{"id":6192,"date":"2019-03-26T00:00:00","date_gmt":"2019-03-25T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/lietuvos-investiciju-indeksas-investuojantys-pernai-daugiausiai-galejo-uzdirbti-is-busto-nuomai\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:26","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:26","slug":"lietuvos-investiciju-indeksas-investuojantys-pernai-daugiausiai-galejo-uzdirbti-is-busto-nuomai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/lietuvos-investiciju-indeksas-investuojantys-pernai-daugiausiai-galejo-uzdirbti-is-busto-nuomai\/","title":{"rendered":"Lietuvos investicij\u0173 indeksas: investuojantys pernai daugiausiai gal\u0117jo u\u017edirbti i\u0161 b\u016bsto nuomai"},"content":{"rendered":"

 
\n2019-03-26<\/span><\/b>   Pra\u0117jusiais metais Lietuvos gyventoj\u0173 galimyb\u0117s taupyti ir investuoti augo, o gyventoj\u0173, manan\u010di\u0173, kad per pastaruosius trejus metus j\u0173 finansin\u0117 pad\u0117tis ger\u0117jo, dalis \u017eenkliai padid\u0117jo. Remiantis vienos pirmaujan\u010di\u0173 turto valdymo bendrovi\u0173 Lietuvoje \u201eINVL Asset Management\u201c sudarytu Lietuvos investicij\u0173 indeksu, 2018 m. did\u017eiausios gr\u0105\u017eos sulauk\u0117 investavusieji \u012f b\u016bst\u0105 nuomai. \u0160i turto klas\u0117 pernai pasiek\u0117 8,1 proc. lyg\u012f. Ji aplenk\u0117 2016 ir 2017 m. tarp \u0161alies turto klasi\u0173 pirmavusias Lietuvos \u012fmoni\u0173 akcijas \u2013 pastar\u0173j\u0173 gr\u0105\u017ea pernai buvo neigiama ir sudar\u0117 -5,6 proc. Ind\u0117li\u0173 gr\u0105\u017ea ketvirtus metus i\u0161silaik\u0117 nuliniame lygmenyje, o Lietuvos ilgalaiki\u0173 obligacij\u0173 gr\u0105\u017ea \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo iki 0,3 proc., ne\u012fveikdama 2,5 proc. siekusios infliacijos.
 
\n<\/b> Investicine gr\u0105\u017ea pernai i\u0161siskyr\u0117 b\u016bstas nuomai<\/b>
 
\n\u201e\u012e pirm\u0105 pozicij\u0105 2018 m. i\u0161siver\u017e\u0119s b\u016bstas nuomai pastaruosius penkerius metus kasmet u\u017edirbo pana\u0161i\u0105 gr\u0105\u017e\u0105 \u2013 per \u0161\u012f laikotarp\u012f ji svyravo nuo 7,7 iki 9,7 proc., o pernai i\u0161siver\u017e\u0117 \u012f pirm\u0105j\u0105 viet\u0105, aplenkdamas kitas \u0161alies turto klases, taip pat ir Lietuvos \u012fmoni\u0173 akcijas, kurios 2016 ir 2017 m. i\u0161siskyr\u0117 ypatingai auk\u0161ta gr\u0105\u017ea. Nepaisant 2018 m. kritimo, vertinant pokyt\u012f per penkeri\u0173 met\u0173 laikotarp\u012f, Lietuvos akcijos generavo pana\u0161i\u0105 gr\u0105\u017e\u0105 (46 proc.) kaip ir b\u016bstas nuomai (50 proc.). Beje, Lietuvos \u012fmoni\u0173 akcijos pernai krito ma\u017eiausiai, lyginant su Europos bei pasaulio akcijomis ir savo gr\u0105\u017ea per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f (2009-2018 m.) vir\u0161ijo tiek vien\u0173, tiek kit\u0173 gr\u0105\u017e\u0105. Pasteb\u0117tina, kad tiek de\u0161imtme\u010dio, tiek dvide\u0161imt trej\u0173 met\u0173 laikotarpio Europos, pasaulio ir Lietuvos akcij\u0173 rink\u0173 gr\u0105\u017ea buvo solidi ir gerokai vir\u0161ijanti infliacij\u0105\u201c, – sak\u0117 \u201eINVL Asset Management\u201c Investicij\u0173 valdymo padalinio vadovas Vaidotas R\u016bkas.<\/p>\n

Per pastaruosius penkerius metus \u0161alies \u012fmoni\u0173 akcijos pernai pirm\u0105 kart\u0105 krito ir pasiek\u0117 ne\u017eym\u0173 nuostol\u012f -5,6 proc., palyginti su net 17 proc. siekusia metine gr\u0105\u017ea 2017 m. bei 14,9 proc. gr\u0105\u017ea 2016 m. Ind\u0117liai tik 2014 m. dar dav\u0117 0,4 proc. gr\u0105\u017eos, kuri vir\u0161ijo infliacij\u0105, o po to ji i\u0161liko nulin\u0117. \u0160alies ilgalaiki\u0173 obligacij\u0173 gr\u0105\u017ea, kuri 2014 m. buvo 5,1 proc., v\u0117liau ma\u017e\u0117jo ir, jau dvejus metus i\u0161 eil\u0117s nebe\u012fveikdama infliacijos ribos, pernai siek\u0117 0,3 proc. \u0160iuo rodikliu jos atsiliko nuo Vokietijos ilgalaiki\u0173 obligacij\u0173, bet u\u017edirbo daugiau nei JAV 10 met\u0173 obligacijos.
\n 
\n<\/b> Gr\u0105\u017e\u0105 u\u017etikrina ilgalaikis investavimas ir l\u0117\u0161\u0173 paskirstymas<\/b>
\n 
Vertinant ilg\u0105j\u012f laikotarp\u012f, 1996-2018 m. visos \u0161alies turto klas\u0117s generavo gr\u0105\u017e\u0105 investuojantiems, vir\u0161ijusi\u0105 infliacij\u0105. Did\u017eiausia, 14 proc. siekusi vidutin\u0117 metin\u0117 gr\u0105\u017ea per 23 m. buvo i\u0161 b\u016bsto nuomai, antroje vietoje su 8,6 proc. gr\u0105\u017ea buvo Lietuvos \u012fmoni\u0173 akcijos, o \u0161alies ilgalaik\u0117s obligacijos atne\u0161\u0117 6,4 proc. metini\u0173 pal\u016bkan\u0173, ind\u0117liai \u2013 4,6 proc.
\n 
\nTuo tarpu per de\u0161imtmet\u012f, nuo 2009 iki 2018 m., pelningiausios buvo Lietuvos akcijos (13,2 proc.), antroje vietoje \u2013 obligacijos (5,2 proc.), tre\u010dioje \u2013 b\u016bstas nuomai (3,1 proc.), o ind\u0117liai nebeperkop\u0117 2 proc. infliacijos lygio ir generavo 1,5 proc. metini\u0173 pal\u016bkan\u0173.
\n 
\n\u201eB\u016bsto nuomai de\u0161imtiesmet\u0173 gr\u0105\u017eai \u012ftakos vis dar turi paskutin\u0117 kriz\u0117. Akcijos per \u0161\u012f laikotarp\u012f i\u0161siskyr\u0117 pelningumu, nes 2009 m. akcij\u0173 rinka pasiek\u0117 dugn\u0105 ir nuo tada prasid\u0117jo de\u0161imtmet\u012f trukusi \u201ebuli\u0173\u201c rinka, kai akcijos spar\u010diai kilo. Taigi, \u0161ie istoriniai duomenys dar kart\u0105 patvirtina, kad ilgalaikis investavimas suteikia galimyb\u0119 i\u0161vengti trumpalaiki\u0173 svyravim\u0173, o \u012f skirtingas turto klases paskirstytos investicijos leid\u017eia subalansuoti rizikas bei tik\u0117tis stabilaus investicij\u0173 portfeli\u0173 augimo\u201c, – pabr\u0117\u017e\u0117 V. R\u016bkas.
\n 
\nLietuvos investicij\u0173 indeksas, kur\u012f lygiomis dalimis sudaro nuo 1995 m.kasmet vertinamos pinig\u0173 rinkos priemon\u0117s (ind\u0117liai), \u0161alies ilgalaik\u0117s obligacijos, b\u016bstas nuomai (nuo 2016 m. vertinamos ir s\u0105naudos) bei \u012fmoni\u0173 akcijos, pernai augo jau septintus metus i\u0161 eil\u0117s.<\/p>\n


\n 
IIgalaik\u0117 vidutin\u0117 metin\u0117 indekso gr\u0105\u017ea 1996-2018 m. siek\u0117 9,8 proc., j\u012f \u0161iuo laikotarpiu \u0161alyje vir\u0161ijo b\u016bsto nuomai gr\u0105\u017ea (14 proc.). Remiantis \u0161iuo \u201eINVL Asset Management\u201c sudaromu indeksu, vidutin\u0117 investicij\u0173 gr\u0105\u017ea Lietuvoje 2009-2018 m. siek\u0117 6,3 proc. Per 2018 m. \u0161io indekso gr\u0105\u017ea siek\u0117 0,7 proc., tuo tarpu 2017 m. ji buvo 6,3 proc. Minimal\u0173 indekso kilim\u0105 2018 m. l\u0117m\u0117 neigiama akcij\u0173 rink\u0173 gr\u0105\u017ea ir b\u016bsto nuomai gr\u0105\u017eos stabilumas.
\n 
\n<\/b> Augimo ateityje galima tik\u0117tis i\u0161 akcij\u0173 <\/b>
\n 
Pasak V. R\u016bko, ateityje tik\u0117tis u\u017edarbio galima i\u0161 akcij\u0173 bei b\u016bsto nuomai, o ind\u0117liai ir Lietuvos valstyb\u0117s obligacijos liks be prieaugio. \u201eTrumpuoju laikotarpiu akcijos linkusios svyruoti, ta\u010diau ilgalaike prasme jos turi perspektyv\u0173 d\u0117l tvaraus ekonomikos augimo. B\u016bsto kain\u0173 augimas gali b\u016bti artimas infliacijai, tik\u0117tina didesn\u0117 gr\u0105\u017eos komponent\u0117 i\u0161 nuomos pajamingumo. Lietuvos obligacijoms trumpuoju bei vidutiniu laikotarpiu negalime prognozuoti pana\u0161ios kaip istorin\u0117 gr\u0105\u017eos. Tuo tarpu ind\u0117liai ir toliau poky\u010di\u0173 ne\u017eada\u201c, \u2013sak\u0117 V. R\u016bkas.
\n 
\nPasak investavimo specialisto, optimali\u0173 rezultat\u0173 ilguoju laikotarpiu yra pasiekiama i\u0161skaidant investicijas pagal rizikingum\u0105. Vienas i\u0161 toki\u0173 \u012franki\u0173 \u2013 pensij\u0173 fondai, orientuoti \u012f ilgalaik\u012f u\u017edarb\u012f.
\n 
\nLietuvoje 2004-2018 m. veik\u0119 antros pakopos pensij\u0173 fondai suteik\u0117 galimyb\u0119 investuoti \u012f skirtingos rizikos turto klases \u2013 nuo obligacij\u0173 iki akcij\u0173, atsi\u017evelgiant \u012f patvirtint\u0105 investavimo strategij\u0105. Iki \u0161iol veikusi\u0173 antros pakopos pensij\u0173 fond\u0173 vidutin\u0117 gr\u0105\u017ea, priklausomai nuo periodo, balansavo tarp \u012fvairi\u0173 region\u0173 akcij\u0173 ir obligacij\u0173 u\u017edarbio. Pastarojo de\u0161imtme\u010dio fond\u0173 vidutin\u0117 metin\u0117 gr\u0105\u017ea buvo 5,4 proc., o \u0161is rodiklis nuo fond\u0173 \u012fk\u016brimo 2004 m. iki 2018 m. pabaigos sudar\u0117 4,2 proc. Pra\u0117jusiais metais \u0161alies pensij\u0173 fondai d\u0117l rink\u0173 svyravimo patyr\u0117 3,9 proc. nuostol\u012f, ta\u010diau kritimas buvo trumpalaikis \u2013 per pirmus tris 2019 m. m\u0117nesius metin\u012f nuostol\u012f dauguma pensij\u0173 fond\u0173 jau buvo \u201eatidirb\u0119\u201c.
\n 
\nNuo 2019 m. Lietuvoje antros pakopos pensij\u0173 fondai veikia gyvenimo ciklo fondo principu, t. y., j\u0173 investicij\u0173 portfelis kei\u010diasi priklausomai nuo fondo dalyvi\u0173 am\u017eiaus, derinant riziking\u0173 bei ma\u017eiau riziking\u0173 turto klasi\u0173 santyk\u012f (atsi\u017evelgiant \u012f likusi\u0105 \u0161io fondo dalyvi\u0173 dalyvavimo pensij\u0173 kaupime trukm\u0119). 
\n 
\n<\/b> Ger\u0117jo ir ekonominiai rodikliai, ir gyventoj\u0173 finansin\u0117s pad\u0117ties vertinimas <\/b>
\n 
\nPra\u0117jusieji metai d\u0117l augan\u010dio atlygio buvo palank\u016bs gyventojams taupyti ir kaupti atei\u010diai. Be to, ir patys gyventojai pasteb\u0117jo ger\u0117jan\u010di\u0105 ekonomin\u0119 situacij\u0105 \u2013 daug\u0117jo geriau vertinan\u010di\u0173 savo finansin\u0119 pad\u0117t\u012f.
\n 
\nStatistikos departamento duomenimis, dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius \u0161alyje per 10 met\u0173 i\u0161augo 4,5 proc., o nuo 2009 m. \u2013 19 proc. ir 2018 m. paskutin\u012f ketvirt\u012f siek\u0117 daugiau kaip 1,23 milijono. Kilo ir vidutinis darbo u\u017emokestis: 2018 m. gruod\u012f \u0161alies gyventoj\u0173, gaunan\u010di\u0173 daugiau kaip 700 eur\u0173 pajamas (bruto), dalis per metus padid\u0117jo nuo 48 iki 54 proc. Tarp j\u0173 labiausiai daug\u0117jo u\u017edirban\u010di\u0173 nuo 1001 iki 2000 eur\u0173 (41 t\u016bkst. daugiau gyventoj\u0173), labiausiai suma\u017e\u0117jo u\u017edirban\u010di\u0173 iki 400 eur\u0173 (80 t\u016bkst.). Lietuvos vidutinis darbo u\u017emokestis (bruto) per 10 met\u0173 padid\u0117jo 44,5 proc., o nuo 2009 m. \u2013 58 proc. Vien per pra\u0117jusius metus jis pakilo beveik 10 proc. ir 2018 m. paskutin\u012f ketvirt\u012f buvo didesnis beveik 86 eurais nei prie\u0161 metus, pasiekdamas 970,3 \u0415ur.
\n 
\nTeigiami poslinkiai atlyginim\u0173 srityje neliko nepasteb\u0117ti gyventoj\u0173 ir tur\u0117jo \u012ftakos geresniam savo bei \u0161eimos finansin\u0117s situacijos vertinimui. Kaip rodo \u201eINVL Asset Management\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c 2019 m. vasar\u012f atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimas, manan\u010di\u0173, kad j\u0173 finansin\u0117 pad\u0117tis per pastaruosius trejus metus ger\u0117jo, dalis per metus padid\u0117jo nuo 34 iki 40 proc., kad pablog\u0117jo \u2013 suma\u017e\u0117jo nuo 50 iki 44 proc.<\/p>\n


\n 
Finansin\u0117 pad\u0117tis da\u017eniausiai ger\u0117jo d\u0117l didesnio atlygio, blog\u0117jo \u2013 d\u0117l augan\u010di\u0173 kain\u0173 ar netekus darbo arba suma\u017e\u0117jus atlygiui. Padaug\u0117jo teigian\u010di\u0173, kad pajamos did\u0117jo, bet kainos i\u0161augo dar labiau arba kad suma\u017e\u0117jo atlyginimas ar kitas \u0161eimos narys neteko darbo. Savo finansin\u0117s pad\u0117ties pager\u0117jim\u0105 da\u017eniau \u012f\u017evelg\u0117 36-45 m., turintys auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105, gaunantys did\u017eiausias pajamas ir asmeni\u0161kai taupantys respondentai.
\n 
\n<\/b> Daug\u0117jo planuojan\u010di\u0173 savo finansus<\/b>
\n 
Per pra\u0117jusius metus \u0161iek tiek padid\u0117jo dalis gyventoj\u0173, galin\u010di\u0173 i\u0161gyventi i\u0161 santaup\u0173 nekei\u010diant \u012fprasto gyvenimo b\u016bdo iki 1 met\u0173 \u2013 ji i\u0161augo nuo 7 iki 9 proc., galin\u010di\u0173 i\u0161gyventi iki pus\u0117s met\u0173 \u2013 i\u0161liko tame pa\u010diame lygyje ir siek\u0117 22 proc., iki 3 m\u0117nesi\u0173 \u2013 suma\u017e\u0117jo nuo 53 iki 47 proc.
\n 
\nGyventojai pra\u0117jusiais metais \u0117m\u0117 ir labiau planuoti savo finansus, ypa\u010d trumpuoju laikotarpiu. Turin\u010di\u0173 savo ar \u0161eimos finansin\u012f plan\u0105 dalis per pra\u0117jusius metus padid\u0117jo nuo 23 iki 25 proc. Planuojan\u010di\u0173 finansus laikotarpiams iki 10 met\u0173 padaug\u0117jo nuo 72 iki 80 proc., planuojan\u010di\u0173 daugiau kaip 10 met\u0173 \u2013 suma\u017e\u0117jo nuo 17 iki 12 proc. Ypa\u010d i\u0161augo planuojan\u010di\u0173 finansus iki 2 met\u0173 laikotarpiui dalis \u2013 nuo 30 iki 40 proc. Iki 2 met\u0173 plan\u0105 da\u017eniau yra sudar\u0119 vyrai, didmies\u010diuose gyvenantys respondentai.Iki 5 met\u0173 plan\u0105 da\u017eniau yra sudariusios moterys. Finansin\u012f plan\u0105 rekomenduojama tur\u0117ti daugiau kaip 10 met\u0173 laikotarpiui.
\n 
\n\u201eViena vertus, finansin\u0117 gyventoj\u0173 situacija pernai ger\u0117jo, ta\u010diau jie juto ir kain\u0173 kilimo \u012ftak\u0105. \u0160i tendencija kartu su augan\u010diais atlyginimais skatino planuoti savo ir \u0161eimos finansus. Tai \u2013 teigiamas poslinkis, kuris leid\u017eia tik\u0117tis, kad \u017emon\u0117s ger\u0117jant finansinei pad\u0117\u010diai racionaliau planuos savo biud\u017eet\u0105 ir daugiau d\u0117mesio skirs taupymui bei kaupimui atei\u010diai. Kita vertus, did\u017eioji dalis planuojan\u010di\u0173 finansus orientuojasi dar \u012f gana trump\u0105 laikotarp\u012f \u2013 finansus rekomenduojama planuoti ilgesniam kaip 10 met\u0173 laikui\u201c, – sak\u0117 \u201eINVL Asset Management\u201c pensij\u0173 fond\u0173 ir ma\u017emenini\u0173 pardavim\u0173 padalinio vadov\u0117 dr. Dalia Kolmatsui.
\n 
\n<\/b> Nuo 2009 m. \u0161alies gyventoj\u0173 finansiniame portfelyje labiausiai augo pensij\u0173 fond\u0173 dalis<\/b>
 
\nGyventoj\u0173 finansinis turtas per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f taip pat gana \u017eenkliai augo. Remiantis Lietuvos banko informacija, likvidus \u0161alies nam\u0173 \u016bki\u0173 finansinis turtas (pinigai ir ind\u0117liai, gyvyb\u0117s draudimo ir anuiteto \u012fsipareigojimai, investiciniai fondai, pensij\u0173 fondai, skolos vertybiniai popieriai ir paskolos, bir\u017eos akcijos) 2018 m. tre\u010di\u0105 ketvirt\u012f siek\u0117 20,7 mlrd. eur\u0173, kai prie\u0161 metus jis \u0161iuo laikotarpiu sudar\u0117 18,8 mlrd. eur\u0173 (tuo pa\u010diu laikotarpiu 2016 m. \u2013 17,2 mlrd. eur\u0173, 2009 m. \u2013 11,1 mlrd. eur\u0173).
\n 
\n\u0160io portfelio poky\u010diai rodo, kad labiausiai did\u0117jo l\u0117\u0161\u0173 dalis valstyb\u0117s skatinamoje ilgalaikio kaupimo priemon\u0117je \u2013 pensij\u0173 fonduose. Juose kaupiam\u0173 l\u0117\u0161\u0173 suma nuo 2009 met\u0173 iki 2018 m. (lyginami atitinkam\u0173 met\u0173 tretieji ketvir\u010diai) i\u0161augo 3,6 karto iki 3,3 mlrd. eur\u0173.
\n 
\nLabiausiai nuo 2009 m. ma\u017e\u0117jo skolos vertybini\u0173 popieri\u0173 ir paskol\u0173 dalis (nuo 9 iki 3 proc.). Taip pat portfelyje \u017eymiai ma\u017e\u0117jo pinig\u0173 bei ind\u0117li\u0173 dalis, nepaisant to, kad \u0161i\u0173 l\u0117\u0161\u0173 suma nuo 2009 m. iki 2018 m. i\u0161augo 79 proc. Vis d\u0117lto pinigais ir ind\u0117liais laikoma portfelio dalis sudar\u0117 did\u017eiausi\u0105 dal\u012f \u2013 tiek 2018 m., kai siek\u0117 71 proc., tiek 2016 m. \u2013 72 proc., tiek 2009 m. \u2013 74 proc.
\n 
\n\u201eFinansinio portfelio pasiskirstymo poky\u010diai rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dar nedr\u0105siai ry\u017etasi investuoti \u012f didesn\u0117s finansin\u0117s gr\u0105\u017eos priemones, o did\u017eioji dalis l\u0117\u0161\u0173 vis dar laikoma nulin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 teikian\u010diuose ind\u0117liuose ar s\u0105skaitose. Turint galvoje infliacij\u0105, \u0161ie pinigai ne tik neu\u017edirba gr\u0105\u017eos, bet ir nuvert\u0117ja. Teigiamas pokytis \u2013 tai auganti finansinio turto dalis pensij\u0173 fonduose. Augant\u012f kaupim\u0105 atei\u010diai lemia ir valstyb\u0117s skatinimas, taip pat pastebime didesn\u012f gyventoj\u0173 dom\u0117jim\u0105si kaupimu pensijai bei kylan\u010diais l\u016bkes\u010diais b\u016bsimoms pajamoms senatv\u0117je\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui.  
\n 
\n<\/b> Daug\u0117ja besitikin\u010di\u0173 gyventi i\u0161 pensij\u0173 fond\u0173 bei gauti auk\u0161tas pajamas pensijoje<\/b>
\n 
\nLietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimas taip pat atskleid\u0117, kadper pastaruosius metus gyventoj\u0173, planuojan\u010di\u0173 pensijoje gyventi i\u0161 pensij\u0173 fonduose sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173, dalis padid\u0117jo nuo 41 iki 48 proc., o besitikin\u010di\u0173 gyventi pensijoje i\u0161 \u201eSodros\u201c pensijos ma\u017e\u0117jo nuo 88 iki 78 proc. Taip pat \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo ketinan\u010di\u0173 dirbti pensijoje dalis \u2013 nuo 22 iki 19 proc., daug\u0117jo planuojan\u010di\u0173 gyventi i\u0161 turimo nekilnojamo turto \u2013 nuo 8 iki 12 proc.
\n 
\n\u201eVis daugiau \u017emoni\u0173 Lietuvoje supranta, kad tik \u201eSodros\u201c mokama pensija senatv\u0117je nesuteiks pageidaujamo gyvenimo lygio. Tod\u0117l nat\u016bralu, kad daug\u0117ja planuojan\u010di\u0173 senatv\u0117je gyventi i\u0161 pensij\u0173 fonduose ir kitaip sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173, kurios leid\u017eia priart\u0117ti prie pageidaujamos gyvenimo kokyb\u0117s. Pajam\u0173 l\u016bkes\u010diai pensijoje taip pat i\u0161augo, tad, norint juos u\u017esitikrinti kaupiant pensij\u0173 fonduose, rekomenduojama taupyti tiek antros, tiek tre\u010dios pakopos pensij\u0173 fonduose\u201c, – pabr\u0117\u017e\u0117 D. Kolmatsui.
\n 
\n\u012e klausim\u0105, kokios dalies dabar gaunam\u0173 pajam\u0173 reikt\u0173 kokybi\u0161kam pragyvenimui pensijoje, da\u017eniausiai buvo nurodoma, kad reikt\u0173 100 proc. (41 proc. gyventoj\u0173) ar 75 proc. dabartini\u0173 pajam\u0173 (34 proc. gyventoj\u0173), 12 proc. \u2013 pus\u0117s pajam\u0173.
\n 
\nTuo tarpu vertinant gyventoj\u0173 pensijos l\u016bkes\u010dius, gauti 75 proc. dabartini\u0173 pajam\u0173 pensijoje tikisi penktadalis \u2013 beveik dvigubai daugiau nei prie\u0161 metus, kai tokius l\u016bkes\u010dius i\u0161rei\u0161k\u0117 12 proc. respondent\u0173. Pensijoje gauti 50 proc. dabartini\u0173 pajam\u0173 pageidauja tre\u010ddalis gyventoj\u0173 \u2013 pana\u0161i dalis kaip ir pernai. Beveik de\u0161imtadalis tikisi 100 proc. pajam\u0173 pensijoje.<\/p>\n


\n 
\u201eINVL Asset Management\u201c priklauso vienai pirmaujan\u010di\u0173 turto valdymo grupi\u0173 Baltijos \u0161alyse \u201eInvalda INVL\u201c. \u0160ios grup\u0117s \u012fmon\u0117s valdo pensij\u0173 ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius, privataus kapitalo turt\u0105 bei kitas finansines priemones. Joms daugiau kaip 190 t\u016bkstan\u010di\u0173 klient\u0173 Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patik\u0117jo vir\u0161 650 mln. eur\u0173 vert\u0117s turto.
\n 
\n<\/b>  
\n2019-03-26<\/span><\/b>   Pra\u0117jusiais metais Lietuvos gyventoj\u0173 galimyb\u0117s taupyti ir investuoti augo, o gyventoj\u0173, manan\u010di\u0173, kad per pastaruosius trejus metus j\u0173 finansin\u0117 pad\u0117tis ger\u0117jo, dalis \u017eenkliai padid\u0117jo. Remiantis vienos pirmaujan\u010di\u0173 turto valdymo bendrovi\u0173 Lietuvoje \u201eINVL Asset Management\u201c sudarytu Lietuvos investicij\u0173 indeksu, 2018 m. did\u017eiausios gr\u0105\u017eos sulauk\u0117 investavusieji \u012f b\u016bst\u0105 nuomai. \u0160i turto klas\u0117 pernai pasiek\u0117 8,1 proc. lyg\u012f. Ji aplenk\u0117 2016 ir 2017 m. tarp \u0161alies turto klasi\u0173 pirmavusias Lietuvos \u012fmoni\u0173 akcijas \u2013 pastar\u0173j\u0173 gr\u0105\u017ea pernai buvo neigiama ir sudar\u0117 -5,6 proc. Ind\u0117li\u0173 gr\u0105\u017ea ketvirtus metus i\u0161silaik\u0117 nuliniame lygmenyje, o Lietuvos ilgalaiki\u0173 obligacij\u0173 gr\u0105\u017ea \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo iki 0,3 proc., ne\u012fveikdama 2,5 proc. siekusios infliacijos.
 
\n<\/b> Investicine gr\u0105\u017ea pernai i\u0161siskyr\u0117 b\u016bstas nuomai<\/b>
 
\n\u201e\u012e pirm\u0105 pozicij\u0105 2018 m. i\u0161siver\u017e\u0119s b\u016bstas nuomai pastaruosius penkerius metus kasmet u\u017edirbo pana\u0161i\u0105 gr\u0105\u017e\u0105 \u2013 per \u0161\u012f laikotarp\u012f ji svyravo nuo 7,7 iki 9,7 proc., o pernai i\u0161siver\u017e\u0117 \u012f pirm\u0105j\u0105 viet\u0105, aplenkdamas kitas \u0161alies turto klases, taip pat ir Lietuvos \u012fmoni\u0173 akcijas, kurios 2016 ir 2017 m. i\u0161siskyr\u0117 ypatingai auk\u0161ta gr\u0105\u017ea. Nepaisant 2018 m. kritimo, vertinant pokyt\u012f per penkeri\u0173 met\u0173 laikotarp\u012f, Lietuvos akcijos generavo pana\u0161i\u0105 gr\u0105\u017e\u0105 (46 proc.) kaip ir b\u016bstas nuomai (50 proc.). Beje, Lietuvos \u012fmoni\u0173 akcijos pernai krito ma\u017eiausiai, lyginant su Europos bei pasaulio akcijomis ir savo gr\u0105\u017ea per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f (2009-2018 m.) vir\u0161ijo tiek vien\u0173, tiek kit\u0173 gr\u0105\u017e\u0105. Pasteb\u0117tina, kad tiek de\u0161imtme\u010dio, tiek dvide\u0161imt trej\u0173 met\u0173 laikotarpio Europos, pasaulio ir Lietuvos akcij\u0173 rink\u0173 gr\u0105\u017ea buvo solidi ir gerokai vir\u0161ijanti infliacij\u0105\u201c, – sak\u0117 \u201eINVL Asset Management\u201c Investicij\u0173 valdymo padalinio vadovas Vaidotas R\u016bkas.<\/p>\n

Per pastaruosius penkerius metus \u0161alies \u012fmoni\u0173 akcijos pernai pirm\u0105 kart\u0105 krito ir pasiek\u0117 ne\u017eym\u0173 nuostol\u012f -5,6 proc., palyginti su net 17 proc. siekusia metine gr\u0105\u017ea 2017 m. bei 14,9 proc. gr\u0105\u017ea 2016 m. Ind\u0117liai tik 2014 m. dar dav\u0117 0,4 proc. gr\u0105\u017eos, kuri vir\u0161ijo infliacij\u0105, o po to ji i\u0161liko nulin\u0117. \u0160alies ilgalaiki\u0173 obligacij\u0173 gr\u0105\u017ea, kuri 2014 m. buvo 5,1 proc., v\u0117liau ma\u017e\u0117jo ir, jau dvejus metus i\u0161 eil\u0117s nebe\u012fveikdama infliacijos ribos, pernai siek\u0117 0,3 proc. \u0160iuo rodikliu jos atsiliko nuo Vokietijos ilgalaiki\u0173 obligacij\u0173, bet u\u017edirbo daugiau nei JAV 10 met\u0173 obligacijos.
\n 
\n<\/b> Gr\u0105\u017e\u0105 u\u017etikrina ilgalaikis investavimas ir l\u0117\u0161\u0173 paskirstymas<\/b>
\n 
Vertinant ilg\u0105j\u012f laikotarp\u012f, 1996-2018 m. visos \u0161alies turto klas\u0117s generavo gr\u0105\u017e\u0105 investuojantiems, vir\u0161ijusi\u0105 infliacij\u0105. Did\u017eiausia, 14 proc. siekusi vidutin\u0117 metin\u0117 gr\u0105\u017ea per 23 m. buvo i\u0161 b\u016bsto nuomai, antroje vietoje su 8,6 proc. gr\u0105\u017ea buvo Lietuvos \u012fmoni\u0173 akcijos, o \u0161alies ilgalaik\u0117s obligacijos atne\u0161\u0117 6,4 proc. metini\u0173 pal\u016bkan\u0173, ind\u0117liai \u2013 4,6 proc.
\n 
\nTuo tarpu per de\u0161imtmet\u012f, nuo 2009 iki 2018 m., pelningiausios buvo Lietuvos akcijos (13,2 proc.), antroje vietoje \u2013 obligacijos (5,2 proc.), tre\u010dioje \u2013 b\u016bstas nuomai (3,1 proc.), o ind\u0117liai nebeperkop\u0117 2 proc. infliacijos lygio ir generavo 1,5 proc. metini\u0173 pal\u016bkan\u0173.
\n 
\n\u201eB\u016bsto nuomai de\u0161imtiesmet\u0173 gr\u0105\u017eai \u012ftakos vis dar turi paskutin\u0117 kriz\u0117. Akcijos per \u0161\u012f laikotarp\u012f i\u0161siskyr\u0117 pelningumu, nes 2009 m. akcij\u0173 rinka pasiek\u0117 dugn\u0105 ir nuo tada prasid\u0117jo de\u0161imtmet\u012f trukusi \u201ebuli\u0173\u201c rinka, kai akcijos spar\u010diai kilo. Taigi, \u0161ie istoriniai duomenys dar kart\u0105 patvirtina, kad ilgalaikis investavimas suteikia galimyb\u0119 i\u0161vengti trumpalaiki\u0173 svyravim\u0173, o \u012f skirtingas turto klases paskirstytos investicijos leid\u017eia subalansuoti rizikas bei tik\u0117tis stabilaus investicij\u0173 portfeli\u0173 augimo\u201c, – pabr\u0117\u017e\u0117 V. R\u016bkas.
\n 
\nLietuvos investicij\u0173 indeksas, kur\u012f lygiomis dalimis sudaro nuo 1995 m.kasmet vertinamos pinig\u0173 rinkos priemon\u0117s (ind\u0117liai), \u0161alies ilgalaik\u0117s obligacijos, b\u016bstas nuomai (nuo 2016 m. vertinamos ir s\u0105naudos) bei \u012fmoni\u0173 akcijos, pernai augo jau septintus metus i\u0161 eil\u0117s.<\/p>\n


\n 
IIgalaik\u0117 vidutin\u0117 metin\u0117 indekso gr\u0105\u017ea 1996-2018 m. siek\u0117 9,8 proc., j\u012f \u0161iuo laikotarpiu \u0161alyje vir\u0161ijo b\u016bsto nuomai gr\u0105\u017ea (14 proc.). Remiantis \u0161iuo \u201eINVL Asset Management\u201c sudaromu indeksu, vidutin\u0117 investicij\u0173 gr\u0105\u017ea Lietuvoje 2009-2018 m. siek\u0117 6,3 proc. Per 2018 m. \u0161io indekso gr\u0105\u017ea siek\u0117 0,7 proc., tuo tarpu 2017 m. ji buvo 6,3 proc. Minimal\u0173 indekso kilim\u0105 2018 m. l\u0117m\u0117 neigiama akcij\u0173 rink\u0173 gr\u0105\u017ea ir b\u016bsto nuomai gr\u0105\u017eos stabilumas.
\n 
\n<\/b> Augimo ateityje galima tik\u0117tis i\u0161 akcij\u0173 <\/b>
\n 
Pasak V. R\u016bko, ateityje tik\u0117tis u\u017edarbio galima i\u0161 akcij\u0173 bei b\u016bsto nuomai, o ind\u0117liai ir Lietuvos valstyb\u0117s obligacijos liks be prieaugio. \u201eTrumpuoju laikotarpiu akcijos linkusios svyruoti, ta\u010diau ilgalaike prasme jos turi perspektyv\u0173 d\u0117l tvaraus ekonomikos augimo. B\u016bsto kain\u0173 augimas gali b\u016bti artimas infliacijai, tik\u0117tina didesn\u0117 gr\u0105\u017eos komponent\u0117 i\u0161 nuomos pajamingumo. Lietuvos obligacijoms trumpuoju bei vidutiniu laikotarpiu negalime prognozuoti pana\u0161ios kaip istorin\u0117 gr\u0105\u017eos. Tuo tarpu ind\u0117liai ir toliau poky\u010di\u0173 ne\u017eada\u201c, \u2013sak\u0117 V. R\u016bkas.
\n 
\nPasak investavimo specialisto, optimali\u0173 rezultat\u0173 ilguoju laikotarpiu yra pasiekiama i\u0161skaidant investicijas pagal rizikingum\u0105. Vienas i\u0161 toki\u0173 \u012franki\u0173 \u2013 pensij\u0173 fondai, orientuoti \u012f ilgalaik\u012f u\u017edarb\u012f.
\n 
\nLietuvoje 2004-2018 m. veik\u0119 antros pakopos pensij\u0173 fondai suteik\u0117 galimyb\u0119 investuoti \u012f skirtingos rizikos turto klases \u2013 nuo obligacij\u0173 iki akcij\u0173, atsi\u017evelgiant \u012f patvirtint\u0105 investavimo strategij\u0105. Iki \u0161iol veikusi\u0173 antros pakopos pensij\u0173 fond\u0173 vidutin\u0117 gr\u0105\u017ea, priklausomai nuo periodo, balansavo tarp \u012fvairi\u0173 region\u0173 akcij\u0173 ir obligacij\u0173 u\u017edarbio. Pastarojo de\u0161imtme\u010dio fond\u0173 vidutin\u0117 metin\u0117 gr\u0105\u017ea buvo 5,4 proc., o \u0161is rodiklis nuo fond\u0173 \u012fk\u016brimo 2004 m. iki 2018 m. pabaigos sudar\u0117 4,2 proc. Pra\u0117jusiais metais \u0161alies pensij\u0173 fondai d\u0117l rink\u0173 svyravimo patyr\u0117 3,9 proc. nuostol\u012f, ta\u010diau kritimas buvo trumpalaikis \u2013 per pirmus tris 2019 m. m\u0117nesius metin\u012f nuostol\u012f dauguma pensij\u0173 fond\u0173 jau buvo \u201eatidirb\u0119\u201c.
\n 
\nNuo 2019 m. Lietuvoje antros pakopos pensij\u0173 fondai veikia gyvenimo ciklo fondo principu, t. y., j\u0173 investicij\u0173 portfelis kei\u010diasi priklausomai nuo fondo dalyvi\u0173 am\u017eiaus, derinant riziking\u0173 bei ma\u017eiau riziking\u0173 turto klasi\u0173 santyk\u012f (atsi\u017evelgiant \u012f likusi\u0105 \u0161io fondo dalyvi\u0173 dalyvavimo pensij\u0173 kaupime trukm\u0119). 
\n 
\n<\/b> Ger\u0117jo ir ekonominiai rodikliai, ir gyventoj\u0173 finansin\u0117s pad\u0117ties vertinimas <\/b>
\n 
\nPra\u0117jusieji metai d\u0117l augan\u010dio atlygio buvo palank\u016bs gyventojams taupyti ir kaupti atei\u010diai. Be to, ir patys gyventojai pasteb\u0117jo ger\u0117jan\u010di\u0105 ekonomin\u0119 situacij\u0105 \u2013 daug\u0117jo geriau vertinan\u010di\u0173 savo finansin\u0119 pad\u0117t\u012f.
\n 
\nStatistikos departamento duomenimis, dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius \u0161alyje per 10 met\u0173 i\u0161augo 4,5 proc., o nuo 2009 m. \u2013 19 proc. ir 2018 m. paskutin\u012f ketvirt\u012f siek\u0117 daugiau kaip 1,23 milijono. Kilo ir vidutinis darbo u\u017emokestis: 2018 m. gruod\u012f \u0161alies gyventoj\u0173, gaunan\u010di\u0173 daugiau kaip 700 eur\u0173 pajamas (bruto), dalis per metus padid\u0117jo nuo 48 iki 54 proc. Tarp j\u0173 labiausiai daug\u0117jo u\u017edirban\u010di\u0173 nuo 1001 iki 2000 eur\u0173 (41 t\u016bkst. daugiau gyventoj\u0173), labiausiai suma\u017e\u0117jo u\u017edirban\u010di\u0173 iki 400 eur\u0173 (80 t\u016bkst.). Lietuvos vidutinis darbo u\u017emokestis (bruto) per 10 met\u0173 padid\u0117jo 44,5 proc., o nuo 2009 m. \u2013 58 proc. Vien per pra\u0117jusius metus jis pakilo beveik 10 proc. ir 2018 m. paskutin\u012f ketvirt\u012f buvo didesnis beveik 86 eurais nei prie\u0161 metus, pasiekdamas 970,3 \u0415ur.
\n 
\nTeigiami poslinkiai atlyginim\u0173 srityje neliko nepasteb\u0117ti gyventoj\u0173 ir tur\u0117jo \u012ftakos geresniam savo bei \u0161eimos finansin\u0117s situacijos vertinimui. Kaip rodo \u201eINVL Asset Management\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c 2019 m. vasar\u012f atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimas, manan\u010di\u0173, kad j\u0173 finansin\u0117 pad\u0117tis per pastaruosius trejus metus ger\u0117jo, dalis per metus padid\u0117jo nuo 34 iki 40 proc., kad pablog\u0117jo \u2013 suma\u017e\u0117jo nuo 50 iki 44 proc.<\/p>\n


\n 
Finansin\u0117 pad\u0117tis da\u017eniausiai ger\u0117jo d\u0117l didesnio atlygio, blog\u0117jo \u2013 d\u0117l augan\u010di\u0173 kain\u0173 ar netekus darbo arba suma\u017e\u0117jus atlygiui. Padaug\u0117jo teigian\u010di\u0173, kad pajamos did\u0117jo, bet kainos i\u0161augo dar labiau arba kad suma\u017e\u0117jo atlyginimas ar kitas \u0161eimos narys neteko darbo. Savo finansin\u0117s pad\u0117ties pager\u0117jim\u0105 da\u017eniau \u012f\u017evelg\u0117 36-45 m., turintys auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105, gaunantys did\u017eiausias pajamas ir asmeni\u0161kai taupantys respondentai.
\n 
\n<\/b> Daug\u0117jo planuojan\u010di\u0173 savo finansus<\/b>
\n 
Per pra\u0117jusius metus \u0161iek tiek padid\u0117jo dalis gyventoj\u0173, galin\u010di\u0173 i\u0161gyventi i\u0161 santaup\u0173 nekei\u010diant \u012fprasto gyvenimo b\u016bdo iki 1 met\u0173 \u2013 ji i\u0161augo nuo 7 iki 9 proc., galin\u010di\u0173 i\u0161gyventi iki pus\u0117s met\u0173 \u2013 i\u0161liko tame pa\u010diame lygyje ir siek\u0117 22 proc., iki 3 m\u0117nesi\u0173 \u2013 suma\u017e\u0117jo nuo 53 iki 47 proc.
\n 
\nGyventojai pra\u0117jusiais metais \u0117m\u0117 ir labiau planuoti savo finansus, ypa\u010d trumpuoju laikotarpiu. Turin\u010di\u0173 savo ar \u0161eimos finansin\u012f plan\u0105 dalis per pra\u0117jusius metus padid\u0117jo nuo 23 iki 25 proc. Planuojan\u010di\u0173 finansus laikotarpiams iki 10 met\u0173 padaug\u0117jo nuo 72 iki 80 proc., planuojan\u010di\u0173 daugiau kaip 10 met\u0173 \u2013 suma\u017e\u0117jo nuo 17 iki 12 proc. Ypa\u010d i\u0161augo planuojan\u010di\u0173 finansus iki 2 met\u0173 laikotarpiui dalis \u2013 nuo 30 iki 40 proc. Iki 2 met\u0173 plan\u0105 da\u017eniau yra sudar\u0119 vyrai, didmies\u010diuose gyvenantys respondentai.Iki 5 met\u0173 plan\u0105 da\u017eniau yra sudariusios moterys. Finansin\u012f plan\u0105 rekomenduojama tur\u0117ti daugiau kaip 10 met\u0173 laikotarpiui.
\n 
\n\u201eViena vertus, finansin\u0117 gyventoj\u0173 situacija pernai ger\u0117jo, ta\u010diau jie juto ir kain\u0173 kilimo \u012ftak\u0105. \u0160i tendencija kartu su augan\u010diais atlyginimais skatino planuoti savo ir \u0161eimos finansus. Tai \u2013 teigiamas poslinkis, kuris leid\u017eia tik\u0117tis, kad \u017emon\u0117s ger\u0117jant finansinei pad\u0117\u010diai racionaliau planuos savo biud\u017eet\u0105 ir daugiau d\u0117mesio skirs taupymui bei kaupimui atei\u010diai. Kita vertus, did\u017eioji dalis planuojan\u010di\u0173 finansus orientuojasi dar \u012f gana trump\u0105 laikotarp\u012f \u2013 finansus rekomenduojama planuoti ilgesniam kaip 10 met\u0173 laikui\u201c, – sak\u0117 \u201eINVL Asset Management\u201c pensij\u0173 fond\u0173 ir ma\u017emenini\u0173 pardavim\u0173 padalinio vadov\u0117 dr. Dalia Kolmatsui.
\n 
\n<\/b> Nuo 2009 m. \u0161alies gyventoj\u0173 finansiniame portfelyje labiausiai augo pensij\u0173 fond\u0173 dalis<\/b>
 
\nGyventoj\u0173 finansinis turtas per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f taip pat gana \u017eenkliai augo. Remiantis Lietuvos banko informacija, likvidus \u0161alies nam\u0173 \u016bki\u0173 finansinis turtas (pinigai ir ind\u0117liai, gyvyb\u0117s draudimo ir anuiteto \u012fsipareigojimai, investiciniai fondai, pensij\u0173 fondai, skolos vertybiniai popieriai ir paskolos, bir\u017eos akcijos) 2018 m. tre\u010di\u0105 ketvirt\u012f siek\u0117 20,7 mlrd. eur\u0173, kai prie\u0161 metus jis \u0161iuo laikotarpiu sudar\u0117 18,8 mlrd. eur\u0173 (tuo pa\u010diu laikotarpiu 2016 m. \u2013 17,2 mlrd. eur\u0173, 2009 m. \u2013 11,1 mlrd. eur\u0173).
\n 
\n\u0160io portfelio poky\u010diai rodo, kad labiausiai did\u0117jo l\u0117\u0161\u0173 dalis valstyb\u0117s skatinamoje ilgalaikio kaupimo priemon\u0117je \u2013 pensij\u0173 fonduose. Juose kaupiam\u0173 l\u0117\u0161\u0173 suma nuo 2009 met\u0173 iki 2018 m. (lyginami atitinkam\u0173 met\u0173 tretieji ketvir\u010diai) i\u0161augo 3,6 karto iki 3,3 mlrd. eur\u0173.
\n 
\nLabiausiai nuo 2009 m. ma\u017e\u0117jo skolos vertybini\u0173 popieri\u0173 ir paskol\u0173 dalis (nuo 9 iki 3 proc.). Taip pat portfelyje \u017eymiai ma\u017e\u0117jo pinig\u0173 bei ind\u0117li\u0173 dalis, nepaisant to, kad \u0161i\u0173 l\u0117\u0161\u0173 suma nuo 2009 m. iki 2018 m. i\u0161augo 79 proc. Vis d\u0117lto pinigais ir ind\u0117liais laikoma portfelio dalis sudar\u0117 did\u017eiausi\u0105 dal\u012f \u2013 tiek 2018 m., kai siek\u0117 71 proc., tiek 2016 m. \u2013 72 proc., tiek 2009 m. \u2013 74 proc.
\n 
\n\u201eFinansinio portfelio pasiskirstymo poky\u010diai rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dar nedr\u0105siai ry\u017etasi investuoti \u012f didesn\u0117s finansin\u0117s gr\u0105\u017eos priemones, o did\u017eioji dalis l\u0117\u0161\u0173 vis dar laikoma nulin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 teikian\u010diuose ind\u0117liuose ar s\u0105skaitose. Turint galvoje infliacij\u0105, \u0161ie pinigai ne tik neu\u017edirba gr\u0105\u017eos, bet ir nuvert\u0117ja. Teigiamas pokytis \u2013 tai auganti finansinio turto dalis pensij\u0173 fonduose. Augant\u012f kaupim\u0105 atei\u010diai lemia ir valstyb\u0117s skatinimas, taip pat pastebime didesn\u012f gyventoj\u0173 dom\u0117jim\u0105si kaupimu pensijai bei kylan\u010diais l\u016bkes\u010diais b\u016bsimoms pajamoms senatv\u0117je\u201c, – sak\u0117 D. Kolmatsui.  
\n 
\n<\/b> Daug\u0117ja besitikin\u010di\u0173 gyventi i\u0161 pensij\u0173 fond\u0173 bei gauti auk\u0161tas pajamas pensijoje<\/b>
\n 
\nLietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimas taip pat atskleid\u0117, kadper pastaruosius metus gyventoj\u0173, planuojan\u010di\u0173 pensijoje gyventi i\u0161 pensij\u0173 fonduose sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173, dalis padid\u0117jo nuo 41 iki 48 proc., o besitikin\u010di\u0173 gyventi pensijoje i\u0161 \u201eSodros\u201c pensijos ma\u017e\u0117jo nuo 88 iki 78 proc. Taip pat \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo ketinan\u010di\u0173 dirbti pensijoje dalis \u2013 nuo 22 iki 19 proc., daug\u0117jo planuojan\u010di\u0173 gyventi i\u0161 turimo nekilnojamo turto \u2013 nuo 8 iki 12 proc.
\n 
\n\u201eVis daugiau \u017emoni\u0173 Lietuvoje supranta, kad tik \u201eSodros\u201c mokama pensija senatv\u0117je nesuteiks pageidaujamo gyvenimo lygio. Tod\u0117l nat\u016bralu, kad daug\u0117ja planuojan\u010di\u0173 senatv\u0117je gyventi i\u0161 pensij\u0173 fonduose ir kitaip sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173, kurios leid\u017eia priart\u0117ti prie pageidaujamos gyvenimo kokyb\u0117s. Pajam\u0173 l\u016bkes\u010diai pensijoje taip pat i\u0161augo, tad, norint juos u\u017esitikrinti kaupiant pensij\u0173 fonduose, rekomenduojama taupyti tiek antros, tiek tre\u010dios pakopos pensij\u0173 fonduose\u201c, – pabr\u0117\u017e\u0117 D. Kolmatsui.
\n 
\n\u012e klausim\u0105, kokios dalies dabar gaunam\u0173 pajam\u0173 reikt\u0173 kokybi\u0161kam pragyvenimui pensijoje, da\u017eniausiai buvo nurodoma, kad reikt\u0173 100 proc. (41 proc. gyventoj\u0173) ar 75 proc. dabartini\u0173 pajam\u0173 (34 proc. gyventoj\u0173), 12 proc. \u2013 pus\u0117s pajam\u0173.
\n 
\nTuo tarpu vertinant gyventoj\u0173 pensijos l\u016bkes\u010dius, gauti 75 proc. dabartini\u0173 pajam\u0173 pensijoje tikisi penktadalis \u2013 beveik dvigubai daugiau nei prie\u0161 metus, kai tokius l\u016bkes\u010dius i\u0161rei\u0161k\u0117 12 proc. respondent\u0173. Pensijoje gauti 50 proc. dabartini\u0173 pajam\u0173 pageidauja tre\u010ddalis gyventoj\u0173 \u2013 pana\u0161i dalis kaip ir pernai. Beveik de\u0161imtadalis tikisi 100 proc. pajam\u0173 pensijoje.<\/p>\n


\n 
\u201eINVL Asset Management\u201c priklauso vienai pirmaujan\u010di\u0173 turto valdymo grupi\u0173 Baltijos \u0161alyse \u201eInvalda INVL\u201c. \u0160ios grup\u0117s \u012fmon\u0117s valdo pensij\u0173 ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius, privataus kapitalo turt\u0105 bei kitas finansines priemones. Joms daugiau kaip 190 t\u016bkstan\u010di\u0173 klient\u0173 Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patik\u0117jo vir\u0161 650 mln. eur\u0173 vert\u0117s turto.
\n 
\n<\/b><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

  2019-03-26   Pra\u0117jusiais metais Lietuvos gyventoj\u0173 galimyb\u0117s taupyti ir investuoti augo, o gyventoj\u0173, manan\u010di\u0173, kad per pastaruosius trejus metus<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6192","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6192","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6192"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6192\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6192"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6192"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6192"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}