{"id":6319,"date":"2018-04-03T00:00:00","date_gmt":"2018-04-02T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/lietuviai-pensiju-fonduose-sukauptomis-lesomis-domisi-retai\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:31","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:31","slug":"lietuviai-pensiju-fonduose-sukauptomis-lesomis-domisi-retai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/lietuviai-pensiju-fonduose-sukauptomis-lesomis-domisi-retai\/","title":{"rendered":"Lietuviai pensij\u0173 fonduose sukauptomis l\u0117\u0161omis domisi retai"},"content":{"rendered":"<p><b>2018-04-03 <\/b> &nbsp; Didesnioji dalis kaupian\u010di\u0173j\u0173 pensijai pasirinkto fondo rezultatais domisi kart\u0105 per metus ar dar re\u010diau, o sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 sum\u0105 savo fonde gal\u0117t\u0173 \u012fvardyti 500 eur\u0173 arba ma\u017eesniu tikslumu. Tai parod\u0117 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas \u0161alies gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimas. Kaip pastebi \u201eSwedbank\u201c investavimo ir kaupimo ekspertai, gyventoj\u0173 nesidom\u0117jimas pasirinkto fondo rezultatais gali paki\u0161ti koj\u0105, siekiant gauti optimali\u0105 pensijai kaupiam\u0173 l\u0117\u0161\u0173 gr\u0105\u017e\u0105. &nbsp; \u201eNors II ir III pakopos pensij\u0173 dalyviams prieinami \u012fvair\u016bs b\u016bdai dom\u0117tis savo investicijomis, didesnioji dalis gyventoj\u0173 tam neskiria pakankamai d\u0117mesio. Reguliarus dom\u0117jimasis savo investicijomis yra svarbi prielaida siekiant didesn\u0117s j\u0173 gr\u0105\u017eos. Nors kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas, savo fondo rezultatais pasidom\u0117ti reik\u0117t\u0173 bent kelis kartus per metus. Taip galima palyginti jo rezultatus su vidutiniais rinkos rezultatais, pasitikrinti, ar pasirinkta investicin\u0117 kryptis pagal rizikos laipsn\u012f atitinka kaupian\u010diojo am\u017ei\u0173\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank investicij\u0173 valdymo\u201c direktorius Tadas Gudaitis. &nbsp; \u201eSwedbank\u201c atlikta apklausa parod\u0117, kad did\u017eioji dalis (43 proc.) pasirinkusi\u0173 kaupti II ar III pakopos fonduose j\u0173 rezultatais domisi 1 kart\u0105 per metus, o 11 proc. t\u0105 daro dar re\u010diau \u2212 tik kart\u0105 per kelerius metus. 13 proc. kaupian\u010di\u0173j\u0173 fond\u0173 rezultatais nesidomi i\u0161 viso. Tuo metu reguliariai savo investicijomis pensij\u0173 fonduose domisi tre\u010ddalis kaupian\u010di\u0173j\u0173: 27 proc. t\u0105 daro kart\u0105 per kelis m\u0117nesius, 6 proc. bent kart\u0105 per m\u0117nes\u012f. &nbsp; Pasak T. Gudai\u010dio, gyventoj\u0173 abejingumas savo kaupimo rezultatams yra tiesiogiai susij\u0119s su tuo, kad nema\u017ea dalis kaupian\u010di\u0173j\u0173 negal\u0117t\u0173 \u012fvardyti, kiek savo senatvei fonduose jie jau yra sukaup\u0119 l\u0117\u0161\u0173. Min\u0117to gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimo duomenys atskleid\u0117, kad daugiau kaip tre\u010ddalis (36 proc.) vis\u0173 kaupian\u010di\u0173j\u0173 pensijai II ar III pakopos fonduose negal\u0117t\u0173 \u012fvardyti juose sukauptos sumos. Tuo metu dar apie tre\u010ddalis respondent\u0173 (34 proc.) pensij\u0173 fonde esan\u010di\u0105 sum\u0105 gal\u0117t\u0173 \u012fvardyti 500-1000 eur\u0173 tikslumu. &nbsp; Itin tiksliai, tai yra, 10-50 eur\u0173 tikslumu savo pensij\u0173 fonde esan\u010di\u0105 l\u0117\u0161\u0173 sum\u0105 gal\u0117t\u0173 \u012fvardyti tik 8 proc. kaupian\u010di\u0173j\u0173. Beje, savo pensij\u0173 fond\u0173 rezultatais da\u017eniau link\u0119 dom\u0117tis ir, atitinkamai, tiksliau sukaupt\u0105 sum\u0105 \u012fvardyti gali 56 met\u0173 am\u017eiaus ir vyresni gyventojai. Ta\u010diau prad\u0117jus dom\u0117tis savo investicijomis v\u0117lesniame am\u017eiuje, kai iki pensijos lieka ma\u017eiau kaip 10 met\u0173, gali b\u016bti per v\u0117lu \u2013 galimybi\u0173 sukaupti pakankamai l\u0117\u0161\u0173 pensijai bei pasiekti optimal\u0173 gr\u0105\u017eos rodikl\u012f tokiu gyvenimo periodu jau yra gerokai ma\u017eiau galimybi\u0173. &nbsp; \u201eB\u0117gant laikui investavimo strategija turi keistis atsi\u017evelgiant \u012f kaupian\u010diojo am\u017ei\u0173, tod\u0117l pasyvi elgsena gali lemti, kad kaupiantieji pav\u0117luos laiku suma\u017einti investavimo rizik\u0105, o j\u0173 sukaupta suma nebus \u201eatspari\u201c finans\u0173 rink\u0173 svyravimams. Kita vertus, jei saugesn\u0117 investavimo strategija pasirenkama nuo pat prad\u017ei\u0173 siekiant i\u0161vengti fondo keitimo r\u016bpes\u010di\u0173 ateityje, kaupiantysis gali nevisi\u0161kai i\u0161naudoti rink\u0173 augimo potencial\u0105 ir, tik\u0117tina, tod\u0117l gaus ma\u017eesn\u0119 galutin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105\u201c, \u2212 komentuoja \u201eSwedbank investicij\u0173 valdymo\u201c direktorius. &nbsp; \u012evertin\u0119s pensij\u0173 fond\u0173 dalyvi\u0173 elgsen\u0105 ir atsi\u017evelgdamas \u012f Lietuvos banko bei tarptautini\u0173 institucij\u0173 rekomendacijas, \u201eSwedbank\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 kov\u0105 gyventojams pasi\u016bl\u0117 gyvenimo ciklo investavimo strategija paremtus II pakopos pensij\u0173 fondus. Banko klientai pagal savo gimimo metus gali pasirinkti kaupti viename i\u0161 6 nauj\u0173 pensij\u0173 fond\u0173, kuri\u0173 investicin\u0117 rizika b\u0117gant laikui palaipsniui bus suma\u017einta. Tod\u0117l net ir tie pensij\u0173 fond\u0173 dalyviai, kurie n\u0117ra link\u0119 periodi\u0161kai dom\u0117tis kaupimo rezultatais, bus u\u017etikrinti, kad j\u0173 investavimo strategija bet kuriuo laikotarpiu atitiks j\u0173 am\u017ei\u0173. &nbsp; \u0160iuo metu \u201eSwedbank\u201c valdomuose II pakopos pensij\u0173 fonduose l\u0117\u0161as senatvei kaupia daugiau kaip 515 t\u016bkst. \u0161alies gyventoj\u0173. Bendra juose sukaupto turto vert\u0117 siekia daugiau kaip 1 mlrd. eur\u0173. &nbsp; Reprezentatyvi\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu 2018 m. vasario m\u0117nes\u012f atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c, jos metu internetu apklausti 1005 18-65 m. am\u017eiaus respondentai. <b>&nbsp;<\/b> <b>2018-04-03 <\/b> &nbsp; Didesnioji dalis kaupian\u010di\u0173j\u0173 pensijai pasirinkto fondo rezultatais domisi kart\u0105 per metus ar dar re\u010diau, o sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 sum\u0105 savo fonde gal\u0117t\u0173 \u012fvardyti 500 eur\u0173 arba ma\u017eesniu tikslumu. Tai parod\u0117 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atliktas \u0161alies gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimas. Kaip pastebi \u201eSwedbank\u201c investavimo ir kaupimo ekspertai, gyventoj\u0173 nesidom\u0117jimas pasirinkto fondo rezultatais gali paki\u0161ti koj\u0105, siekiant gauti optimali\u0105 pensijai kaupiam\u0173 l\u0117\u0161\u0173 gr\u0105\u017e\u0105. &nbsp; \u201eNors II ir III pakopos pensij\u0173 dalyviams prieinami \u012fvair\u016bs b\u016bdai dom\u0117tis savo investicijomis, didesnioji dalis gyventoj\u0173 tam neskiria pakankamai d\u0117mesio. Reguliarus dom\u0117jimasis savo investicijomis yra svarbi prielaida siekiant didesn\u0117s j\u0173 gr\u0105\u017eos. Nors kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas, savo fondo rezultatais pasidom\u0117ti reik\u0117t\u0173 bent kelis kartus per metus. Taip galima palyginti jo rezultatus su vidutiniais rinkos rezultatais, pasitikrinti, ar pasirinkta investicin\u0117 kryptis pagal rizikos laipsn\u012f atitinka kaupian\u010diojo am\u017ei\u0173\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank investicij\u0173 valdymo\u201c direktorius Tadas Gudaitis. &nbsp; \u201eSwedbank\u201c atlikta apklausa parod\u0117, kad did\u017eioji dalis (43 proc.) pasirinkusi\u0173 kaupti II ar III pakopos fonduose j\u0173 rezultatais domisi 1 kart\u0105 per metus, o 11 proc. t\u0105 daro dar re\u010diau \u2212 tik kart\u0105 per kelerius metus. 13 proc. kaupian\u010di\u0173j\u0173 fond\u0173 rezultatais nesidomi i\u0161 viso. Tuo metu reguliariai savo investicijomis pensij\u0173 fonduose domisi tre\u010ddalis kaupian\u010di\u0173j\u0173: 27 proc. t\u0105 daro kart\u0105 per kelis m\u0117nesius, 6 proc. bent kart\u0105 per m\u0117nes\u012f. &nbsp; Pasak T. Gudai\u010dio, gyventoj\u0173 abejingumas savo kaupimo rezultatams yra tiesiogiai susij\u0119s su tuo, kad nema\u017ea dalis kaupian\u010di\u0173j\u0173 negal\u0117t\u0173 \u012fvardyti, kiek savo senatvei fonduose jie jau yra sukaup\u0119 l\u0117\u0161\u0173. Min\u0117to gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimo duomenys atskleid\u0117, kad daugiau kaip tre\u010ddalis (36 proc.) vis\u0173 kaupian\u010di\u0173j\u0173 pensijai II ar III pakopos fonduose negal\u0117t\u0173 \u012fvardyti juose sukauptos sumos. Tuo metu dar apie tre\u010ddalis respondent\u0173 (34 proc.) pensij\u0173 fonde esan\u010di\u0105 sum\u0105 gal\u0117t\u0173 \u012fvardyti 500-1000 eur\u0173 tikslumu. &nbsp; Itin tiksliai, tai yra, 10-50 eur\u0173 tikslumu savo pensij\u0173 fonde esan\u010di\u0105 l\u0117\u0161\u0173 sum\u0105 gal\u0117t\u0173 \u012fvardyti tik 8 proc. kaupian\u010di\u0173j\u0173. Beje, savo pensij\u0173 fond\u0173 rezultatais da\u017eniau link\u0119 dom\u0117tis ir, atitinkamai, tiksliau sukaupt\u0105 sum\u0105 \u012fvardyti gali 56 met\u0173 am\u017eiaus ir vyresni gyventojai. Ta\u010diau prad\u0117jus dom\u0117tis savo investicijomis v\u0117lesniame am\u017eiuje, kai iki pensijos lieka ma\u017eiau kaip 10 met\u0173, gali b\u016bti per v\u0117lu \u2013 galimybi\u0173 sukaupti pakankamai l\u0117\u0161\u0173 pensijai bei pasiekti optimal\u0173 gr\u0105\u017eos rodikl\u012f tokiu gyvenimo periodu jau yra gerokai ma\u017eiau galimybi\u0173. &nbsp; \u201eB\u0117gant laikui investavimo strategija turi keistis atsi\u017evelgiant \u012f kaupian\u010diojo am\u017ei\u0173, tod\u0117l pasyvi elgsena gali lemti, kad kaupiantieji pav\u0117luos laiku suma\u017einti investavimo rizik\u0105, o j\u0173 sukaupta suma nebus \u201eatspari\u201c finans\u0173 rink\u0173 svyravimams. Kita vertus, jei saugesn\u0117 investavimo strategija pasirenkama nuo pat prad\u017ei\u0173 siekiant i\u0161vengti fondo keitimo r\u016bpes\u010di\u0173 ateityje, kaupiantysis gali nevisi\u0161kai i\u0161naudoti rink\u0173 augimo potencial\u0105 ir, tik\u0117tina, tod\u0117l gaus ma\u017eesn\u0119 galutin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105\u201c, \u2212 komentuoja \u201eSwedbank investicij\u0173 valdymo\u201c direktorius. &nbsp; \u012evertin\u0119s pensij\u0173 fond\u0173 dalyvi\u0173 elgsen\u0105 ir atsi\u017evelgdamas \u012f Lietuvos banko bei tarptautini\u0173 institucij\u0173 rekomendacijas, \u201eSwedbank\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 kov\u0105 gyventojams pasi\u016bl\u0117 gyvenimo ciklo investavimo strategija paremtus II pakopos pensij\u0173 fondus. Banko klientai pagal savo gimimo metus gali pasirinkti kaupti viename i\u0161 6 nauj\u0173 pensij\u0173 fond\u0173, kuri\u0173 investicin\u0117 rizika b\u0117gant laikui palaipsniui bus suma\u017einta. Tod\u0117l net ir tie pensij\u0173 fond\u0173 dalyviai, kurie n\u0117ra link\u0119 periodi\u0161kai dom\u0117tis kaupimo rezultatais, bus u\u017etikrinti, kad j\u0173 investavimo strategija bet kuriuo laikotarpiu atitiks j\u0173 am\u017ei\u0173. &nbsp; \u0160iuo metu \u201eSwedbank\u201c valdomuose II pakopos pensij\u0173 fonduose l\u0117\u0161as senatvei kaupia daugiau kaip 515 t\u016bkst. \u0161alies gyventoj\u0173. Bendra juose sukaupto turto vert\u0117 siekia daugiau kaip 1 mlrd. eur\u0173. &nbsp; Reprezentatyvi\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105 \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu 2018 m. vasario m\u0117nes\u012f atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c, jos metu internetu apklausti 1005 18-65 m. am\u017eiaus respondentai.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p><b>2018-04-03 <\/b> &nbsp; Didesnioji dalis kaupian\u010di\u0173j\u0173 pensijai pasirinkto fondo rezultatais domisi kart\u0105 per metus ar dar re\u010diau, o sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 sum\u0105 savo fonde gal\u0117t\u0173 \u012fvardyti 500 eur\u0173 arba ma\u017eesniu tikslumu.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6319","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6319","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6319"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6319\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6319"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6319"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6319"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}