{"id":6324,"date":"2018-03-06T00:00:00","date_gmt":"2018-03-05T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/dalijimosi-ekonomika-kai-kur-lietuviai-lenkia-svedus\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:31","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:31","slug":"dalijimosi-ekonomika-kai-kur-lietuviai-lenkia-svedus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/dalijimosi-ekonomika-kai-kur-lietuviai-lenkia-svedus\/","title":{"rendered":"Dalijimosi ekonomika: kai kur lietuviai lenkia \u0161vedus"},"content":{"rendered":"<p>Kas tre\u010dias 18-35 met\u0173 lietuvis per pastaruosius metus bent kart\u0105 naudojosi dalijimosi ekonomikos paslaugomis, rodo naujausias tyrimas. Su naujomis technologijomis u\u017eaugusi t\u016bkstantme\u010dio arba Y karta ir skaitmenin\u0117 transformacija yra dalijimosi ekonomikos garve\u017eys, \u017eadantis \u0161iai rinkai did\u017eiul\u012f potencial\u0105. Lietuviai mielai perka ir naudoja daiktus i\u0161 antr\u0173 rank\u0173 \u2013 per pastaruosius metus bent vien\u0105 naudot\u0105 daikt\u0105 \u012fsigijo kas antras Lietuvos gyventojas. Be to, esame iml\u016bs naujov\u0117ms bei \u012fvairioms paslaugoms, kurios teikiamos panaudojant naujas technologijas: pavyzd\u017eiui, muzikos bei film\u0173 internetu platformomis \u201eSpotify\u201c, \u201eNetflix\u201d ir kt. naudojasi ketvirtadalis gyventoj\u0173 arba kas antras 18-35 met\u0173 lietuvis, priskiriamas Y arba t\u016bkstantme\u010dio kartai (ang. \u201emillennials\u201d). Tokias tendencijas atskleid\u0117 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 sausio m\u0117nes\u012f atliktas reprezentatyvus visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimas, kur\u012f inicijavo informacini\u0173 technologij\u0173 bendrov\u0117 \u201eTieto Lietuva\u201c ir bankas \u201eSwedbank\u201c. Pasak Lauros Galdikien\u0117s, \u201eSwedbank\u201c vyresniosios ekonomist\u0117s, dalijimosi ekonomika dar vadinama bendro vartojimo ekonomika: tai rinka, kurioje tarp \u017emoni\u0173 vyksta prekyba daiktais, j\u0173 nuoma, skolinami pinigai bei dalijamasi prek\u0117mis bei paslaugomis. \u201eDalijimosi ekonomika n\u0117ra naujas rei\u0161kinys, ta\u010diau naujos technologijos ir skaitmenin\u0117 transformacija jai suteik\u0117 nauj\u0105 impuls\u0105: \u0161i rinka spar\u010diai auga visoje Europoje. \u201ePwC\u201c prognoz\u0117mis, dalijimosi ekonomikos sandoriai ir pajamos Europoje iki 2025 met\u0173 gali i\u0161augti 20 kart\u0173 bei pasiekti atitinkamai 570 mlrd. ir 83 mlrd. eur\u0173\u201c, \u2013 sako p. Galdikien\u0117. Tomas Vitkus, \u201eTieto Lietuva\u201c vadovas, pastebi, kad internetas ir nauj\u0173 technologij\u0173 sprendimai, kuri\u0173 d\u0117ka vartotojas gali greitai, patogiai ir kada nori pasinaudoti norima paslauga, suteik\u0117 dalijimosi ekonomikai galing\u0105 post\u016bm\u012f: nauj\u0173 skaitmenini\u0173 versl\u0173 d\u0117ka dabar galima vos per kelias minutes i\u0161sinuomoti automobil\u012f ar dvirat\u012f, i\u0161mainyti bei parduoti naudotus drabu\u017eius ar pasinaudoti ka\u017ekieno tu\u0161\u010diu b\u016bstu savo atostogoms bet kuriame pasaulio kampelyje, tad \u017emon\u0117ms atsiv\u0117r\u0117 labai daug galimybi\u0173 \u2013 dalintis daiktais ir paslaugomis tapo greita ir labai paprasta. \u201eVykstant skaitmeninei transformacijai ir verslui prisitaikant prie pasikeitusi\u0173 vartotoj\u0173 poreiki\u0173, gim\u0117 visi\u0161kai naujos paslaugos, tokios kaip \u201eUber\u201c, \u201eAirbnb\u201c, \u201eSpotify\u201c ar \u201eVinted\u201c. I\u0161 esm\u0117s jas suk\u016br\u0117 patys \u0161iuolaikiniai vartotojai, kurie nori visas paslaugas gauti greitai ir patogiai per savo telefon\u0105 ar kompiuter\u012f. \u0160ie poky\u010diai daro didel\u0119 \u012ftak\u0105 visai rinkai \u2013 paslaugos, kurios neprisitaikys prie \u0161i\u0173 tendencij\u0173 ir neu\u017etikrins paprasto paslaugos prieinamumo vartotojui, ilgainiui tur\u0117t\u0173 tiesiog i\u0161nykti\u201c, \u2013 teigia p. Vitkus. \u0160iuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 631.000 18-35 met\u0173 \u017emoni\u0173. Tai vadinamoji t\u016bkstantme\u010dio karta, kuri u\u017eaugo su naujomis technologijomis, tad, pasak tyrimo iniciatori\u0173, nereik\u0117t\u0173 steb\u0117tis, kad b\u016btent \u0161i visuomen\u0117s dalis yra did\u017eiausia dalijimosi ekonomikos varomoji j\u0117ga. &nbsp; <script type=\"text\/javascript\" src=\"\/\/e.infogram.com\/js\/dist\/embed.js?x9c\" id=\"infogram_0_ebee6426-0657-4d71-a2c3-0f8ee448e2e5\">\n<\/script><iframe frameborder=\"0\" style=\"border: medium none; width: 550px; height: 749px\" scrolling=\"no\" src=\"https:\/\/e.infogram.com\/ebee6426-0657-4d71-a2c3-0f8ee448e2e5?src=embed\" title=\"null\"><\/iframe> \u201eAtlikto tyrimo duomenimis, bent kart\u0105 per pastaruosius 12 m\u0117nesi\u0173 dalijimosi ekonomikos paslaugomis naudojosi 20% vis\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173, o tarp jaun\u0173 \u017emoni\u0173 nuo 18 iki 35 met\u0173 \u0161i dalis siekia 32%, \u2013 komentuoja \u201eSwedbank\u201c p. Galdikien\u0117. \u2013 Pana\u0161ias tendencijas matome ir \u0160vedijoje, kur jauni \u017emon\u0117s taip pat yra pagrindiniai dalijimosi ekonomikos paslaug\u0173 vartotojai. Ten yra didesnis \u0161i\u0173 paslaug\u0173 i\u0161sivystymas ir jos \u012fvairesn\u0117s, gyventoj\u0173 skaitmeninis ra\u0161tingumas yra auk\u0161tesnis, turi \u012ftakos ir \u012fvair\u016bs socialiniai veiksniai. Lietuvoje jaun\u0173 \u017emoni\u0173 dalyvavimas dalijimosi ekonomikoje siekia 32%, o \u0160vedijoje \u2013 51%\u201c. Nors pagal bendr\u0105 vartotoj\u0173 skai\u010di\u0173 nuo \u0161ved\u0173 kol kas atsiliekame, kai kuriose atskirose paslaug\u0173 kategorijose juos jau lenkiame. \u201eLygindami \u0161io tyrimo duomenis su pana\u0161iu sociologiniu tyrimu, atliktu \u201eTieto\u201c korporacijos ir \u201eHUI Research\u201c \u0160vedijoje, matome, kad lietuviams yra labiau \u012fprasta dalintis savo daiktais su kitais \u017emon\u0117mis per \u201eFacebook\u201c grupes ir kitas internetines platformas: tai praktikuoja 35% 18-35 met\u0173 lietuvi\u0173 ir tik 24% \u0161ved\u0173. Lietuviai kiek da\u017eniau naudojasi ir pav\u0117\u017e\u0117j\u0173, dalijimosi automobiliais ar dvira\u010diais paslaugomis\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f \u201eTieto Lietuva\u201c vadovas. Pasak p. Galdikien\u0117s, dar prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius netur\u0117jome pasirinkimo: jei nor\u0117jome naudotis kokiu nors daiktu, beveik visada tur\u0117jome j\u012f pirkti, nes kit\u0173 galimybi\u0173 nebuvo. Jei kalbame apie daiktus, kurie mums yra reikalingi nuolat (pavyzd\u017eiui, skalbykl\u0117 ar dulki\u0173 siurblys), ir dabar juos tiesiog \u012fsigyti da\u017eniausiai yra ir patogiau, ir papras\u010diau. \u201eTa\u010diau yra daugyb\u0117 daikt\u0173, kuriais mes naudojam\u0117s pakankamai retai, kad b\u016bt\u0173 verta juos pirkti. \u0160i\u0105 prie\u017east\u012f kaip pagrindin\u0119, kuri juos skatina naudotis dalijimosi ekonomikos paslaugomis, nurodo 88% Lietuvos gyventoj\u0173. Kiti motyvai taip pat logi\u0161ki: galimyb\u0117 naudotis daiktu ar paslauga b\u016btent tada, kai to labiausiai reikia, patogus ir greitas pristatymas \u012f namus, galimyb\u0117 pasinaudoti auk\u0161tos kokyb\u0117s daiktu pigiau, nei j\u012f perkant, arba tiesiog nenoras apsikrauti daiktais, kuriems neretai stokojoma ir vietos\u201d, \u2013 teig\u0117 ekonomist\u0117. T\u016bkstantme\u010dio karta \u0161iuo metu sudaro daugiau nei tre\u010ddal\u012f 18-64 met\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173, ta\u010diau Eurostatas prognozuoja, kad po de\u0161imtme\u010dio pilnametyst\u0117s sulauk\u0119 su naujosiomis technologijomis u\u017eaug\u0119 asmenys (Y ir po j\u0173 einanti Z karta) kartu sudarys daugiau kaip pus\u0119 darbingo am\u017eiaus gyventoj\u0173. \u0160ved\u0173 \u201eHUI Research\u201c vertinimu, \u017evelgiant globaliu mastu, dar iki 2025 m. 75% vis\u0173 suaugusi\u0173 darbingo am\u017eiaus gyventoj\u0173 sudarys t\u016bkstantme\u010dio kartos atstovai bei jaunesni \u017emon\u0117s, kurie ir yra dalijimosi ekonomikos garve\u017eys. Teigiama, kad \u0161i kart\u0173 kaita rei\u0161kia did\u017eiul\u012f dalijimosi ekonomikos potencial\u0105 bei nauj\u0173 verslo modeli\u0173 atsiradimo galimybes. \u201eTik\u0117tina, jog dalijimosi ekonomika ir jos inovatyvios, nusistov\u0117jusias \u017eaidimo taisykles griaunan\u010dios \u012fmon\u0117s kels vis daugiau konkurencini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 tradiciniams verslams, veikiantiems tiek apdirbamojoje gamyboje, tiek paslaug\u0173 sektoriuje, &#8211; vertina p. Galdikien\u0117. \u2013 Dalijimosi ekonomika vis labiau keis ir darbo rink\u0105 \u2013 suteiks jai lankstumo, ta\u010diau kartu tai gali reik\u0161ti ir sumenkus\u012f darbuotoj\u0173 finansin\u012f saugum\u0105. \u0160ie i\u0161\u0161\u016bkiai reguliuotojus bei politikos formuotojus gali skatinti riboti toki\u0173 \u012fmoni\u0173 veikl\u0105. Taigi pernelyg didelis reguliavimas ateityje tur\u0117t\u0173 b\u016bti vienas pagrindini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 spartesnei dalijimosi ekonomikos pl\u0117trai.\u201c \u0160vedijos patirtis rodo, kad dalijimosi ekonomika yra spar\u010diai auganti tendencija. Ponas Vitkus neabejoja, kad ir mes turime visas galimybes dar \u0161\u012f de\u0161imtmet\u012f pasiekti Skandinavijos lyg\u012f. \u201eLietuva eina kartu su vakarieti\u0161komis tendencijomis ir akivaizdu, kad dalijimosi ekonomika turi dideles perspektyvas ir m\u016bs\u0173 \u0161alyje. Tuo labiau, kad dar turime daug erdv\u0117s pl\u0117toti esamas paslaugas bei atrasti naujas ni\u0161as, per technologijas toliau skatinti paprastesn\u012f paslaug\u0173 prieinamum\u0105. Turime ir stipri\u0105 technologin\u0119 baz\u0119, gabius \u017emones, kuri\u0173 d\u0117ka ir \u010dia, Lietuvoje, galime kurti inovacijas\u201c, \u2013 apibendrina \u201eTieto Lietuva\u201c vadovas. Jis prognozuoja, kad netolimoje ateityje net ir tokia sritis, kaip energetika, gali tapti dalijimosi ekonomikos dalimi: \u201eManau, perspektyva yra labai ai\u0161ki: plintant ma\u017eosioms elektrin\u0117ms ir buitiniams akumuliatoriams, elektros energijos vartotojai jau gali patys gaminti ir saugoti elektros energij\u0105, o tai ilgainiui ves prie dar didesn\u0117s elektros energijos sistemos decentralizacijos \u2013 elektros prekybininkai tur\u0117s pateikti patogias priemones visiems norintiems prekiauti energija.\u201c <b>2018-03-06<\/b> Kas tre\u010dias 18-35 met\u0173 lietuvis per pastaruosius metus bent kart\u0105 naudojosi dalijimosi ekonomikos paslaugomis, rodo naujausias tyrimas. Su naujomis technologijomis u\u017eaugusi t\u016bkstantme\u010dio arba Y karta ir skaitmenin\u0117 transformacija yra dalijimosi ekonomikos garve\u017eys, \u017eadantis \u0161iai rinkai did\u017eiul\u012f potencial\u0105. Lietuviai mielai perka ir naudoja daiktus i\u0161 antr\u0173 rank\u0173 \u2013 per pastaruosius metus bent vien\u0105 naudot\u0105 daikt\u0105 \u012fsigijo kas antras Lietuvos gyventojas. Be to, esame iml\u016bs naujov\u0117ms bei \u012fvairioms paslaugoms, kurios teikiamos panaudojant naujas technologijas: pavyzd\u017eiui, muzikos bei film\u0173 internetu platformomis \u201eSpotify\u201c, \u201eNetflix\u201d ir kt. naudojasi ketvirtadalis gyventoj\u0173 arba kas antras 18-35 met\u0173 lietuvis, priskiriamas Y arba t\u016bkstantme\u010dio kartai (ang. \u201emillennials\u201d). Tokias tendencijas atskleid\u0117 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 sausio m\u0117nes\u012f atliktas reprezentatyvus visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimas, kur\u012f inicijavo informacini\u0173 technologij\u0173 bendrov\u0117 \u201eTieto Lietuva\u201c ir bankas \u201eSwedbank\u201c. Pasak Lauros Galdikien\u0117s, \u201eSwedbank\u201c vyresniosios ekonomist\u0117s, dalijimosi ekonomika dar vadinama bendro vartojimo ekonomika: tai rinka, kurioje tarp \u017emoni\u0173 vyksta prekyba daiktais, j\u0173 nuoma, skolinami pinigai bei dalijamasi prek\u0117mis bei paslaugomis. \u201eDalijimosi ekonomika n\u0117ra naujas rei\u0161kinys, ta\u010diau naujos technologijos ir skaitmenin\u0117 transformacija jai suteik\u0117 nauj\u0105 impuls\u0105: \u0161i rinka spar\u010diai auga visoje Europoje. \u201ePwC\u201c prognoz\u0117mis, dalijimosi ekonomikos sandoriai ir pajamos Europoje iki 2025 met\u0173 gali i\u0161augti 20 kart\u0173 bei pasiekti atitinkamai 570 mlrd. ir 83 mlrd. eur\u0173\u201c, \u2013 sako p. Galdikien\u0117. Tomas Vitkus, \u201eTieto Lietuva\u201c vadovas, pastebi, kad internetas ir nauj\u0173 technologij\u0173 sprendimai, kuri\u0173 d\u0117ka vartotojas gali greitai, patogiai ir kada nori pasinaudoti norima paslauga, suteik\u0117 dalijimosi ekonomikai galing\u0105 post\u016bm\u012f: nauj\u0173 skaitmenini\u0173 versl\u0173 d\u0117ka dabar galima vos per kelias minutes i\u0161sinuomoti automobil\u012f ar dvirat\u012f, i\u0161mainyti bei parduoti naudotus drabu\u017eius ar pasinaudoti ka\u017ekieno tu\u0161\u010diu b\u016bstu savo atostogoms bet kuriame pasaulio kampelyje, tad \u017emon\u0117ms atsiv\u0117r\u0117 labai daug galimybi\u0173 \u2013 dalintis daiktais ir paslaugomis tapo greita ir labai paprasta. \u201eVykstant skaitmeninei transformacijai ir verslui prisitaikant prie pasikeitusi\u0173 vartotoj\u0173 poreiki\u0173, gim\u0117 visi\u0161kai naujos paslaugos, tokios kaip \u201eUber\u201c, \u201eAirbnb\u201c, \u201eSpotify\u201c ar \u201eVinted\u201c. I\u0161 esm\u0117s jas suk\u016br\u0117 patys \u0161iuolaikiniai vartotojai, kurie nori visas paslaugas gauti greitai ir patogiai per savo telefon\u0105 ar kompiuter\u012f. \u0160ie poky\u010diai daro didel\u0119 \u012ftak\u0105 visai rinkai \u2013 paslaugos, kurios neprisitaikys prie \u0161i\u0173 tendencij\u0173 ir neu\u017etikrins paprasto paslaugos prieinamumo vartotojui, ilgainiui tur\u0117t\u0173 tiesiog i\u0161nykti\u201c, \u2013 teigia p. Vitkus. \u0160iuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 631.000 18-35 met\u0173 \u017emoni\u0173. Tai vadinamoji t\u016bkstantme\u010dio karta, kuri u\u017eaugo su naujomis technologijomis, tad, pasak tyrimo iniciatori\u0173, nereik\u0117t\u0173 steb\u0117tis, kad b\u016btent \u0161i visuomen\u0117s dalis yra did\u017eiausia dalijimosi ekonomikos varomoji j\u0117ga. &nbsp; <script type=\"text\/javascript\" src=\"\/\/e.infogram.com\/js\/dist\/embed.js?x9c\" id=\"infogram_0_ebee6426-0657-4d71-a2c3-0f8ee448e2e5\">\n<\/script><iframe frameborder=\"0\" style=\"border: medium none; width: 550px; height: 749px\" scrolling=\"no\" src=\"https:\/\/e.infogram.com\/ebee6426-0657-4d71-a2c3-0f8ee448e2e5?src=embed\" title=\"null\"><\/iframe> \u201eAtlikto tyrimo duomenimis, bent kart\u0105 per pastaruosius 12 m\u0117nesi\u0173 dalijimosi ekonomikos paslaugomis naudojosi 20% vis\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173, o tarp jaun\u0173 \u017emoni\u0173 nuo 18 iki 35 met\u0173 \u0161i dalis siekia 32%, \u2013 komentuoja \u201eSwedbank\u201c p. Galdikien\u0117. \u2013 Pana\u0161ias tendencijas matome ir \u0160vedijoje, kur jauni \u017emon\u0117s taip pat yra pagrindiniai dalijimosi ekonomikos paslaug\u0173 vartotojai. Ten yra didesnis \u0161i\u0173 paslaug\u0173 i\u0161sivystymas ir jos \u012fvairesn\u0117s, gyventoj\u0173 skaitmeninis ra\u0161tingumas yra auk\u0161tesnis, turi \u012ftakos ir \u012fvair\u016bs socialiniai veiksniai. Lietuvoje jaun\u0173 \u017emoni\u0173 dalyvavimas dalijimosi ekonomikoje siekia 32%, o \u0160vedijoje \u2013 51%\u201c. Nors pagal bendr\u0105 vartotoj\u0173 skai\u010di\u0173 nuo \u0161ved\u0173 kol kas atsiliekame, kai kuriose atskirose paslaug\u0173 kategorijose juos jau lenkiame. \u201eLygindami \u0161io tyrimo duomenis su pana\u0161iu sociologiniu tyrimu, atliktu \u201eTieto\u201c korporacijos ir \u201eHUI Research\u201c \u0160vedijoje, matome, kad lietuviams yra labiau \u012fprasta dalintis savo daiktais su kitais \u017emon\u0117mis per \u201eFacebook\u201c grupes ir kitas internetines platformas: tai praktikuoja 35% 18-35 met\u0173 lietuvi\u0173 ir tik 24% \u0161ved\u0173. Lietuviai kiek da\u017eniau naudojasi ir pav\u0117\u017e\u0117j\u0173, dalijimosi automobiliais ar dvira\u010diais paslaugomis\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f \u201eTieto Lietuva\u201c vadovas. Pasak p. Galdikien\u0117s, dar prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius netur\u0117jome pasirinkimo: jei nor\u0117jome naudotis kokiu nors daiktu, beveik visada tur\u0117jome j\u012f pirkti, nes kit\u0173 galimybi\u0173 nebuvo. Jei kalbame apie daiktus, kurie mums yra reikalingi nuolat (pavyzd\u017eiui, skalbykl\u0117 ar dulki\u0173 siurblys), ir dabar juos tiesiog \u012fsigyti da\u017eniausiai yra ir patogiau, ir papras\u010diau. \u201eTa\u010diau yra daugyb\u0117 daikt\u0173, kuriais mes naudojam\u0117s pakankamai retai, kad b\u016bt\u0173 verta juos pirkti. \u0160i\u0105 prie\u017east\u012f kaip pagrindin\u0119, kuri juos skatina naudotis dalijimosi ekonomikos paslaugomis, nurodo 88% Lietuvos gyventoj\u0173. Kiti motyvai taip pat logi\u0161ki: galimyb\u0117 naudotis daiktu ar paslauga b\u016btent tada, kai to labiausiai reikia, patogus ir greitas pristatymas \u012f namus, galimyb\u0117 pasinaudoti auk\u0161tos kokyb\u0117s daiktu pigiau, nei j\u012f perkant, arba tiesiog nenoras apsikrauti daiktais, kuriems neretai stokojoma ir vietos\u201d, \u2013 teig\u0117 ekonomist\u0117. T\u016bkstantme\u010dio karta \u0161iuo metu sudaro daugiau nei tre\u010ddal\u012f 18-64 met\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173, ta\u010diau Eurostatas prognozuoja, kad po de\u0161imtme\u010dio pilnametyst\u0117s sulauk\u0119 su naujosiomis technologijomis u\u017eaug\u0119 asmenys (Y ir po j\u0173 einanti Z karta) kartu sudarys daugiau kaip pus\u0119 darbingo am\u017eiaus gyventoj\u0173. \u0160ved\u0173 \u201eHUI Research\u201c vertinimu, \u017evelgiant globaliu mastu, dar iki 2025 m. 75% vis\u0173 suaugusi\u0173 darbingo am\u017eiaus gyventoj\u0173 sudarys t\u016bkstantme\u010dio kartos atstovai bei jaunesni \u017emon\u0117s, kurie ir yra dalijimosi ekonomikos garve\u017eys. Teigiama, kad \u0161i kart\u0173 kaita rei\u0161kia did\u017eiul\u012f dalijimosi ekonomikos potencial\u0105 bei nauj\u0173 verslo modeli\u0173 atsiradimo galimybes. \u201eTik\u0117tina, jog dalijimosi ekonomika ir jos inovatyvios, nusistov\u0117jusias \u017eaidimo taisykles griaunan\u010dios \u012fmon\u0117s kels vis daugiau konkurencini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 tradiciniams verslams, veikiantiems tiek apdirbamojoje gamyboje, tiek paslaug\u0173 sektoriuje, &#8211; vertina p. Galdikien\u0117. \u2013 Dalijimosi ekonomika vis labiau keis ir darbo rink\u0105 \u2013 suteiks jai lankstumo, ta\u010diau kartu tai gali reik\u0161ti ir sumenkus\u012f darbuotoj\u0173 finansin\u012f saugum\u0105. \u0160ie i\u0161\u0161\u016bkiai reguliuotojus bei politikos formuotojus gali skatinti riboti toki\u0173 \u012fmoni\u0173 veikl\u0105. Taigi pernelyg didelis reguliavimas ateityje tur\u0117t\u0173 b\u016bti vienas pagrindini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 spartesnei dalijimosi ekonomikos pl\u0117trai.\u201c \u0160vedijos patirtis rodo, kad dalijimosi ekonomika yra spar\u010diai auganti tendencija. Ponas Vitkus neabejoja, kad ir mes turime visas galimybes dar \u0161\u012f de\u0161imtmet\u012f pasiekti Skandinavijos lyg\u012f. \u201eLietuva eina kartu su vakarieti\u0161komis tendencijomis ir akivaizdu, kad dalijimosi ekonomika turi dideles perspektyvas ir m\u016bs\u0173 \u0161alyje. Tuo labiau, kad dar turime daug erdv\u0117s pl\u0117toti esamas paslaugas bei atrasti naujas ni\u0161as, per technologijas toliau skatinti paprastesn\u012f paslaug\u0173 prieinamum\u0105. Turime ir stipri\u0105 technologin\u0119 baz\u0119, gabius \u017emones, kuri\u0173 d\u0117ka ir \u010dia, Lietuvoje, galime kurti inovacijas\u201c, \u2013 apibendrina \u201eTieto Lietuva\u201c vadovas. Jis prognozuoja, kad netolimoje ateityje net ir tokia sritis, kaip energetika, gali tapti dalijimosi ekonomikos dalimi: \u201eManau, perspektyva yra labai ai\u0161ki: plintant ma\u017eosioms elektrin\u0117ms ir buitiniams akumuliatoriams, elektros energijos vartotojai jau gali patys gaminti ir saugoti elektros energij\u0105, o tai ilgainiui ves prie dar didesn\u0117s elektros energijos sistemos decentralizacijos \u2013 elektros prekybininkai tur\u0117s pateikti patogias priemones visiems norintiems prekiauti energija.\u201c<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kas tre\u010dias 18-35 met\u0173 lietuvis per pastaruosius metus bent kart\u0105 naudojosi dalijimosi ekonomikos paslaugomis, rodo naujausias tyrimas.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6324","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6324","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6324"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6324\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6324"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6324"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6324"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}