2019-05-02<\/b> Did\u017eiausias streso \u0161altinis \u2013 darbas. Tuo \u012fsitikin\u0119s net kas antras Lietuvos gyventojas. Reprezentatyvi apklausa atskleid\u0117, kad pagal sukeliam\u0105 stres\u0105 darbas gerokai lenkia situacijas keliuose, kuri\u0173 kokyb\u0117, vairavimo s\u0105lygos ir kit\u0173 eismo dalyvi\u0173 manevrai nuolat tampa \u012ftampos bei kritikos objektu, ra\u0161oma prane\u0161ime. Reprezentatyvios \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausos, duomenimis, darb\u0105 did\u017eiausiu patiriamo streso \u0161altiniu laiko 55,5 proc. \u0161alies gyventoj\u0173, sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigoms tenka antra vieta (36,2 proc.), tre\u010dia \u2013 namams (34,3 proc.), o tik ketvirta \u2013 keliams (26,8 proc.). Stresas darbe \u2013 pasaulin\u0117 tendencija<\/b> Gatv\u0117se ir keliuose pastebimas vairuotoj\u0173 nekantrumas, skub\u0117jimas ir kitiems eismo dalyviams pavojingi manevrai \u2013 tik ledkalnio vir\u0161\u016bn\u0117. Specialistai sako, kad da\u017enu atveju stres\u0105 sukelia ne pats vairavimas, o \u010dia tiesiog i\u0161liejama b\u016btent darbe bei kitose kasdienin\u0117se situacijose susikaupusi \u012ftampa. \u201eApklausos duomenys atskleid\u0117 tai, k\u0105 daugelis nujau\u010dia, ta\u010diau yra link\u0119 nutyl\u0117ti \u2013 labiausiai stresuojame darbe. Ta\u010diau apie tai kalb\u0117ti b\u016btina ir pasaulyje \u0161i tendencija vis stipresn\u0117. Vis\u0173 lygmen\u0173 darbuotoj\u0173 patiriamas stresas turi neigiam\u0173 pasekmi\u0173 ne tik individualiu, bet ir sisteminiu lygiu \u2013 d\u0117l streso sukelt\u0173 negalavim\u0173 darbuotojai praranda ne tik motyvacij\u0105, bet ir tampa nedarbingi, suserga. Pagal Europos saugos ir sveikatos darbe agent\u016bros pateikiamus duomenis, pus\u0117 dien\u0173, kai darbuotojai d\u0117l sveikatos sutrikim\u0173 negal\u0117jo atvykti \u012f darb\u0105 buvo s\u0105lygoti darbe patiriamo streso\u201c, \u2013 sako BTA draudimo \u017dmogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 skyriaus vadov\u0117 Jevgenija Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. Europos saugos ir sveikatos darbe agent\u016bros duomenimis, kas antras europietis teigia patiriantis stres\u0105 darbe, kuris neigiamai veikia asmeninius santykius ar sveikat\u0105, o \u012ftakingas verslo leidinys \u201eForbs\u201c fiksuoja, jog streso kiekis darbe vien per pastaruosius penkerius metus paaugo 20 proc. Streso problem\u0105 ry\u0161kiausiai parodo kritusi darbuotoj\u0173 motyvacija, vangus \u012fsitraukimas, kolektyvini\u0173 iniciatyv\u0173 ignoravimas bei, regis, be pagrindo \u012fsi\u017eiebiantys konfliktai. \u201eKritiniais atvejais darbe patiriamas stresas perauga \u012f sveikatos problemas, pasirei\u0161kia nemiga, apatija, ar prie\u0161ingai \u2013 konflikti\u0161kumu. Paprastai darbuotojas pats jau\u010dia, kad veikla jo ned\u017eiugina, \u012f darb\u0105 jis ateina tik genamas pareigos ir jame dirba be entuziazmo. Pagrindinis \u012frankis tokioje situacijoje yra kalb\u0117jimasis ir galim\u0173 geriausi\u0173 sprendim\u0173 paie\u0161ka. Svarbiausia suvokti, kad abi pus\u0117s \u2013 tiek darbdavys, tiek darbuotojas \u2013 yra atsakingas u\u017e susidariusios situacijos sprendim\u0105\u201c, \u2013 sako J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. Nervus tampo medikai, ramyb\u0117s n\u0117ra ir namuose<\/b> Tendencija, jog vis daugiau darbdavi\u0173 priva\u010diame bei vie\u0161ajame sektoriuje darbuotojus apr\u016bpina papildomu sveikatos draudimu tik patvirtina, jog sveikata yra labai svarbus klausimas ir motyvacin\u0117 priemon\u0117. \u201eAntru pagal da\u017enum\u0105 streso \u0161altiniu \u012fvardijama sveikatos prie\u017ei\u016bros sistema taip pat labai rimtas signalas. Vieta, kur ie\u0161koma pagalbos, taip pat ir d\u0117l patiriamo streso, netur\u0117t\u0173 b\u016bti tokiu stipriu dirgikliu. I\u0161 kitos pus\u0117s, paai\u0161k\u0117jo, kad net ir namai jau neb\u0117ra nuosava tvirtov\u0117 \u2013 kas tre\u010dias \u0161alies gyventojas juos laiko ne u\u017euov\u0117ja, o kaip tik da\u017enu streso \u017eidiniu\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f specialist\u0117. Laikas, leid\u017eiamas namuose, su artimaisiais, u\u017esiimant m\u0117gstama veikla paprastai yra vienas efektyviausi\u0173 b\u016bd\u0173 \u012fveikti stres\u0105, susitvarkyti su jo padariniais. Ta\u010diau, anot Jevgenijos Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117s, nerim\u0105 kelia apklausos rezultatai, rodantys, kad kas tre\u010diam \u0161alies gyventojui yra prie\u0161ingai. Blogiausia situacija didmies\u010diuose
\n<\/b> Labiausiai streso Lietuvoje apimti didmies\u010diai. \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c duomenimis, j\u0173 gyventojai \u012f visus galimus streso \u0161altinius ,i\u0161skyrus namus ,reaguoja stipriau nei regionuose. Be to, \u010dia ma\u017eiausia, vos 3,4 proc. dalis \u017emoni\u0173, kurie teigia apskritai niekur nepatiriantys streso. \u201eDidmies\u010di\u0173 gyventojai s\u0105lyginai ramiau jau\u010diasi namuose \u2013 juos streso \u0161altiniu laiko 30 proc. gyventoj\u0173, kai tarp ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 gyventoj\u0173 toki\u0173 yra 39 proc., kaimo vietov\u0117se \u2013 37 proc. Visi\u0161kai d\u0117l nieko nestresuojantys tvirtina 10,9 proc. respondent\u0173 i\u0161 ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 ir 7,3 proc. i\u0161 kaim\u0173. Kitose kategorijose, deja, didieji miestai pralaimi\u201c, \u2013 sako J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. 57 proc. didmies\u010di\u0173 gyventoj\u0173 stresuoja darbe, kai tarp ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 bei kaimi\u0161k\u0173 vietovi\u0173 atstov\u0173 toki\u0173 yra atitinkamai 53 ir 55 proc. Sveikatos \u012fstaigos i\u0161 kantryb\u0117s veda 40 proc. didmies\u010di\u0173, 33 proc. ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 ir 34 proc. kaim\u0173 gyventoj\u0173. Buvimas kelyje nerimauti ver\u010dia 30,5 proc. \u017emoni\u0173 did\u017eiausiuose \u0161alies miestuose, vos 18,5 proc. ma\u017eesniuose ir 29,2 proc. \u2013 kaimuose.
\n\u201eSpinter tyrimai\u201c apklaus\u0105 Lietuvoje atliko vasario 18-28 dienomis, joje dalyvavo 1006 \u017emon\u0117s, kuri\u0173 am\u017eius 18-75 metai. 2019-05-02<\/b> Did\u017eiausias streso \u0161altinis \u2013 darbas. Tuo \u012fsitikin\u0119s net kas antras Lietuvos gyventojas. Reprezentatyvi apklausa atskleid\u0117, kad pagal sukeliam\u0105 stres\u0105 darbas gerokai lenkia situacijas keliuose, kuri\u0173 kokyb\u0117, vairavimo s\u0105lygos ir kit\u0173 eismo dalyvi\u0173 manevrai nuolat tampa \u012ftampos bei kritikos objektu, ra\u0161oma prane\u0161ime. Reprezentatyvios \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausos, duomenimis, darb\u0105 did\u017eiausiu patiriamo streso \u0161altiniu laiko 55,5 proc. \u0161alies gyventoj\u0173, sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigoms tenka antra vieta (36,2 proc.), tre\u010dia \u2013 namams (34,3 proc.), o tik ketvirta \u2013 keliams (26,8 proc.). Stresas darbe \u2013 pasaulin\u0117 tendencija<\/b> Gatv\u0117se ir keliuose pastebimas vairuotoj\u0173 nekantrumas, skub\u0117jimas ir kitiems eismo dalyviams pavojingi manevrai \u2013 tik ledkalnio vir\u0161\u016bn\u0117. Specialistai sako, kad da\u017enu atveju stres\u0105 sukelia ne pats vairavimas, o \u010dia tiesiog i\u0161liejama b\u016btent darbe bei kitose kasdienin\u0117se situacijose susikaupusi \u012ftampa. \u201eApklausos duomenys atskleid\u0117 tai, k\u0105 daugelis nujau\u010dia, ta\u010diau yra link\u0119 nutyl\u0117ti \u2013 labiausiai stresuojame darbe. Ta\u010diau apie tai kalb\u0117ti b\u016btina ir pasaulyje \u0161i tendencija vis stipresn\u0117. Vis\u0173 lygmen\u0173 darbuotoj\u0173 patiriamas stresas turi neigiam\u0173 pasekmi\u0173 ne tik individualiu, bet ir sisteminiu lygiu \u2013 d\u0117l streso sukelt\u0173 negalavim\u0173 darbuotojai praranda ne tik motyvacij\u0105, bet ir tampa nedarbingi, suserga. Pagal Europos saugos ir sveikatos darbe agent\u016bros pateikiamus duomenis, pus\u0117 dien\u0173, kai darbuotojai d\u0117l sveikatos sutrikim\u0173 negal\u0117jo atvykti \u012f darb\u0105 buvo s\u0105lygoti darbe patiriamo streso\u201c, \u2013 sako BTA draudimo \u017dmogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 skyriaus vadov\u0117 Jevgenija Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. Europos saugos ir sveikatos darbe agent\u016bros duomenimis, kas antras europietis teigia patiriantis stres\u0105 darbe, kuris neigiamai veikia asmeninius santykius ar sveikat\u0105, o \u012ftakingas verslo leidinys \u201eForbs\u201c fiksuoja, jog streso kiekis darbe vien per pastaruosius penkerius metus paaugo 20 proc. Streso problem\u0105 ry\u0161kiausiai parodo kritusi darbuotoj\u0173 motyvacija, vangus \u012fsitraukimas, kolektyvini\u0173 iniciatyv\u0173 ignoravimas bei, regis, be pagrindo \u012fsi\u017eiebiantys konfliktai. \u201eKritiniais atvejais darbe patiriamas stresas perauga \u012f sveikatos problemas, pasirei\u0161kia nemiga, apatija, ar prie\u0161ingai \u2013 konflikti\u0161kumu. Paprastai darbuotojas pats jau\u010dia, kad veikla jo ned\u017eiugina, \u012f darb\u0105 jis ateina tik genamas pareigos ir jame dirba be entuziazmo. Pagrindinis \u012frankis tokioje situacijoje yra kalb\u0117jimasis ir galim\u0173 geriausi\u0173 sprendim\u0173 paie\u0161ka. Svarbiausia suvokti, kad abi pus\u0117s \u2013 tiek darbdavys, tiek darbuotojas \u2013 yra atsakingas u\u017e susidariusios situacijos sprendim\u0105\u201c, \u2013 sako J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. Nervus tampo medikai, ramyb\u0117s n\u0117ra ir namuose<\/b> Tendencija, jog vis daugiau darbdavi\u0173 priva\u010diame bei vie\u0161ajame sektoriuje darbuotojus apr\u016bpina papildomu sveikatos draudimu tik patvirtina, jog sveikata yra labai svarbus klausimas ir motyvacin\u0117 priemon\u0117. \u201eAntru pagal da\u017enum\u0105 streso \u0161altiniu \u012fvardijama sveikatos prie\u017ei\u016bros sistema taip pat labai rimtas signalas. Vieta, kur ie\u0161koma pagalbos, taip pat ir d\u0117l patiriamo streso, netur\u0117t\u0173 b\u016bti tokiu stipriu dirgikliu. I\u0161 kitos pus\u0117s, paai\u0161k\u0117jo, kad net ir namai jau neb\u0117ra nuosava tvirtov\u0117 \u2013 kas tre\u010dias \u0161alies gyventojas juos laiko ne u\u017euov\u0117ja, o kaip tik da\u017enu streso \u017eidiniu\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f specialist\u0117. Laikas, leid\u017eiamas namuose, su artimaisiais, u\u017esiimant m\u0117gstama veikla paprastai yra vienas efektyviausi\u0173 b\u016bd\u0173 \u012fveikti stres\u0105, susitvarkyti su jo padariniais. Ta\u010diau, anot Jevgenijos Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117s, nerim\u0105 kelia apklausos rezultatai, rodantys, kad kas tre\u010diam \u0161alies gyventojui yra prie\u0161ingai. Blogiausia situacija didmies\u010diuose
\n<\/b> Labiausiai streso Lietuvoje apimti didmies\u010diai. \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c duomenimis, j\u0173 gyventojai \u012f visus galimus streso \u0161altinius ,i\u0161skyrus namus ,reaguoja stipriau nei regionuose. Be to, \u010dia ma\u017eiausia, vos 3,4 proc. dalis \u017emoni\u0173, kurie teigia apskritai niekur nepatiriantys streso. \u201eDidmies\u010di\u0173 gyventojai s\u0105lyginai ramiau jau\u010diasi namuose \u2013 juos streso \u0161altiniu laiko 30 proc. gyventoj\u0173, kai tarp ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 gyventoj\u0173 toki\u0173 yra 39 proc., kaimo vietov\u0117se \u2013 37 proc. Visi\u0161kai d\u0117l nieko nestresuojantys tvirtina 10,9 proc. respondent\u0173 i\u0161 ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 ir 7,3 proc. i\u0161 kaim\u0173. Kitose kategorijose, deja, didieji miestai pralaimi\u201c, \u2013 sako J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. 57 proc. didmies\u010di\u0173 gyventoj\u0173 stresuoja darbe, kai tarp ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 bei kaimi\u0161k\u0173 vietovi\u0173 atstov\u0173 toki\u0173 yra atitinkamai 53 ir 55 proc. Sveikatos \u012fstaigos i\u0161 kantryb\u0117s veda 40 proc. didmies\u010di\u0173, 33 proc. ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 ir 34 proc. kaim\u0173 gyventoj\u0173. Buvimas kelyje nerimauti ver\u010dia 30,5 proc. \u017emoni\u0173 did\u017eiausiuose \u0161alies miestuose, vos 18,5 proc. ma\u017eesniuose ir 29,2 proc. \u2013 kaimuose.
\n\u201eSpinter tyrimai\u201c apklaus\u0105 Lietuvoje atliko vasario 18-28 dienomis, joje dalyvavo 1006 \u017emon\u0117s, kuri\u0173 am\u017eius 18-75 metai. <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
2019-05-02<\/b> Did\u017eiausias streso \u0161altinis \u2013 darbas.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6185","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6185","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6185"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6185\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6185"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6185"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6185"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}