{"id":6237,"date":"2018-11-15T00:00:00","date_gmt":"2018-11-14T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/tyrimas-lietuviai-seseli-toleruoja-taciau-nori-geresniu-paslaugu-is-valstybes\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:27","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:27","slug":"tyrimas-lietuviai-seseli-toleruoja-taciau-nori-geresniu-paslaugu-is-valstybes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/tyrimas-lietuviai-seseli-toleruoja-taciau-nori-geresniu-paslaugu-is-valstybes\/","title":{"rendered":"Tyrimas: lietuviai \u0161e\u0161\u0117l\u012f toleruoja, ta\u010diau nori geresni\u0173 paslaug\u0173 i\u0161 valstyb\u0117s"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; <b>Apie tre\u010ddalis Lietuvos gyventoj\u0173 pirko preki\u0173 ir pajam\u0173, kurioms buvo nei\u0161duotas \u010dekis, dar didesn\u0117 dalis pakan\u010diai \u017ei\u016bri \u012f \u201evokelius\u201c, o mokes\u010di\u0173 dyd\u017eio ir vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 santykiui gyventojai ra\u0161o neigiam\u0105 pa\u017eym\u012f.<br \/>\n<\/b> <b>Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) u\u017esakymu tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter\u201c apklaus\u0117 Lietuvos, Latvijos, Estijos, \u010cekijos, Lenkijos ir \u0160vedijos gyventojus.<\/b> &nbsp; \u012e klausim\u0105, ar per paskutinius 12 m\u0117n. Jums yra tek\u0119 \u012fsigyti preki\u0173 ar paslaug\u0173 \u017einant ar \u012ftariant, kad pajamos n\u0117ra oficialiai deklaruotos (nei\u0161duotas \u010dekis), 27% Lietuvos gyventoj\u0173 atsak\u0117 teigiamai (rezultatas sud\u0117jus atsakymus \u201eda\u017enai\u201c ir \u201ekartais\u201c). Tai did\u017eiausias rodiklis tarp vis\u0173 \u0161ali\u0173, kuriose buvo padaryta apklausa. Antroje vietoje su 18% rodikliu yra Latvija, o Estijoje, \u010cekijoje, Lenkijoje pad\u0117tis yra geresn\u0117 \u2013 \u0161iose \u0161alyse \u0161is rodiklis svyruoja tarp 10-13%. Ta\u010diau yra teigiam\u0173 naujien\u0173 \u2013 palyginus su 2015 m. tokiu pa\u010diu tyrimu, min\u0117tas rodiklis suma\u017e\u0117jo nuo 31% iki min\u0117t\u0173 27%. \u201eReikia \u012fvardinti skaud\u017ei\u0105 ties\u0105 &#8211; ekonomikos \u0161e\u0161\u0117lio dydis priklauso nuo m\u016bs\u0173 kult\u016bros \u0161e\u0161\u0117lio dyd\u017eio,\u201c &#8211; teigia Vilius \u0160apoka, finans\u0173 ministras. Anot Finans\u0173 ministerijos \u0161e\u0161\u0117lis Lietuvoje traukiasi \u2013 \u0161i\u0105 tendencij\u0105 rodo visi tyrimai. Pagal atnaujint\u0105 prof. F. Schneiderio metodik\u0105 atliktas \u0161e\u0161\u0117lio tyrimas parod\u0117, kad 2017 m. Lietuvoje nelegali ekonomika buvo ma\u017eesn\u0117 nei Estijoje \u2013 atitinkamai 15,5% ir 16%. Atnaujintoje metodikoje buvo eliminuota paslaug\u0173 dalis, kurias gyventojai suteikia&nbsp; patys sau. \u201ePernelyg didelis darbo apmok\u0117jimas yra viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kad \u017emon\u0117s stengiasi daug k\u0105 padaryti patys: \u012fsivesti elektr\u0105 ar imtis kit\u0173 darb\u0173. Tai ypa\u010d populiaru buvo sovietme\u010diu, ta\u010diau tokie \u012fpro\u010diai ma\u017eina darbo na\u0161um\u0105, &#8211; komentuoja p. \u0160apoka. \u2013 Tai viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l ma\u017einame darbo j\u0117gos apmokestinim\u0105.\u201d &nbsp; <b>Netiesioginiai klausimai<\/b> Pagal atsakymus \u012f klausim\u0105, ar teko J\u016bs\u0173 draugams ar artimiesiems dirbti \u0161e\u0161\u0117lyje per paskutinius 12 m\u0117n., lyder\u0117 yra Latvija, kurioje teigiamai \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 atsak\u0117 32%, Lenkijoje rezultatas geresnis vienu procentiniu punktu (31%), Lietuvoje \u0161is rodiklis \u2013 30%, o \u0160vedijoje \u2013 7%. Atsakymai \u012f pastar\u0105j\u012f klausim\u0105 Lietuvoje pa\u017eangos nerodo \u2013 2015 m. rodiklis buvo net vienu procentiniu punktu geresnis \u2013 29%. Tiesa, tokie klausimai yra labai abstrakt\u016bs \u2013 vienas asmuo galb\u016bt pa\u017e\u012fsta kelis dirban\u010dius \u0161e\u0161\u0117lyje, o kitas \u2013 tik vien\u0105 asmen\u012f. Vytautas \u017dukauskas, LLRI viceprezidentas, pa\u017eymi, kad vertinant pad\u0117t\u012f darbo rinkoje buvo pasirinktas netiesioginis klausimas, nes klausiant asmens, ar jis dirba \u0161e\u0161\u0117lyje, paprastai gaunami gerokai ma\u017eesni rezultatai. Dalis \u017emoni\u0173 es\u0105 bijo prisipa\u017einti. Tiek Lietuvoje, tiek kitose \u0161alyse labiausiai paplitusi \u0161e\u0161\u0117lio forma, kai \u201evokeliuose\u201c mokama dalis atlyginimo. Gyventojai nurodo, kad juos \u012f \u0161e\u0161\u0117l\u012f stumia \u017eemas pajam\u0173 lygis, prastos vie\u0161osios paslaugos. \u0160e\u0161\u0117l\u012f palaiko ir nebaud\u017eiamumo jausmas. &nbsp; <b>Svarbiau u\u017e moral\u0119<\/b> Moralinio tvirtumo, kai kalbama apie pajamas, neparod\u0117 vis\u0173 postsovietini\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojai. Lietuvoje apie pus\u0117 gyventoj\u0173, o kitose \u0161alyje apie 40%, sutikt\u0173 dirbti \u0161e\u0161\u0117lyje, jeigu tai leist\u0173 i\u0161vengti didelio pajam\u0173 suma\u017e\u0117jimo arba darbo vietos praradimo. I\u0161siskyr\u0117 tik \u0160vedijos gyventojai \u2013 suma\u017e\u0117jus pajamoms tok\u012f keli\u0105 pasirinkt\u0173 25% apklaust\u0173j\u0173. Nesitik\u0117jau, kad tokia didel\u0117 dalis gyventoj\u0173 \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 atsakys teigiamai \u2013 Vyriausybei labai sunku tvarkytis su \u0161e\u0161\u0117liu, kai pus\u0117 gyventoj\u0173 jo nesmerkia\u201c, &#8211; konstatuoja p. \u017dukauskas. Lietuvos gyventojai labiausiai nepatenkinti mokes\u010di\u0173 na\u0161tos ir gaunam\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 kokyb\u0117s santykiu. Vertinim\u0173 skal\u0117je nuo vieno iki de\u0161imt, kai vienetas yra labai gerai, Lietuvos gyventojai ra\u0161o 7,3. Kit\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojai savo vald\u017eiai taip pat ra\u0161o prastus pa\u017eymius, net socialin\u0117s gerov\u0117s modeliu gars\u0117jan\u010dioje \u0160vedijoje gyventojai vald\u017eiai para\u0161\u0117 6,4. Anot p. \u017dukausko, \u0161e\u0161\u0117l\u012f lemia ne tik mokes\u010di\u0173 lygis, bet ir pajam\u0173 lygis. Pavyzd\u017eiui, \u0160vedijoje po mokes\u010di\u0173 gyventojui lieka kelis kartus daugiau pajam\u0173 nei Lietuvoje, tod\u0117l \u0161ioje Skandinavijos \u0161alyje gerokai ma\u017eiau paskat\u0173 vengti mokes\u010di\u0173. &nbsp; <b>Ar Jums per paskutinius 12 m\u0117n. teko \u012fsigyti preki\u0173 ar paslaug\u0173 \u017einant, kad pajamos n\u0117ra oficialiai deklaruojamos?<\/b> <b>2018-11-15<\/b> &nbsp; <b>Apie tre\u010ddalis Lietuvos gyventoj\u0173 pirko preki\u0173 ir pajam\u0173, kurioms buvo nei\u0161duotas \u010dekis, dar didesn\u0117 dalis pakan\u010diai \u017ei\u016bri \u012f \u201evokelius\u201c, o mokes\u010di\u0173 dyd\u017eio ir vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 santykiui gyventojai ra\u0161o neigiam\u0105 pa\u017eym\u012f.<br \/>\n<\/b> <b>Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) u\u017esakymu tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter\u201c apklaus\u0117 Lietuvos, Latvijos, Estijos, \u010cekijos, Lenkijos ir \u0160vedijos gyventojus.<\/b> &nbsp; \u012e klausim\u0105, ar per paskutinius 12 m\u0117n. Jums yra tek\u0119 \u012fsigyti preki\u0173 ar paslaug\u0173 \u017einant ar \u012ftariant, kad pajamos n\u0117ra oficialiai deklaruotos (nei\u0161duotas \u010dekis), 27% Lietuvos gyventoj\u0173 atsak\u0117 teigiamai (rezultatas sud\u0117jus atsakymus \u201eda\u017enai\u201c ir \u201ekartais\u201c). Tai did\u017eiausias rodiklis tarp vis\u0173 \u0161ali\u0173, kuriose buvo padaryta apklausa. Antroje vietoje su 18% rodikliu yra Latvija, o Estijoje, \u010cekijoje, Lenkijoje pad\u0117tis yra geresn\u0117 \u2013 \u0161iose \u0161alyse \u0161is rodiklis svyruoja tarp 10-13%. Ta\u010diau yra teigiam\u0173 naujien\u0173 \u2013 palyginus su 2015 m. tokiu pa\u010diu tyrimu, min\u0117tas rodiklis suma\u017e\u0117jo nuo 31% iki min\u0117t\u0173 27%. \u201eReikia \u012fvardinti skaud\u017ei\u0105 ties\u0105 &#8211; ekonomikos \u0161e\u0161\u0117lio dydis priklauso nuo m\u016bs\u0173 kult\u016bros \u0161e\u0161\u0117lio dyd\u017eio,\u201c &#8211; teigia Vilius \u0160apoka, finans\u0173 ministras. Anot Finans\u0173 ministerijos \u0161e\u0161\u0117lis Lietuvoje traukiasi \u2013 \u0161i\u0105 tendencij\u0105 rodo visi tyrimai. Pagal atnaujint\u0105 prof. F. Schneiderio metodik\u0105 atliktas \u0161e\u0161\u0117lio tyrimas parod\u0117, kad 2017 m. Lietuvoje nelegali ekonomika buvo ma\u017eesn\u0117 nei Estijoje \u2013 atitinkamai 15,5% ir 16%. Atnaujintoje metodikoje buvo eliminuota paslaug\u0173 dalis, kurias gyventojai suteikia&nbsp; patys sau. \u201ePernelyg didelis darbo apmok\u0117jimas yra viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kad \u017emon\u0117s stengiasi daug k\u0105 padaryti patys: \u012fsivesti elektr\u0105 ar imtis kit\u0173 darb\u0173. Tai ypa\u010d populiaru buvo sovietme\u010diu, ta\u010diau tokie \u012fpro\u010diai ma\u017eina darbo na\u0161um\u0105, &#8211; komentuoja p. \u0160apoka. \u2013 Tai viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l ma\u017einame darbo j\u0117gos apmokestinim\u0105.\u201d &nbsp; <b>Netiesioginiai klausimai<\/b> Pagal atsakymus \u012f klausim\u0105, ar teko J\u016bs\u0173 draugams ar artimiesiems dirbti \u0161e\u0161\u0117lyje per paskutinius 12 m\u0117n., lyder\u0117 yra Latvija, kurioje teigiamai \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 atsak\u0117 32%, Lenkijoje rezultatas geresnis vienu procentiniu punktu (31%), Lietuvoje \u0161is rodiklis \u2013 30%, o \u0160vedijoje \u2013 7%. Atsakymai \u012f pastar\u0105j\u012f klausim\u0105 Lietuvoje pa\u017eangos nerodo \u2013 2015 m. rodiklis buvo net vienu procentiniu punktu geresnis \u2013 29%. Tiesa, tokie klausimai yra labai abstrakt\u016bs \u2013 vienas asmuo galb\u016bt pa\u017e\u012fsta kelis dirban\u010dius \u0161e\u0161\u0117lyje, o kitas \u2013 tik vien\u0105 asmen\u012f. Vytautas \u017dukauskas, LLRI viceprezidentas, pa\u017eymi, kad vertinant pad\u0117t\u012f darbo rinkoje buvo pasirinktas netiesioginis klausimas, nes klausiant asmens, ar jis dirba \u0161e\u0161\u0117lyje, paprastai gaunami gerokai ma\u017eesni rezultatai. Dalis \u017emoni\u0173 es\u0105 bijo prisipa\u017einti. Tiek Lietuvoje, tiek kitose \u0161alyse labiausiai paplitusi \u0161e\u0161\u0117lio forma, kai \u201evokeliuose\u201c mokama dalis atlyginimo. Gyventojai nurodo, kad juos \u012f \u0161e\u0161\u0117l\u012f stumia \u017eemas pajam\u0173 lygis, prastos vie\u0161osios paslaugos. \u0160e\u0161\u0117l\u012f palaiko ir nebaud\u017eiamumo jausmas. &nbsp; <b>Svarbiau u\u017e moral\u0119<\/b> Moralinio tvirtumo, kai kalbama apie pajamas, neparod\u0117 vis\u0173 postsovietini\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojai. Lietuvoje apie pus\u0117 gyventoj\u0173, o kitose \u0161alyje apie 40%, sutikt\u0173 dirbti \u0161e\u0161\u0117lyje, jeigu tai leist\u0173 i\u0161vengti didelio pajam\u0173 suma\u017e\u0117jimo arba darbo vietos praradimo. I\u0161siskyr\u0117 tik \u0160vedijos gyventojai \u2013 suma\u017e\u0117jus pajamoms tok\u012f keli\u0105 pasirinkt\u0173 25% apklaust\u0173j\u0173. Nesitik\u0117jau, kad tokia didel\u0117 dalis gyventoj\u0173 \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 atsakys teigiamai \u2013 Vyriausybei labai sunku tvarkytis su \u0161e\u0161\u0117liu, kai pus\u0117 gyventoj\u0173 jo nesmerkia\u201c, &#8211; konstatuoja p. \u017dukauskas. Lietuvos gyventojai labiausiai nepatenkinti mokes\u010di\u0173 na\u0161tos ir gaunam\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 kokyb\u0117s santykiu. Vertinim\u0173 skal\u0117je nuo vieno iki de\u0161imt, kai vienetas yra labai gerai, Lietuvos gyventojai ra\u0161o 7,3. Kit\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojai savo vald\u017eiai taip pat ra\u0161o prastus pa\u017eymius, net socialin\u0117s gerov\u0117s modeliu gars\u0117jan\u010dioje \u0160vedijoje gyventojai vald\u017eiai para\u0161\u0117 6,4. Anot p. \u017dukausko, \u0161e\u0161\u0117l\u012f lemia ne tik mokes\u010di\u0173 lygis, bet ir pajam\u0173 lygis. Pavyzd\u017eiui, \u0160vedijoje po mokes\u010di\u0173 gyventojui lieka kelis kartus daugiau pajam\u0173 nei Lietuvoje, tod\u0117l \u0161ioje Skandinavijos \u0161alyje gerokai ma\u017eiau paskat\u0173 vengti mokes\u010di\u0173. &nbsp; <b>Ar Jums per paskutinius 12 m\u0117n. teko \u012fsigyti preki\u0173 ar paslaug\u0173 \u017einant, kad pajamos n\u0117ra oficialiai deklaruojamos?<\/b><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; <b>Apie tre\u010ddalis Lietuvos gyventoj\u0173 pirko preki\u0173 ir pajam\u0173, kurioms buvo nei\u0161duotas \u010dekis, dar didesn\u0117 dalis pakan\u010diai \u017ei\u016bri \u012f \u201evokelius\u201c, o mokes\u010di\u0173 dyd\u017eio ir vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 santykiui gyventojai ra\u0161o neigiam\u0105 pa\u017eym\u012f.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6237","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6237","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6237"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6237\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6237"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6237"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6237"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}