{"id":6294,"date":"2018-06-08T00:00:00","date_gmt":"2018-06-07T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/deklaruoja-kad-vertina-darbuotojus-bet-apdraudzia-turta\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:30","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:30","slug":"deklaruoja-kad-vertina-darbuotojus-bet-apdraudzia-turta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/deklaruoja-kad-vertina-darbuotojus-bet-apdraudzia-turta\/","title":{"rendered":"Deklaruoja, kad vertina darbuotojus, bet apdraud\u017eia turt\u0105"},"content":{"rendered":"<p>Lietuvoje veikian\u010dios bendrov\u0117s teigia labiausiai branginan\u010dios darbuotojus, ta\u010diau, nepaisant to, daugiausiai d\u0117mesio skiria turto rizik\u0173 suvaldymui. \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atliktos apklausos duomenimis, 80 proc. \u012fmoni\u0173 tvirtina, kad joms svarbiausi \u017emon\u0117s, ta\u010diau j\u0173 sveikatos draudimu pasir\u016bpina vos 26 proc. darbdavi\u0173. Lietuvos verslas da\u017eniausiai pasir\u016bpina vairuotoj\u0173 civilin\u0117s atsakomyb\u0117s draudimu (83 proc.) ir Kasko (54 proc.), daug d\u0117mesio skiria turto (56 proc.) ir bendrosios civilin\u0117s atsakomyb\u0117s (30 proc.) draudimui, atskleid\u0117 draudimo bendrov\u0117s BTA u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta apklausa. \u201eI\u0161 pirmo \u017evilgsnio situacija atrodo paradoksali, ta\u010diau su \u012fmon\u0117s transportu ar turtu susijusio draudimo dominavimas bendrame krep\u0161elyje anaiptol nepaneigia darbuotoj\u0173, kaip did\u017eiausios vertyb\u0117s, faktoriaus. Tai lemia siekis pirmiausiai apsaugoti darbo viet\u0105 bei priemones, gamybos \u012frenginius ir pana\u0161u, kad b\u016btent tiesioginio darbo trikd\u017ei\u0173 siekiama i\u0161vengti pasirenkant draudim\u0105\u201c, \u2013 sako draudimo bendrov\u0117s BTA asmens draudimo specialistas Gediminas Bulenokas. <b>Darbe patiriamas stresas \u2013 vis dar tabu<\/b> Gilinantis \u012f darbuotoj\u0173 sveikatos draudimo niuansus paai\u0161k\u0117jo, kad gamybos paslaugas teikian\u010dios \u012fmon\u0117s j\u012f renkasi da\u017eniau (30 proc.) nei intelektualin\u012f produkt\u0105 kurian\u010dio \u012fmon\u0117s (20 proc.). Pasak G.Bulenoko, tai rodo, kad Lietuvos darbdaviams kol kas geriau suprantamas ir kaip didesn\u0117 rizika vertinamas b\u016btent fizin\u0117s darbuotoj\u0173 sveikatos aspektas, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai. \u201e\u012evair\u016bs tyrimai Lietuvoje bei u\u017esienyje rodo, kad darbuotojai da\u017enai skund\u017eiasi b\u016btent d\u0117l streso, pervargimo ar net perdegimo. Kad problema reali, patvirtina ir darbuotoj\u0173 sveikatos draudimo i\u0161laid\u0173 i\u0161klotin\u0117s. \u017dinoma, stresas n\u0117ra toks akivaizdus sutrikimas, kaip, tarkime, raumen\u0173 patempimas ar trauma, bet pana\u0161u, kad laikui b\u0117gant vis daugiau d\u0117mesio bus skiriama ir kitai darbuotoj\u0173 sveikatos pusei\u201c, \u2013 teigia specialistas. Europos saugos ir sveikatos darbe agent\u016bros duomenimis, raumen\u0173 ir kaul\u0173 sistemos sutrikimai yra da\u017eniausiai pasitaikantis (60 proc.) su darbu susij\u0119s sveikatos negalavimas. Visoje Europoje nuo \u0161i\u0173 sutrikim\u0173 ken\u010dia milijonai darbuotoj\u0173, o darbdaviai patiria milijardus eur\u0173 nuostoli\u0173 kasmet. Antra pagal da\u017enum\u0105 sveikatos problema \u2013 stresas darbe. 48 proc. Europos darbuotoj\u0173 ne tik mano, kad stresas yra \u012fprastas j\u0173 darbo vietoje, bet ir teigia, kad jis kaltas d\u0117l 50\u201360 proc. d\u0117l sveikatos sutrikim\u0173 praleist\u0173 darbo dien\u0173. <b>Tendencijos kei\u010diasi&nbsp;&nbsp;<\/b> Darbuotoj\u0173 sveikatos draudimo kult\u016bra Lietuvoje labiau paplitusi u\u017esienio kapitalo \u012fmon\u0117se. Net 40 proc. pastar\u0173j\u0173 darbuotojus draud\u017eia sveikatos draudimu, kai tarp Lietuvos kapitalo \u012fmoni\u0173 toki\u0173 yra vos kas penkta, arba 22 proc. Pasak G.Bulenoko, fakt\u0105, kad u\u017esienyje paplitusi patirtis perimama, puikiai iliustruoja tai, jog 33 proc. mi\u0161raus kapitalo \u012fmoni\u0173 pasir\u016bpina darbuotoj\u0173 sveikatos draudimu ir pagal \u0161\u012f rodikl\u012f atsiduria per vidur\u012f tarp u\u017esienio ir lietuvi\u0161ko kapitalo \u012fmoni\u0173. Darbdavi\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f darbuotojus pama\u017eu kei\u010dia tai, kad \u012f darbo rink\u0105 ateina jauniausi, Y kartos darbuotojai, kuriems ypa\u010d svarbus darbo ir asmeninio gyvenimo balansas bei gera ne tik fizin\u0117, bet ir emocin\u0117 savijauta. Be to, verslas susiduria su spaudimu, kai darbuotojai yra itin mobil\u016bs, neprisiri\u0161\u0119 prie \u012fmon\u0117s ir link\u0119 da\u017enai keisti darbovietes. \u201eDarbuotoj\u0173 kaitos rodiklis visame pasaulyje auga d\u0117l bazini\u0173 poky\u010di\u0173 darbo rinkoje, tod\u0117l verslas \u017eino, kokia sunki u\u017eduotis juos i\u0161laikyti. Tik\u0117tina, kad laikui darbdavio r\u016bpestis darbuotojo savijauta nebebus i\u0161skirtinis bonusas, o taps neatsiejama si\u016blom\u0173 darbo s\u0105lyg\u0173 dalimi\u201c, \u2013 mano G.Bulenokas. Bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c apklaus\u0105 atliko 2018 m. kovo m\u0117nes\u012f, joje dalyvavo 309 \u012fmon\u0117s i\u0161 visos Lietuvos. <b>2018-06-08<\/b> Lietuvoje veikian\u010dios bendrov\u0117s teigia labiausiai branginan\u010dios darbuotojus, ta\u010diau, nepaisant to, daugiausiai d\u0117mesio skiria turto rizik\u0173 suvaldymui. \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atliktos apklausos duomenimis, 80 proc. \u012fmoni\u0173 tvirtina, kad joms svarbiausi \u017emon\u0117s, ta\u010diau j\u0173 sveikatos draudimu pasir\u016bpina vos 26 proc. darbdavi\u0173. Lietuvos verslas da\u017eniausiai pasir\u016bpina vairuotoj\u0173 civilin\u0117s atsakomyb\u0117s draudimu (83 proc.) ir Kasko (54 proc.), daug d\u0117mesio skiria turto (56 proc.) ir bendrosios civilin\u0117s atsakomyb\u0117s (30 proc.) draudimui, atskleid\u0117 draudimo bendrov\u0117s BTA u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta apklausa. \u201eI\u0161 pirmo \u017evilgsnio situacija atrodo paradoksali, ta\u010diau su \u012fmon\u0117s transportu ar turtu susijusio draudimo dominavimas bendrame krep\u0161elyje anaiptol nepaneigia darbuotoj\u0173, kaip did\u017eiausios vertyb\u0117s, faktoriaus. Tai lemia siekis pirmiausiai apsaugoti darbo viet\u0105 bei priemones, gamybos \u012frenginius ir pana\u0161u, kad b\u016btent tiesioginio darbo trikd\u017ei\u0173 siekiama i\u0161vengti pasirenkant draudim\u0105\u201c, \u2013 sako draudimo bendrov\u0117s BTA asmens draudimo specialistas Gediminas Bulenokas. <b>Darbe patiriamas stresas \u2013 vis dar tabu<\/b> Gilinantis \u012f darbuotoj\u0173 sveikatos draudimo niuansus paai\u0161k\u0117jo, kad gamybos paslaugas teikian\u010dios \u012fmon\u0117s j\u012f renkasi da\u017eniau (30 proc.) nei intelektualin\u012f produkt\u0105 kurian\u010dio \u012fmon\u0117s (20 proc.). Pasak G.Bulenoko, tai rodo, kad Lietuvos darbdaviams kol kas geriau suprantamas ir kaip didesn\u0117 rizika vertinamas b\u016btent fizin\u0117s darbuotoj\u0173 sveikatos aspektas, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai. \u201e\u012evair\u016bs tyrimai Lietuvoje bei u\u017esienyje rodo, kad darbuotojai da\u017enai skund\u017eiasi b\u016btent d\u0117l streso, pervargimo ar net perdegimo. Kad problema reali, patvirtina ir darbuotoj\u0173 sveikatos draudimo i\u0161laid\u0173 i\u0161klotin\u0117s. \u017dinoma, stresas n\u0117ra toks akivaizdus sutrikimas, kaip, tarkime, raumen\u0173 patempimas ar trauma, bet pana\u0161u, kad laikui b\u0117gant vis daugiau d\u0117mesio bus skiriama ir kitai darbuotoj\u0173 sveikatos pusei\u201c, \u2013 teigia specialistas. Europos saugos ir sveikatos darbe agent\u016bros duomenimis, raumen\u0173 ir kaul\u0173 sistemos sutrikimai yra da\u017eniausiai pasitaikantis (60 proc.) su darbu susij\u0119s sveikatos negalavimas. Visoje Europoje nuo \u0161i\u0173 sutrikim\u0173 ken\u010dia milijonai darbuotoj\u0173, o darbdaviai patiria milijardus eur\u0173 nuostoli\u0173 kasmet. Antra pagal da\u017enum\u0105 sveikatos problema \u2013 stresas darbe. 48 proc. Europos darbuotoj\u0173 ne tik mano, kad stresas yra \u012fprastas j\u0173 darbo vietoje, bet ir teigia, kad jis kaltas d\u0117l 50\u201360 proc. d\u0117l sveikatos sutrikim\u0173 praleist\u0173 darbo dien\u0173. <b>Tendencijos kei\u010diasi&nbsp;&nbsp;<\/b> Darbuotoj\u0173 sveikatos draudimo kult\u016bra Lietuvoje labiau paplitusi u\u017esienio kapitalo \u012fmon\u0117se. Net 40 proc. pastar\u0173j\u0173 darbuotojus draud\u017eia sveikatos draudimu, kai tarp Lietuvos kapitalo \u012fmoni\u0173 toki\u0173 yra vos kas penkta, arba 22 proc. Pasak G.Bulenoko, fakt\u0105, kad u\u017esienyje paplitusi patirtis perimama, puikiai iliustruoja tai, jog 33 proc. mi\u0161raus kapitalo \u012fmoni\u0173 pasir\u016bpina darbuotoj\u0173 sveikatos draudimu ir pagal \u0161\u012f rodikl\u012f atsiduria per vidur\u012f tarp u\u017esienio ir lietuvi\u0161ko kapitalo \u012fmoni\u0173. Darbdavi\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f darbuotojus pama\u017eu kei\u010dia tai, kad \u012f darbo rink\u0105 ateina jauniausi, Y kartos darbuotojai, kuriems ypa\u010d svarbus darbo ir asmeninio gyvenimo balansas bei gera ne tik fizin\u0117, bet ir emocin\u0117 savijauta. Be to, verslas susiduria su spaudimu, kai darbuotojai yra itin mobil\u016bs, neprisiri\u0161\u0119 prie \u012fmon\u0117s ir link\u0119 da\u017enai keisti darbovietes. \u201eDarbuotoj\u0173 kaitos rodiklis visame pasaulyje auga d\u0117l bazini\u0173 poky\u010di\u0173 darbo rinkoje, tod\u0117l verslas \u017eino, kokia sunki u\u017eduotis juos i\u0161laikyti. Tik\u0117tina, kad laikui darbdavio r\u016bpestis darbuotojo savijauta nebebus i\u0161skirtinis bonusas, o taps neatsiejama si\u016blom\u0173 darbo s\u0105lyg\u0173 dalimi\u201c, \u2013 mano G.Bulenokas. Bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c apklaus\u0105 atliko 2018 m. kovo m\u0117nes\u012f, joje dalyvavo 309 \u012fmon\u0117s i\u0161 visos Lietuvos.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvoje veikian\u010dios bendrov\u0117s teigia labiausiai branginan\u010dios darbuotojus, ta\u010diau, nepaisant to, daugiausiai d\u0117mesio skiria turto rizik\u0173 suvaldymui.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6294","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6294","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6294"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6294\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6294"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6294"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6294"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}