{"id":6345,"date":"2017-12-14T00:00:00","date_gmt":"2017-12-13T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/mananciu-kad-valstybe-turetu-uztikrinti-orias-pensijas-mazuma\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:32","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:32","slug":"mananciu-kad-valstybe-turetu-uztikrinti-orias-pensijas-mazuma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/mananciu-kad-valstybe-turetu-uztikrinti-orias-pensijas-mazuma\/","title":{"rendered":"Manan\u010di\u0173, kad valstyb\u0117 tur\u0117t\u0173 u\u017etikrinti orias pensijas \u2013 ma\u017euma"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; <b>2017-12-14<\/b> &nbsp; \u0160iuo metu ma\u017edaug 4 i\u0161 10 darbingo am\u017eiaus Lietuvos gyventoj\u0173 mano, kad ori\u0105 senatv\u0117s pensij\u0105 jiems tur\u0117t\u0173 u\u017etikrinti valstyb\u0117, rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimas. Tuo metu didesnioji gyventoj\u0173 dalis, vir\u0161 50 proc. nesitiki, kad valstyb\u0117s mokama pensija pilnai patenkins j\u0173 poreikius ir norus sulaukus senatv\u0117s. Be to, daugiau nei 60 proc. dirban\u010di\u0173j\u0173 teigia susitaik\u0119, jog sulaukus pensijos jiems gali tekti smarkiai riboti savo poreikius. &nbsp; \u201eD\u0117l demografini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 ilguoju laikotarpiu m\u016bs\u0173 \u0161alyje gali ma\u017e\u0117ti dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius, o pensinink\u0173 skai\u010dius augti, tod\u0117l valstyb\u0117s galimyb\u0117s u\u017etikrinti orias senatv\u0117s pensijas gali b\u016bti apribotos. Kaip rodo tyrimo rezultatai, did\u017eioji dalis b\u016bsim\u0173j\u0173 pensinink\u0173 i\u0161 valstyb\u0117s nesitiki gauti visos juos tenkinan\u010dios pensijos sumos. Tad dal\u012f orios pensijos sumos gyventojai tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti sukaup\u0119 savaranki\u0161kai atsid\u0117dami laisv\u0173 l\u0117\u0161\u0173, kaupdami pensij\u0173 fonduose ar investuodami\u201c, \u2013 komentuoja \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. &nbsp; Remiantis tyrimo rezultatais, teiginiui, kad valstyb\u0117 tur\u0117t\u0173 u\u017etikrinti 100 proc. orios pensijos pritar\u0117 44 proc. respondent\u0173. Tuo metu likusi apklaust\u0173j\u0173 dalis toki\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 nepuosel\u0117ja \u2013 daugiau nei 50 proc. apklaust\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 teig\u0117, kad i\u0161 valstyb\u0117s tik\u0117t\u0173si gauti nuo 75 proc. iki 25 proc. oriai senatvei reikalingos pensijos sumos.<br \/>\nTyrime \u0161iandienos dirbantieji nurodo, jog orios pensijos dydis tur\u0117t\u0173 siekti vidutini\u0161kai 690 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. Palyginimui, vidutin\u0117 senatv\u0117s pensija Lietuvoje \u0161iuo metu nesiekia 300 eur\u0173. &nbsp; Pasak J. Cvilikien\u0117s, didesnius l\u016bkes\u010dius valstybei d\u0117l b\u016bsimos orios pensijos da\u017eniau i\u0161rei\u0161k\u0117 vyresnio am\u017eiaus gyventojai ir moterys. Visos pinig\u0173 sumos, kuri b\u016bt\u0173 reikalinga oriai senatvei, i\u0161 valstyb\u0117s taip pat da\u017eniau tik\u0117t\u0173si rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai ir ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173 grupi\u0173 atstovai. &nbsp; \u201eKaip rodo tyrimo rezultatai, tie \u0161alies gyventojai, kurie jau\u010diasi finansi\u0161kai pa\u017eeid\u017eiami, yra labiau link\u0119 tik\u0117tis, kad ateityje jais b\u016bt\u0173 visapusi\u0161kai pasir\u016bpinta. Vis d\u0117lto pensijai nekaupiant papildomai, egzistuoja didel\u0117 tikimyb\u0117, kad \u0161i\u0173 gyventoj\u0173 l\u016bkes\u010diai liks nepatenkinti ir senatv\u0117je jie gali patirti finansini\u0173 nepritekli\u0173\u201c, \u2013 pastebi \u201eSwedbank\u201c &nbsp; \u0160iuo metu daugiau kaip 90 proc. dirban\u010di\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 kaupia senatvei papildomai II-oje pensij\u0173 pakopoje. Skai\u010diuojama, kad valstyb\u0117s skiriama pensija kartu su II pakopos pensij\u0173 fonduose sukauptomis l\u0117\u0161omis gali u\u017etikrinti apie 40 proc. buvusi\u0173 pajam\u0173. Vis d\u0117lto tam, kad \u017emogus sulauk\u0119s pensijos jaust\u0173si komforti\u0161kai ir neb\u016bt\u0173 priverstas atsisakyti jam \u012fprasto gyvenimo b\u016bdo, pasak J. Cvilikien\u0117s, jis tur\u0117t\u0173 gauti apie 70 proc. ankstesni\u0173 pajam\u0173. &nbsp; \u201eNors daugelis gyventoj\u0173 galvoja, kad pensija dar toli, visgi protingiausia yra prad\u0117ti kaupti kuo anks\u010diau. Prad\u0117jus kaupti senatvei nuo 25-eri\u0173 met\u0173, kas m\u0117nes\u012f u\u017etekt\u0173 atsid\u0117ti ma\u017edaug 4 kartus ma\u017eesn\u0119 sum\u0105 nei sulaukus 45-eri\u0173 met\u0173, kad sukauptum\u0117me toki\u0105 pa\u010di\u0105 sum\u0105\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. &nbsp; Reprezentatyv\u0173 gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2017 m. liepos-rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. Tyrimo metu apklausti 1009 \u0161alies gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. &nbsp; &nbsp; <b>2017-12-14<\/b> &nbsp; \u0160iuo metu ma\u017edaug 4 i\u0161 10 darbingo am\u017eiaus Lietuvos gyventoj\u0173 mano, kad ori\u0105 senatv\u0117s pensij\u0105 jiems tur\u0117t\u0173 u\u017etikrinti valstyb\u0117, rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimas. Tuo metu didesnioji gyventoj\u0173 dalis, vir\u0161 50 proc. nesitiki, kad valstyb\u0117s mokama pensija pilnai patenkins j\u0173 poreikius ir norus sulaukus senatv\u0117s. Be to, daugiau nei 60 proc. dirban\u010di\u0173j\u0173 teigia susitaik\u0119, jog sulaukus pensijos jiems gali tekti smarkiai riboti savo poreikius. &nbsp; \u201eD\u0117l demografini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 ilguoju laikotarpiu m\u016bs\u0173 \u0161alyje gali ma\u017e\u0117ti dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius, o pensinink\u0173 skai\u010dius augti, tod\u0117l valstyb\u0117s galimyb\u0117s u\u017etikrinti orias senatv\u0117s pensijas gali b\u016bti apribotos. Kaip rodo tyrimo rezultatai, did\u017eioji dalis b\u016bsim\u0173j\u0173 pensinink\u0173 i\u0161 valstyb\u0117s nesitiki gauti visos juos tenkinan\u010dios pensijos sumos. Tad dal\u012f orios pensijos sumos gyventojai tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti sukaup\u0119 savaranki\u0161kai atsid\u0117dami laisv\u0173 l\u0117\u0161\u0173, kaupdami pensij\u0173 fonduose ar investuodami\u201c, \u2013 komentuoja \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. &nbsp; Remiantis tyrimo rezultatais, teiginiui, kad valstyb\u0117 tur\u0117t\u0173 u\u017etikrinti 100 proc. orios pensijos pritar\u0117 44 proc. respondent\u0173. Tuo metu likusi apklaust\u0173j\u0173 dalis toki\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 nepuosel\u0117ja \u2013 daugiau nei 50 proc. apklaust\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 teig\u0117, kad i\u0161 valstyb\u0117s tik\u0117t\u0173si gauti nuo 75 proc. iki 25 proc. oriai senatvei reikalingos pensijos sumos.<br \/>\nTyrime \u0161iandienos dirbantieji nurodo, jog orios pensijos dydis tur\u0117t\u0173 siekti vidutini\u0161kai 690 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. Palyginimui, vidutin\u0117 senatv\u0117s pensija Lietuvoje \u0161iuo metu nesiekia 300 eur\u0173. &nbsp; Pasak J. Cvilikien\u0117s, didesnius l\u016bkes\u010dius valstybei d\u0117l b\u016bsimos orios pensijos da\u017eniau i\u0161rei\u0161k\u0117 vyresnio am\u017eiaus gyventojai ir moterys. Visos pinig\u0173 sumos, kuri b\u016bt\u0173 reikalinga oriai senatvei, i\u0161 valstyb\u0117s taip pat da\u017eniau tik\u0117t\u0173si rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai ir ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173 grupi\u0173 atstovai. &nbsp; \u201eKaip rodo tyrimo rezultatai, tie \u0161alies gyventojai, kurie jau\u010diasi finansi\u0161kai pa\u017eeid\u017eiami, yra labiau link\u0119 tik\u0117tis, kad ateityje jais b\u016bt\u0173 visapusi\u0161kai pasir\u016bpinta. Vis d\u0117lto pensijai nekaupiant papildomai, egzistuoja didel\u0117 tikimyb\u0117, kad \u0161i\u0173 gyventoj\u0173 l\u016bkes\u010diai liks nepatenkinti ir senatv\u0117je jie gali patirti finansini\u0173 nepritekli\u0173\u201c, \u2013 pastebi \u201eSwedbank\u201c &nbsp; \u0160iuo metu daugiau kaip 90 proc. dirban\u010di\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 kaupia senatvei papildomai II-oje pensij\u0173 pakopoje. Skai\u010diuojama, kad valstyb\u0117s skiriama pensija kartu su II pakopos pensij\u0173 fonduose sukauptomis l\u0117\u0161omis gali u\u017etikrinti apie 40 proc. buvusi\u0173 pajam\u0173. Vis d\u0117lto tam, kad \u017emogus sulauk\u0119s pensijos jaust\u0173si komforti\u0161kai ir neb\u016bt\u0173 priverstas atsisakyti jam \u012fprasto gyvenimo b\u016bdo, pasak J. Cvilikien\u0117s, jis tur\u0117t\u0173 gauti apie 70 proc. ankstesni\u0173 pajam\u0173. &nbsp; \u201eNors daugelis gyventoj\u0173 galvoja, kad pensija dar toli, visgi protingiausia yra prad\u0117ti kaupti kuo anks\u010diau. Prad\u0117jus kaupti senatvei nuo 25-eri\u0173 met\u0173, kas m\u0117nes\u012f u\u017etekt\u0173 atsid\u0117ti ma\u017edaug 4 kartus ma\u017eesn\u0119 sum\u0105 nei sulaukus 45-eri\u0173 met\u0173, kad sukauptum\u0117me toki\u0105 pa\u010di\u0105 sum\u0105\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. &nbsp; Reprezentatyv\u0173 gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c 2017 m. liepos-rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. Tyrimo metu apklausti 1009 \u0161alies gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. &nbsp;<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; <b>2017-12-14<\/b> &nbsp; \u0160iuo metu ma\u017edaug 4 i\u0161 10 darbingo am\u017eiaus Lietuvos gyventoj\u0173 mano, kad ori\u0105 senatv\u0117s pensij\u0105 jiems tur\u0117t\u0173 u\u017etikrinti valstyb\u0117, rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimas.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6345","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6345","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6345"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6345\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6345"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6345"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6345"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}