Did\u017eiosios dalies pajam\u0173 praradimas verst\u0173 Lietuvos gyventojus per\u017ei\u016br\u0117ti savo poreikius ir pirmiausiai atsisakyti drabu\u017ei\u0173 bei avalyn\u0117s \u012fsigijimo. Po to \u017emon\u0117s apribot\u0173 savo mobilum\u0105 ma\u017eindami i\u0161laidas transportui, bei imt\u0173 taupyti kasdieniams maisto produktams \u2013 valgyti ma\u017eiau vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173. Toki\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 reakcij\u0105 \u012f klausim\u0105, jei pajamos suma\u017e\u0117t\u0173 iki vos 30 proc., atskleid\u0117 reprezentatyvi apklausa, kuri\u0105 Lietuvos investicini\u0173 ir pensij\u0173 fond\u0173 asociacijos (LIPFA) u\u017esakymu atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c. \u201eDrasti\u0161kas pajam\u0173 suma\u017e\u0117jimas, jei jis dar ir ilgalaikis, visapusi\u0161kai paveikia \u017emogaus gyvenim\u0105 bei i\u0161 esm\u0117s pakei\u010dia jo kokyb\u0119, susilpnindamas socialinius saitus ir nutolindamas nuo \u012fprasto gyvenimo b\u016bdo. Faktas, kad net 68 proc. gyventoj\u0173 pirmiausiai atsisakyt\u0173 nauj\u0173 drabu\u017ei\u0173 ir avalyn\u0117s pernelyg nestebina, ta\u010diau kiti pasirinkimai atskleid\u017eia nerim\u0105 kelian\u010di\u0105 situacij\u0105: b\u016bt\u0173 taupoma maistui, vaistams, vaisiams ir dar\u017eov\u0117ms, higienos prek\u0117ms\u201c, \u2013 sako LIPFA prezidentas \u0160ar\u016bnas Ruzgys. Apklausos duomenimis, taupant antroje vietoje atsidurt\u0173 i\u0161laidos transportui (37 proc.), o po j\u0173 \u2013 kasdieniniai maisto produktai (30 proc.), vaistai, vitaminai ir papildai (27 proc.), vaisiai ir dar\u017eov\u0117s (20 proc.), higienos bei asmens prie\u017ei\u016bros produktai (20 proc.). Paskutin\u0117je vietoje liko medicinin\u0117s paslaugos (14 proc.) \u2013 joms i\u0161laidos b\u016bt\u0173 nur\u0117\u017etos paskiausiai. Skurd\u017eiausi\u0173 skurdas b\u016bt\u0173 did\u017eiausias<\/b> Pasak \u0160. Ruzgio, did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 kelia tai, kad ma\u017eiausias pajamas gaunantys gyventojai labiausiai taupyt\u0173 maistui, palyginti su visomis kitomis pajam\u0173 grup\u0117mis. \u201eTie Lietuvos nam\u0173 \u016bkiai, kuri\u0173 m\u0117nesio pajamos vienam \u0161eimos nariui nevir\u0161ija 200 eur\u0173, link\u0119 labiausiai taupyti maistui. Jei drasti\u0161kai suma\u017e\u0117t\u0173 pajamos, \u010dia i\u0161laidas kasdieniams maisto produktams per\u017ei\u016br\u0117t\u0173 net 42 proc., vaisiams ir dar\u017eov\u0117ms \u2013 31 proc. gyventoj\u0173. Tik\u0117tina, kad toki\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 i\u0161laidos ir taip yra suspaustos, tod\u0117l pajamoms suma\u017e\u0117jus jie tiesiog netur\u0117t\u0173 didel\u0117s erdv\u0117s, kur dar sutaupyti\u201c, \u2013 teigia jis. Palyginimui, 500 eur\u0173 pajamas vienam \u0161eimos nariui gaunantys \u0161eimos \u016bkiai kasdieniams maisto produktams taupyt\u0173 ma\u017eiau (33 proc. respondent\u0173), taip pat re\u010diau atsisakyt\u0173 vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 (13 proc. apklaust\u0173j\u0173). Pensinink\u0173 pasirinkimai, jei dar labiau smukt\u0173 pajamos, atitinka bendr\u0105 tendencij\u0105 \u2013 i\u0161laidos b\u016bt\u0173 ma\u017einamos aprangai, avalynei (76 proc.), transportui (32 proc.) bei maistui (28 proc.). Ta\u010diau \u0161i socialin\u0117 grup\u0117 stengt\u0173si kuo ma\u017eiau liesti pinigus, kuri\u0173 gali prireikti sveikatos reikm\u0117ms. \u201eVaistams, vitaminams ir papildams taip pat b\u016bt\u0173 taupoma, bet j\u0173 eil\u0117 ateit\u0173 v\u0117liau \u2013 tam nusiteik\u0119 21 proc. pensinink\u0173. Tik 12 proc. senjor\u0173 imt\u0173 taupyti medicinin\u0117ms paslaugoms\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f \u0160. Ruzgys. Problema \u2013 santaup\u0173 netur\u0117jimas<\/b> \u0160alies gyventojai neturi pakankamai santaup\u0173 ir tai yra did\u017eiausia problema praradus pajamas ar joms drasti\u0161kai suma\u017e\u0117jus. Europin\u0117 statistika rodo, kad Lietuvoje nam\u0173 \u016bki\u0173 taupymo norma visoje Europos S\u0105jungoje 2016 metais buvo su minuso \u017eenklu: -0,5 proc. Pasak \u0160. Ruzgio, tokia situacija susiklost\u0117 ir d\u0117l subjektyvi\u0173, ir d\u0117l objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, ta\u010diau tai nekei\u010dia fakto \u2013 finansinius i\u0161\u0161\u016bkius atlaikyti b\u016bt\u0173 sunku. \u201eDarbo netekimas, sunki trauma ar liga \u2013 to prognozuoti ar numatyti yra ne\u012fmanoma. Ta\u010diau tai, kad su\u0117jus tam tikram am\u017eiui tapsime pensininkais, \u017einome visi. Ir nepaisant to nesame link\u0119 tam ruo\u0161tis kaip nei\u0161vengiamam gyvenimo etapui, kuriam b\u016bdinga sava specifika. Tai, kad prast\u0117jant demografinei situacijai pensininkai ateityje gali gauti tik apie tre\u010ddal\u012f buvusi\u0173 pajam\u0173, skatina kalb\u0117ti apie b\u016btinyb\u0119 taupyti dabar, neatid\u0117liojant to neapibr\u0117\u017etai atei\u010diai\u201c, \u2013 sako \u0160. Ruzgys. \u201eSpinter tyrimai\u201c reprezentatyvi\u0105 \u0161alies gyventoj\u0173 apklaus\u0105 atliko sausio 15-26 dienomis, joje dalyvavo 1011 respondent\u0173, kuri\u0173 am\u017eius 18-75 metai. LIPFA vienija fond\u0173 valdymo bendroves, administruojan\u010dias II pakopos pensij\u0173 fondus. 2019 met\u0173 prad\u017eioje fondai vald\u0117 3,118 mlrd. eur\u0173 priva\u010di\u0173 b\u016bsim\u0173 pensinink\u0173 santaup\u0173, kurios ateityje papildys \u201eSodros\u201c mokam\u0105 pensij\u0105. 2019-02-15
\n<\/b> Did\u017eiosios dalies pajam\u0173 praradimas verst\u0173 Lietuvos gyventojus per\u017ei\u016br\u0117ti savo poreikius ir pirmiausiai atsisakyti drabu\u017ei\u0173 bei avalyn\u0117s \u012fsigijimo. Po to \u017emon\u0117s apribot\u0173 savo mobilum\u0105 ma\u017eindami i\u0161laidas transportui, bei imt\u0173 taupyti kasdieniams maisto produktams \u2013 valgyti ma\u017eiau vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173. Toki\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 reakcij\u0105 \u012f klausim\u0105, jei pajamos suma\u017e\u0117t\u0173 iki vos 30 proc., atskleid\u0117 reprezentatyvi apklausa, kuri\u0105 Lietuvos investicini\u0173 ir pensij\u0173 fond\u0173 asociacijos (LIPFA) u\u017esakymu atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c. \u201eDrasti\u0161kas pajam\u0173 suma\u017e\u0117jimas, jei jis dar ir ilgalaikis, visapusi\u0161kai paveikia \u017emogaus gyvenim\u0105 bei i\u0161 esm\u0117s pakei\u010dia jo kokyb\u0119, susilpnindamas socialinius saitus ir nutolindamas nuo \u012fprasto gyvenimo b\u016bdo. Faktas, kad net 68 proc. gyventoj\u0173 pirmiausiai atsisakyt\u0173 nauj\u0173 drabu\u017ei\u0173 ir avalyn\u0117s pernelyg nestebina, ta\u010diau kiti pasirinkimai atskleid\u017eia nerim\u0105 kelian\u010di\u0105 situacij\u0105: b\u016bt\u0173 taupoma maistui, vaistams, vaisiams ir dar\u017eov\u0117ms, higienos prek\u0117ms\u201c, \u2013 sako LIPFA prezidentas \u0160ar\u016bnas Ruzgys. Apklausos duomenimis, taupant antroje vietoje atsidurt\u0173 i\u0161laidos transportui (37 proc.), o po j\u0173 \u2013 kasdieniniai maisto produktai (30 proc.), vaistai, vitaminai ir papildai (27 proc.), vaisiai ir dar\u017eov\u0117s (20 proc.), higienos bei asmens prie\u017ei\u016bros produktai (20 proc.). Paskutin\u0117je vietoje liko medicinin\u0117s paslaugos (14 proc.) \u2013 joms i\u0161laidos b\u016bt\u0173 nur\u0117\u017etos paskiausiai. Skurd\u017eiausi\u0173 skurdas b\u016bt\u0173 did\u017eiausias<\/b> Pasak \u0160. Ruzgio, did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 kelia tai, kad ma\u017eiausias pajamas gaunantys gyventojai labiausiai taupyt\u0173 maistui, palyginti su visomis kitomis pajam\u0173 grup\u0117mis. \u201eTie Lietuvos nam\u0173 \u016bkiai, kuri\u0173 m\u0117nesio pajamos vienam \u0161eimos nariui nevir\u0161ija 200 eur\u0173, link\u0119 labiausiai taupyti maistui. Jei drasti\u0161kai suma\u017e\u0117t\u0173 pajamos, \u010dia i\u0161laidas kasdieniams maisto produktams per\u017ei\u016br\u0117t\u0173 net 42 proc., vaisiams ir dar\u017eov\u0117ms \u2013 31 proc. gyventoj\u0173. Tik\u0117tina, kad toki\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 i\u0161laidos ir taip yra suspaustos, tod\u0117l pajamoms suma\u017e\u0117jus jie tiesiog netur\u0117t\u0173 didel\u0117s erdv\u0117s, kur dar sutaupyti\u201c, \u2013 teigia jis. Palyginimui, 500 eur\u0173 pajamas vienam \u0161eimos nariui gaunantys \u0161eimos \u016bkiai kasdieniams maisto produktams taupyt\u0173 ma\u017eiau (33 proc. respondent\u0173), taip pat re\u010diau atsisakyt\u0173 vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 (13 proc. apklaust\u0173j\u0173). Pensinink\u0173 pasirinkimai, jei dar labiau smukt\u0173 pajamos, atitinka bendr\u0105 tendencij\u0105 \u2013 i\u0161laidos b\u016bt\u0173 ma\u017einamos aprangai, avalynei (76 proc.), transportui (32 proc.) bei maistui (28 proc.). Ta\u010diau \u0161i socialin\u0117 grup\u0117 stengt\u0173si kuo ma\u017eiau liesti pinigus, kuri\u0173 gali prireikti sveikatos reikm\u0117ms. \u201eVaistams, vitaminams ir papildams taip pat b\u016bt\u0173 taupoma, bet j\u0173 eil\u0117 ateit\u0173 v\u0117liau \u2013 tam nusiteik\u0119 21 proc. pensinink\u0173. Tik 12 proc. senjor\u0173 imt\u0173 taupyti medicinin\u0117ms paslaugoms\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f \u0160. Ruzgys. Problema \u2013 santaup\u0173 netur\u0117jimas<\/b> \u0160alies gyventojai neturi pakankamai santaup\u0173 ir tai yra did\u017eiausia problema praradus pajamas ar joms drasti\u0161kai suma\u017e\u0117jus. Europin\u0117 statistika rodo, kad Lietuvoje nam\u0173 \u016bki\u0173 taupymo norma visoje Europos S\u0105jungoje 2016 metais buvo su minuso \u017eenklu: -0,5 proc. Pasak \u0160. Ruzgio, tokia situacija susiklost\u0117 ir d\u0117l subjektyvi\u0173, ir d\u0117l objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, ta\u010diau tai nekei\u010dia fakto \u2013 finansinius i\u0161\u0161\u016bkius atlaikyti b\u016bt\u0173 sunku. \u201eDarbo netekimas, sunki trauma ar liga \u2013 to prognozuoti ar numatyti yra ne\u012fmanoma. Ta\u010diau tai, kad su\u0117jus tam tikram am\u017eiui tapsime pensininkais, \u017einome visi. Ir nepaisant to nesame link\u0119 tam ruo\u0161tis kaip nei\u0161vengiamam gyvenimo etapui, kuriam b\u016bdinga sava specifika. Tai, kad prast\u0117jant demografinei situacijai pensininkai ateityje gali gauti tik apie tre\u010ddal\u012f buvusi\u0173 pajam\u0173, skatina kalb\u0117ti apie b\u016btinyb\u0119 taupyti dabar, neatid\u0117liojant to neapibr\u0117\u017etai atei\u010diai\u201c, \u2013 sako \u0160. Ruzgys. \u201eSpinter tyrimai\u201c reprezentatyvi\u0105 \u0161alies gyventoj\u0173 apklaus\u0105 atliko sausio 15-26 dienomis, joje dalyvavo 1011 respondent\u0173, kuri\u0173 am\u017eius 18-75 metai. LIPFA vienija fond\u0173 valdymo bendroves, administruojan\u010dias II pakopos pensij\u0173 fondus. 2019 met\u0173 prad\u017eioje fondai vald\u0117 3,118 mlrd. eur\u0173 priva\u010di\u0173 b\u016bsim\u0173 pensinink\u0173 santaup\u0173, kurios ateityje papildys \u201eSodros\u201c mokam\u0105 pensij\u0105.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Did\u017eiosios dalies pajam\u0173 praradimas verst\u0173 Lietuvos gyventojus per\u017ei\u016br\u0117ti savo poreikius ir pirmiausiai atsisakyti drabu\u017ei\u0173 bei avalyn\u0117s \u012fsigijimo.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6205","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6205","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6205"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6205\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6205"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6205"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6205"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}