{"id":6323,"date":"2018-03-14T00:00:00","date_gmt":"2018-03-13T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/tyrimas-iskele-skaudu-klausima-kodel-apie-tai-tyli-moterys\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:31","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:31","slug":"tyrimas-iskele-skaudu-klausima-kodel-apie-tai-tyli-moterys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/tyrimas-iskele-skaudu-klausima-kodel-apie-tai-tyli-moterys\/","title":{"rendered":"Tyrimas i\u0161k\u0117l\u0117 skaud\u0173 klausim\u0105: kod\u0117l apie tai tyli moterys"},"content":{"rendered":"<p>Nors smurtas artimoje aplinkoje per pastaruosius metus pareikalavo ne vienos aukos, o neretai \u012f fizin\u0119 prievart\u0105 peraug\u0119 konfliktai baigiasi net mirtimi, lietuviai laikosi savo \u2013 net ir kilus rimtam konfliktui sako \u012f policij\u0105 nesikreipt\u0173, es\u0105 \u0161eimos problemos \u2013 tik tos \u0161eimos reikalas. Taip rodo DELFI u\u017esakymu atlikta \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c reprezentatyvi gyventoj\u0173 nuomon\u0117s apklausa. Jos duomenimis, net 64,3 proc. respondent\u0173 \u0161eiminiam konfliktui pergaugus \u012f smurt\u0105 policijos \u012f pagalb\u0105 nekviest\u0173. Dar 18 proc. pasirei\u0161kus bet kokiam smurtui artimoje aplinkoje sako, kad partneriui tik pagrasint\u0173, kad kreipsis pagalbos, bet to nepadaryt\u0173. Tik 17,7 proc. respondent\u0173 \u012f \u0161eimin\u012f konflikt\u0105 kviest\u0173 policij\u0105. Daugiausiai j\u0173 (12,3 proc.) pagalbos kreipt\u0173si tuo atveju, jei sutuoktinis (-\u0117)\/partneris (-\u0117) trenkt\u0173. \u201ePas mus yra suformuotas po\u017ei\u016bris, kad \u0161iuk\u0161les ne\u0161ti i\u0161 nam\u0173 yra negerai, moterims yra u\u017ekrauta ta tokia moralin\u0117 atsakomyb\u0117, kad jos tarsi turi i\u0161laikyti \u0161eimos veid\u0105. Bet jeigu yra fizin\u0117 prievarta, pagalbos b\u016btina kreiptis\u201c, \u2013 vertindama apklausos rezultatus sako Lygi\u0173 galimybi\u0173 pl\u0117tros centro ekspert\u0117 Margarita Jankauskait\u0117. Jai antrina ir Lygi\u0173 galimybi\u0173 kontrolieriaus tarnybos Komuniakcijos skyriaus ved\u0117ja Mintaut\u0117 Jurkut\u0117. Pa\u0161nekov\u0117s teigimu, tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f iki \u0161iol skatina vyresn\u0117s kartos atstovai, tod\u0117l i\u0161sivadavimas i\u0161 \u017ealing\u0173 stereotip\u0173 vyksta l\u0117tai. \u201eLabai da\u017enai mamos savo dukras sulaiko nuo kreipimosi pagalbos sakydamos: \u201e\u017einai, dukryte, visko \u010dia b\u016bna. Kartais reikia pakent\u0117ti\u201c. Ilg\u0105 laik\u0105 vyravo supratimas, kad konfliktai yra \u0161eimos reikalas, \u0161eim\u0105 siekiama i\u0161saugoti bet kokia kaina\u201c, \u2013 teigia specialist\u0117. M. Jankauskait\u0117 svarsto, kad besikreipian\u010di\u0173j\u0173 pagalbos b\u016bt\u0173 daugiau, jei lietuviai d\u0117l smurto liaut\u0173si kaltinti aukas ir b\u016bt\u0173 i\u0161komunikuojama ai\u0161ki \u017einut\u0117, kad nukent\u0117j\u0119s asmuo niekaip negali b\u016bti kaltas d\u0117l patirtos prievartos. \u201eBuvo atliktas tyrimas, kuris parod\u0117, kad m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je yra labai paplit\u0119s auk\u0173 kaltinimas. Moterys, kurios patiria smurt\u0105, i\u0161gyvena ir g\u0117dos jausm\u0105, kad j\u0173 \u0161eimoje yra tokie negeri dalykai. Viena i\u0161 smurtautoj\u0173 naudojam\u0173 manipuliacij\u0173 yra sakymas, kad moteris yra kalta, kad ji i\u0161provokavo t\u0105 pykt\u012f. Jis tai jai nuolat kala \u012f galv\u0105. Jei ji prisipa\u017e\u012fsta ka\u017ekam i\u0161 draug\u0173, kad tai vyksta, tai visi sako, kad reikia elgtis taip, kad jo nei\u0161provokuotum\u201c, \u2013 sako M. Jankauskait\u0117. \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad moterys bei jaunesnio am\u017eiaus respondentai \u012fvardijo daugiau atvej\u0173, kuomet b\u016bt\u0173 link\u0119 kviesti policij\u0105. Vyrai bei vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus atstovai visais atvejais stengt\u0173si apsieiti be pareig\u016bn\u0173 \u012fsiki\u0161imo. <b>Noras palikti smurtautoj\u0105 gali virsti ko\u0161maru<\/b> M. Jurkut\u0117 vardija ir kitas galimas prie\u017eastis, kod\u0117l net ir smurt\u0105 patyr\u0119 \u017emon\u0117s vengt\u0173 kreiptis pagalbos. Anot jos, JAV atlikti tyrimai rodo, kad m\u0117ginimai apsiginti nuo smurtautojo gali i\u0161aukti dar didesnius agresoriaus i\u0161puolius. \u201eJungtin\u0117se Amerikos Valstijose buvo atliktas tyrimas, kuris parod\u0117, kad tikimyb\u0117, jog moteris bus smarkiai sumu\u0161ta ar net nu\u017eudyta, padid\u0117ja kelet\u0105 kart\u0173, kai auka nusprend\u017eia palikti smurtautoj\u0105. Smurtautojas i\u0161sig\u0105sta, pradeda dar labiau kontroliuoti auk\u0105, daugiau smurtauti. Tod\u0117l sprendimas kreiptis pagalbos yra esminis\u201c, \u2013 akcentuoja ji. Tuo tarpu M. Janakauskait\u0117 pastebi, kad vis dar egzistuoja ir sistemos spragos, kurias es\u0105 b\u016bt\u0173 galima u\u017elopyti remiantis kit\u0173 \u0161ali\u0173 pavyzd\u017eiais. \u201e<span class=\"ttl_link textTag_41418589\">Policij\u0105<\/span> tu prakti\u0161kai gali i\u0161sikviesti tik tada, kai yra ai\u0161k\u016bs po\u017eymiai \u2013 kraujas, m\u0117lyn\u0117s, sulau\u017eyti kaulai ir pana\u0161\u016bs dalykai. Bet mes puikiai \u017einome, kad smurtas prasideda anks\u010diau. Psichologinis terorizavimas, persekiojimas, vis\u0173 gyvenimo aspekt\u0173 kontrol\u0117 gali vykti ir be po\u017eymi\u0173. Kad \u017emog\u0173 baugintum, nereikia jo sumu\u0161ti ir kol kas m\u016bs\u0173 teisin\u0117 sistema neleid\u017eia pad\u0117ti tokiems \u017emon\u0117ms. Pavyzd\u017eiui, JAV patirt\u012f jau \u0161iuo metu perima ir kitos Europos valstyb\u0117s. Jie turi tok\u012f \u012frank\u012f, kuris vadinasi \u201ecivilinis nesiartinimo orderis\u201c. Jeigu moteris jau\u010diasi nesaugiai, ji gali kreiptis \u012f teis\u0117j\u0105, NVO padedama u\u017epildyti dokumentus, teis\u0117jas juos pa\u017ei\u016bri ir per 24-rias val. i\u0161duoda order\u012f, kuris draud\u017eia smurtautojui prie jos artintis. Jeigu jis \u0161io reikalavimo nepa\u017eeid\u017eia, jam n\u0117ra joki\u0173 baud\u017eiam\u0173j\u0173 pasekmi\u0173, jis neturi joki\u0173 baud\u017eiam\u0173j\u0173 \u012fra\u0161\u0173. Jeigu jis pa\u017eeid\u017eia \u0161i\u0105 nuostat\u0105, \u012f tai \u017ei\u016brima labai grie\u017etai ir prasideda baud\u017eiamasis procesas. Kai JAV \u012fsived\u0117 \u0161i\u0105 norm\u0105, smurto artimoje aplinkoje ten gerokai suma\u017e\u0117jo, manoma, kad net apie 50 proc. Ir tai pad\u0117jo j\u012f stabdyti toje stadijoje, kai jis n\u0117ra peraug\u0119s \u012f fizin\u0119 prievart\u0105\u201c \u2013 teigia M. Jankauskait\u0117. Ir nors R. Matonis tikina, kad policija reaguoja \u012f visus prane\u0161imus apie bet kokias smurto formas, jis pripa\u017e\u012fsta, kad \u012frodyti patyrus psichologin\u012f, ekonomin\u012f ar seksualin\u012f smurt\u0105 gerokai sunkiau. Tiesa, policijos atstovo teigimu tokia situacija yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. <b>Si\u016blo pagalbos mygtukus<\/b> Lygi\u0173 galimybi\u0173 specialist\u0117 M. Jurkut\u0117 mano, kad lietuviai iki \u0161iol net gyvybei pavojingas situacijas bando spr\u0119sti patys dar ir tod\u0117l, kad stinga pasitik\u0117jimo institucijomis, ta\u010diau policija atkerta, kad pasitik\u0117jimas pareig\u016bnais dar niekada nebuvo toks didelis kaip dabar. \u201eIr kitose \u017emogaus teis\u0117s klausim\u0173 srityse mes pastebime, kad net identifikavus smurt\u0105 ar kit\u0105 pa\u017eeidim\u0105, \u017emogus n\u0117ra link\u0119s kreiptis pagalbos. Jei turime situacij\u0105, kai \u017emogus nemato ger\u0173j\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kai buvo kreiptasi pagalbos ir pagalba buvo gauta, tai \u017emogus suprasdamas, kad save stumia \u012f pavoj\u0173, gali nuspr\u0119sti nieko nedaryti ir toliau gyventi tokioje situacijoje. Ypa\u010d jei \u0161eimoje yra ma\u017ei vaikai ar kiti faktoriai, pavyzd\u017eiui, ekonomin\u0117 priklausomyb\u0117. O jei dar n\u0117ra tinkam\u0173 paslaug\u0173, tai sprendimas palikti smurtautoj\u0105 gali tapti socialine savi\u017eudybe\u201c, \u2013 sako specialist\u0117. Tuo tarpu R. Matonis tikina, kad prane\u0161im\u0173 apie smurt\u0105 artimoje aplinkoje kasmet vis daug\u0117ja, kas es\u0105 rodo, kad \u017emon\u0117s pagalbos ie\u0161ko ir tiki, kad ji bus efektyvi. Be to, anot jo, policija ie\u0161ko ir nauj\u0173 b\u016bd\u0173, k\u016brie leist\u0173 u\u017etikrinti smurt\u0105 patyrusi\u0173 auk\u0173 saugum\u0105. \u201eMes kiekvienais metais gauname apie 50-imt t\u016bkstan\u010di\u0173 prane\u0161im\u0173 apie smurt\u0105 artimoje aplinkoje. Jei neprane\u0161a auka, tada prane\u0161a kaimynai\u201c, \u2013 teigia R. Matonis ir priduria, kad nuo \u0161i\u0173 met\u0173 \u0161eimoms, kuriose u\u017eregistruojami smurto atvejai, yra si\u016bloma \u012fsigyti pagalbos mygtuk\u0105. \u201eTai nauja paslauga ir ja naudojasi nedaug \u017emoni\u0173. Ja pagalb\u0105 galima i\u0161sikviesti grei\u010diau, smurtautojas gali atimti mobil\u0173 telefon\u0105, ta\u010diau paspaudus mygtuk\u0105 \u2013 atvyks pareig\u016bnai, kurie \u017eino \u0161eimos istorij\u0105\u201c, \u2013 sako R. Matonis. <b>Tyla \u2013 gera byla<\/b> M. Jankauskait\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad lietuviai vis dar painioja \u0161eimoje kilus\u012f konflikt\u0105 nuo sisteminio smurto. Ir nors smurtautoj\u0105, jos teigimu, tramdyti b\u016btina visais atvejais, specialist\u0117 tikina, kad skirtumus \u012f\u017evelgti ir atpa\u017einti b\u016btina. <b><br \/>\n<\/b> \u201eVykstant sisteminiam smurtui yra ai\u0161kus vaidmen\u0173 pasiskirstymas, kas yra auka ir kas yra agresorius. Tada prie\u0161 \u017emog\u0173 yra taikomos kontrol\u0117s ir galios strategijos, grasinimai, manipuliacijos, izoliavimas, ekonominis smurtas, vyri\u0161k\u0173 privilegij\u0173 demonstravimas. Neb\u016btinai prie\u0161 \u017emog\u0173 yra fizi\u0161kai smurtaujama, bet jis gyvena nuolatin\u0117je baim\u0117je, \u012ftampoje. Visa tai gali b\u016bti ir konfliktas, bet tai n\u0117ra sisteminis, pasikartojantis, bauginantis elgesys. Nes mane pastumti partneris gali ir konflikto metu. Reikia suprasti, ar tai yra sisteminis elgesys, ar vienkartinis elgesys, kuris partneriui n\u0117ra b\u016bdingas\u201c, \u2013 ai\u0161kina specialist\u0117. DELFI u\u017esakymu atlikta apklausa rodo, kad lietuviai ne tik n\u0117ra link\u0119 ie\u0161koti pagalbos esant pavojui, bet pasirenka ir ne pa\u010dius efektyviausius konflikt\u0173 sprendimo b\u016bdus. 43 proc. respondent\u0173 nurod\u0117, kad kilus konfliktui \u2013 nesikalba, o tai, anot psicholog\u0117s \u0160ar\u016bn\u0117s Vien\u0117s, t\u0117ra problemos ignoravimas, bet ne i\u0161eitis. \u201eKonflikt\u0173 sprendimo b\u016bdas da\u017eniausiai priklauso nuo \u017emogaus asmenini\u0173 savybi\u0173 ir jo charakterio. \u017dmon\u0117s pasirenka nekalb\u0117ti tada, kai neranda kit\u0173 konstruktyvi\u0173 b\u016bd\u0173 i\u0161spr\u0119sti konflikt\u0105. Tokiu atveju \u012fsitrauk\u0119s \u012f tarpusavio konflikt\u0105 \u017emogus tampa pasyvus ir pradeda plaukti pasroviui, da\u017enai tik\u0117damas, kad problema i\u0161 kurios i\u0161sirutuliojo konfliktas, savaime i\u0161sispr\u0119s. Deja, tai yra tik iliuzija\u201c, \u2013 sako psicholog\u0117. 27,1 proc. respondent\u0173 teigia, kad kalbasi ir ie\u0161ko, kod\u0117l kilo konfliktas. Toks elgesys b\u016bdingas 25-45 met\u0173, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo atstovams, didmies\u010di\u0173 gyventojams. 22,6 proc. gyventoj\u0173 nurod\u0117 pab\u016bnantys ramiai ir apsimetantys, kad nieko ne\u012fvyko. Tai b\u016bdinga vyresniems nei 45 metai apklausos dalyviams. Kaip rodo apklausa, moterys nurod\u0117 da\u017eniau bando kalb\u0117tis, bet tai es\u0105 b\u016bna vienpus\u0117 iniciatyva. \u201e\u0160is ir nema\u017eai kit\u0173 tyrim\u0173 rodo, kad moterys da\u017eniau nei vyrai yra linkusios kalb\u0117ti apie savo jausmus ir kylan\u010dias problemas. Ta\u010diau nereik\u0117t\u0173 \u012f tai \u017evelgti kategori\u0161kai ir teigti, kad vyrai n\u0117ra link\u0119 ie\u0161koti konflikto prie\u017eas\u010di\u0173. Kartais poroje vyras ir moteris skirtingai sprend\u017eia i\u0161kilusias problemas. Koks konflikto sprendimo b\u016bdas bus pasirinktas, priklauso nuo konkre\u010di\u0173 jame dalyvaujan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, j\u0173 asmenin\u0117s patirties. Tiek moterys, tiek vyrai gali rinktis kalb\u0117ti arba nekalb\u0117ti. Konfliktin\u0117 situacija savaime yra kelianti stres\u0105. Tod\u0117l \u017emogaus elgesys ir sprendimo b\u016bdas didele dalimi priklauso nuo asmenini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ir geb\u0117jimo valdyti emocijas stresin\u0117se situacijose\u201c, \u2013 teigia \u0160. Vien\u0117. Nustatant konflikto kaltininkus i\u0161siskiria vyr\u0173 ir moter\u0173 nuomon\u0117s. Moterys, rodo tyrimas, labiau linkusios teigti, kad d\u0117l kilusio konflikto yra kalti abu partneriai, o vyrai nurod\u0117, kad kalt\u0117 tenka tam, kuris nesugeba susitvardyti. M. Jurkut\u0117 pasakoja ir apie Lygi\u0173 teisi\u0173 kontrolieriaus tarnybos u\u017esakymu atlikt\u0105 tyrim\u0105, kurio metu paai\u0161k\u0117jo, kad du penktadaliai respondent\u0173 i\u0161 dalies sutinka, kad moterys da\u017enai pa\u010dios i\u0161provokuoja smurt\u0105 (42%) ir kaltindamos vyrus d\u0117l smurto moterys yra linkusios \u201esutir\u0161tinti spalvas\u201c (39 % ). Buvo ir sutinkan\u010di\u0173, kad kai kurioms moterims smurtas \u2013 patinka. Tyrimo ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, kad su tokiais teiginiais da\u017eniau sutiko vyrai nei moterys. Anot pa\u0161nekov\u0117s, toks po\u017ei\u016bris atspindi visuomen\u0117je da\u017enai vyraujan\u010di\u0105 pozicij\u0105, kad moteris pati i\u0161provokavo tok\u012f elges\u012f. \u201eMes vis dar nekalbame, kod\u0117l jis pakel\u0117 rank\u0105, o kalbame apie tai, k\u0105 ji padar\u0117, kad jis pak\u0117l\u0117 rank\u0105. Moteris i\u0161 artimoje aplinkoje esan\u010di\u0173 asmen\u0173 gali sulaukti net toki\u0173 pamokym\u0173: \u201e<i>nu<\/i> tai nesakyk nieko. Tai jeigu \u017einai, kad jam nepatinka, tai nelysk\u201c. Tarsi moteris b\u016bti atsakinga u\u017e tai, kaip su ja elgiasi vyras. Kol tokios nuostatos nepasikeis, vargu ar matysime prover\u017e\u012f\u201c, \u2013 teigia M. Jurkut\u0117. <b>Ne\u017eino smurto form\u0173<\/b> M. Jurkut\u0117s teigimu, egzistuoja keturios <span class=\"ttl_link textTag_60080111\">smurto artimoje aplinkoje<\/span> formos: fizinis smurtas, <span class=\"ttl_link textTag_59516787\">psichologinis smurtas<\/span>, seksualinis smurtas ir ekonominis smurtas. \u201eSpinter tyrimai\u201c duomenys parod\u0117, kad lietuviai lengviausiai atpa\u017e\u012fsta fizin\u012f smurt\u0105. Tyrimas parod\u0117 ir tai, kad moterys teigia da\u017eniau jau\u010dian\u010dios spaudim\u0105 i\u0161 savo partneri\u0173. Psicholog\u0117 \u0160. Vien\u0117 spaudim\u0105 \u012fvardija kaip psichologinio smurto form\u0105. Paklausus, kod\u0117l tautie\u010diams sunkiai sekasi identifikuoti smurt\u0105 artimoje aplinkoje, M. Jurkut\u0117 pastebi, kad apie smurt\u0105 artimoje aplinkoje kalbama per ma\u017eai, \u017emon\u0117ms tr\u016bksta \u017eini\u0173, tod\u0117l jie negeba atpa\u017einti kitoki\u0173 smurto form\u0173. \u201eI\u0161 tyrim\u0173 matome, kad fizinis smurtas yra pati paskutin\u0117 patiriama smurto forma. Jei prasid\u0117jo <span class=\"ttl_link textTag_68436780\">fizinis smurtas<\/span> artimoje aplinkoje, vadinasi, buvo patirtos ir kitos smurto formos. Dar neprasid\u0117jus fiziniam smurtui b\u016bna bent jau psichologinis smurtas ar ekonominis smurtas. Ta\u010diau \u017emon\u0117s, matydami kokia didel\u0117 vertyb\u0117 visuomenei yra \u0161eima, bando visaip tai u\u017eglaistyti, tvarkyti savo j\u0117gomis\u201c, \u2013 sako M. Jurkut\u0117. Ji taip pat pastebi, kad galb\u016bt \u0161eimos nariai nenori pripa\u017einti, kad ka\u017ekas santykiuose yra negerai. \u201eJeigu mokykloje \u0161viestume apie \u012fvairias smurto formas, \u017emon\u0117ms b\u016bt\u0173 lengviau jas atpa\u017einti. Dabar bandoma visk\u0105 \u201enura\u0161yti\u201c \u012f tai, kad gal \u010dia nieko tokio, kad neverta apie tai per daug galvoti. Jei visuomenei duotume stabilumo ir saugumo jausm\u0105, psicholog\u0173 pagalb\u0105, tada da\u017eniau i\u0161girstume, kad ka\u017ekas yra negerai\u201c, \u2013 teigia specialist\u0117. Su tokiu po\u017ei\u016briu sutinka ir psicholog\u0117 \u0160. Vien\u0117. \u201eVisuomen\u0117je gana lengvai atpa\u017e\u012fstamas fizinis smurtas, tai patvirtina ir \u0161is tyrimas. Su kit\u0173 smurto form\u0173 atpa\u017einimu yra kiek sud\u0117tingesn\u0117 situacija. Da\u017enai asmenys dar iki susiduriant su fiziniu smurtu jau gyvena bijodami, gird\u0117dami grasinimus, patirdami \u017eeminimus, prievart\u0105, socialinius apribojimus, finansin\u0119 kontrol\u0119. Visa tai yra psichologinio, seksualinio ir ekonominis smurto formos, kurios ne visada yra atpa\u017e\u012fstamos\u201c, \u2013 sako psicholog\u0117. <b>\u012esi\u0161aknyj\u0119 stereotipai<\/b> Specialistai pastebi ir tai, kad Lietuvoje vis dar gaj\u016bs stereotipai, kurie es\u0105 sukuria palanki\u0105 terp\u0119 ve\u0161\u0117ti smurtui. \u201eKai mes kalbame apie smurt\u0105 prie\u0161 moteris, bendras vardiklis, kuris vienija visus smurtautojus, tai sudaiktinantis po\u017ei\u016bris \u012f moter\u012f. Tai yra, kad jis j\u0105 mato kaip asmen\u012f, kuris j\u012f turi aptarnauti buityje ir asmen\u012f, kuris turi aptarnauti seksualiai. Smurtautojo poreikiai yra d\u0117mesio centre ir jeigu jiems kas nepakl\u016bsta, jis pasiunta, m\u0117gina kit\u0105 asmen\u012f kontroliuoti kaip savo nuosavyb\u0119\u201c, \u2013 pastebi M. Jankauskait\u0117. Kad stereotipai kei\u010diasi l\u0117tai rodo ir apklausa. Pinig\u0173 u\u017edirbimas, vaik\u0173 aukl\u0117jimas, laisvalaikis, apsipirkin\u0117jimas bei finans\u0173 tvarkymas yra pagrindin\u0117s keturios sritys, kur \u012f veikl\u0105 vienodai \u012fsitraukia abiej\u0173 ly\u010di\u0173 atstovai. Kitos nagrin\u0117jamos nam\u0173 \u016bkio darb\u0173 sritys vis dar atitinka klasikinius stereotipus: moterims priskiriamos nam\u0173 tvarkymo, skalbimo bei lyginimo \u201efunkcijos\u201c, vyrams \u2013 buitini\u0173 prietais\u0173 prie\u017ei\u016bra ir nam\u0173 remontas. Kiek labiau nuo stereotip\u0173 i\u0161laisvinta maisto gamyba \u2013 jaunesniuose nam\u0173 \u016bkiuose (iki 35 m.) valgio gamyba neretai tampa ir vyr\u0173 atsakomyb\u0117s sritimi. M. Jurkut\u0117 teigia, kad galb\u016bt tai yra pokytis, kurio labai ilg\u0105 laik\u0105 niekas nemat\u0117. \u201eMes remiam\u0117s Europos ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s instituto tyrimais. Jie parodo, kad tiek nam\u0173 ruo\u0161os darbams, tiek vaik\u0173 auginimui moterys skiria daugiau laiko nei vyrai\u201c, \u2013 sako lygi\u0173 teisi\u0173 specialist\u0117. Tyrimas parod\u0117 ir tai, kad moterys da\u017eniau jau\u010diasi ne\u012fvertintos ar nei\u0161girstos, vyrams da\u017eniau atrodo, kad j\u0173 nuomon\u0117 ma\u017eiau svarbi nei partner\u0117s\/sutuoktin\u0117s. Moterys taip pat da\u017eniau nurod\u0117 ken\u010dian\u010dios d\u0117l partnerio da\u017enai vartojamo alkoholio. Pavydo scenos da\u017enesn\u0117s jaunesn\u0117je am\u017eiaus grup\u0117je (iki 35 m.). Ir nors 70,5 proc. respondent\u0173 sutiko, kad jau\u010diasi santykiuose ne\u012fvertinti, dauguma lietuvi\u0173 apie skyrybas negalvoja. M. Jankauskait\u0117 pastebi, kad moterys da\u017enai stengiasi i\u0161saugoti \u012fvaizd\u012f, kad \u0161eimoje n\u0117ra joki\u0173 problem\u0173. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 65 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1%. Nors smurtas artimoje aplinkoje per pastaruosius metus pareikalavo ne vienos aukos, o neretai \u012f fizin\u0119 prievart\u0105 peraug\u0119 konfliktai baigiasi net mirtimi, lietuviai laikosi savo \u2013 net ir kilus rimtam konfliktui sako \u012f policij\u0105 nesikreipt\u0173, es\u0105 \u0161eimos problemos \u2013 tik tos \u0161eimos reikalas. Taip rodo DELFI u\u017esakymu atlikta \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c reprezentatyvi gyventoj\u0173 nuomon\u0117s apklausa. Jos duomenimis, net 64,3 proc. respondent\u0173 \u0161eiminiam konfliktui pergaugus \u012f smurt\u0105 policijos \u012f pagalb\u0105 nekviest\u0173. Dar 18 proc. pasirei\u0161kus bet kokiam smurtui artimoje aplinkoje sako, kad partneriui tik pagrasint\u0173, kad kreipsis pagalbos, bet to nepadaryt\u0173. Tik 17,7 proc. respondent\u0173 \u012f \u0161eimin\u012f konflikt\u0105 kviest\u0173 policij\u0105. Daugiausiai j\u0173 (12,3 proc.) pagalbos kreipt\u0173si tuo atveju, jei sutuoktinis (-\u0117)\/partneris (-\u0117) trenkt\u0173. \u201ePas mus yra suformuotas po\u017ei\u016bris, kad \u0161iuk\u0161les ne\u0161ti i\u0161 nam\u0173 yra negerai, moterims yra u\u017ekrauta ta tokia moralin\u0117 atsakomyb\u0117, kad jos tarsi turi i\u0161laikyti \u0161eimos veid\u0105. Bet jeigu yra fizin\u0117 prievarta, pagalbos b\u016btina kreiptis\u201c, \u2013 vertindama apklausos rezultatus sako Lygi\u0173 galimybi\u0173 pl\u0117tros centro ekspert\u0117 Margarita Jankauskait\u0117. Jai antrina ir Lygi\u0173 galimybi\u0173 kontrolieriaus tarnybos Komuniakcijos skyriaus ved\u0117ja Mintaut\u0117 Jurkut\u0117. Pa\u0161nekov\u0117s teigimu, tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f iki \u0161iol skatina vyresn\u0117s kartos atstovai, tod\u0117l i\u0161sivadavimas i\u0161 \u017ealing\u0173 stereotip\u0173 vyksta l\u0117tai. \u201eLabai da\u017enai mamos savo dukras sulaiko nuo kreipimosi pagalbos sakydamos: \u201e\u017einai, dukryte, visko \u010dia b\u016bna. Kartais reikia pakent\u0117ti\u201c. Ilg\u0105 laik\u0105 vyravo supratimas, kad konfliktai yra \u0161eimos reikalas, \u0161eim\u0105 siekiama i\u0161saugoti bet kokia kaina\u201c, \u2013 teigia specialist\u0117. M. Jankauskait\u0117 svarsto, kad besikreipian\u010di\u0173j\u0173 pagalbos b\u016bt\u0173 daugiau, jei lietuviai d\u0117l smurto liaut\u0173si kaltinti aukas ir b\u016bt\u0173 i\u0161komunikuojama ai\u0161ki \u017einut\u0117, kad nukent\u0117j\u0119s asmuo niekaip negali b\u016bti kaltas d\u0117l patirtos prievartos. \u201eBuvo atliktas tyrimas, kuris parod\u0117, kad m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je yra labai paplit\u0119s auk\u0173 kaltinimas. Moterys, kurios patiria smurt\u0105, i\u0161gyvena ir g\u0117dos jausm\u0105, kad j\u0173 \u0161eimoje yra tokie negeri dalykai. Viena i\u0161 smurtautoj\u0173 naudojam\u0173 manipuliacij\u0173 yra sakymas, kad moteris yra kalta, kad ji i\u0161provokavo t\u0105 pykt\u012f. Jis tai jai nuolat kala \u012f galv\u0105. Jei ji prisipa\u017e\u012fsta ka\u017ekam i\u0161 draug\u0173, kad tai vyksta, tai visi sako, kad reikia elgtis taip, kad jo nei\u0161provokuotum\u201c, \u2013 sako M. Jankauskait\u0117. \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad moterys bei jaunesnio am\u017eiaus respondentai \u012fvardijo daugiau atvej\u0173, kuomet b\u016bt\u0173 link\u0119 kviesti policij\u0105. Vyrai bei vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus atstovai visais atvejais stengt\u0173si apsieiti be pareig\u016bn\u0173 \u012fsiki\u0161imo. <b>Noras palikti smurtautoj\u0105 gali virsti ko\u0161maru<\/b> M. Jurkut\u0117 vardija ir kitas galimas prie\u017eastis, kod\u0117l net ir smurt\u0105 patyr\u0119 \u017emon\u0117s vengt\u0173 kreiptis pagalbos. Anot jos, JAV atlikti tyrimai rodo, kad m\u0117ginimai apsiginti nuo smurtautojo gali i\u0161aukti dar didesnius agresoriaus i\u0161puolius. \u201eJungtin\u0117se Amerikos Valstijose buvo atliktas tyrimas, kuris parod\u0117, kad tikimyb\u0117, jog moteris bus smarkiai sumu\u0161ta ar net nu\u017eudyta, padid\u0117ja kelet\u0105 kart\u0173, kai auka nusprend\u017eia palikti smurtautoj\u0105. Smurtautojas i\u0161sig\u0105sta, pradeda dar labiau kontroliuoti auk\u0105, daugiau smurtauti. Tod\u0117l sprendimas kreiptis pagalbos yra esminis\u201c, \u2013 akcentuoja ji. Tuo tarpu M. Janakauskait\u0117 pastebi, kad vis dar egzistuoja ir sistemos spragos, kurias es\u0105 b\u016bt\u0173 galima u\u017elopyti remiantis kit\u0173 \u0161ali\u0173 pavyzd\u017eiais. \u201e<span class=\"ttl_link textTag_41418589\">Policij\u0105<\/span> tu prakti\u0161kai gali i\u0161sikviesti tik tada, kai yra ai\u0161k\u016bs po\u017eymiai \u2013 kraujas, m\u0117lyn\u0117s, sulau\u017eyti kaulai ir pana\u0161\u016bs dalykai. Bet mes puikiai \u017einome, kad smurtas prasideda anks\u010diau. Psichologinis terorizavimas, persekiojimas, vis\u0173 gyvenimo aspekt\u0173 kontrol\u0117 gali vykti ir be po\u017eymi\u0173. Kad \u017emog\u0173 baugintum, nereikia jo sumu\u0161ti ir kol kas m\u016bs\u0173 teisin\u0117 sistema neleid\u017eia pad\u0117ti tokiems \u017emon\u0117ms. Pavyzd\u017eiui, JAV patirt\u012f jau \u0161iuo metu perima ir kitos Europos valstyb\u0117s. Jie turi tok\u012f \u012frank\u012f, kuris vadinasi \u201ecivilinis nesiartinimo orderis\u201c. Jeigu moteris jau\u010diasi nesaugiai, ji gali kreiptis \u012f teis\u0117j\u0105, NVO padedama u\u017epildyti dokumentus, teis\u0117jas juos pa\u017ei\u016bri ir per 24-rias val. i\u0161duoda order\u012f, kuris draud\u017eia smurtautojui prie jos artintis. Jeigu jis \u0161io reikalavimo nepa\u017eeid\u017eia, jam n\u0117ra joki\u0173 baud\u017eiam\u0173j\u0173 pasekmi\u0173, jis neturi joki\u0173 baud\u017eiam\u0173j\u0173 \u012fra\u0161\u0173. Jeigu jis pa\u017eeid\u017eia \u0161i\u0105 nuostat\u0105, \u012f tai \u017ei\u016brima labai grie\u017etai ir prasideda baud\u017eiamasis procesas. Kai JAV \u012fsived\u0117 \u0161i\u0105 norm\u0105, smurto artimoje aplinkoje ten gerokai suma\u017e\u0117jo, manoma, kad net apie 50 proc. Ir tai pad\u0117jo j\u012f stabdyti toje stadijoje, kai jis n\u0117ra peraug\u0119s \u012f fizin\u0119 prievart\u0105\u201c \u2013 teigia M. Jankauskait\u0117. Ir nors R. Matonis tikina, kad policija reaguoja \u012f visus prane\u0161imus apie bet kokias smurto formas, jis pripa\u017e\u012fsta, kad \u012frodyti patyrus psichologin\u012f, ekonomin\u012f ar seksualin\u012f smurt\u0105 gerokai sunkiau. Tiesa, policijos atstovo teigimu tokia situacija yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. <b>Si\u016blo pagalbos mygtukus<\/b> Lygi\u0173 galimybi\u0173 specialist\u0117 M. Jurkut\u0117 mano, kad lietuviai iki \u0161iol net gyvybei pavojingas situacijas bando spr\u0119sti patys dar ir tod\u0117l, kad stinga pasitik\u0117jimo institucijomis, ta\u010diau policija atkerta, kad pasitik\u0117jimas pareig\u016bnais dar niekada nebuvo toks didelis kaip dabar. \u201eIr kitose \u017emogaus teis\u0117s klausim\u0173 srityse mes pastebime, kad net identifikavus smurt\u0105 ar kit\u0105 pa\u017eeidim\u0105, \u017emogus n\u0117ra link\u0119s kreiptis pagalbos. Jei turime situacij\u0105, kai \u017emogus nemato ger\u0173j\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kai buvo kreiptasi pagalbos ir pagalba buvo gauta, tai \u017emogus suprasdamas, kad save stumia \u012f pavoj\u0173, gali nuspr\u0119sti nieko nedaryti ir toliau gyventi tokioje situacijoje. Ypa\u010d jei \u0161eimoje yra ma\u017ei vaikai ar kiti faktoriai, pavyzd\u017eiui, ekonomin\u0117 priklausomyb\u0117. O jei dar n\u0117ra tinkam\u0173 paslaug\u0173, tai sprendimas palikti smurtautoj\u0105 gali tapti socialine savi\u017eudybe\u201c, \u2013 sako specialist\u0117. Tuo tarpu R. Matonis tikina, kad prane\u0161im\u0173 apie smurt\u0105 artimoje aplinkoje kasmet vis daug\u0117ja, kas es\u0105 rodo, kad \u017emon\u0117s pagalbos ie\u0161ko ir tiki, kad ji bus efektyvi. Be to, anot jo, policija ie\u0161ko ir nauj\u0173 b\u016bd\u0173, k\u016brie leist\u0173 u\u017etikrinti smurt\u0105 patyrusi\u0173 auk\u0173 saugum\u0105. \u201eMes kiekvienais metais gauname apie 50-imt t\u016bkstan\u010di\u0173 prane\u0161im\u0173 apie smurt\u0105 artimoje aplinkoje. Jei neprane\u0161a auka, tada prane\u0161a kaimynai\u201c, \u2013 teigia R. Matonis ir priduria, kad nuo \u0161i\u0173 met\u0173 \u0161eimoms, kuriose u\u017eregistruojami smurto atvejai, yra si\u016bloma \u012fsigyti pagalbos mygtuk\u0105. \u201eTai nauja paslauga ir ja naudojasi nedaug \u017emoni\u0173. Ja pagalb\u0105 galima i\u0161sikviesti grei\u010diau, smurtautojas gali atimti mobil\u0173 telefon\u0105, ta\u010diau paspaudus mygtuk\u0105 \u2013 atvyks pareig\u016bnai, kurie \u017eino \u0161eimos istorij\u0105\u201c, \u2013 sako R. Matonis. <b>Tyla \u2013 gera byla<\/b> M. Jankauskait\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad lietuviai vis dar painioja \u0161eimoje kilus\u012f konflikt\u0105 nuo sisteminio smurto. Ir nors smurtautoj\u0105, jos teigimu, tramdyti b\u016btina visais atvejais, specialist\u0117 tikina, kad skirtumus \u012f\u017evelgti ir atpa\u017einti b\u016btina. <b><br \/>\n<\/b> \u201eVykstant sisteminiam smurtui yra ai\u0161kus vaidmen\u0173 pasiskirstymas, kas yra auka ir kas yra agresorius. Tada prie\u0161 \u017emog\u0173 yra taikomos kontrol\u0117s ir galios strategijos, grasinimai, manipuliacijos, izoliavimas, ekonominis smurtas, vyri\u0161k\u0173 privilegij\u0173 demonstravimas. Neb\u016btinai prie\u0161 \u017emog\u0173 yra fizi\u0161kai smurtaujama, bet jis gyvena nuolatin\u0117je baim\u0117je, \u012ftampoje. Visa tai gali b\u016bti ir konfliktas, bet tai n\u0117ra sisteminis, pasikartojantis, bauginantis elgesys. Nes mane pastumti partneris gali ir konflikto metu. Reikia suprasti, ar tai yra sisteminis elgesys, ar vienkartinis elgesys, kuris partneriui n\u0117ra b\u016bdingas\u201c, \u2013 ai\u0161kina specialist\u0117. DELFI u\u017esakymu atlikta apklausa rodo, kad lietuviai ne tik n\u0117ra link\u0119 ie\u0161koti pagalbos esant pavojui, bet pasirenka ir ne pa\u010dius efektyviausius konflikt\u0173 sprendimo b\u016bdus. 43 proc. respondent\u0173 nurod\u0117, kad kilus konfliktui \u2013 nesikalba, o tai, anot psicholog\u0117s \u0160ar\u016bn\u0117s Vien\u0117s, t\u0117ra problemos ignoravimas, bet ne i\u0161eitis. \u201eKonflikt\u0173 sprendimo b\u016bdas da\u017eniausiai priklauso nuo \u017emogaus asmenini\u0173 savybi\u0173 ir jo charakterio. \u017dmon\u0117s pasirenka nekalb\u0117ti tada, kai neranda kit\u0173 konstruktyvi\u0173 b\u016bd\u0173 i\u0161spr\u0119sti konflikt\u0105. Tokiu atveju \u012fsitrauk\u0119s \u012f tarpusavio konflikt\u0105 \u017emogus tampa pasyvus ir pradeda plaukti pasroviui, da\u017enai tik\u0117damas, kad problema i\u0161 kurios i\u0161sirutuliojo konfliktas, savaime i\u0161sispr\u0119s. Deja, tai yra tik iliuzija\u201c, \u2013 sako psicholog\u0117. 27,1 proc. respondent\u0173 teigia, kad kalbasi ir ie\u0161ko, kod\u0117l kilo konfliktas. Toks elgesys b\u016bdingas 25-45 met\u0173, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo atstovams, didmies\u010di\u0173 gyventojams. 22,6 proc. gyventoj\u0173 nurod\u0117 pab\u016bnantys ramiai ir apsimetantys, kad nieko ne\u012fvyko. Tai b\u016bdinga vyresniems nei 45 metai apklausos dalyviams. Kaip rodo apklausa, moterys nurod\u0117 da\u017eniau bando kalb\u0117tis, bet tai es\u0105 b\u016bna vienpus\u0117 iniciatyva. \u201e\u0160is ir nema\u017eai kit\u0173 tyrim\u0173 rodo, kad moterys da\u017eniau nei vyrai yra linkusios kalb\u0117ti apie savo jausmus ir kylan\u010dias problemas. Ta\u010diau nereik\u0117t\u0173 \u012f tai \u017evelgti kategori\u0161kai ir teigti, kad vyrai n\u0117ra link\u0119 ie\u0161koti konflikto prie\u017eas\u010di\u0173. Kartais poroje vyras ir moteris skirtingai sprend\u017eia i\u0161kilusias problemas. Koks konflikto sprendimo b\u016bdas bus pasirinktas, priklauso nuo konkre\u010di\u0173 jame dalyvaujan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, j\u0173 asmenin\u0117s patirties. Tiek moterys, tiek vyrai gali rinktis kalb\u0117ti arba nekalb\u0117ti. Konfliktin\u0117 situacija savaime yra kelianti stres\u0105. Tod\u0117l \u017emogaus elgesys ir sprendimo b\u016bdas didele dalimi priklauso nuo asmenini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ir geb\u0117jimo valdyti emocijas stresin\u0117se situacijose\u201c, \u2013 teigia \u0160. Vien\u0117. Nustatant konflikto kaltininkus i\u0161siskiria vyr\u0173 ir moter\u0173 nuomon\u0117s. Moterys, rodo tyrimas, labiau linkusios teigti, kad d\u0117l kilusio konflikto yra kalti abu partneriai, o vyrai nurod\u0117, kad kalt\u0117 tenka tam, kuris nesugeba susitvardyti. M. Jurkut\u0117 pasakoja ir apie Lygi\u0173 teisi\u0173 kontrolieriaus tarnybos u\u017esakymu atlikt\u0105 tyrim\u0105, kurio metu paai\u0161k\u0117jo, kad du penktadaliai respondent\u0173 i\u0161 dalies sutinka, kad moterys da\u017enai pa\u010dios i\u0161provokuoja smurt\u0105 (42%) ir kaltindamos vyrus d\u0117l smurto moterys yra linkusios \u201esutir\u0161tinti spalvas\u201c (39 % ). Buvo ir sutinkan\u010di\u0173, kad kai kurioms moterims smurtas \u2013 patinka. Tyrimo ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, kad su tokiais teiginiais da\u017eniau sutiko vyrai nei moterys. Anot pa\u0161nekov\u0117s, toks po\u017ei\u016bris atspindi visuomen\u0117je da\u017enai vyraujan\u010di\u0105 pozicij\u0105, kad moteris pati i\u0161provokavo tok\u012f elges\u012f. \u201eMes vis dar nekalbame, kod\u0117l jis pakel\u0117 rank\u0105, o kalbame apie tai, k\u0105 ji padar\u0117, kad jis pak\u0117l\u0117 rank\u0105. Moteris i\u0161 artimoje aplinkoje esan\u010di\u0173 asmen\u0173 gali sulaukti net toki\u0173 pamokym\u0173: \u201e<i>nu<\/i> tai nesakyk nieko. Tai jeigu \u017einai, kad jam nepatinka, tai nelysk\u201c. Tarsi moteris b\u016bti atsakinga u\u017e tai, kaip su ja elgiasi vyras. Kol tokios nuostatos nepasikeis, vargu ar matysime prover\u017e\u012f\u201c, \u2013 teigia M. Jurkut\u0117. <b>Ne\u017eino smurto form\u0173<\/b> M. Jurkut\u0117s teigimu, egzistuoja keturios <span class=\"ttl_link textTag_60080111\">smurto artimoje aplinkoje<\/span> formos: fizinis smurtas, <span class=\"ttl_link textTag_59516787\">psichologinis smurtas<\/span>, seksualinis smurtas ir ekonominis smurtas. \u201eSpinter tyrimai\u201c duomenys parod\u0117, kad lietuviai lengviausiai atpa\u017e\u012fsta fizin\u012f smurt\u0105. Tyrimas parod\u0117 ir tai, kad moterys teigia da\u017eniau jau\u010dian\u010dios spaudim\u0105 i\u0161 savo partneri\u0173. Psicholog\u0117 \u0160. Vien\u0117 spaudim\u0105 \u012fvardija kaip psichologinio smurto form\u0105. Paklausus, kod\u0117l tautie\u010diams sunkiai sekasi identifikuoti smurt\u0105 artimoje aplinkoje, M. Jurkut\u0117 pastebi, kad apie smurt\u0105 artimoje aplinkoje kalbama per ma\u017eai, \u017emon\u0117ms tr\u016bksta \u017eini\u0173, tod\u0117l jie negeba atpa\u017einti kitoki\u0173 smurto form\u0173. \u201eI\u0161 tyrim\u0173 matome, kad fizinis smurtas yra pati paskutin\u0117 patiriama smurto forma. Jei prasid\u0117jo <span class=\"ttl_link textTag_68436780\">fizinis smurtas<\/span> artimoje aplinkoje, vadinasi, buvo patirtos ir kitos smurto formos. Dar neprasid\u0117jus fiziniam smurtui b\u016bna bent jau psichologinis smurtas ar ekonominis smurtas. Ta\u010diau \u017emon\u0117s, matydami kokia didel\u0117 vertyb\u0117 visuomenei yra \u0161eima, bando visaip tai u\u017eglaistyti, tvarkyti savo j\u0117gomis\u201c, \u2013 sako M. Jurkut\u0117. Ji taip pat pastebi, kad galb\u016bt \u0161eimos nariai nenori pripa\u017einti, kad ka\u017ekas santykiuose yra negerai. \u201eJeigu mokykloje \u0161viestume apie \u012fvairias smurto formas, \u017emon\u0117ms b\u016bt\u0173 lengviau jas atpa\u017einti. Dabar bandoma visk\u0105 \u201enura\u0161yti\u201c \u012f tai, kad gal \u010dia nieko tokio, kad neverta apie tai per daug galvoti. Jei visuomenei duotume stabilumo ir saugumo jausm\u0105, psicholog\u0173 pagalb\u0105, tada da\u017eniau i\u0161girstume, kad ka\u017ekas yra negerai\u201c, \u2013 teigia specialist\u0117. Su tokiu po\u017ei\u016briu sutinka ir psicholog\u0117 \u0160. Vien\u0117. \u201eVisuomen\u0117je gana lengvai atpa\u017e\u012fstamas fizinis smurtas, tai patvirtina ir \u0161is tyrimas. Su kit\u0173 smurto form\u0173 atpa\u017einimu yra kiek sud\u0117tingesn\u0117 situacija. Da\u017enai asmenys dar iki susiduriant su fiziniu smurtu jau gyvena bijodami, gird\u0117dami grasinimus, patirdami \u017eeminimus, prievart\u0105, socialinius apribojimus, finansin\u0119 kontrol\u0119. Visa tai yra psichologinio, seksualinio ir ekonominis smurto formos, kurios ne visada yra atpa\u017e\u012fstamos\u201c, \u2013 sako psicholog\u0117. <b>\u012esi\u0161aknyj\u0119 stereotipai<\/b> Specialistai pastebi ir tai, kad Lietuvoje vis dar gaj\u016bs stereotipai, kurie es\u0105 sukuria palanki\u0105 terp\u0119 ve\u0161\u0117ti smurtui. \u201eKai mes kalbame apie smurt\u0105 prie\u0161 moteris, bendras vardiklis, kuris vienija visus smurtautojus, tai sudaiktinantis po\u017ei\u016bris \u012f moter\u012f. Tai yra, kad jis j\u0105 mato kaip asmen\u012f, kuris j\u012f turi aptarnauti buityje ir asmen\u012f, kuris turi aptarnauti seksualiai. Smurtautojo poreikiai yra d\u0117mesio centre ir jeigu jiems kas nepakl\u016bsta, jis pasiunta, m\u0117gina kit\u0105 asmen\u012f kontroliuoti kaip savo nuosavyb\u0119\u201c, \u2013 pastebi M. Jankauskait\u0117. Kad stereotipai kei\u010diasi l\u0117tai rodo ir apklausa. Pinig\u0173 u\u017edirbimas, vaik\u0173 aukl\u0117jimas, laisvalaikis, apsipirkin\u0117jimas bei finans\u0173 tvarkymas yra pagrindin\u0117s keturios sritys, kur \u012f veikl\u0105 vienodai \u012fsitraukia abiej\u0173 ly\u010di\u0173 atstovai. Kitos nagrin\u0117jamos nam\u0173 \u016bkio darb\u0173 sritys vis dar atitinka klasikinius stereotipus: moterims priskiriamos nam\u0173 tvarkymo, skalbimo bei lyginimo \u201efunkcijos\u201c, vyrams \u2013 buitini\u0173 prietais\u0173 prie\u017ei\u016bra ir nam\u0173 remontas. Kiek labiau nuo stereotip\u0173 i\u0161laisvinta maisto gamyba \u2013 jaunesniuose nam\u0173 \u016bkiuose (iki 35 m.) valgio gamyba neretai tampa ir vyr\u0173 atsakomyb\u0117s sritimi. M. Jurkut\u0117 teigia, kad galb\u016bt tai yra pokytis, kurio labai ilg\u0105 laik\u0105 niekas nemat\u0117. \u201eMes remiam\u0117s Europos ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s instituto tyrimais. Jie parodo, kad tiek nam\u0173 ruo\u0161os darbams, tiek vaik\u0173 auginimui moterys skiria daugiau laiko nei vyrai\u201c, \u2013 sako lygi\u0173 teisi\u0173 specialist\u0117. Tyrimas parod\u0117 ir tai, kad moterys da\u017eniau jau\u010diasi ne\u012fvertintos ar nei\u0161girstos, vyrams da\u017eniau atrodo, kad j\u0173 nuomon\u0117 ma\u017eiau svarbi nei partner\u0117s\/sutuoktin\u0117s. Moterys taip pat da\u017eniau nurod\u0117 ken\u010dian\u010dios d\u0117l partnerio da\u017enai vartojamo alkoholio. Pavydo scenos da\u017enesn\u0117s jaunesn\u0117je am\u017eiaus grup\u0117je (iki 35 m.). Ir nors 70,5 proc. respondent\u0173 sutiko, kad jau\u010diasi santykiuose ne\u012fvertinti, dauguma lietuvi\u0173 apie skyrybas negalvoja. M. Jankauskait\u0117 pastebi, kad moterys da\u017enai stengiasi i\u0161saugoti \u012fvaizd\u012f, kad \u0161eimoje n\u0117ra joki\u0173 problem\u0173. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 65 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1%.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nors smurtas artimoje aplinkoje per pastaruosius metus pareikalavo ne vienos aukos, o neretai \u012f fizin\u0119 prievart\u0105 peraug\u0119 konfliktai baigiasi net mirtimi, lietuviai laikosi savo \u2013 net ir kilus rimtam konfliktui sako \u012f policij\u0105 nesikreipt\u0173, es\u0105 \u0161eimos problemos \u2013 tik tos \u0161eimos reikalas.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6323","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6323","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6323"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6323\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6323"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6323"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6323"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}