Ar kuri nors valstyb\u0117 kelia gr\u0117sm\u0119 Lietuvai? Jei taip \u2013 kuri? Ir ar \u0161alies gyventojai gint\u0173 valstyb\u0119 agresijos atveju? Tai \u2013 tik dalis klausim\u0173, u\u017eduot\u0173 apklausos metu, siekiant i\u0161siai\u0161kinti gyventoj\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f demokratij\u0105, politik\u0105, ekonomik\u0105, \u017einiasklaid\u0105, kitas valstybes ir gr\u0117smes Lietuvai vertinim\u0105.<\/b> Rusija yra nedraugi\u0161ka Lietuvai valstyb\u0117, kuri kelia ekonomin\u0119, karin\u0119 gr\u0117sm\u0119. \u0160is auk\u0161\u010diausi\u0173 \u0161alies vadov\u0173 kartojamas ir \u017einiasklaidos atspindimas teiginys patinka ne visiems: jis es\u0105 gali b\u016bti nepagr\u012fstas, atitr\u016bk\u0119s nuo eilini\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016bros. Tok\u012f tariam\u0105 atotr\u016bk\u012f tarp \u201epaprast\u0173 Lietuvos \u017emoni\u0173\u201c ir valdan\u010diojo elito nuolat eskaluoja Kremliaus informaciniai kanalai. Ta\u010diau DELFI gauto tyrimo duomenys rodo, kad tiesiogini\u0173 gr\u0117smi\u0173 suvokimas visuomen\u0117je yra ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etas geografine kryptimi, nors kai kurie rezultatai gali pasirodyti kiek netik\u0117ti. Dar pernai Kra\u0161to apsaugos ministerijos ir Ryt\u0173 Europos studij\u0173 centro u\u017esakymu parengtas Sociologinis gyventoj\u0173 \u017einiasklaidos preferencij\u0173, geopolitin\u0117s situacijos vertinimo bei po\u017ei\u016brio \u012f gr\u0117smes tyrimas. Tad gr\u0117smi\u0173 vertinimas t\u0117ra viena \u0161io tyrimo dali\u0173, kuriai skirti keli puslapiai. Anot RESC vadovo Lino Kojalos, dideli\u0173 i\u0161vad\u0173 i\u0161 \u0161io tyrimo daryti nereik\u0117t\u0173, mat reikia gilintis \u012f konkre\u010dius veiksnius. Vis d\u0117lto, kai kurie skai\u010diai yra i\u0161kalbingi. Dauguma bed\u0117 pir\u0161tu \u012f Rusij\u0105<\/b> Bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c dar pernai rugpj\u016b\u010dio pabaigoje apklaus\u0117 1007 \u0161alies gyventojus, kuri\u0173 am\u017eius \u2013 nuo 18 iki 75 met\u0173. Atlikus duomen\u0173 analiz\u0119 paai\u0161k\u0117jo, kaip Lietuvos gyventojai suvokia \u012fvairius veiksnius ir j\u0173 \u012ftak\u0105 \u0161alies nacionaliniam saugumui. Su bendru teiginiu, kad Rusijos politika kelia tiesiogin\u0119 gr\u0117sm\u0119 Ryt\u0173 Europos valstyb\u0117ms, visi\u0161kai sutiko arba sutiko 44 proc. apklaust\u0173j\u0173. Nagrin\u0117jant kitus skai\u010dius, rezultatai pana\u0161\u016bs. Pavyzd\u017eiui, dauguma (63 proc.) tyrimo dalyvi\u0173, paklausti, ar Rusijos u\u017esienio politika kelia gr\u0117sm\u0119 Lietuvai, atsak\u0117 teigiamai. Daugiausiai tarp toki\u0173 buvo auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173, daugiau nei 500 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f u\u017edirban\u010di\u0173 gyventoj\u0173. Beje, net 60 proc. rus\u0173 tautyb\u0117s apklaust\u0173j\u0173 Rusijos u\u017esienio politik\u0105 \u012fvardijo kaip gr\u0117sm\u0119. Lyginant su 2016 met\u0173 baland\u017eio m\u0117nesio apklausos duomenimis, bendras gr\u0117sm\u0117s veiksnys keit\u0117si ne\u017eymiai, bet vis tiek i\u0161augo 3 procentais. \u201eVisgi procentiniai skirtumai tarp \u0161ali\u0173 tokie menki, kad beveik patenka \u012f paklaidos ribas. Rusija ir toliau traktuojama kaip kelianti pavoj\u0173, ir \u0161is skai\u010dius per dvejus metus nuo 2016-\u0173j\u0173 prakti\u0161kai nesuma\u017e\u0117jo. Tai gana \u012fdomi tendencija, nes b\u016bta svarstym\u0173, kad nuo \u0161ios temos visuomen\u0117 pavargo, be to, karo Ukrainoje tema d\u0117mesio centre tarsi ir atsiduria re\u010diau. Vienintel\u0117 Rusija matoma kaip kelianti gr\u0117sm\u0119\u201c, \u2013 teig\u0117 L. Kojala. Antroje vietoje (23 proc. nuo 13 proc. 2016 metais) \u2013 Baltarusija, kuri\u0105 prie\u0161 pat Naujuosius metus nema\u017eai ap\u017evalginink\u0173 \u201enura\u0161\u0117\u201c tai pa\u010diai Rusijai po to, kai keli\u0173 vizit\u0173 metu Baltarusijos lyderis Aliaksandras Luka\u0161enka vie\u0161ai sutiko spartinti s\u0105jungin\u0117s valstyb\u0117s integracijos procesus. \u012edomu ir tai, kad lyginant su 2016-\u0173j\u0173 baland\u017eiu, kai Baltuosiuose r\u016bmuose dar \u0161eimininkavo Barackas Obama, o prezidento rinkimuose Donaldo Trumpo pavard\u0117s dar neprognozav\u0119 daugelis ap\u017evalginink\u0173 \u0161aip\u0117si i\u0161 keist\u0173 \u0161io turtuolio pasisakymu, Lietuvoje JAV u\u017esienio politik\u0105 kaip gr\u0117sm\u0119 \u012f\u017evelg\u0117 vos 7 proc. apklaust\u0173j\u0173. Naujausioje apklausoje j\u0173 padvigub\u0117jo iki 14 proc., tiesa, \u0161is skai\u010dius vis dar t\u0117ra nereik\u0161mingas. \u201eYra prielaid\u0173 manyti, kad vie\u0161ojoje erdv\u0117je kylantys svarstymai apie JAV \u012fsipareigojimus s\u0105jungininkams, Trumpo retorika turi efekt\u0105. Europoje pasitik\u0117jimas JAV, taip pat prezidentu, yra smuk\u0119s drasti\u0161kai. Lietuviai, reikia pa\u017eym\u0117ti, i\u0161laiko kur kas didesn\u012f pasitik\u0117jim\u0105 JAV at\u017evilgiu, tad kritimas n\u0117ra \u017eenklus\u201c, \u2013 komentavo L. Kojala. Dar ma\u017eiau gyventoj\u0173 gr\u0117sme laiko Vokietijos (9 proc.), Lenkijos (5 proc.), \u0160vedijos u\u017esienio politik\u0105, o trys procentai apklaust\u0173j\u0173 man\u0117, kad Lietuvai gr\u0117sm\u0119 kelia Latvijos u\u017esienio politika. \u012edomu ir tai, kad daugiausiai atsakiusi\u0173j\u0173, jog Lenkijos u\u017esienio politika kelia gr\u0117sm\u0119 Lietuvai, buvo tarp lenk\u0173 tautyb\u0117s gyventoj\u0173 (9,4 proc.). \u201eLatvija visada matoma kaip draugi\u0161kiausia. Nemanau, kad galime keli\u0173 procentini\u0173 punkt\u0173 poky\u010dius sieti su konkre\u010diais u\u017esienio politikos \u012fvykiais. Juk latviai pirmi, nors net n\u0117ra ratifikuota sienos sutartis, ne visada sutariama d\u0117l energetikos projekt\u0173 ir pan. Bet tai matoma kaip broli\u0161ka valstyb\u0117, ir joki\u0173 poky\u010di\u0173 n\u0117ra\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 L. Kojala. D\u0117mesio gynybai tr\u016bksta, bet gint\u0173 patys<\/b> \u012e klausimus, susijusius su atsaku gr\u0117sm\u0117mis, netr\u016bko \u012fdomi\u0173 atsakym\u0173. Reikalui esant, prie ginkluoto pasiprie\u0161inimo prisid\u0117ti b\u016bt\u0173 link\u0119 tik 24 proc. apklaust\u0173j\u0173. Tik 14 proc. man\u0117, kad Lietuvos kariuomen\u0117 yra tinkamai pasiruo\u0161usi ginti Lietuv\u0105, vis d\u0117lto ne k\u0105 daugiau \u2013 vos 24 proc. pritar\u0117, kad Lietuvos gynybos biud\u017eeto didinimas yra reikalingas. \u201e14 proc. rodo ilgame\u010dio nepakankamo gynybos finansavimo atgarsius visuomen\u0117je, be to, jau\u010diasi ir post-kolonialistinio m\u0105stymo liku\u010diai, kad esame per ma\u017ei, nevisaverver\u010diai ir nepaj\u0117g\u016bs, tokias nuotaikas, be abejo, skatina ir Rusijos informacinis laukas, kuriame vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 akcent\u0173 \u2013 ma\u017einti Lietuvos visuomen\u0117s pasitik\u0117jim\u0105 pasitik\u0117jim\u0105 institucijomis, \u012fskaitant ir kariuomen\u0119. Mums reikia i\u0161 viso \u0161ito i\u0161sivaduoti kuriant nacionalin\u012f naratyv\u0105, pabr\u0117\u017eiant m\u016bs\u0173 gynybini\u0173 paj\u0117g\u0173 privalumus (vien k\u0105 rei\u0161kia m\u016bs\u0173 \u012fvertinimas tarptautin\u0117je bendruomen\u0117je, o jie save kildina ir j\u0173 \u012fkv\u0117pimo \u0161altinis yra partizaninis jud\u0117jimas), geras sprendimas buvo karinis paradas, kuris stiprina pasitik\u0117jim\u0105 m\u016bs\u0173 gynybiniais paj\u0117gumais, s\u0105jungininkais\u201c, \u2013 teig\u0117 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kas\u010di\u016bnas. Jo nuomone, kukl\u0173 24 proc pritarim\u0105 didesniam gynybos finansavimui reik\u0117t\u0173 vertinti keliais aspektais: viena vertus, kaip i\u0161laid\u0173 gynybai dirbtinio prie\u0161inimo su socialin\u0117mis reikm\u0117mis, \u0161vietimo ar sveikatos apsaugos poreikiais rezultat\u0105. \u201eAntra vertus, to pa\u010dio post-kolonialistinio m\u0105stymo i\u0161rai\u0161k\u0105 \u201evis vien esame ir b\u016bsime per ma\u017ei, kad pasiprie\u0161intume\u201c. Tre\u010dia, kad mums reikia i\u0161mokti kalb\u0117ti apie Rusijos gr\u0117sm\u0119 ir jos keliamus i\u0161\u0161\u016bkius taip, kad ne\u012fvykt\u0173 gr\u0117sm\u0117s devalvacijos procesas. Visi \u0161ie trys veiksniai yra rimti i\u0161\u0161\u016bkiai Lietuvos strateginei komunikacijai\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 L. Kas\u010di\u016bnas. Antra vertus, kitame, 2018-\u0173j\u0173 gruod\u012f KAM u\u017esakymu atliktame tyrime galima \u012f\u017evelgti pozityvesni\u0173 nuotaik\u0173. Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s aktualiais su Kra\u0161to Apsauga susijusiais klausimais tyrimas parod\u0117, kad bendras pasitik\u0117jimas Lietuvos kariuomene pernai augo ir siek\u0117 71 proc. (nuo 66 proc. 2017 m.). \u012e klausim\u0105 ar gint\u0173 t\u0117vyn\u0119 teigiamai atsak\u0117 47 proc. (2017 m. \u2013 43 proc.). Tiesa, i\u0161augo neigiamai nusiteikusi\u0173j\u0173 skai\u010dius \u2013 34 proc. (2017 m. \u2013 28 proc.). Be to, \u017einan\u010di\u0173j\u0173 kaip elgtis mobilizacijos atveju skai\u010dius i\u0161lieka menkas – vos 28 proc. (2017 m. \u2013 31 proc.). Paklausus respondent\u0173, ar jie pritaria, kad Lietuvos Kra\u0161to Apsaugai b\u016bt\u0173 skiriami 2 proc. BVP, 64 proc. pritar\u0117. Ne\u017eymiai i\u0161augo visi\u0161kai sutinkan\u010di\u0173j\u0173 su tokiu teiginiu. Be to, pernai Valstyb\u0117s gynimo tarybai patvirtinus ir daugumai parlamentini\u0173 partij\u0173 pritarus, kad Kra\u0161to apsaugai iki 2030 m. b\u016bt\u0173 skiriami 2,5 proc. BVP, tokiems u\u017emojams KAM tyrime pritar\u0117 41 proc. (nepritar\u0117 43 proc.). Be to, po 2016-\u0173j\u0173 ruden\u012f \u0161al\u012f sukr\u0117tusio auksini\u0173 \u0161aukt\u0173 skandalo, pernai, anot KAM tyrimo, i\u0161augo pasitik\u0117jimas Kra\u0161to apsaugos sistemos skaidrumu. Sutinkan\u010di\u0173j\u0173, kad lyginant su ankstesniais metais, Kra\u0161to apsaugos sistemos pirkimai yra vykdomi skaidriau buvo 53 proc. (2017 m. \u2013 38 proc.). Galiausiai augo pasitik\u0117jimas tiek pa\u010dia NATO, tiek Lietuvoje nuo 2017-\u0173j\u0173 dislokuotais s\u0105jungininkais i\u0161 Aljanso \u0161ali\u0173. Paklausus ar pritaria teiginiui, kad Lietuvoje dislokuotas NATO batalionas padeda atgrasyti prie\u0161i\u0161kai nusiteikusias valstybes, teigiamai atsak\u0117 78 proc. apklaust\u0173j\u0173 ( 2017 m. \u2013 70 proc.). Be to, ir patys lietuviai pernai buvo labiau link\u0119 pritarti teiginiui, kad Lietuva tur\u0117t\u0173 ginti ir (ar) suteikti karin\u0119 param\u0105 NATO valstyb\u0117ms karinio konflikto atveju. Toki\u0173 buvo 75 proc. (2017 m. 60 proc.). Anot KAM tyrimo, augo pritarian\u010di\u0173j\u0173 Lietuvos karinei paramai Ukrainai (64 proc.) ir lietuvi\u0173 kari\u0173 dalyvavimui tarptautin\u0117se operacijose, jei to pra\u0161o NATO s\u0105jungininkai (72 proc.). Tarp gr\u0117smi\u0173 nacionaliniam saugumui KAM tyrime i\u0161skiriami ir kibernetiniai incidentai. Susidurusi\u0173j\u0173 skai\u010dius i\u0161augo nuo penki\u0173 proc. 2017 m. iki 9 proc. pernai. \u017dinan\u010di\u0173j\u0173, kaip elgtis tokiais atvejais procentas \u2013 gerokai ma\u017eesnis, nei ne\u017einan\u010di\u0173j\u0173: 29 proc. prie\u0161 55. Da\u017eniau susid\u016br\u0119 ir \u017einojo, kaip elgtis tokiais atvejais buvo vyrai i\u0161 didesni\u0173 ir did\u017eiausi\u0173j\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s. Labiausiai prie\u0161intis ginklu b\u016bt\u0173 link\u0119 neved\u0119 jaunesnio am\u017eiaus lietuvi\u0173 tautyb\u0117s vyrai i\u0161 kaimo vietovi\u0173. Ginkl\u0105 \u012f rankas b\u016bt\u0173 link\u0119 imti studentai\/moksleiviai (48,4 proc.), \u016bkininkai (44,4 proc.), smulk\u016bs verslininkai (39,6 proc.), specialistai\/tarnautojai (35,8 proc.), ma\u017eiausiai \u2013 auk\u0161\u010diausio ir vidutinio lygio vadovai (23,5 proc.). Negal\u0117dami prie\u0161intis ginklu, kitais b\u016bdais prisid\u0117t\u0173 48 proc apklaust\u0173j\u0173. Labiausiai (57 proc.) kitais b\u016bdais b\u016bt\u0173 link\u0119 prie\u0161intis lenk\u0173 tautyb\u0117s Lietuvos pilie\u010diai, tada lietuviai (49,5 proc.) ir rus\u0173 tautyb\u0117s (30 proc.) gyventojai. Daugiau nei pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 (57 proc.) nuomone, ES daro teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 Lietuvos ir Rusijos santykiams. 49 proc. taip pat mano apie NATO ir JAV. 40 proc. respondent\u0173 mano, kad Lietuva daro teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 Rusijos ir Lietuvos santykiams, tuo tarpu 26 proc. nuomone, Rusija daro teigiam\u0105 \u012ftak\u0105. Nuotaikos kinta ne\u017eymiai<\/b> Tai jau ne pirmas tyrimas pastaraisiais metais, kai be kit\u0173 nuotaik\u0173 ir nuomoni\u0173 analizuojami ir gr\u0117sm\u0117s suvokimo duomenys. Dar 2017 m. tyrim\u0105 \u201eSubjektyvus saugumas kintan\u010diame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individ\u0173 kuriamos strategijos\u201c su 2016 m. duomenimis pristat\u0117 Lietuvos Socialini\u0173 tyrim\u0173 centro (LSTC) tyr\u0117ja, moksl\u0173 daktar\u0117 Diana Janu\u0161auskien\u0117. Ji kartu su Egle Vileikiene, Laima Nevinskaite bei Ingrida Ge\u010diene pareng\u0117 ataskait\u0105, kuri vos nenugul\u0117 Seimo stal\u010diuose. Tada did\u017eiausiomis problemomis respondentai \u012fvardijo emigracij\u0105 ir nedarb\u0105 \u2013 net 90 proc. Nedaug nuo \u0161i\u0173 problem\u0173 atsilieka nusikaltimai, energetinio saugumo u\u017etikrinimas, prasta ekonomin\u0117 situacija, skurdas ir diskriminacija bei alkoholizmas. Tuo tarpu i\u0161 21 \u012fvardytos problemos su Rusija siejama gr\u0117sm\u0117 \u2013 hibridinis karas t\u0117ra 16-oje vietoje. Vis d\u0117lto tyrimo metu tada paai\u0161k\u0117jo, kad 39 proc. t\u0173, kurie did\u017eiuojasi pilietybe, eit\u0173 ginti t\u0117vyn\u0117s, 17 proc. \u2013 ne. Be to, nustatyta ir 20 proc. nusivylusiu patriot\u0173, kurie nesidid\u017eiuoja pilietybe, bet eit\u0173 ginti t\u0117vyn\u0117s, bei 24 proc. nusivylusi\u0173j\u0173, kurie nesidid\u017eiuoja ir neit\u0173 ginti savo valstyb\u0117s. Tuomet konstatuota, kad lietuviai (21 proc.) labiau nei lenkai (9 proc.) ir ypa\u010d rusai (2 proc.) rinkt\u0173si likti Lietuvoje ir ginklu ar kitomis priemon\u0117mis prisid\u0117ti prie \u0161alies gynybos. Rusai (24 proc.) labiau nei lietuviai (17 proc.) ir ypa\u010d lenkai (10 proc.) pasirinkt\u0173 i\u0161vykti i\u0161 Lietuvos. Be to, tais pa\u010diai metais Vilniuje vykusioje Lietuvos \u0161auli\u0173 s\u0105jungos tarptautin\u0117je konferencijoje \u201eVisuomen\u0117 \u2013 \u0161alies saugumo garantas?\u201c oficialiai pristatytas VU Tarptautini\u0173 santyki\u0173 ir politikos moksl\u0173 instituto profesor\u0117s Ain\u0117s Ramonait\u0117s ir Baltijos pa\u017eangi\u0173 technologij\u0173 instituto atliktas tyrimas \u201ePilietinio pasiprie\u0161inimo galimyb\u0117s ir prielaidos Lietuvoje\u201c. \u0160is tyrimas nagrin\u0117ja, kaip Lietuva ir jos pilie\u010diai pasireng\u0119 tokiems i\u0161\u0161\u016bkiams kaip hibridinis karas. Be to, analizuojama, kokios yra pilietinio pasiprie\u0161inimo galimyb\u0117s \u0161iandienin\u0117je Lietuvos visuomen\u0117je, ar ir kaip \u012fmanoma civilius gyventojus pasitelkti \u0161alies gynybai. Tyrimo metu paai\u0161k\u0117jo, kad ne viskas taip blogai, kaip kam nors gali pasirodyti i\u0161 pirmo \u017evilgsnio. Ypa\u010d svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad tyrimas paremtas reprezentatyvia sociologine apklausa, kuri Baltijos pa\u017eangi\u0173 technolog\u0173 instituto (BPTI) u\u017esakymu atlikta 2017 m. vasario 22 \u2013 kovo 3 d. visuomen\u0117s nuomon\u0117s rinkos tyrim\u0173 centro \u201eVilmorus\u201c. Apklausti 1306 Lietuvos gyventojai, atrinkti daugiapakop\u0117s tikimybin\u0117s atrankos b\u016bdu. Tyrimo atlikimo metu did\u017eioji dalis Lietuvos gyventoj\u0173 2017 met\u0173 prad\u017eioje realios gr\u0117sm\u0117s m\u016bs\u0173 nacionaliniam saugumui nemat\u0117: galimyb\u0117, kad Lietuva per artimiausius kelerius metus b\u016bt\u0173 u\u017epulta kitos \u0161alies, tik\u0117tina ir labiau tik\u0117tina atrodo 18 proc. respondent\u0173, tuo tarpu netik\u0117tina ar labiau netik\u0117tina \u2013 triskart didesnei grupei, 55 proc. apklaust\u0173j\u0173. Vis d\u0117lto i\u0161 60 proc. savo atsakymuose pamin\u0117jusi\u0173 konkre\u010di\u0105 \u0161al\u012f, 94 proc. \u0161alimi, kuri \u201elabiausiai tik\u0117tina, gal\u0117t\u0173 u\u017epulti Lietuv\u0105\u201c \u012fvardino Rusij\u0105. Atsakant \u012f klausim\u0105, ar Lietuvai b\u016bt\u0173 \u012fmanoma apsiginti, kol sulauktume pagalbos i\u0161 s\u0105junginink\u0173, respondent\u0173 nuomon\u0117s i\u0161siskyr\u0117: i\u0161 83 proc. turin\u010di\u0173j\u0173 nuomon\u0119, 58 proc. \u0161alies paj\u0117gum\u0105 apsiginti vertino sant\u016briai, neigiamai ar grei\u010diau neigiamai, 42 proc. \u2013 grei\u010diau teigiamai ir teigiamai. Beje, verta pasteb\u0117ti, kad dauguma respondent\u0173 \u2013 71 proc. \u2013 taip pat yra \u012fsitikin\u0119, jog NATO vykdyt\u0173 \u012fsipareigojimus ir gint\u0173 Baltijos \u0161alis, jei jos b\u016bt\u0173 u\u017epultos. Kaip ir RESC tyrime, taip ir 2017-siais optimisti\u0161kiausiai galimybes apsiginti vertino jaunesni respondentai: u\u017etikrintum\u0105 \u017eymin\u010di\u0173 atsakym\u0173 \u201etikrai taip\u201c procentas 16-29 m. grup\u0117je lygus 12 proc. ir yra veik dvigubai didesnis nei kitose am\u017eiaus kategorijose (apie 7 proc.). Tuo tarpu skepti\u0161kiausi \u2013 30-55 m. ir 56-69 m. am\u017eiaus apklaustieji (grei\u010diau neigiamai ir neigiamai. Net jei Lietuvos gyventojai Lietuvos u\u017epuolimo atveju labiau b\u016bt\u0173 link\u0119 imtis taiki\u0173, pirmiausia \u2013 besiprie\u0161inan\u010di\u0173 karini\u0173 paj\u0117g\u0173 r\u0117mimo, veiksm\u0173, \u0161ie irgi b\u016bt\u0173 naudingi. Pavyzd\u017eiui, 54 proc. (i\u0161 j\u0173 33 proc. \u2013 u\u017etikrintai) teigia, jog \u012fvairiomis civilin\u0117mis priemon\u0117mis (maistu, naudinga informacija ir pan.) palaikyt\u0173 Lietuvos kariuomen\u0119, 52 proc. (i\u0161 j\u0173 \u2013 32 proc. u\u017etikrintai) remt\u0173 NATO kariuomen\u0119. 2019-01-07<\/b> Ar kuri nors valstyb\u0117 kelia gr\u0117sm\u0119 Lietuvai? Jei taip \u2013 kuri? Ir ar \u0161alies gyventojai gint\u0173 valstyb\u0119 agresijos atveju? Tai \u2013 tik dalis klausim\u0173, u\u017eduot\u0173 apklausos metu, siekiant i\u0161siai\u0161kinti gyventoj\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f demokratij\u0105, politik\u0105, ekonomik\u0105, \u017einiasklaid\u0105, kitas valstybes ir gr\u0117smes Lietuvai vertinim\u0105.<\/b> Rusija yra nedraugi\u0161ka Lietuvai valstyb\u0117, kuri kelia ekonomin\u0119, karin\u0119 gr\u0117sm\u0119. \u0160is auk\u0161\u010diausi\u0173 \u0161alies vadov\u0173 kartojamas ir \u017einiasklaidos atspindimas teiginys patinka ne visiems: jis es\u0105 gali b\u016bti nepagr\u012fstas, atitr\u016bk\u0119s nuo eilini\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016bros. Tok\u012f tariam\u0105 atotr\u016bk\u012f tarp \u201epaprast\u0173 Lietuvos \u017emoni\u0173\u201c ir valdan\u010diojo elito nuolat eskaluoja Kremliaus informaciniai kanalai. Ta\u010diau DELFI gauto tyrimo duomenys rodo, kad tiesiogini\u0173 gr\u0117smi\u0173 suvokimas visuomen\u0117je yra ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etas geografine kryptimi, nors kai kurie rezultatai gali pasirodyti kiek netik\u0117ti. Dar pernai Kra\u0161to apsaugos ministerijos ir Ryt\u0173 Europos studij\u0173 centro u\u017esakymu parengtas Sociologinis gyventoj\u0173 \u017einiasklaidos preferencij\u0173, geopolitin\u0117s situacijos vertinimo bei po\u017ei\u016brio \u012f gr\u0117smes tyrimas. Tad gr\u0117smi\u0173 vertinimas t\u0117ra viena \u0161io tyrimo dali\u0173, kuriai skirti keli puslapiai. Anot RESC vadovo Lino Kojalos, dideli\u0173 i\u0161vad\u0173 i\u0161 \u0161io tyrimo daryti nereik\u0117t\u0173, mat reikia gilintis \u012f konkre\u010dius veiksnius. Vis d\u0117lto, kai kurie skai\u010diai yra i\u0161kalbingi. Dauguma bed\u0117 pir\u0161tu \u012f Rusij\u0105<\/b> Bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c dar pernai rugpj\u016b\u010dio pabaigoje apklaus\u0117 1007 \u0161alies gyventojus, kuri\u0173 am\u017eius \u2013 nuo 18 iki 75 met\u0173. Atlikus duomen\u0173 analiz\u0119 paai\u0161k\u0117jo, kaip Lietuvos gyventojai suvokia \u012fvairius veiksnius ir j\u0173 \u012ftak\u0105 \u0161alies nacionaliniam saugumui. Su bendru teiginiu, kad Rusijos politika kelia tiesiogin\u0119 gr\u0117sm\u0119 Ryt\u0173 Europos valstyb\u0117ms, visi\u0161kai sutiko arba sutiko 44 proc. apklaust\u0173j\u0173. Nagrin\u0117jant kitus skai\u010dius, rezultatai pana\u0161\u016bs. Pavyzd\u017eiui, dauguma (63 proc.) tyrimo dalyvi\u0173, paklausti, ar Rusijos u\u017esienio politika kelia gr\u0117sm\u0119 Lietuvai, atsak\u0117 teigiamai. Daugiausiai tarp toki\u0173 buvo auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173, daugiau nei 500 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f u\u017edirban\u010di\u0173 gyventoj\u0173. Beje, net 60 proc. rus\u0173 tautyb\u0117s apklaust\u0173j\u0173 Rusijos u\u017esienio politik\u0105 \u012fvardijo kaip gr\u0117sm\u0119. Lyginant su 2016 met\u0173 baland\u017eio m\u0117nesio apklausos duomenimis, bendras gr\u0117sm\u0117s veiksnys keit\u0117si ne\u017eymiai, bet vis tiek i\u0161augo 3 procentais. \u201eVisgi procentiniai skirtumai tarp \u0161ali\u0173 tokie menki, kad beveik patenka \u012f paklaidos ribas. Rusija ir toliau traktuojama kaip kelianti pavoj\u0173, ir \u0161is skai\u010dius per dvejus metus nuo 2016-\u0173j\u0173 prakti\u0161kai nesuma\u017e\u0117jo. Tai gana \u012fdomi tendencija, nes b\u016bta svarstym\u0173, kad nuo \u0161ios temos visuomen\u0117 pavargo, be to, karo Ukrainoje tema d\u0117mesio centre tarsi ir atsiduria re\u010diau. Vienintel\u0117 Rusija matoma kaip kelianti gr\u0117sm\u0119\u201c, \u2013 teig\u0117 L. Kojala. Antroje vietoje (23 proc. nuo 13 proc. 2016 metais) \u2013 Baltarusija, kuri\u0105 prie\u0161 pat Naujuosius metus nema\u017eai ap\u017evalginink\u0173 \u201enura\u0161\u0117\u201c tai pa\u010diai Rusijai po to, kai keli\u0173 vizit\u0173 metu Baltarusijos lyderis Aliaksandras Luka\u0161enka vie\u0161ai sutiko spartinti s\u0105jungin\u0117s valstyb\u0117s integracijos procesus. \u012edomu ir tai, kad lyginant su 2016-\u0173j\u0173 baland\u017eiu, kai Baltuosiuose r\u016bmuose dar \u0161eimininkavo Barackas Obama, o prezidento rinkimuose Donaldo Trumpo pavard\u0117s dar neprognozav\u0119 daugelis ap\u017evalginink\u0173 \u0161aip\u0117si i\u0161 keist\u0173 \u0161io turtuolio pasisakymu, Lietuvoje JAV u\u017esienio politik\u0105 kaip gr\u0117sm\u0119 \u012f\u017evelg\u0117 vos 7 proc. apklaust\u0173j\u0173. Naujausioje apklausoje j\u0173 padvigub\u0117jo iki 14 proc., tiesa, \u0161is skai\u010dius vis dar t\u0117ra nereik\u0161mingas. \u201eYra prielaid\u0173 manyti, kad vie\u0161ojoje erdv\u0117je kylantys svarstymai apie JAV \u012fsipareigojimus s\u0105jungininkams, Trumpo retorika turi efekt\u0105. Europoje pasitik\u0117jimas JAV, taip pat prezidentu, yra smuk\u0119s drasti\u0161kai. Lietuviai, reikia pa\u017eym\u0117ti, i\u0161laiko kur kas didesn\u012f pasitik\u0117jim\u0105 JAV at\u017evilgiu, tad kritimas n\u0117ra \u017eenklus\u201c, \u2013 komentavo L. Kojala. Dar ma\u017eiau gyventoj\u0173 gr\u0117sme laiko Vokietijos (9 proc.), Lenkijos (5 proc.), \u0160vedijos u\u017esienio politik\u0105, o trys procentai apklaust\u0173j\u0173 man\u0117, kad Lietuvai gr\u0117sm\u0119 kelia Latvijos u\u017esienio politika. \u012edomu ir tai, kad daugiausiai atsakiusi\u0173j\u0173, jog Lenkijos u\u017esienio politika kelia gr\u0117sm\u0119 Lietuvai, buvo tarp lenk\u0173 tautyb\u0117s gyventoj\u0173 (9,4 proc.). \u201eLatvija visada matoma kaip draugi\u0161kiausia. Nemanau, kad galime keli\u0173 procentini\u0173 punkt\u0173 poky\u010dius sieti su konkre\u010diais u\u017esienio politikos \u012fvykiais. Juk latviai pirmi, nors net n\u0117ra ratifikuota sienos sutartis, ne visada sutariama d\u0117l energetikos projekt\u0173 ir pan. Bet tai matoma kaip broli\u0161ka valstyb\u0117, ir joki\u0173 poky\u010di\u0173 n\u0117ra\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 L. Kojala. D\u0117mesio gynybai tr\u016bksta, bet gint\u0173 patys<\/b> \u012e klausimus, susijusius su atsaku gr\u0117sm\u0117mis, netr\u016bko \u012fdomi\u0173 atsakym\u0173. Reikalui esant, prie ginkluoto pasiprie\u0161inimo prisid\u0117ti b\u016bt\u0173 link\u0119 tik 24 proc. apklaust\u0173j\u0173. Tik 14 proc. man\u0117, kad Lietuvos kariuomen\u0117 yra tinkamai pasiruo\u0161usi ginti Lietuv\u0105, vis d\u0117lto ne k\u0105 daugiau \u2013 vos 24 proc. pritar\u0117, kad Lietuvos gynybos biud\u017eeto didinimas yra reikalingas. \u201e14 proc. rodo ilgame\u010dio nepakankamo gynybos finansavimo atgarsius visuomen\u0117je, be to, jau\u010diasi ir post-kolonialistinio m\u0105stymo liku\u010diai, kad esame per ma\u017ei, nevisaverver\u010diai ir nepaj\u0117g\u016bs, tokias nuotaikas, be abejo, skatina ir Rusijos informacinis laukas, kuriame vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 akcent\u0173 \u2013 ma\u017einti Lietuvos visuomen\u0117s pasitik\u0117jim\u0105 pasitik\u0117jim\u0105 institucijomis, \u012fskaitant ir kariuomen\u0119. Mums reikia i\u0161 viso \u0161ito i\u0161sivaduoti kuriant nacionalin\u012f naratyv\u0105, pabr\u0117\u017eiant m\u016bs\u0173 gynybini\u0173 paj\u0117g\u0173 privalumus (vien k\u0105 rei\u0161kia m\u016bs\u0173 \u012fvertinimas tarptautin\u0117je bendruomen\u0117je, o jie save kildina ir j\u0173 \u012fkv\u0117pimo \u0161altinis yra partizaninis jud\u0117jimas), geras sprendimas buvo karinis paradas, kuris stiprina pasitik\u0117jim\u0105 m\u016bs\u0173 gynybiniais paj\u0117gumais, s\u0105jungininkais\u201c, \u2013 teig\u0117 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kas\u010di\u016bnas. Jo nuomone, kukl\u0173 24 proc pritarim\u0105 didesniam gynybos finansavimui reik\u0117t\u0173 vertinti keliais aspektais: viena vertus, kaip i\u0161laid\u0173 gynybai dirbtinio prie\u0161inimo su socialin\u0117mis reikm\u0117mis, \u0161vietimo ar sveikatos apsaugos poreikiais rezultat\u0105. \u201eAntra vertus, to pa\u010dio post-kolonialistinio m\u0105stymo i\u0161rai\u0161k\u0105 \u201evis vien esame ir b\u016bsime per ma\u017ei, kad pasiprie\u0161intume\u201c. Tre\u010dia, kad mums reikia i\u0161mokti kalb\u0117ti apie Rusijos gr\u0117sm\u0119 ir jos keliamus i\u0161\u0161\u016bkius taip, kad ne\u012fvykt\u0173 gr\u0117sm\u0117s devalvacijos procesas. Visi \u0161ie trys veiksniai yra rimti i\u0161\u0161\u016bkiai Lietuvos strateginei komunikacijai\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 L. Kas\u010di\u016bnas. Antra vertus, kitame, 2018-\u0173j\u0173 gruod\u012f KAM u\u017esakymu atliktame tyrime galima \u012f\u017evelgti pozityvesni\u0173 nuotaik\u0173. Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s aktualiais su Kra\u0161to Apsauga susijusiais klausimais tyrimas parod\u0117, kad bendras pasitik\u0117jimas Lietuvos kariuomene pernai augo ir siek\u0117 71 proc. (nuo 66 proc. 2017 m.). \u012e klausim\u0105 ar gint\u0173 t\u0117vyn\u0119 teigiamai atsak\u0117 47 proc. (2017 m. \u2013 43 proc.). Tiesa, i\u0161augo neigiamai nusiteikusi\u0173j\u0173 skai\u010dius \u2013 34 proc. (2017 m. \u2013 28 proc.). Be to, \u017einan\u010di\u0173j\u0173 kaip elgtis mobilizacijos atveju skai\u010dius i\u0161lieka menkas – vos 28 proc. (2017 m. \u2013 31 proc.). Paklausus respondent\u0173, ar jie pritaria, kad Lietuvos Kra\u0161to Apsaugai b\u016bt\u0173 skiriami 2 proc. BVP, 64 proc. pritar\u0117. Ne\u017eymiai i\u0161augo visi\u0161kai sutinkan\u010di\u0173j\u0173 su tokiu teiginiu. Be to, pernai Valstyb\u0117s gynimo tarybai patvirtinus ir daugumai parlamentini\u0173 partij\u0173 pritarus, kad Kra\u0161to apsaugai iki 2030 m. b\u016bt\u0173 skiriami 2,5 proc. BVP, tokiems u\u017emojams KAM tyrime pritar\u0117 41 proc. (nepritar\u0117 43 proc.). Be to, po 2016-\u0173j\u0173 ruden\u012f \u0161al\u012f sukr\u0117tusio auksini\u0173 \u0161aukt\u0173 skandalo, pernai, anot KAM tyrimo, i\u0161augo pasitik\u0117jimas Kra\u0161to apsaugos sistemos skaidrumu. Sutinkan\u010di\u0173j\u0173, kad lyginant su ankstesniais metais, Kra\u0161to apsaugos sistemos pirkimai yra vykdomi skaidriau buvo 53 proc. (2017 m. \u2013 38 proc.). Galiausiai augo pasitik\u0117jimas tiek pa\u010dia NATO, tiek Lietuvoje nuo 2017-\u0173j\u0173 dislokuotais s\u0105jungininkais i\u0161 Aljanso \u0161ali\u0173. Paklausus ar pritaria teiginiui, kad Lietuvoje dislokuotas NATO batalionas padeda atgrasyti prie\u0161i\u0161kai nusiteikusias valstybes, teigiamai atsak\u0117 78 proc. apklaust\u0173j\u0173 ( 2017 m. \u2013 70 proc.). Be to, ir patys lietuviai pernai buvo labiau link\u0119 pritarti teiginiui, kad Lietuva tur\u0117t\u0173 ginti ir (ar) suteikti karin\u0119 param\u0105 NATO valstyb\u0117ms karinio konflikto atveju. Toki\u0173 buvo 75 proc. (2017 m. 60 proc.). Anot KAM tyrimo, augo pritarian\u010di\u0173j\u0173 Lietuvos karinei paramai Ukrainai (64 proc.) ir lietuvi\u0173 kari\u0173 dalyvavimui tarptautin\u0117se operacijose, jei to pra\u0161o NATO s\u0105jungininkai (72 proc.). Tarp gr\u0117smi\u0173 nacionaliniam saugumui KAM tyrime i\u0161skiriami ir kibernetiniai incidentai. Susidurusi\u0173j\u0173 skai\u010dius i\u0161augo nuo penki\u0173 proc. 2017 m. iki 9 proc. pernai. \u017dinan\u010di\u0173j\u0173, kaip elgtis tokiais atvejais procentas \u2013 gerokai ma\u017eesnis, nei ne\u017einan\u010di\u0173j\u0173: 29 proc. prie\u0161 55. Da\u017eniau susid\u016br\u0119 ir \u017einojo, kaip elgtis tokiais atvejais buvo vyrai i\u0161 didesni\u0173 ir did\u017eiausi\u0173j\u0173 pajam\u0173 grup\u0117s. Labiausiai prie\u0161intis ginklu b\u016bt\u0173 link\u0119 neved\u0119 jaunesnio am\u017eiaus lietuvi\u0173 tautyb\u0117s vyrai i\u0161 kaimo vietovi\u0173. Ginkl\u0105 \u012f rankas b\u016bt\u0173 link\u0119 imti studentai\/moksleiviai (48,4 proc.), \u016bkininkai (44,4 proc.), smulk\u016bs verslininkai (39,6 proc.), specialistai\/tarnautojai (35,8 proc.), ma\u017eiausiai \u2013 auk\u0161\u010diausio ir vidutinio lygio vadovai (23,5 proc.). Negal\u0117dami prie\u0161intis ginklu, kitais b\u016bdais prisid\u0117t\u0173 48 proc apklaust\u0173j\u0173. Labiausiai (57 proc.) kitais b\u016bdais b\u016bt\u0173 link\u0119 prie\u0161intis lenk\u0173 tautyb\u0117s Lietuvos pilie\u010diai, tada lietuviai (49,5 proc.) ir rus\u0173 tautyb\u0117s (30 proc.) gyventojai. Daugiau nei pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 (57 proc.) nuomone, ES daro teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 Lietuvos ir Rusijos santykiams. 49 proc. taip pat mano apie NATO ir JAV. 40 proc. respondent\u0173 mano, kad Lietuva daro teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 Rusijos ir Lietuvos santykiams, tuo tarpu 26 proc. nuomone, Rusija daro teigiam\u0105 \u012ftak\u0105. Nuotaikos kinta ne\u017eymiai<\/b> Tai jau ne pirmas tyrimas pastaraisiais metais, kai be kit\u0173 nuotaik\u0173 ir nuomoni\u0173 analizuojami ir gr\u0117sm\u0117s suvokimo duomenys. Dar 2017 m. tyrim\u0105 \u201eSubjektyvus saugumas kintan\u010diame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individ\u0173 kuriamos strategijos\u201c su 2016 m. duomenimis pristat\u0117 Lietuvos Socialini\u0173 tyrim\u0173 centro (LSTC) tyr\u0117ja, moksl\u0173 daktar\u0117 Diana Janu\u0161auskien\u0117. Ji kartu su Egle Vileikiene, Laima Nevinskaite bei Ingrida Ge\u010diene pareng\u0117 ataskait\u0105, kuri vos nenugul\u0117 Seimo stal\u010diuose. Tada did\u017eiausiomis problemomis respondentai \u012fvardijo emigracij\u0105 ir nedarb\u0105 \u2013 net 90 proc. Nedaug nuo \u0161i\u0173 problem\u0173 atsilieka nusikaltimai, energetinio saugumo u\u017etikrinimas, prasta ekonomin\u0117 situacija, skurdas ir diskriminacija bei alkoholizmas. Tuo tarpu i\u0161 21 \u012fvardytos problemos su Rusija siejama gr\u0117sm\u0117 \u2013 hibridinis karas t\u0117ra 16-oje vietoje. Vis d\u0117lto tyrimo metu tada paai\u0161k\u0117jo, kad 39 proc. t\u0173, kurie did\u017eiuojasi pilietybe, eit\u0173 ginti t\u0117vyn\u0117s, 17 proc. \u2013 ne. Be to, nustatyta ir 20 proc. nusivylusiu patriot\u0173, kurie nesidid\u017eiuoja pilietybe, bet eit\u0173 ginti t\u0117vyn\u0117s, bei 24 proc. nusivylusi\u0173j\u0173, kurie nesidid\u017eiuoja ir neit\u0173 ginti savo valstyb\u0117s. Tuomet konstatuota, kad lietuviai (21 proc.) labiau nei lenkai (9 proc.) ir ypa\u010d rusai (2 proc.) rinkt\u0173si likti Lietuvoje ir ginklu ar kitomis priemon\u0117mis prisid\u0117ti prie \u0161alies gynybos. Rusai (24 proc.) labiau nei lietuviai (17 proc.) ir ypa\u010d lenkai (10 proc.) pasirinkt\u0173 i\u0161vykti i\u0161 Lietuvos. Be to, tais pa\u010diai metais Vilniuje vykusioje Lietuvos \u0161auli\u0173 s\u0105jungos tarptautin\u0117je konferencijoje \u201eVisuomen\u0117 \u2013 \u0161alies saugumo garantas?\u201c oficialiai pristatytas VU Tarptautini\u0173 santyki\u0173 ir politikos moksl\u0173 instituto profesor\u0117s Ain\u0117s Ramonait\u0117s ir Baltijos pa\u017eangi\u0173 technologij\u0173 instituto atliktas tyrimas \u201ePilietinio pasiprie\u0161inimo galimyb\u0117s ir prielaidos Lietuvoje\u201c. \u0160is tyrimas nagrin\u0117ja, kaip Lietuva ir jos pilie\u010diai pasireng\u0119 tokiems i\u0161\u0161\u016bkiams kaip hibridinis karas. Be to, analizuojama, kokios yra pilietinio pasiprie\u0161inimo galimyb\u0117s \u0161iandienin\u0117je Lietuvos visuomen\u0117je, ar ir kaip \u012fmanoma civilius gyventojus pasitelkti \u0161alies gynybai. Tyrimo metu paai\u0161k\u0117jo, kad ne viskas taip blogai, kaip kam nors gali pasirodyti i\u0161 pirmo \u017evilgsnio. Ypa\u010d svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad tyrimas paremtas reprezentatyvia sociologine apklausa, kuri Baltijos pa\u017eangi\u0173 technolog\u0173 instituto (BPTI) u\u017esakymu atlikta 2017 m. vasario 22 \u2013 kovo 3 d. visuomen\u0117s nuomon\u0117s rinkos tyrim\u0173 centro \u201eVilmorus\u201c. Apklausti 1306 Lietuvos gyventojai, atrinkti daugiapakop\u0117s tikimybin\u0117s atrankos b\u016bdu. Tyrimo atlikimo metu did\u017eioji dalis Lietuvos gyventoj\u0173 2017 met\u0173 prad\u017eioje realios gr\u0117sm\u0117s m\u016bs\u0173 nacionaliniam saugumui nemat\u0117: galimyb\u0117, kad Lietuva per artimiausius kelerius metus b\u016bt\u0173 u\u017epulta kitos \u0161alies, tik\u0117tina ir labiau tik\u0117tina atrodo 18 proc. respondent\u0173, tuo tarpu netik\u0117tina ar labiau netik\u0117tina \u2013 triskart didesnei grupei, 55 proc. apklaust\u0173j\u0173. Vis d\u0117lto i\u0161 60 proc. savo atsakymuose pamin\u0117jusi\u0173 konkre\u010di\u0105 \u0161al\u012f, 94 proc. \u0161alimi, kuri \u201elabiausiai tik\u0117tina, gal\u0117t\u0173 u\u017epulti Lietuv\u0105\u201c \u012fvardino Rusij\u0105. Atsakant \u012f klausim\u0105, ar Lietuvai b\u016bt\u0173 \u012fmanoma apsiginti, kol sulauktume pagalbos i\u0161 s\u0105junginink\u0173, respondent\u0173 nuomon\u0117s i\u0161siskyr\u0117: i\u0161 83 proc. turin\u010di\u0173j\u0173 nuomon\u0119, 58 proc. \u0161alies paj\u0117gum\u0105 apsiginti vertino sant\u016briai, neigiamai ar grei\u010diau neigiamai, 42 proc. \u2013 grei\u010diau teigiamai ir teigiamai. Beje, verta pasteb\u0117ti, kad dauguma respondent\u0173 \u2013 71 proc. \u2013 taip pat yra \u012fsitikin\u0119, jog NATO vykdyt\u0173 \u012fsipareigojimus ir gint\u0173 Baltijos \u0161alis, jei jos b\u016bt\u0173 u\u017epultos. Kaip ir RESC tyrime, taip ir 2017-siais optimisti\u0161kiausiai galimybes apsiginti vertino jaunesni respondentai: u\u017etikrintum\u0105 \u017eymin\u010di\u0173 atsakym\u0173 \u201etikrai taip\u201c procentas 16-29 m. grup\u0117je lygus 12 proc. ir yra veik dvigubai didesnis nei kitose am\u017eiaus kategorijose (apie 7 proc.). Tuo tarpu skepti\u0161kiausi \u2013 30-55 m. ir 56-69 m. am\u017eiaus apklaustieji (grei\u010diau neigiamai ir neigiamai. Net jei Lietuvos gyventojai Lietuvos u\u017epuolimo atveju labiau b\u016bt\u0173 link\u0119 imtis taiki\u0173, pirmiausia \u2013 besiprie\u0161inan\u010di\u0173 karini\u0173 paj\u0117g\u0173 r\u0117mimo, veiksm\u0173, \u0161ie irgi b\u016bt\u0173 naudingi. Pavyzd\u017eiui, 54 proc. (i\u0161 j\u0173 33 proc. \u2013 u\u017etikrintai) teigia, jog \u012fvairiomis civilin\u0117mis priemon\u0117mis (maistu, naudinga informacija ir pan.) palaikyt\u0173 Lietuvos kariuomen\u0119, 52 proc. (i\u0161 j\u0173 \u2013 32 proc. u\u017etikrintai) remt\u0173 NATO kariuomen\u0119. <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ar kuri nors valstyb\u0117 kelia gr\u0117sm\u0119 Lietuvai?<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6216","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6216","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6216"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6216\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6216"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6216"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6216"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}