\nBeveik 6 i\u0161 10 Lietuvos gyventoj\u0173 save laiko viduriniosios klas\u0117s atstovais, atskleid\u017eia \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atlikta \u0161alies gyventoj\u0173 nuomon\u0117s apklausa. Nepaisant to, \u0161i\u0173 gyventoj\u0173 netenkina j\u0173 gaunamos pajamos \u2212 jie pageidaut\u0173 vidutini\u0161kai 60 proc. didesni\u0173 pajam\u0173.
\n<\/b> Augan\u010dios pajamos ir ger\u0117jantys finansiniai l\u016bkes\u010diai turi \u012ftakos tam, kad vis didesn\u0117 dalis \u0161alies gyventoj\u0173 priskiria save viduriniajai visuomen\u0117s klasei. M\u016bs\u0173 apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pus\u0117 Lietuvos gyventoj\u0173 save laiko \u0161ios klas\u0117s atstovais, ketvirtadalis save priskiria \u017eemesniajai vidurinei, o 8 proc. \u2013 auk\u0161tesnei vidurini\u0105jai klas\u0117ms. Galima pasteb\u0117ti, kad vidurinei klasei save da\u017eniau priskiria 25-46 met\u0173 respondentai\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. Pasak J. Cvilikien\u0117s, nors vidurinioji klas\u0117 apibr\u0117\u017eiama nevienodai, bene labiausiai paplit\u0119s supratimas, kad tai yra ta gyventoj\u0173 dalis, kuri be dideli\u0173 sunkum\u0173 gali patenkinti savo b\u016btin\u0105sias reikmes. Be to, \u0161ie gyventojai kas m\u0117nes\u012f gali atsid\u0117ti pinig\u0173 taupymui, investavimui ar dal\u012f j\u0173 skirti vartojimui. Beveik 90 proc. viduriniajai klasei save priskirian\u010di\u0173 respondent\u0173 teigia, kad jiems visi\u0161kai pakanka pinig\u0173 svarbiausiems poreikiams. Ta\u010diau nor\u0117dami \u012fsigyti brangesn\u012f pirkin\u012f du tre\u010ddaliai viduriniosios klas\u0117s atstov\u0173 teigia turintys taupyti\u201c, \u2212 tyrimo rezultatus komentuoja \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Paklausti, kam skirt\u0173 gav\u011910 t\u016bkst. eur\u0173 netik\u0117t\u0173 pajam\u0173, pavyzd\u017eiui, palikim\u0105, didesnioji dalis (25 proc.) juos i\u0161leist\u0173 b\u016bsto atnaujinimui. Investavimui ar kelion\u0117ms netik\u0117tai gautas pajamas panaudot\u0173 po 15 proc. apklaust\u0173j\u0173, kiti jas skirt\u0173 taupymui ar automobilio \u012fsigijimui. Net ir laikydami save viduriniosios klas\u0117s atstovais, \u0161alies gyventojai n\u0117ra patenkinti savo pajamomis ir tik\u0117t\u0173si, kad jos ateityje did\u0117s bent 60 proc. Tuo tarpu ma\u017eesnes pajamas gaunantys gyventojai nor\u0117t\u0173 daugiau nei 90 proc. didesni\u0173 pajam\u0173. \u012edomu tai, kad ir daugiausiai u\u017edirbantys \u0161alies gyventojai tikisi didesnio nei 50 proc. pajam\u0173 did\u0117jimo\u201c, \u2212 sako \u201eSwedbank\u201c atstov\u0117. Dauguma kaupia finansines atsargas senatvei<\/b> J. Cvilikien\u0117 pastebi, kad viduriniosios klas\u0117s atstovai yra link\u0119 galvoti ne tik apie savo dabartin\u0119 finansin\u0119 situacij\u0105, ta\u010diau ir apie ateities i\u0161\u0161\u016bkius, tod\u0117l kaupia senatvei ar papildomoms reikm\u0117ms. Remiantis tyrimo rezultatais, daugiau nei pus\u0117 (57 proc.) viduriniajai klasei save priskirian\u010di\u0173 gyventoj\u0173 nurodo \u0117m\u0119si priemoni\u0173 kaupti finansines atsargas senatvei. Populiariausias kaupimo senatvei b\u016bdas yra tokios specializuotos taupymo priemon\u0117s, kaip II ar III pakopos pensij\u0173 fondai ir investicinis gyvyb\u0117s draudimas. Jas renkasi 48 proc. senatvei kaupian\u010di\u0173j\u0173 gyventoj\u0173. Kiti viduriniosios klas\u0117s kaupimo ir investavimo pasirinkimai \u2212 taupyti grynaisiais ar banke, investuoti \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 ir vertybinius popierius\u201c, \u2212 komentuoja J. Cvilikien\u0117. Kiek u\u017edirba Lietuvos vidurinioji klas\u0117?<\/b> Pagal Europos bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos (EBPO) apibr\u0117\u017eim\u0105, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutini\u0173 (medianos) \u0161alies pajam\u0173. Pasak \u201eSwedbank\u201c vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Ma\u010diulio, Lietuvoje \u0161iuo metu tai yra tokie gyventojai, kurie prie\u0161 mokes\u010dius u\u017edirba nuo 760 iki 2028 eur\u0173. Remiantis EBPO apibr\u0117\u017eimu, Lietuvos viduriniajai klasei galima priskirti 59 proc. Lietuvos gyventoj\u0173. \u012edomu tai, kad tai yra beveik lygiai tiek pat, kiek \u0161iuo metu lietuvi\u0173 patys save priskiria viduriniajai klasei. Tai leid\u017eia suprasti, kad lietuviai savo pajamas ir galimybes vertina gana objektyviai ir atotr\u016bkio tarp \u012fsivaizdavimo ir realaus vertinimo n\u0117ra\u201c, \u2212 sako N. Ma\u010diulis. Kaip jau\u010diasi ir k\u0105 veikia vidurinioji klas\u0117?<\/b> Vis tik ekonomistas atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tikrai ne visi Lietuvos viduriniosios klas\u0117s atstovai jau\u010diasi gerai. \u201eEurobarometer\u201c duomenimis, Lietuvoje 79 proc. viduriniosios klas\u0117s atstov\u0173 yra patenkinti savo gyvenimu, kai, pavyzd\u017eiui, Estijoje, toki\u0173 gyventoj\u0173 yra net 93 procentai. Be to, tik 61 proc. \u0161ios klas\u0117s atstov\u0173 Lietuvoje yra visi\u0161kai patenkinti savo darbu. N. Ma\u010diulis pabr\u0117\u017eia, kad vidurini\u0105j\u0105 klas\u0119 apib\u016bdina ne tik pajamos ir turimas turtas, bet ir gyvenimo b\u016bdas. Lietuvoje tik 30 proc. gyventoj\u0173 turi sukaup\u0119 daugiau nei 2000 eur\u0173 finansinio turto, ta\u010diau didel\u0117 dalis gyventoj\u0173 lankosi kult\u016bros renginiuose, daugiau nei tre\u010ddalis pernai atostogavo u\u017esienyje. Deja, pagal fizin\u012f aktyvum\u0105, kuris yra b\u016bdingesnis viduriniajai klasei, i\u0161siskiriame blog\u0105ja prasme. 39 proc. viduriniosios klas\u0117s atstov\u0173 Lietuvoje visai nesportuoja, kai palyginimui \u0160vedijoje nesportuojan\u010di\u0173 yra tik 15 procent\u0173. Pana\u0161u, kad neretai Lietuvos viduriniajai klasei ne tik tr\u016bksta pinig\u0173 ir laisvo laiko, bet ir kitokio po\u017ei\u016brio bei prioritet\u0173\u201c, \u2212 apibendrina \u201eSwedbank\u201c vyriausiasis ekonomistas N. Ma\u010diulis. 2019-05-09<\/b>
\nBeveik 6 i\u0161 10 Lietuvos gyventoj\u0173 save laiko viduriniosios klas\u0117s atstovais, atskleid\u017eia \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atlikta \u0161alies gyventoj\u0173 nuomon\u0117s apklausa. Nepaisant to, \u0161i\u0173 gyventoj\u0173 netenkina j\u0173 gaunamos pajamos \u2212 jie pageidaut\u0173 vidutini\u0161kai 60 proc. didesni\u0173 pajam\u0173.
\n<\/b> Augan\u010dios pajamos ir ger\u0117jantys finansiniai l\u016bkes\u010diai turi \u012ftakos tam, kad vis didesn\u0117 dalis \u0161alies gyventoj\u0173 priskiria save viduriniajai visuomen\u0117s klasei. M\u016bs\u0173 apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pus\u0117 Lietuvos gyventoj\u0173 save laiko \u0161ios klas\u0117s atstovais, ketvirtadalis save priskiria \u017eemesniajai vidurinei, o 8 proc. \u2013 auk\u0161tesnei vidurini\u0105jai klas\u0117ms. Galima pasteb\u0117ti, kad vidurinei klasei save da\u017eniau priskiria 25-46 met\u0173 respondentai\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117 J\u016brat\u0117 Cvilikien\u0117. Pasak J. Cvilikien\u0117s, nors vidurinioji klas\u0117 apibr\u0117\u017eiama nevienodai, bene labiausiai paplit\u0119s supratimas, kad tai yra ta gyventoj\u0173 dalis, kuri be dideli\u0173 sunkum\u0173 gali patenkinti savo b\u016btin\u0105sias reikmes. Be to, \u0161ie gyventojai kas m\u0117nes\u012f gali atsid\u0117ti pinig\u0173 taupymui, investavimui ar dal\u012f j\u0173 skirti vartojimui. Beveik 90 proc. viduriniajai klasei save priskirian\u010di\u0173 respondent\u0173 teigia, kad jiems visi\u0161kai pakanka pinig\u0173 svarbiausiems poreikiams. Ta\u010diau nor\u0117dami \u012fsigyti brangesn\u012f pirkin\u012f du tre\u010ddaliai viduriniosios klas\u0117s atstov\u0173 teigia turintys taupyti\u201c, \u2212 tyrimo rezultatus komentuoja \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto vadov\u0117. Paklausti, kam skirt\u0173 gav\u011910 t\u016bkst. eur\u0173 netik\u0117t\u0173 pajam\u0173, pavyzd\u017eiui, palikim\u0105, didesnioji dalis (25 proc.) juos i\u0161leist\u0173 b\u016bsto atnaujinimui. Investavimui ar kelion\u0117ms netik\u0117tai gautas pajamas panaudot\u0173 po 15 proc. apklaust\u0173j\u0173, kiti jas skirt\u0173 taupymui ar automobilio \u012fsigijimui. Net ir laikydami save viduriniosios klas\u0117s atstovais, \u0161alies gyventojai n\u0117ra patenkinti savo pajamomis ir tik\u0117t\u0173si, kad jos ateityje did\u0117s bent 60 proc. Tuo tarpu ma\u017eesnes pajamas gaunantys gyventojai nor\u0117t\u0173 daugiau nei 90 proc. didesni\u0173 pajam\u0173. \u012edomu tai, kad ir daugiausiai u\u017edirbantys \u0161alies gyventojai tikisi didesnio nei 50 proc. pajam\u0173 did\u0117jimo\u201c, \u2212 sako \u201eSwedbank\u201c atstov\u0117. Dauguma kaupia finansines atsargas senatvei<\/b> J. Cvilikien\u0117 pastebi, kad viduriniosios klas\u0117s atstovai yra link\u0119 galvoti ne tik apie savo dabartin\u0119 finansin\u0119 situacij\u0105, ta\u010diau ir apie ateities i\u0161\u0161\u016bkius, tod\u0117l kaupia senatvei ar papildomoms reikm\u0117ms. Remiantis tyrimo rezultatais, daugiau nei pus\u0117 (57 proc.) viduriniajai klasei save priskirian\u010di\u0173 gyventoj\u0173 nurodo \u0117m\u0119si priemoni\u0173 kaupti finansines atsargas senatvei. Populiariausias kaupimo senatvei b\u016bdas yra tokios specializuotos taupymo priemon\u0117s, kaip II ar III pakopos pensij\u0173 fondai ir investicinis gyvyb\u0117s draudimas. Jas renkasi 48 proc. senatvei kaupian\u010di\u0173j\u0173 gyventoj\u0173. Kiti viduriniosios klas\u0117s kaupimo ir investavimo pasirinkimai \u2212 taupyti grynaisiais ar banke, investuoti \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 ir vertybinius popierius\u201c, \u2212 komentuoja J. Cvilikien\u0117. Kiek u\u017edirba Lietuvos vidurinioji klas\u0117?<\/b> Pagal Europos bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos (EBPO) apibr\u0117\u017eim\u0105, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutini\u0173 (medianos) \u0161alies pajam\u0173. Pasak \u201eSwedbank\u201c vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Ma\u010diulio, Lietuvoje \u0161iuo metu tai yra tokie gyventojai, kurie prie\u0161 mokes\u010dius u\u017edirba nuo 760 iki 2028 eur\u0173. Remiantis EBPO apibr\u0117\u017eimu, Lietuvos viduriniajai klasei galima priskirti 59 proc. Lietuvos gyventoj\u0173. \u012edomu tai, kad tai yra beveik lygiai tiek pat, kiek \u0161iuo metu lietuvi\u0173 patys save priskiria viduriniajai klasei. Tai leid\u017eia suprasti, kad lietuviai savo pajamas ir galimybes vertina gana objektyviai ir atotr\u016bkio tarp \u012fsivaizdavimo ir realaus vertinimo n\u0117ra\u201c, \u2212 sako N. Ma\u010diulis. Kaip jau\u010diasi ir k\u0105 veikia vidurinioji klas\u0117?<\/b> Vis tik ekonomistas atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tikrai ne visi Lietuvos viduriniosios klas\u0117s atstovai jau\u010diasi gerai. \u201eEurobarometer\u201c duomenimis, Lietuvoje 79 proc. viduriniosios klas\u0117s atstov\u0173 yra patenkinti savo gyvenimu, kai, pavyzd\u017eiui, Estijoje, toki\u0173 gyventoj\u0173 yra net 93 procentai. Be to, tik 61 proc. \u0161ios klas\u0117s atstov\u0173 Lietuvoje yra visi\u0161kai patenkinti savo darbu. N. Ma\u010diulis pabr\u0117\u017eia, kad vidurini\u0105j\u0105 klas\u0119 apib\u016bdina ne tik pajamos ir turimas turtas, bet ir gyvenimo b\u016bdas. Lietuvoje tik 30 proc. gyventoj\u0173 turi sukaup\u0119 daugiau nei 2000 eur\u0173 finansinio turto, ta\u010diau didel\u0117 dalis gyventoj\u0173 lankosi kult\u016bros renginiuose, daugiau nei tre\u010ddalis pernai atostogavo u\u017esienyje. Deja, pagal fizin\u012f aktyvum\u0105, kuris yra b\u016bdingesnis viduriniajai klasei, i\u0161siskiriame blog\u0105ja prasme. 39 proc. viduriniosios klas\u0117s atstov\u0173 Lietuvoje visai nesportuoja, kai palyginimui \u0160vedijoje nesportuojan\u010di\u0173 yra tik 15 procent\u0173. Pana\u0161u, kad neretai Lietuvos viduriniajai klasei ne tik tr\u016bksta pinig\u0173 ir laisvo laiko, bet ir kitokio po\u017ei\u016brio bei prioritet\u0173\u201c, \u2212 apibendrina \u201eSwedbank\u201c vyriausiasis ekonomistas N. Ma\u010diulis. <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Beveik 6 i\u0161 10 Lietuvos gyventoj\u0173 save laiko viduriniosios klas\u0117s atstovais, atskleid\u017eia \u201eSwedbank\u201c Finans\u0173 instituto u\u017esakymu atlikta \u0161alies gyventoj\u0173<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6172","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6172","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6172"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6172\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6172"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6172"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6172"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}