{"id":6191,"date":"2019-03-26T00:00:00","date_gmt":"2019-03-25T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/trys-is-keturiu-gyventoju-izvelgia-didziule-streso-gresme-gyvenimo-kokybei\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:25","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:25","slug":"trys-is-keturiu-gyventoju-izvelgia-didziule-streso-gresme-gyvenimo-kokybei","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/trys-is-keturiu-gyventoju-izvelgia-didziule-streso-gresme-gyvenimo-kokybei\/","title":{"rendered":"Trys i\u0161 keturi\u0173 gyventoj\u0173 \u012f\u017evelgia did\u017eiul\u0119 streso gr\u0117sm\u0119 gyvenimo kokybei"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; <b><span class=\"date\">2019-03-26<\/span><\/b><br \/> &nbsp; <b>Patiriamas ilgalaikis stresas labai kenkia gyvenimo kokybei \u2013 tuo \u012fsitikin\u0119 3 i\u0161 4 Lietuvos gyventoj\u0173. \u0160alyje apklausus \u012fvairaus am\u017eiaus ir socialini\u0173 grupi\u0173 atstovus paai\u0161k\u0117jo, kad ilgalaikio streso padarinius rim\u010diausiai vertina jauni ir i\u0161silavin\u0119 \u017emon\u0117s. Be to, prie\u0161ingai nei stereotipi\u0161kai manoma, labiausiai streso poveik\u012f jau\u010dia kaimi\u0161kose vietov\u0117se gyvenantys \u017emon\u0117s.<\/b><\/p>\n<p><span class=\"highlight\">Draudimo<\/span> <span class=\"highlight\">bendrov\u0117s<\/span> <span class=\"highlight\">BTA<\/span> inicijuotos apklausos, kuri\u0105 atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c, duomenimis, 75 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 ilgalaik\u012f stres\u0105 laiko gyvenimo kokyb\u0119 itin \u017ealojan\u010diu faktoriumi. Tokios pozicijos laikosi 70 proc. vyr\u0173 ir 80 proc. moter\u0173.<\/p>\n<p>\u201eStresas, ypa\u010d ilgalaikis, turi ir tiesiogin\u012f ir netiesiogin\u012f poveik\u012f sveikatai, savijautai, silpnina imunitet\u0105 ir gali \u201epri\u0161aukti\u201c \u012fvairius susirgimus. Nenuneigiama ir streso reik\u0161m\u0117 ekonomikai \u2013 pasaulio super valstyb\u0117s skai\u010diuoja \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173 d\u0117l darbuotoj\u0173 patiriamo streso prarandamas darbo dienas, o milijardais doleri\u0173 ar eur\u0173 \u2013 streso padarini\u0173 kain\u0105 savo ekonomikai. Nors stresas yra nat\u016brali apsaugin\u0117 organizmo reakcija, ta\u010diau jei jis u\u017esit\u0119sia, rimtus padarinius patiriame ir mikro, ir makro lygmeniu\u201c, \u2013 teigia <span class=\"highlight\">BTA<\/span> \u017dmogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdymo skyriaus vadov\u0117 Jevgenija Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117.<\/p>\n<p><b><\/b> <b>Ar tikrai didmies\u010diai gyvena streso ritmu?<\/b><\/p>\n<p>Nors dominuoja &nbsp;stereotipas, jog greitas gyvenimo tempas, nuolatin\u0117 skuba bei stresas yra did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 kasdienyb\u0117, ta\u010diau Lietuvoje ilgalaikio streso poveik\u012f gyvenimo kokybei kaip tik labiau pabr\u0117\u017eia kaimo vietovi\u0173 gyventojai.<\/p>\n<p>Apklausos duomenimis, 79 proc. \u0161alies kaimo gyventoj\u0173 akcentuoja did\u017eiul\u0119 streso \u017eal\u0105 gyvenimo kokybei, kai didmies\u010diuose taip mano 75 proc. \u017emoni\u0173.<\/p>\n<p>\u201eTai tik parodo, kokie svarb\u016bs Lietuvoje yra socialiniai faktoriai. Jei spartus gyvenimo tempas ir konkurencija skatina stresuoti didmies\u010di\u0173 gyventojus, tai kaimi\u0161kose vietov\u0117se ne ma\u017eesn\u0119 \u012ftamp\u0105 kelia tradici\u0161kai didelis nedarbas, \u017eemas pajam\u0173 lygis, sud\u0117tingesn\u0117s s\u0105lygos \u012fgyti ger\u0105 i\u0161silavinim\u0105 ir skurdesnis visuomeninis gyvenimas. \u0160iuo at\u017evilgiu apklausos rezultatai primena, kad netur\u0117tume u\u017esi\u017eaisti stereotipais, nes su savais i\u0161\u0161\u016bkiais susiduria \u012fvairios vietov\u0117s\u201c, \u2013 sako J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117.<\/p>\n<p>Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 naujien\u0173 agent\u016bros \u201eBloomberg\u201c skelbtame \u0161ali\u0173 \u201estreso\u201c reitinge Lietuva tarp 74 valstybi\u0173 u\u017e\u0117m\u0117 38-\u0105 viet\u0105.&nbsp; Blogiausia pozicija \u010dia atiteko Nigerijai, o geriausia \u2013 Norvegijai.<\/p>\n<p><b><\/b> <b>Stres\u0105 rim\u010diausiai vertina jauni \u017emon\u0117s<\/b><\/p>\n<p>Lyginant skirting\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 po\u017ei\u016br\u012f, i\u0161siskiria 26-35 met\u0173 grupei priklausantys \u017emon\u0117s. Net 81 proc. j\u0173 patvirtino, kad ilgalaikis stresas labai kenkia gyvenimo kokybei. Po j\u0173 i\u0161kart \u017eengia 46-55 am\u017eiaus gyventojai (79 proc.).<\/p>\n<p>\u201eGalima \u012f\u017evelgti, kad labiausiai stresuojanti grup\u0117 Lietuvoje yra neseniai mokslus baig\u0119, karjer\u0105 pradedantys ir savo gyvenim\u0105 kuriantys \u017emon\u0117s. Tai darbingi jauni \u017emon\u0117s, specialistai ir k\u016br\u0117jai. I\u0161kalbinga, kad b\u016btent jie labiausiai jau\u010dia streso poveik\u012f savo gyvenimui\u201c, \u2013 ai\u0161kina J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0119.<\/p>\n<p>Tuo tarpu tarp savaranki\u0161k\u0105 gyvenim\u0105 pradedan\u010di\u0173 \u2013 18-25 met\u0173 jaunuoli\u0173 \u2013 labai kenksming\u0105 ilgalaikio streso poveik\u012f vertinan\u010di\u0173j\u0173 dalis s\u0105lyginai ma\u017eiausia \u2013 68 proc.<\/p>\n<p>Apklausos metu paai\u0161k\u0117jo, kad ilgalaikio streso vertinimas varijuoja ir atsi\u017evelgiant \u012f respondent\u0173 i\u0161silavinim\u0105. Rimta gr\u0117sme j\u012f laiko 84 proc. auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 ir vos 51 proc. t\u0173, kurie n\u0117ra u\u017ebaig\u0119 vidurinio i\u0161silavinimo programos. Pasak Jevgenijos Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117s, tai neb\u016btinai suponuoja ma\u017eesn\u012f streso poveik\u012f pastarosios grup\u0117s gyvenimui \u2013 gali b\u016bti, kad ji stres\u0105 nuvertina arba jo tiesiog taip gerai neatpa\u017e\u012fsta.<\/p>\n<p>Reprezentatyvi\u0105 18-75 met\u0173 am\u017eiaus Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105 \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko \u0161iemet vasario 18-28 dienomis, apklausoje dalyvavo 1006 respondentai. &nbsp; <b><span class=\"date\">2019-03-26<\/span><\/b><br \/> &nbsp; <b>Patiriamas ilgalaikis stresas labai kenkia gyvenimo kokybei \u2013 tuo \u012fsitikin\u0119 3 i\u0161 4 Lietuvos gyventoj\u0173. \u0160alyje apklausus \u012fvairaus am\u017eiaus ir socialini\u0173 grupi\u0173 atstovus paai\u0161k\u0117jo, kad ilgalaikio streso padarinius rim\u010diausiai vertina jauni ir i\u0161silavin\u0119 \u017emon\u0117s. Be to, prie\u0161ingai nei stereotipi\u0161kai manoma, labiausiai streso poveik\u012f jau\u010dia kaimi\u0161kose vietov\u0117se gyvenantys \u017emon\u0117s.<\/b><\/p>\n<p><span class=\"highlight\">Draudimo<\/span> <span class=\"highlight\">bendrov\u0117s<\/span> <span class=\"highlight\">BTA<\/span> inicijuotos apklausos, kuri\u0105 atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c, duomenimis, 75 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 ilgalaik\u012f stres\u0105 laiko gyvenimo kokyb\u0119 itin \u017ealojan\u010diu faktoriumi. Tokios pozicijos laikosi 70 proc. vyr\u0173 ir 80 proc. moter\u0173.<\/p>\n<p>\u201eStresas, ypa\u010d ilgalaikis, turi ir tiesiogin\u012f ir netiesiogin\u012f poveik\u012f sveikatai, savijautai, silpnina imunitet\u0105 ir gali \u201epri\u0161aukti\u201c \u012fvairius susirgimus. Nenuneigiama ir streso reik\u0161m\u0117 ekonomikai \u2013 pasaulio super valstyb\u0117s skai\u010diuoja \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173 d\u0117l darbuotoj\u0173 patiriamo streso prarandamas darbo dienas, o milijardais doleri\u0173 ar eur\u0173 \u2013 streso padarini\u0173 kain\u0105 savo ekonomikai. Nors stresas yra nat\u016brali apsaugin\u0117 organizmo reakcija, ta\u010diau jei jis u\u017esit\u0119sia, rimtus padarinius patiriame ir mikro, ir makro lygmeniu\u201c, \u2013 teigia <span class=\"highlight\">BTA<\/span> \u017dmogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdymo skyriaus vadov\u0117 Jevgenija Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117.<\/p>\n<p><b><\/b> <b>Ar tikrai didmies\u010diai gyvena streso ritmu?<\/b><\/p>\n<p>Nors dominuoja &nbsp;stereotipas, jog greitas gyvenimo tempas, nuolatin\u0117 skuba bei stresas yra did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 kasdienyb\u0117, ta\u010diau Lietuvoje ilgalaikio streso poveik\u012f gyvenimo kokybei kaip tik labiau pabr\u0117\u017eia kaimo vietovi\u0173 gyventojai.<\/p>\n<p>Apklausos duomenimis, 79 proc. \u0161alies kaimo gyventoj\u0173 akcentuoja did\u017eiul\u0119 streso \u017eal\u0105 gyvenimo kokybei, kai didmies\u010diuose taip mano 75 proc. \u017emoni\u0173.<\/p>\n<p>\u201eTai tik parodo, kokie svarb\u016bs Lietuvoje yra socialiniai faktoriai. Jei spartus gyvenimo tempas ir konkurencija skatina stresuoti didmies\u010di\u0173 gyventojus, tai kaimi\u0161kose vietov\u0117se ne ma\u017eesn\u0119 \u012ftamp\u0105 kelia tradici\u0161kai didelis nedarbas, \u017eemas pajam\u0173 lygis, sud\u0117tingesn\u0117s s\u0105lygos \u012fgyti ger\u0105 i\u0161silavinim\u0105 ir skurdesnis visuomeninis gyvenimas. \u0160iuo at\u017evilgiu apklausos rezultatai primena, kad netur\u0117tume u\u017esi\u017eaisti stereotipais, nes su savais i\u0161\u0161\u016bkiais susiduria \u012fvairios vietov\u0117s\u201c, \u2013 sako J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117.<\/p>\n<p>Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 naujien\u0173 agent\u016bros \u201eBloomberg\u201c skelbtame \u0161ali\u0173 \u201estreso\u201c reitinge Lietuva tarp 74 valstybi\u0173 u\u017e\u0117m\u0117 38-\u0105 viet\u0105.&nbsp; Blogiausia pozicija \u010dia atiteko Nigerijai, o geriausia \u2013 Norvegijai.<\/p>\n<p><b><\/b> <b>Stres\u0105 rim\u010diausiai vertina jauni \u017emon\u0117s<\/b><\/p>\n<p>Lyginant skirting\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 po\u017ei\u016br\u012f, i\u0161siskiria 26-35 met\u0173 grupei priklausantys \u017emon\u0117s. Net 81 proc. j\u0173 patvirtino, kad ilgalaikis stresas labai kenkia gyvenimo kokybei. Po j\u0173 i\u0161kart \u017eengia 46-55 am\u017eiaus gyventojai (79 proc.).<\/p>\n<p>\u201eGalima \u012f\u017evelgti, kad labiausiai stresuojanti grup\u0117 Lietuvoje yra neseniai mokslus baig\u0119, karjer\u0105 pradedantys ir savo gyvenim\u0105 kuriantys \u017emon\u0117s. Tai darbingi jauni \u017emon\u0117s, specialistai ir k\u016br\u0117jai. I\u0161kalbinga, kad b\u016btent jie labiausiai jau\u010dia streso poveik\u012f savo gyvenimui\u201c, \u2013 ai\u0161kina J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0119.<\/p>\n<p>Tuo tarpu tarp savaranki\u0161k\u0105 gyvenim\u0105 pradedan\u010di\u0173 \u2013 18-25 met\u0173 jaunuoli\u0173 \u2013 labai kenksming\u0105 ilgalaikio streso poveik\u012f vertinan\u010di\u0173j\u0173 dalis s\u0105lyginai ma\u017eiausia \u2013 68 proc.<\/p>\n<p>Apklausos metu paai\u0161k\u0117jo, kad ilgalaikio streso vertinimas varijuoja ir atsi\u017evelgiant \u012f respondent\u0173 i\u0161silavinim\u0105. Rimta gr\u0117sme j\u012f laiko 84 proc. auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 ir vos 51 proc. t\u0173, kurie n\u0117ra u\u017ebaig\u0119 vidurinio i\u0161silavinimo programos. Pasak Jevgenijos Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117s, tai neb\u016btinai suponuoja ma\u017eesn\u012f streso poveik\u012f pastarosios grup\u0117s gyvenimui \u2013 gali b\u016bti, kad ji stres\u0105 nuvertina arba jo tiesiog taip gerai neatpa\u017e\u012fsta.<\/p>\n<p>Reprezentatyvi\u0105 18-75 met\u0173 am\u017eiaus Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105 \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko \u0161iemet vasario 18-28 dienomis, apklausoje dalyvavo 1006 respondentai.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; <b><span class=\"date\">2019-03-26<\/span><\/b><br \/> &nbsp; <b>Patiriamas ilgalaikis stresas labai kenkia gyvenimo kokybei \u2013 tuo \u012fsitikin\u0119 3 i\u0161 4 Lietuvos gyventoj\u0173.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6191","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6191","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6191"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6191\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6191"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6191"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6191"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}