Lietuvos gyventojai turi \u017eini\u0173 apie kasdienes finans\u0173 temas ar trump\u0105 taupym\u0105, ta\u010diau investavimas, ilgalaikis \u2013 tamsus mi\u0161kas, o sud\u0117tingi ekonominiai rei\u0161kiniai i\u0161 viso nema\u017eai daliai nesuprantami. Lietuvos bank\u0173 asociacijos (LBA) iniciatyva mokslinink\u0173 ir sociolog\u0173 komanda atliko tyrim\u0105 ir apskai\u010diavo visuomen\u0117s finansinio ra\u0161tingumo indeks\u0105. 43 balai i\u0161 100 galim\u0173 \u2013 tiek bal\u0173 pagal \u0161i\u0173 met\u0173 sausio duomenis gavo lietuviai \u012fvertinus apklaus\u0173 atsakymus. LBA prezidentas Mantas Zalatorius teigia, kad tokio indekso anks\u010diau mes niekada netur\u0117jome, tur\u0117jome tik tam tikrus tarptautinius indeksus, kur buvo matuojamos jaunuoli\u0173 finansinio ra\u0161tingumo \u017einios. \u201eMes ne\u017einojome, kur mes esame. Tikslas \u0161io indekso ne ka\u017ek\u0105 kaltinti, ar sakyti, kas nepadaryta. Mes u\u017esibraukiame br\u016bk\u0161n\u012f kur esame, kadangi m\u016bs\u0173 progres\u0105 norime kasmet ar kas du metus matuoti. Finansinis i\u0161prusimas ne\u012fvykdomas per metus, tai kartais de\u0161imties ar dvide\u0161imties met\u0173 horizontas. Nesiimu vertinti 43 balai yra gerai ar blogai, daug ar ma\u017eai, pakankamai ar nepakankamai. I\u0161 esm\u0117s tai sako, kad mes esame \u0161iek tiek ma\u017eiau nei vidurkis. M\u016bs\u0173 finansin\u0117s \u017einios \u0161iai dienai vidutini\u0161kos. Apie 70 proc. \u017emoni\u0173 i\u0161mano apie finansus geriau ar ma\u017eiau, ta\u010diau tai kas mus labiausiai neramina tai, kad \u017emon\u0117s, kurie gali vadinti save finansi\u0161kai i\u0161prus\u0119, j\u0173 yra tik apie 15 proc. O \u017emoni\u0173, kurie finansus puikiai i\u0161mano \u2013 ma\u017eiau nei 1 proc. Lyginant su tuo, kas sakoma pasaulyje, kad apie 20\u201330 proc. \u017emoni\u0173 finansi\u0161kai i\u0161prus\u0119, tai deja \u0161is skai\u010dius Lietuvoje 15\u201316 proc. Mes suvokiame, kaip taupyti, ta\u010diau m\u016bs\u0173 taupymo horizontas pakankamai trumpas. Gyvename nuo algos iki algos, trisde\u0161imt dien\u0173. Suvokiame, kaip sudurti gal\u0105 su galu, bet kaip taupyti atei\u010diai, planuoti finansus 20\u201330 met\u0173 \u012f priek\u012f, mums absoliu\u010diai neatrasta \u017eem\u0117\u201c, \u2013 kalb\u0117jo M. Zalatorius. M. Zalatorius teigia, kad pensij\u0173 tema, apie kuri\u0105 buvo daug kalb\u0117ta, vis dar n\u0117ra ai\u0161ki. Suvokim\u0105 apie ilgalaik\u012f taupym\u0105 turi ma\u017eiau nei pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173. O investavimo tema \u2013 i\u0161 viso visi\u0161kai nauja. \u201eEkonominiai rei\u0161kiniai n\u0117ra naujiena, bet j\u0173 iki galo nesuprantame. Mes turime 40 proc. \u017emoni\u0173, kurie visi\u0161kai nesuvokia ekonomikos rei\u0161kini\u0173\u201c, \u2013 prideda LBA prezidentas. Kaip pasakojama, sukurta pirma nacionalin\u0117 finansinio i\u0161prusimo matavimo metodika, specialiai adaptuota Lietuvai. Matuojamos buvo \u0161e\u0161ios sritys: kaip sugebame savo finansin\u0119 pad\u0117t\u012f \u012fsivertinti, taupym\u0105, investavim\u0105, \u017einios apie kitus finansinius produktus kaip paskolos draudimas, pensijos bei matuojamas finansini\u0173 ir ekonomini\u0173 rei\u0161kini\u0173 suvokimas. Tyrim\u0105 atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Nustatyta, kad geriausiai lietuviai i\u0161mano apie \u0161eimos biud\u017eet\u0105 bei taupym\u0105. Vidutini\u0161kai atsakiusi\u0173j\u0173 \u012f \u0161ios temos klausimus dalis siekia 57 proc. Tuo metu vertinant finansini\u0173 bei ekonomini\u0173 rei\u0161kini\u0173 supratim\u0105, vidutines \u017einias demonstravo vos 22 proc. apklaust\u0173j\u0173. Pensijos planavimo \u017einios \u2013 itin menkos: net 22 proc. respondent\u0173 neatsak\u0117 n\u0117 \u012f vien\u0105 su pensijos planavimu susijus\u012f klausim\u0105. 13 proc. respondent\u0173 neatsak\u0117 n\u0117 \u012f vien\u0105 klausim\u0105 investavimo tema. Taip pat klausta, kaip lietuviai vertina savo finansin\u0119 situacij\u0105. Ja da\u017eniau patenkinti 36\u201345 met\u0173, auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 \u012fgij\u0119 respondentai. \u0160iai grupei b\u016bdingi ir geresni teising\u0173 atsakym\u0173 rodikliai. Vyresni kaip 56 met\u0173 respondentai da\u017eniau nurod\u0117 es\u0105 nepatenkinti savo finans\u0173 b\u016bkle. Nuvyl\u0117 jaunimo \u017einios<\/b> \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c vadovas Ignas Zokas teig\u0117, kad visuomen\u0117 ne vienalyt\u0117, nes skirtingos kartos u\u017eaugo skirtingomis s\u0105lygomis. Ir tie patys 43 balai, kuriuos i\u0161 100 surinko lietuviai yra skirtingas rezultatas, skirtingose grup\u0117se. Nemaloniai nustebino b\u016btent jaunimo grup\u0117. \u201e\u0160iek tiek nemaloniai ar labai nemaloniai nustebino jaunimo rezultatas. Jaunimas ateina \u012f \u0161iuolaikin\u012f gyvenim\u0105 prakti\u0161kai netur\u0117dami bazinio supratimo, k\u0105 daryti, tarsi \u017eod\u017eius gird\u0117j\u0119, bet sud\u0117lioti ai\u0161k\u0173 paveiksl\u0105 sunkiai pavyksta. Ypatingas d\u0117mesys tur\u0117t\u0173 b\u016bti skirtas jaunai kartai, ateinantiems \u012f \u0161i\u0105 visuomen\u0119. Bazini\u0173 \u017eini\u0173 baga\u017eas tur\u0117t\u0173 b\u016bti didesnis. (\u2026) Mes vertiname \u017einias \u0161iuo atveju, da\u017enai tyrimuose vertiname nuostatas ar elgsen\u0105. Tad \u0161iuo atveju klausimynas pana\u0161esnis \u012f studij\u0173 test\u0105, klausimai ir atsakymai, kur vienas teisingas. \u017dinios neb\u016btinai konvertuojasi \u012f elgsen\u0105, ta\u010diau toks u\u017emanymas\u201c, \u2013 kalb\u0117jo sociologas. M. Zalatorius prid\u0117jo, kad vis d\u0117lto, jeigu neturime \u017eini\u0173, daugiau \u0161ans\u0173, kad ir sprendimus priimsime klaidingus. Teigta, kad vis d\u0117lto l\u016bkes\u010diai buvo tokie, jog jaunimo \u017einios bus didesn\u0117s. I\u0161 esm\u0117s pritariama, kad su am\u017eiumi ir realiai susiduriant su situacijomis jaunimo \u017einios kei\u010diasi, did\u0117ja, atsiranda bazinis i\u0161manymas, ta\u010diau, kaip akcentuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dekan\u0117 Jelena Stankevi\u010dien\u0117 \u2013 \u201egyvenimas geras mokytojas, ta\u010diau pamokos labai brangios\u201c. Kaip pavyzd\u012f M. Zalatorius nurod\u0117 greituosius kreditus \u2013 tai finansinio i\u0161prusimo paslauga, kuri gali kainuoti b\u016bst\u0105. \u201eKai bus \u012ftrauktas \u012f proces\u0105 tur\u0117s pasidom\u0117ti ir su\u017einoti, tas augimas sukumuliuos \u017einias, bet jei b\u016bt\u0173 geresnis teorinis pasirengimas, nereik\u0117t\u0173 visko nuo nulio prad\u0117ti. Jei tur\u0117t\u0173 \u017eini\u0173 pagrind\u0105, b\u016bt\u0173 pasiruo\u0161\u0119 priimti sprendimus, b\u016bt\u0173 ma\u017eiau chaoso\u201c, \u2013 teig\u0117 I. Zokas. J. Stankevi\u010dien\u0117 dar prid\u0117jo, kad bendrai \u017ei\u016brint, moter\u0173 finansinio ra\u0161tingumo i\u0161manymas yra prastesnis nei vyr\u0173, ta\u010diau i\u0161siskiria jaun\u0173 moter\u0173 grup\u0117. Jos demonstruoja geresnes \u017einias u\u017e vyrus. Klausimyn\u0105 ir indekso skai\u010diavimo metodik\u0105 pareng\u0117 Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finans\u0173 in\u017einerijos katedros mokslininkai. Skai\u010diavimui buvo pasirinktos 6 sritys, kuri\u0173 \u017einios atspindi m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie kasdienius finansus bei finansinius rei\u0161kinius. Tyrime dalyvavo nuo 18 iki 75 met\u0173 asmenys. Viso 1007 asmenys. Tyrim\u0105 indeksui apskai\u010diuoti planuojama atlikti kas vienerius ar dvejus metus \u2013 \u0161itaip tikimasi fiksuoti rodiklio pokyt\u012f. 2019-03-06 <\/b> Lietuvos gyventojai turi \u017eini\u0173 apie kasdienes finans\u0173 temas ar trump\u0105 taupym\u0105, ta\u010diau investavimas, ilgalaikis \u2013 tamsus mi\u0161kas, o sud\u0117tingi ekonominiai rei\u0161kiniai i\u0161 viso nema\u017eai daliai nesuprantami. Lietuvos bank\u0173 asociacijos (LBA) iniciatyva mokslinink\u0173 ir sociolog\u0173 komanda atliko tyrim\u0105 ir apskai\u010diavo visuomen\u0117s finansinio ra\u0161tingumo indeks\u0105. 43 balai i\u0161 100 galim\u0173 \u2013 tiek bal\u0173 pagal \u0161i\u0173 met\u0173 sausio duomenis gavo lietuviai \u012fvertinus apklaus\u0173 atsakymus. LBA prezidentas Mantas Zalatorius teigia, kad tokio indekso anks\u010diau mes niekada netur\u0117jome, tur\u0117jome tik tam tikrus tarptautinius indeksus, kur buvo matuojamos jaunuoli\u0173 finansinio ra\u0161tingumo \u017einios. \u201eMes ne\u017einojome, kur mes esame. Tikslas \u0161io indekso ne ka\u017ek\u0105 kaltinti, ar sakyti, kas nepadaryta. Mes u\u017esibraukiame br\u016bk\u0161n\u012f kur esame, kadangi m\u016bs\u0173 progres\u0105 norime kasmet ar kas du metus matuoti. Finansinis i\u0161prusimas ne\u012fvykdomas per metus, tai kartais de\u0161imties ar dvide\u0161imties met\u0173 horizontas. Nesiimu vertinti 43 balai yra gerai ar blogai, daug ar ma\u017eai, pakankamai ar nepakankamai. I\u0161 esm\u0117s tai sako, kad mes esame \u0161iek tiek ma\u017eiau nei vidurkis. M\u016bs\u0173 finansin\u0117s \u017einios \u0161iai dienai vidutini\u0161kos. Apie 70 proc. \u017emoni\u0173 i\u0161mano apie finansus geriau ar ma\u017eiau, ta\u010diau tai kas mus labiausiai neramina tai, kad \u017emon\u0117s, kurie gali vadinti save finansi\u0161kai i\u0161prus\u0119, j\u0173 yra tik apie 15 proc. O \u017emoni\u0173, kurie finansus puikiai i\u0161mano \u2013 ma\u017eiau nei 1 proc. Lyginant su tuo, kas sakoma pasaulyje, kad apie 20\u201330 proc. \u017emoni\u0173 finansi\u0161kai i\u0161prus\u0119, tai deja \u0161is skai\u010dius Lietuvoje 15\u201316 proc. Mes suvokiame, kaip taupyti, ta\u010diau m\u016bs\u0173 taupymo horizontas pakankamai trumpas. Gyvename nuo algos iki algos, trisde\u0161imt dien\u0173. Suvokiame, kaip sudurti gal\u0105 su galu, bet kaip taupyti atei\u010diai, planuoti finansus 20\u201330 met\u0173 \u012f priek\u012f, mums absoliu\u010diai neatrasta \u017eem\u0117\u201c, \u2013 kalb\u0117jo M. Zalatorius. M. Zalatorius teigia, kad pensij\u0173 tema, apie kuri\u0105 buvo daug kalb\u0117ta, vis dar n\u0117ra ai\u0161ki. Suvokim\u0105 apie ilgalaik\u012f taupym\u0105 turi ma\u017eiau nei pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173. O investavimo tema \u2013 i\u0161 viso visi\u0161kai nauja. \u201eEkonominiai rei\u0161kiniai n\u0117ra naujiena, bet j\u0173 iki galo nesuprantame. Mes turime 40 proc. \u017emoni\u0173, kurie visi\u0161kai nesuvokia ekonomikos rei\u0161kini\u0173\u201c, \u2013 prideda LBA prezidentas. Kaip pasakojama, sukurta pirma nacionalin\u0117 finansinio i\u0161prusimo matavimo metodika, specialiai adaptuota Lietuvai. Matuojamos buvo \u0161e\u0161ios sritys: kaip sugebame savo finansin\u0119 pad\u0117t\u012f \u012fsivertinti, taupym\u0105, investavim\u0105, \u017einios apie kitus finansinius produktus kaip paskolos draudimas, pensijos bei matuojamas finansini\u0173 ir ekonomini\u0173 rei\u0161kini\u0173 suvokimas. Tyrim\u0105 atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c. Nustatyta, kad geriausiai lietuviai i\u0161mano apie \u0161eimos biud\u017eet\u0105 bei taupym\u0105. Vidutini\u0161kai atsakiusi\u0173j\u0173 \u012f \u0161ios temos klausimus dalis siekia 57 proc. Tuo metu vertinant finansini\u0173 bei ekonomini\u0173 rei\u0161kini\u0173 supratim\u0105, vidutines \u017einias demonstravo vos 22 proc. apklaust\u0173j\u0173. Pensijos planavimo \u017einios \u2013 itin menkos: net 22 proc. respondent\u0173 neatsak\u0117 n\u0117 \u012f vien\u0105 su pensijos planavimu susijus\u012f klausim\u0105. 13 proc. respondent\u0173 neatsak\u0117 n\u0117 \u012f vien\u0105 klausim\u0105 investavimo tema. Taip pat klausta, kaip lietuviai vertina savo finansin\u0119 situacij\u0105. Ja da\u017eniau patenkinti 36\u201345 met\u0173, auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 \u012fgij\u0119 respondentai. \u0160iai grupei b\u016bdingi ir geresni teising\u0173 atsakym\u0173 rodikliai. Vyresni kaip 56 met\u0173 respondentai da\u017eniau nurod\u0117 es\u0105 nepatenkinti savo finans\u0173 b\u016bkle. Nuvyl\u0117 jaunimo \u017einios<\/b> \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c vadovas Ignas Zokas teig\u0117, kad visuomen\u0117 ne vienalyt\u0117, nes skirtingos kartos u\u017eaugo skirtingomis s\u0105lygomis. Ir tie patys 43 balai, kuriuos i\u0161 100 surinko lietuviai yra skirtingas rezultatas, skirtingose grup\u0117se. Nemaloniai nustebino b\u016btent jaunimo grup\u0117. \u201e\u0160iek tiek nemaloniai ar labai nemaloniai nustebino jaunimo rezultatas. Jaunimas ateina \u012f \u0161iuolaikin\u012f gyvenim\u0105 prakti\u0161kai netur\u0117dami bazinio supratimo, k\u0105 daryti, tarsi \u017eod\u017eius gird\u0117j\u0119, bet sud\u0117lioti ai\u0161k\u0173 paveiksl\u0105 sunkiai pavyksta. Ypatingas d\u0117mesys tur\u0117t\u0173 b\u016bti skirtas jaunai kartai, ateinantiems \u012f \u0161i\u0105 visuomen\u0119. Bazini\u0173 \u017eini\u0173 baga\u017eas tur\u0117t\u0173 b\u016bti didesnis. (\u2026) Mes vertiname \u017einias \u0161iuo atveju, da\u017enai tyrimuose vertiname nuostatas ar elgsen\u0105. Tad \u0161iuo atveju klausimynas pana\u0161esnis \u012f studij\u0173 test\u0105, klausimai ir atsakymai, kur vienas teisingas. \u017dinios neb\u016btinai konvertuojasi \u012f elgsen\u0105, ta\u010diau toks u\u017emanymas\u201c, \u2013 kalb\u0117jo sociologas. M. Zalatorius prid\u0117jo, kad vis d\u0117lto, jeigu neturime \u017eini\u0173, daugiau \u0161ans\u0173, kad ir sprendimus priimsime klaidingus. Teigta, kad vis d\u0117lto l\u016bkes\u010diai buvo tokie, jog jaunimo \u017einios bus didesn\u0117s. I\u0161 esm\u0117s pritariama, kad su am\u017eiumi ir realiai susiduriant su situacijomis jaunimo \u017einios kei\u010diasi, did\u0117ja, atsiranda bazinis i\u0161manymas, ta\u010diau, kaip akcentuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dekan\u0117 Jelena Stankevi\u010dien\u0117 \u2013 \u201egyvenimas geras mokytojas, ta\u010diau pamokos labai brangios\u201c. Kaip pavyzd\u012f M. Zalatorius nurod\u0117 greituosius kreditus \u2013 tai finansinio i\u0161prusimo paslauga, kuri gali kainuoti b\u016bst\u0105. \u201eKai bus \u012ftrauktas \u012f proces\u0105 tur\u0117s pasidom\u0117ti ir su\u017einoti, tas augimas sukumuliuos \u017einias, bet jei b\u016bt\u0173 geresnis teorinis pasirengimas, nereik\u0117t\u0173 visko nuo nulio prad\u0117ti. Jei tur\u0117t\u0173 \u017eini\u0173 pagrind\u0105, b\u016bt\u0173 pasiruo\u0161\u0119 priimti sprendimus, b\u016bt\u0173 ma\u017eiau chaoso\u201c, \u2013 teig\u0117 I. Zokas. J. Stankevi\u010dien\u0117 dar prid\u0117jo, kad bendrai \u017ei\u016brint, moter\u0173 finansinio ra\u0161tingumo i\u0161manymas yra prastesnis nei vyr\u0173, ta\u010diau i\u0161siskiria jaun\u0173 moter\u0173 grup\u0117. Jos demonstruoja geresnes \u017einias u\u017e vyrus. Klausimyn\u0105 ir indekso skai\u010diavimo metodik\u0105 pareng\u0117 Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finans\u0173 in\u017einerijos katedros mokslininkai. Skai\u010diavimui buvo pasirinktos 6 sritys, kuri\u0173 \u017einios atspindi m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie kasdienius finansus bei finansinius rei\u0161kinius. Tyrime dalyvavo nuo 18 iki 75 met\u0173 asmenys. Viso 1007 asmenys. Tyrim\u0105 indeksui apskai\u010diuoti planuojama atlikti kas vienerius ar dvejus metus \u2013 \u0161itaip tikimasi fiksuoti rodiklio pokyt\u012f. <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Lietuvos gyventojai turi \u017eini\u0173 apie kasdienes finans\u0173 temas ar trump\u0105 taupym\u0105, ta\u010diau investavimas, ilgalaikis \u2013 tamsus mi\u0161kas, o sud\u0117tingi ekonominiai rei\u0161kiniai i\u0161 viso nema\u017eai daliai nesuprantami.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6198","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6198","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6198"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6198\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6198"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6198"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6198"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}