{"id":6175,"date":"2019-05-08T00:00:00","date_gmt":"2019-05-07T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/7-is-10-vairuotoju-regejima-tikrinasi-per-retai\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:25","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:25","slug":"7-is-10-vairuotoju-regejima-tikrinasi-per-retai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/7-is-10-vairuotoju-regejima-tikrinasi-per-retai\/","title":{"rendered":"7 i\u0161 10 vairuotoj\u0173 reg\u0117jim\u0105 tikrinasi per retai"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; <b><br \/>\nGydytojai oftalmologai tikina, kad reg\u0117jim\u0105 reik\u0117t\u0173 tikrintis kasmet, ta\u010diau tik ketvirtadalis vadovaujasi \u0161iomis rekomendacijomis, rodo optik\u0173 tinklo atlikta reprezentatyvi visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausa. Tai ypa\u010d aktualu vairuojantiems, kurie, anot gydytoj\u0173 oftomolog\u0173, reg\u0117jim\u0105 tikrinasi per retai, vairuoja be akini\u0173 ar \u201ei\u0161 nuojautos\u201c. Nors Lietuvoje vairuotojams reg\u0117jim\u0105 privalu tikrintis, kai daromas vairuotojo pa\u017eym\u0117jimas \u2013 kas de\u0161imtmet\u012f \u2013 \u0161iais laikais to nepakanka, siekiant u\u017etikrinti saugum\u0105 kelyje.<\/b> &nbsp; Baland\u017eio m\u0117nes\u012f \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa<span id=\"more-389196\"><\/span> taip pat atskleid\u0117, kad beveik ketvirtadalis automobili\u0173, motocikl\u0173, motoroleri\u0173, dvira\u010di\u0173 ar elektronini\u0173 paspirtuk\u0173 vairuotoj\u0173 reg\u0117jim\u0105 tikrinosi prie\u0161 4\u20135 metus, ir beveik 8 proc. \u2013 prie\u0161 6\u201310 met\u0173 ar dar seniau. Did\u017eiausia dalis respondent\u0173 teig\u0117 besitikrinantys akis kas 1-3 metus \u2013 toki\u0173 buvo beveik pus\u0117. &nbsp; \u201eI\u0161 gydymo praktikos da\u017enai pasitaiko situacij\u0173, kai vairuotojai nene\u0161ioja akini\u0173, nors \u017eino apie savo reg\u0117jimo sutrikimus: neva, jie turi didel\u012f vairavimo sta\u017e\u0105, tod\u0117l jiems akini\u0173 nereikia, vairuoja \u201ei\u0161 nuojautos\u201c. Teko susidurti ir su tokiais atvejais, kai be akini\u0173 vairuoja \u017emogus, kurio reg\u0117jimas yra penkis kartus blogesnis, negu tur\u0117t\u0173 b\u016bti. Tod\u0117l rekomenduoju reg\u0117jim\u0105 tikrintis kasmet, net jeigu jums atrodo, kad pastaruoju metu j\u016bs\u0173 rega nesusilpn\u0117jo\u201c, \u2013 teigia optik\u0173 tinklo gydytoja oftalmolog\u0117 Migl\u0117 Jarutien\u0117. &nbsp; Minint Jungtini\u0173 Taut\u0173 saugaus eismo keliuose savait\u0119, \u0161iandien organizuota socialin\u0117 akcija, kurios metu buvo tikrinamas eismo dalyvi\u0173 reg\u0117jimas. Vilnie\u010di\u0173 buvo klausiama, ar \u0161ie mato automobili\u0173 numerius, esan\u010dius 20 metr\u0173 atstumu. Akcijos metu apie 20 proc. dalyvi\u0173 teig\u0117 nematantys numeri\u0173 i\u0161 saugaus atstumo. &nbsp; \u201eTai i\u0161 ties yra aktuali problema, kuriai mes skiriame per ma\u017eai d\u0117mesio. Da\u017enai susiduriu su pacientais, kurie apie reg\u0117jimo silpnum\u0105 \u012ftaria kur\u012f laik\u0105, ta\u010diau neprisiver\u010dia ateiti pasitikrinti. Tokiais atvejais a\u0161 vairuotojus persp\u0117ju, kad jie daro nusikaltim\u0105. Jie ne tik rizikuoja padaryti avarij\u0105, bet ir su\u017ealoti kitus eismo dalyvius: p\u0117s\u010diuosius, vairuotojus ir keleivius\u201c, \u2013 teigia gydytoja oftalmolog\u0117. &nbsp; <b>Yra \u012fstatym\u0173 sprag\u0173<\/b> &nbsp; Pagal Lietuvos Respublikos \u012fstatymus, vairuotojai reg\u0117jim\u0105 turi tikrintis darydamiesi vairuotojo pa\u017eym\u0117jim\u0105 ar keisdami j\u012f nauju po de\u0161imties met\u0173. Tuomet rega yra patikrinama kartu su kitais sveikatos rodikliais. Daugiau joki\u0173 privalom\u0173 reglament\u0173 d\u0117l reg\u0117jimo tikrinimo n\u0117ra. Net ir \u012fvykus nelaimingam atsitikimui ar avarijai, pasiteisinimas, kad \u017emogus nepasteb\u0117jo transporto priemon\u0117s \u2013 da\u017enas, ta\u010diau apie reg\u0117jimo patikrinim\u0105 nekalbama. Anot vairuotoj\u0173 rengimo \u012fstaig\u0173 asociacijos&nbsp; prezidento Valentino Masilionio, tai \u012fstatym\u0173 spraga, kuri\u0105 gali i\u0161taisyti tik didesnis vairuotoj\u0173 s\u0105moningumas. \u201eDeja, privalom\u0173 priemoni\u0173, kurios priverst\u0173 tikrintis da\u017eniau, nei kas de\u0161imt met\u0173 \u2013 n\u0117ra. Vadinasi, vienintel\u0117 i\u0161eitis \u2013 skatinti vairuotoj\u0173 s\u0105moningum\u0105 ir atsakomyb\u0119. Juk kuo mes anks\u010diau pamatome kli\u016btis, tuo turime daugiau laiko priimti teisingus sprendimus kelyje: stabdyti, apva\u017eiuoti arba kitaip keisti vairavimo krypt\u012f. Gaila, kad \u0161iandien dar ne visi yra s\u0105moningi ir ne visi prisiima atsakomyb\u0119 vairuodami automobilius. Tod\u0117l svarbu \u017emones informuoti ir skatinti skirti daugiau d\u0117mesio aki\u0173 sveikatai\u201c, \u2013 teigia V. Masilionis. &nbsp; Optikos u\u017esakymu atlikta Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s apklausa taip pat atskleid\u0117, kad nors ne visi lietuviai pakankamai da\u017enai tikrinasi reg\u0117jim\u0105, jie puikiai supranta gr\u0117smes, laukian\u010dias keliuose, jeigu vairuotoj\u0173 rega n\u0117ra pakankamai gera. 58 proc. tikina, kad&nbsp; prastai ar nepakankamai gerai regintys automobili\u0173, motocikl\u0173, dvira\u010di\u0173 ar elektronini\u0173 paspirtuk\u0173 vairuotojai gali nepasteb\u0117ti kit\u0173 transporto priemoni\u0173 ar eismo dalyvi\u0173. Taip pat 57 proc. mano, kad nepakankamai matantys eismo dalyviai gali nepasteb\u0117ti p\u0117s\u010di\u0173j\u0173, o 42 proc. mano, kad jie nesilaiko saugaus atstumo. &nbsp; \u201eM\u016bs\u0173 vis\u0173 tikslas \u2013 vairuoti saugiai. Vairuotojai privalo b\u016bti atsakingi ir ai\u0161kiai suvokti visas rizikas, kurios j\u0173 laukia kelyje. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobili\u0173 keliais \u012fstatyme numatyta pareiga vairuotojams tikrintis sveikat\u0105 Vyriausyb\u0117s ar jos \u012fgaliotos institucijos nustatytu periodi\u0161kumu. Reg\u0117jimas svarbi \u0161io patikrinimo dalis, ypa\u010d kritin\u0117se situacijose, kai d\u0117l prast\u0173 oro s\u0105lyg\u0173 matomumas tampa ribotas ir did\u0117ja avarij\u0173 rizika. Ta\u010diau nereik\u0117t\u0173 \u012f tai numoti ranka net ir vairuojant dvirat\u012f ar paspirtuk\u0105 mieste \u2013 gatv\u0117se esant dideliam \u017emoni\u0173 srautui, yra itin svarbu gerai \u012fvertinti atstum\u0105 ir, kiek galima, suma\u017einti nelaiming\u0173 atvej\u0173 rizik\u0105. D\u017eiaugiam\u0117s, kad apie \u0161i\u0105 problem\u0105 vis da\u017eniau kalbama, organizuojamos iniciatyvos\u201c, \u2013 sako Lietuvos keli\u0173 policijos tarnybos Administracin\u0117s veiklos ir eismo prie\u017ei\u016bros skyriaus vyresnioji specialist\u0117 Marija Kazanovi\u010d. &nbsp; <b>Rega silpn\u0117ja grei\u010diau<\/b> &nbsp; Optik\u0173 tinklo atstov\u0117 teigia, kad d\u0117l \u012ftempto gyvenimo b\u016bdo ir nuolatinio darbo kompiuteriu, i\u0161mani\u0173j\u0173 telefon\u0173 naudojimo, \u0161iandien rega prast\u0117ja grei\u010diau. &nbsp; \u201e\u0160iandien gydytojai vieningai sutaria, kad d\u0117l didesnio nuovargio, tenkan\u010dio akims, aki\u0173 lig\u0173 prevencija tur\u0117t\u0173 b\u016bti sustiprinta. Ta\u010diau \u017emon\u0117s nelink\u0119 da\u017enai tikrintis reg\u0117jimo, kadangi jis silpsta pama\u017eu ir jie to nepastebi. Po truput\u012f vaizdas, objekt\u0173 kont\u016brai tampa vis ma\u017eiau ry\u0161k\u016bs, bet kadangi tai vyksta palaipsniui, didelis kontrastas nepajau\u010diamas. Tod\u0117l labai svarbu i\u0161 anksto apsibr\u0117\u017eti rib\u0105, kas kiek laiko privalu tikrintis reg\u0117jim\u0105, net jeigu ir atrodo, kad dideli\u0173 reg\u0117jimo sutrikim\u0173 neturime. M\u016bs\u0173 rekomenduojama riba \u2013 tikrintis kas metus visiems be i\u0161imties\u201c, \u2013 &nbsp;teigia M. Jarutien\u0117. &nbsp; Anks\u010diau buvo \u012fprasta manyti, kad vaikai reg\u0117jim\u0105 turi tikrintis da\u017enai, bet suaugusiems to daryti neb\u016btina, nes reg\u0117jimo problemos nustoja progresuoti. Ta\u010diau, anot M. Jarutien\u0117s, dabar \u0161i taisykl\u0117 nebegalioja. U\u017etenka pakeisti darb\u0105 ar susirasti veikl\u0105, kuri reikalauja intensyvaus darbo kompiuteriu, ir suaugusiam \u017emogui rega gali suprast\u0117ti, nors iki tol daug met\u0173 ji nebesilpn\u0117jo ir buvo stabili. Taip pat gali i\u0161sivystyti ir tokios ligos kaip glaukoma, kuri vystosi i\u0161 l\u0117to, o j\u0105 pasteb\u0117ti sunku. Vienintel\u0117 prevencin\u0117 priemon\u0117 \u0161iems sutrikimams i\u0161vengti \u2013 reguliarus lankymasis pas aki\u0173 gydytoj\u0105. &nbsp; <i>\u201eSpinter tyrimai\u201c atliktos reprezentatyvios apklausos laikas \u2013 \u0161. m. baland\u017eio <\/i><i>20\u201329 d. <\/i><i>Apklausti \u0161alies gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai i\u0161 visos Lietuvos, 718 i\u0161 j\u0173 \u2013 vairuojantys (automobilius, motociklus ar motorolerius, dvira\u010dius ar elektroninius paspirtukus).<\/i> <b>2019-05-08<\/b> &nbsp; <b><br \/>\nGydytojai oftalmologai tikina, kad reg\u0117jim\u0105 reik\u0117t\u0173 tikrintis kasmet, ta\u010diau tik ketvirtadalis vadovaujasi \u0161iomis rekomendacijomis, rodo optik\u0173 tinklo atlikta reprezentatyvi visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausa. Tai ypa\u010d aktualu vairuojantiems, kurie, anot gydytoj\u0173 oftomolog\u0173, reg\u0117jim\u0105 tikrinasi per retai, vairuoja be akini\u0173 ar \u201ei\u0161 nuojautos\u201c. Nors Lietuvoje vairuotojams reg\u0117jim\u0105 privalu tikrintis, kai daromas vairuotojo pa\u017eym\u0117jimas \u2013 kas de\u0161imtmet\u012f \u2013 \u0161iais laikais to nepakanka, siekiant u\u017etikrinti saugum\u0105 kelyje.<\/b> &nbsp; Baland\u017eio m\u0117nes\u012f \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa<span id=\"more-389196\"><\/span> taip pat atskleid\u0117, kad beveik ketvirtadalis automobili\u0173, motocikl\u0173, motoroleri\u0173, dvira\u010di\u0173 ar elektronini\u0173 paspirtuk\u0173 vairuotoj\u0173 reg\u0117jim\u0105 tikrinosi prie\u0161 4\u20135 metus, ir beveik 8 proc. \u2013 prie\u0161 6\u201310 met\u0173 ar dar seniau. Did\u017eiausia dalis respondent\u0173 teig\u0117 besitikrinantys akis kas 1-3 metus \u2013 toki\u0173 buvo beveik pus\u0117. &nbsp; \u201eI\u0161 gydymo praktikos da\u017enai pasitaiko situacij\u0173, kai vairuotojai nene\u0161ioja akini\u0173, nors \u017eino apie savo reg\u0117jimo sutrikimus: neva, jie turi didel\u012f vairavimo sta\u017e\u0105, tod\u0117l jiems akini\u0173 nereikia, vairuoja \u201ei\u0161 nuojautos\u201c. Teko susidurti ir su tokiais atvejais, kai be akini\u0173 vairuoja \u017emogus, kurio reg\u0117jimas yra penkis kartus blogesnis, negu tur\u0117t\u0173 b\u016bti. Tod\u0117l rekomenduoju reg\u0117jim\u0105 tikrintis kasmet, net jeigu jums atrodo, kad pastaruoju metu j\u016bs\u0173 rega nesusilpn\u0117jo\u201c, \u2013 teigia optik\u0173 tinklo gydytoja oftalmolog\u0117 Migl\u0117 Jarutien\u0117. &nbsp; Minint Jungtini\u0173 Taut\u0173 saugaus eismo keliuose savait\u0119, \u0161iandien organizuota socialin\u0117 akcija, kurios metu buvo tikrinamas eismo dalyvi\u0173 reg\u0117jimas. Vilnie\u010di\u0173 buvo klausiama, ar \u0161ie mato automobili\u0173 numerius, esan\u010dius 20 metr\u0173 atstumu. Akcijos metu apie 20 proc. dalyvi\u0173 teig\u0117 nematantys numeri\u0173 i\u0161 saugaus atstumo. &nbsp; \u201eTai i\u0161 ties yra aktuali problema, kuriai mes skiriame per ma\u017eai d\u0117mesio. Da\u017enai susiduriu su pacientais, kurie apie reg\u0117jimo silpnum\u0105 \u012ftaria kur\u012f laik\u0105, ta\u010diau neprisiver\u010dia ateiti pasitikrinti. Tokiais atvejais a\u0161 vairuotojus persp\u0117ju, kad jie daro nusikaltim\u0105. Jie ne tik rizikuoja padaryti avarij\u0105, bet ir su\u017ealoti kitus eismo dalyvius: p\u0117s\u010diuosius, vairuotojus ir keleivius\u201c, \u2013 teigia gydytoja oftalmolog\u0117. &nbsp; <b>Yra \u012fstatym\u0173 sprag\u0173<\/b> &nbsp; Pagal Lietuvos Respublikos \u012fstatymus, vairuotojai reg\u0117jim\u0105 turi tikrintis darydamiesi vairuotojo pa\u017eym\u0117jim\u0105 ar keisdami j\u012f nauju po de\u0161imties met\u0173. Tuomet rega yra patikrinama kartu su kitais sveikatos rodikliais. Daugiau joki\u0173 privalom\u0173 reglament\u0173 d\u0117l reg\u0117jimo tikrinimo n\u0117ra. Net ir \u012fvykus nelaimingam atsitikimui ar avarijai, pasiteisinimas, kad \u017emogus nepasteb\u0117jo transporto priemon\u0117s \u2013 da\u017enas, ta\u010diau apie reg\u0117jimo patikrinim\u0105 nekalbama. Anot vairuotoj\u0173 rengimo \u012fstaig\u0173 asociacijos&nbsp; prezidento Valentino Masilionio, tai \u012fstatym\u0173 spraga, kuri\u0105 gali i\u0161taisyti tik didesnis vairuotoj\u0173 s\u0105moningumas. \u201eDeja, privalom\u0173 priemoni\u0173, kurios priverst\u0173 tikrintis da\u017eniau, nei kas de\u0161imt met\u0173 \u2013 n\u0117ra. Vadinasi, vienintel\u0117 i\u0161eitis \u2013 skatinti vairuotoj\u0173 s\u0105moningum\u0105 ir atsakomyb\u0119. Juk kuo mes anks\u010diau pamatome kli\u016btis, tuo turime daugiau laiko priimti teisingus sprendimus kelyje: stabdyti, apva\u017eiuoti arba kitaip keisti vairavimo krypt\u012f. Gaila, kad \u0161iandien dar ne visi yra s\u0105moningi ir ne visi prisiima atsakomyb\u0119 vairuodami automobilius. Tod\u0117l svarbu \u017emones informuoti ir skatinti skirti daugiau d\u0117mesio aki\u0173 sveikatai\u201c, \u2013 teigia V. Masilionis. &nbsp; Optikos u\u017esakymu atlikta Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s apklausa taip pat atskleid\u0117, kad nors ne visi lietuviai pakankamai da\u017enai tikrinasi reg\u0117jim\u0105, jie puikiai supranta gr\u0117smes, laukian\u010dias keliuose, jeigu vairuotoj\u0173 rega n\u0117ra pakankamai gera. 58 proc. tikina, kad&nbsp; prastai ar nepakankamai gerai regintys automobili\u0173, motocikl\u0173, dvira\u010di\u0173 ar elektronini\u0173 paspirtuk\u0173 vairuotojai gali nepasteb\u0117ti kit\u0173 transporto priemoni\u0173 ar eismo dalyvi\u0173. Taip pat 57 proc. mano, kad nepakankamai matantys eismo dalyviai gali nepasteb\u0117ti p\u0117s\u010di\u0173j\u0173, o 42 proc. mano, kad jie nesilaiko saugaus atstumo. &nbsp; \u201eM\u016bs\u0173 vis\u0173 tikslas \u2013 vairuoti saugiai. Vairuotojai privalo b\u016bti atsakingi ir ai\u0161kiai suvokti visas rizikas, kurios j\u0173 laukia kelyje. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobili\u0173 keliais \u012fstatyme numatyta pareiga vairuotojams tikrintis sveikat\u0105 Vyriausyb\u0117s ar jos \u012fgaliotos institucijos nustatytu periodi\u0161kumu. Reg\u0117jimas svarbi \u0161io patikrinimo dalis, ypa\u010d kritin\u0117se situacijose, kai d\u0117l prast\u0173 oro s\u0105lyg\u0173 matomumas tampa ribotas ir did\u0117ja avarij\u0173 rizika. Ta\u010diau nereik\u0117t\u0173 \u012f tai numoti ranka net ir vairuojant dvirat\u012f ar paspirtuk\u0105 mieste \u2013 gatv\u0117se esant dideliam \u017emoni\u0173 srautui, yra itin svarbu gerai \u012fvertinti atstum\u0105 ir, kiek galima, suma\u017einti nelaiming\u0173 atvej\u0173 rizik\u0105. D\u017eiaugiam\u0117s, kad apie \u0161i\u0105 problem\u0105 vis da\u017eniau kalbama, organizuojamos iniciatyvos\u201c, \u2013 sako Lietuvos keli\u0173 policijos tarnybos Administracin\u0117s veiklos ir eismo prie\u017ei\u016bros skyriaus vyresnioji specialist\u0117 Marija Kazanovi\u010d. &nbsp; <b>Rega silpn\u0117ja grei\u010diau<\/b> &nbsp; Optik\u0173 tinklo atstov\u0117 teigia, kad d\u0117l \u012ftempto gyvenimo b\u016bdo ir nuolatinio darbo kompiuteriu, i\u0161mani\u0173j\u0173 telefon\u0173 naudojimo, \u0161iandien rega prast\u0117ja grei\u010diau. &nbsp; \u201e\u0160iandien gydytojai vieningai sutaria, kad d\u0117l didesnio nuovargio, tenkan\u010dio akims, aki\u0173 lig\u0173 prevencija tur\u0117t\u0173 b\u016bti sustiprinta. Ta\u010diau \u017emon\u0117s nelink\u0119 da\u017enai tikrintis reg\u0117jimo, kadangi jis silpsta pama\u017eu ir jie to nepastebi. Po truput\u012f vaizdas, objekt\u0173 kont\u016brai tampa vis ma\u017eiau ry\u0161k\u016bs, bet kadangi tai vyksta palaipsniui, didelis kontrastas nepajau\u010diamas. Tod\u0117l labai svarbu i\u0161 anksto apsibr\u0117\u017eti rib\u0105, kas kiek laiko privalu tikrintis reg\u0117jim\u0105, net jeigu ir atrodo, kad dideli\u0173 reg\u0117jimo sutrikim\u0173 neturime. M\u016bs\u0173 rekomenduojama riba \u2013 tikrintis kas metus visiems be i\u0161imties\u201c, \u2013 &nbsp;teigia M. Jarutien\u0117. &nbsp; Anks\u010diau buvo \u012fprasta manyti, kad vaikai reg\u0117jim\u0105 turi tikrintis da\u017enai, bet suaugusiems to daryti neb\u016btina, nes reg\u0117jimo problemos nustoja progresuoti. Ta\u010diau, anot M. Jarutien\u0117s, dabar \u0161i taisykl\u0117 nebegalioja. U\u017etenka pakeisti darb\u0105 ar susirasti veikl\u0105, kuri reikalauja intensyvaus darbo kompiuteriu, ir suaugusiam \u017emogui rega gali suprast\u0117ti, nors iki tol daug met\u0173 ji nebesilpn\u0117jo ir buvo stabili. Taip pat gali i\u0161sivystyti ir tokios ligos kaip glaukoma, kuri vystosi i\u0161 l\u0117to, o j\u0105 pasteb\u0117ti sunku. Vienintel\u0117 prevencin\u0117 priemon\u0117 \u0161iems sutrikimams i\u0161vengti \u2013 reguliarus lankymasis pas aki\u0173 gydytoj\u0105. &nbsp; <i>\u201eSpinter tyrimai\u201c atliktos reprezentatyvios apklausos laikas \u2013 \u0161. m. baland\u017eio <\/i><i>20\u201329 d. <\/i><i>Apklausti \u0161alies gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai i\u0161 visos Lietuvos, 718 i\u0161 j\u0173 \u2013 vairuojantys (automobilius, motociklus ar motorolerius, dvira\u010dius ar elektroninius paspirtukus).<\/i><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; Gydytojai oftalmologai tikina, kad reg\u0117jim\u0105 reik\u0117t\u0173 tikrintis kasmet, ta\u010diau tik ketvirtadalis vadovaujasi \u0161iomis rekomendacijomis, rodo optik\u0173 tinklo atlikta reprezentatyvi<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6175","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6175","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6175"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6175\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6175"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6175"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6175"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}