kad sukauptum\u0117te reikiam\u0105 sum\u0105\u201c, \u2013 priduria J. Cvilikien\u0117. &nbsp; <b>I\u0161 dabartin\u0117s pensijos dauguma nei\u0161gyvent\u0173<\/b> \u201eSwedbank\u201c apklausa taip pat parod\u0117, kad 95 proc. gyventoj\u0173 pesimisti\u0161kai vertina galimyb\u0119 i\u0161gyventi i\u0161 dabartin\u0117s vidutinio dyd\u017eio pensijos (apie 300 Eur\/m\u0117n). Pasak apklaust\u0173j\u0173, tokios sumos neu\u017etekt\u0173 turimiems poreikiams patenkinti. Sunkiausiai toki\u0105 sum\u0105 pragyvenimui \u012fsivaizduoja jauniausi iki 25 m. am\u017eiaus didmies\u010di\u0173 gyventojai bei gyventojai, gaunantys dideles pajamas. Dabar gaunam\u0105 pensij\u0105 kaip per ma\u017e\u0105 vertina 80 proc. pensinio am\u017eiaus gyventoj\u0173 \u2013 j\u0173 teigimu, pensijos nepakanka net minimaliems poreikiams patenkinti. Kas ketvirtas apklaustas senjoras teigia, kad gyvendamas vien i\u0161 pensijos gyvent\u0173 skurde. Tam kad i\u0161gyvent\u0173, 90 proc. senjor\u0173 naudoja turimas santaupas, paprastai \u2013 ne daugiau 200 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. Kas antras pensinio am\u017eiaus gyventojas taip pat sulaukia finansin\u0117s paramos i\u0161 savo vaik\u0173, kuri da\u017enu atveju siekia iki 100 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. Reprezentatyv\u0173 gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atlikto bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2017 m. liepos-rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. Tyrimo metu apklausti 1009 \u0161alies gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. I\u0161 j\u0173 \u2013 182 senjorai ir 867 pensijos dar nesulauk\u0119 gyventojai<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; <font color=\"#808080\"><span style=\"background-color: #ffffff\"><b><\/b><\/span><\/font> <font color=\"#808080\"><b>2017-10-12<\/b><\/font> &nbsp; Beveik 700 eur\u0173 \u2013 toki\u0105 sum\u0105 dirbantieji \u0161alies gyventojai \u0161iandien \u012fvardina kaip norim\u0105 gauti pensij\u0105, rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimas.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6361","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6361","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6361"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6361\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6361"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6361"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6361"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}