Esant bent ma\u017eiausiam ekonomikos sukr\u0117timui daugiau nei pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 atsidurt\u0173 nepavyd\u0117tinoje pad\u0117tyje ir jiems reik\u0117t\u0173 pagalbos. Dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 nesistengia planuoti savo pajam\u0173 ir i\u0161laid\u0173 ilgesniam laikui, o kas penktas apskritai gyvena tik \u0161ia diena.
\n<\/b> Tai, kad \u0161alyje labai tr\u016bksta supratimo ir \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 r\u016bpintis asmeniniu bei \u0161eimos biud\u017eetu, atskleid\u0117 reprezentatyvi \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausa.<\/b> Apklaus\u0105 inicijavusios Lietuvos pensij\u0173 ir investicij\u0173 fond\u0173 asociacijos (LIPFA) prezidentas \u0160ar\u016bnas Ruzgys atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u0161alia 18% neplanuojan\u010di\u0173j\u0173 savo finans\u0173 dar 36% pagalvoja vos apie m\u0117nes\u012f-du \u012f priek\u012f. Tai beveik tas pats, kas nieko neplanuoja. \u201eKas antras gyventojas stokoja \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 arba \u017eini\u0173 numatyti savo finansin\u0119 situacij\u0105 ilgiau nei pora m\u0117nesi\u0173 \u012f priek\u012f. Vienais atvejais tai lemia lengvab\u016bdi\u0161kas po\u017ei\u016bris \u012f gyvenim\u0105, kitais, o tai gerokai skaud\u017eiau, kitos i\u0161eities netur\u0117jimas. Akivaizdu viena \u2014 esant bent ma\u017eiausiam ekonomikos sukr\u0117timui daugiau nei 50% gyventoj\u0173 atsidurt\u0173 nepavyd\u0117tinoje, sunkioje situacijoje, kurioje prireikt\u0173 pagalbos\u201c, \u2013 prane\u0161ime cituojamas p. Ruzgys. Jo teigimu, nors valstyb\u0117 skatina kaupti pensijai II ir III pakopoje, ta\u010diau pa\u010di\u0173 gyventoj\u0173 nenoras m\u0105styti apie ilg\u0105j\u012f laikotarp\u012f ver\u010dia galvoti, kad \u0161ios tiksin\u010dios ekonomin\u0117s \u201ebombos\u201c savieigai palikti nevalia. Analizuojant apklausos dalyvi\u0173 atsakymus pagal am\u017ei\u0173 paai\u0161k\u0117jo, kad i\u0161gyvenimo pensijoje klausimas ima r\u016bp\u0117ti tik sulaukus 36-i\u0173. 36-45 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je apie tai susim\u0105sto 4% gyventoj\u0173. Did\u017eiausias nerimas stebimas tarp 46-55 met\u0173 respondent\u0173, tarp kuri\u0173 i\u0161gyvenimo reikalai pensijoje jau ima dominti 12,8%. Tarp vyresni\u0173 kaip 56 met\u0173 gyventoj\u0173 pajam\u0173 ir i\u0161laid\u0173 klausimas pensijoje klausimas r\u016bpi kas de\u0161imtam, arba 9,9% apklaust\u0173j\u0173. \u201eAkivaizdu, kad auksiniais savo metais pensijos klausimo nekeliame. 18-25 met\u0173 grup\u0117je ir 26-35 met\u0173 grup\u0117je apklausos metu neatsirado \u017emoni\u0173, kuriems bent truput\u012f r\u016bp\u0117t\u0173, i\u0161 koki\u0173 l\u0117\u0161\u0173 gyvens pensijoje. Darant prielaid\u0105, kad dirbti pradedama sulaukus 22-23 met\u0173, geras de\u0161imtmetis tiesiog praleid\u017eiamas nesir\u016bpinant jokia finansine pagalve savo atei\u010diai\u201c, \u2013 persp\u0117ja p. Ruzgys. Pasak p. Ruzgio, finansinis gyventoj\u0173 \u0161vietimas turi tapti prioritetu, nes valstyb\u0117 neturi tiek resurs\u0173, kad kiekvienam gyventojui gal\u0117t\u0173 u\u017etikrinti \u012fprast\u0105 gyvenimo lyg\u012f, jei jis pats asmeni\u0161kai nebegali tuo pasir\u016bpinti. Lietuvos banko (LB) ekonomistai pataria, kad investavimo sprendimus gyventojai tur\u0117t\u0173 priimti prie\u0161 tai \u012fvertin\u0119 savo finansin\u0119 pad\u0117t\u012f ir siekius. Paprastai pirmiausia rekomenduojama tur\u0117ti finansin\u0119 \u201epagalv\u0119\u201c, t. y. santaup\u0173, kurios pad\u0117t\u0173 i\u0161gyventi netekus darbo ar kito pajam\u0173 \u0161altinio bent 6 m\u0117nesius. \u0160iam tikslui skirtas santaupas reikt\u0173 laikyti ma\u017eos rizikos ir didesnio likvidumo forma \u2013 bank\u0173 s\u0105skaitose ar \u017eemos rizikos investiciniuose fonduose. Turint papildom\u0173 santaup\u0173, investuoti reik\u0117t\u0173 atsi\u017evelgiant \u012f tai, kada investuotas l\u0117\u0161as bus norima naudoti. Jei asmuo yra gana jaunas, patartina investuoti \u012f didesn\u0117s rizikos finansines priemones, kurios ilguoju laikotarpiu suteikt\u0173 didesn\u0119 gr\u0105\u017e\u0105, pvz., investicinius ar pensij\u0173 fondus su didele \u012fmoni\u0173 akcij\u0173 dalimi. Jei asmuo vyresnio am\u017eiaus ir santaupomis nor\u0117s naudotis grei\u010diau, jis (ji) tur\u0117t\u0173 investuoti \u012f ma\u017eesn\u0117s rizikos finansines priemones, pvz., investicinius ar pensij\u0173 fondus su didele vyriausyb\u0117s obligacij\u0173 dalimi. Geriausias \u017einias \u0161alies gyventojai turi nam\u0173 \u016bkvedybos bei taupymo srityse, tuo metu pensijos planavimo ir investavimo \u017einios yra itin menkos, parod\u0117 kitas tyrimas. Pasak sociologo Igno Zoko, tyrim\u0105 atlikusios bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovo, geriausios \u0161alies gyventoj\u0173 \u017einios \u2013 nam\u0173 \u016bkio biud\u017eeto pagrind\u0173 bei taupymo srityse. Vidutini\u0161kai atsakiusi\u0173j\u0173 \u012f \u0161ios temos klausimus dalis siekia 57%. Tuo metu vertinant finansini\u0173 bei ekonomini\u0173 rei\u0161kini\u0173 supratim\u0105, vidutines \u017einias demonstravo vos 22%. apklaust\u0173j\u0173. Pensijos planavimo \u017einios itin menkos: net 22% respondent\u0173 neatsak\u0117 n\u0117 \u012f vien\u0105 su pensijos planavimu susijus\u012f klausim\u0105. 13% respondent\u0173 neatsak\u0117 n\u0117 \u012f vien\u0105 klausim\u0105 investavimo tema. Lietuvos bank\u0173 asociacijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslinink\u0173 bei sociolog\u0173 atlikta gyventoj\u0173 apklausa, kurios pagrindu sudarytas Lietuvos finansinio ra\u0161tingumo indeksas, parod\u0117, kad Lietuvi\u0173 finansinis i\u0161prusimas \u0161iandien vertinamas tik kukliu ketvertu i\u0161 de\u0161imties galim\u0173. LB duomenimis, 56% apklaust\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 savo santaupas laiko namie grynaisiais pinigais, pana\u0161iai tiek taupo laikydami l\u0117\u0161as kredito \u012fstaig\u0173 s\u0105skaitose. Kiti populiariausi taupymo b\u016bdai \u2013 l\u0117\u0161\u0173 kaupimas pensij\u0173 fonduose, gyvyb\u0117s draudimo paslaugos ir investavimas \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105. Pastar\u0105j\u012f taupymo b\u016bd\u0105 renkasi apie 5% apklaust\u0173 Lietuvos nam\u0173 \u016bki\u0173. O santaupas \u012f akcijas, obligacijas ar fondus investuoja tik apie 1% apklaust\u0173j\u0173. 2019-05-14<\/b> Esant bent ma\u017eiausiam ekonomikos sukr\u0117timui daugiau nei pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 atsidurt\u0173 nepavyd\u0117tinoje pad\u0117tyje ir jiems reik\u0117t\u0173 pagalbos. Dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 nesistengia planuoti savo pajam\u0173 ir i\u0161laid\u0173 ilgesniam laikui, o kas penktas apskritai gyvena tik \u0161ia diena.
\n<\/b> Tai, kad \u0161alyje labai tr\u016bksta supratimo ir \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 r\u016bpintis asmeniniu bei \u0161eimos biud\u017eetu, atskleid\u0117 reprezentatyvi \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausa.<\/b> Apklaus\u0105 inicijavusios Lietuvos pensij\u0173 ir investicij\u0173 fond\u0173 asociacijos (LIPFA) prezidentas \u0160ar\u016bnas Ruzgys atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u0161alia 18% neplanuojan\u010di\u0173j\u0173 savo finans\u0173 dar 36% pagalvoja vos apie m\u0117nes\u012f-du \u012f priek\u012f. Tai beveik tas pats, kas nieko neplanuoja. \u201eKas antras gyventojas stokoja \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 arba \u017eini\u0173 numatyti savo finansin\u0119 situacij\u0105 ilgiau nei pora m\u0117nesi\u0173 \u012f priek\u012f. Vienais atvejais tai lemia lengvab\u016bdi\u0161kas po\u017ei\u016bris \u012f gyvenim\u0105, kitais, o tai gerokai skaud\u017eiau, kitos i\u0161eities netur\u0117jimas. Akivaizdu viena \u2014 esant bent ma\u017eiausiam ekonomikos sukr\u0117timui daugiau nei 50% gyventoj\u0173 atsidurt\u0173 nepavyd\u0117tinoje, sunkioje situacijoje, kurioje prireikt\u0173 pagalbos\u201c, \u2013 prane\u0161ime cituojamas p. Ruzgys. Jo teigimu, nors valstyb\u0117 skatina kaupti pensijai II ir III pakopoje, ta\u010diau pa\u010di\u0173 gyventoj\u0173 nenoras m\u0105styti apie ilg\u0105j\u012f laikotarp\u012f ver\u010dia galvoti, kad \u0161ios tiksin\u010dios ekonomin\u0117s \u201ebombos\u201c savieigai palikti nevalia. Analizuojant apklausos dalyvi\u0173 atsakymus pagal am\u017ei\u0173 paai\u0161k\u0117jo, kad i\u0161gyvenimo pensijoje klausimas ima r\u016bp\u0117ti tik sulaukus 36-i\u0173. 36-45 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je apie tai susim\u0105sto 4% gyventoj\u0173. Did\u017eiausias nerimas stebimas tarp 46-55 met\u0173 respondent\u0173, tarp kuri\u0173 i\u0161gyvenimo reikalai pensijoje jau ima dominti 12,8%. Tarp vyresni\u0173 kaip 56 met\u0173 gyventoj\u0173 pajam\u0173 ir i\u0161laid\u0173 klausimas pensijoje klausimas r\u016bpi kas de\u0161imtam, arba 9,9% apklaust\u0173j\u0173. \u201eAkivaizdu, kad auksiniais savo metais pensijos klausimo nekeliame. 18-25 met\u0173 grup\u0117je ir 26-35 met\u0173 grup\u0117je apklausos metu neatsirado \u017emoni\u0173, kuriems bent truput\u012f r\u016bp\u0117t\u0173, i\u0161 koki\u0173 l\u0117\u0161\u0173 gyvens pensijoje. Darant prielaid\u0105, kad dirbti pradedama sulaukus 22-23 met\u0173, geras de\u0161imtmetis tiesiog praleid\u017eiamas nesir\u016bpinant jokia finansine pagalve savo atei\u010diai\u201c, \u2013 persp\u0117ja p. Ruzgys. Pasak p. Ruzgio, finansinis gyventoj\u0173 \u0161vietimas turi tapti prioritetu, nes valstyb\u0117 neturi tiek resurs\u0173, kad kiekvienam gyventojui gal\u0117t\u0173 u\u017etikrinti \u012fprast\u0105 gyvenimo lyg\u012f, jei jis pats asmeni\u0161kai nebegali tuo pasir\u016bpinti. Lietuvos banko (LB) ekonomistai pataria, kad investavimo sprendimus gyventojai tur\u0117t\u0173 priimti prie\u0161 tai \u012fvertin\u0119 savo finansin\u0119 pad\u0117t\u012f ir siekius. Paprastai pirmiausia rekomenduojama tur\u0117ti finansin\u0119 \u201epagalv\u0119\u201c, t. y. santaup\u0173, kurios pad\u0117t\u0173 i\u0161gyventi netekus darbo ar kito pajam\u0173 \u0161altinio bent 6 m\u0117nesius. \u0160iam tikslui skirtas santaupas reikt\u0173 laikyti ma\u017eos rizikos ir didesnio likvidumo forma \u2013 bank\u0173 s\u0105skaitose ar \u017eemos rizikos investiciniuose fonduose. Turint papildom\u0173 santaup\u0173, investuoti reik\u0117t\u0173 atsi\u017evelgiant \u012f tai, kada investuotas l\u0117\u0161as bus norima naudoti. Jei asmuo yra gana jaunas, patartina investuoti \u012f didesn\u0117s rizikos finansines priemones, kurios ilguoju laikotarpiu suteikt\u0173 didesn\u0119 gr\u0105\u017e\u0105, pvz., investicinius ar pensij\u0173 fondus su didele \u012fmoni\u0173 akcij\u0173 dalimi. Jei asmuo vyresnio am\u017eiaus ir santaupomis nor\u0117s naudotis grei\u010diau, jis (ji) tur\u0117t\u0173 investuoti \u012f ma\u017eesn\u0117s rizikos finansines priemones, pvz., investicinius ar pensij\u0173 fondus su didele vyriausyb\u0117s obligacij\u0173 dalimi. Geriausias \u017einias \u0161alies gyventojai turi nam\u0173 \u016bkvedybos bei taupymo srityse, tuo metu pensijos planavimo ir investavimo \u017einios yra itin menkos, parod\u0117 kitas tyrimas. Pasak sociologo Igno Zoko, tyrim\u0105 atlikusios bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c vadovo, geriausios \u0161alies gyventoj\u0173 \u017einios \u2013 nam\u0173 \u016bkio biud\u017eeto pagrind\u0173 bei taupymo srityse. Vidutini\u0161kai atsakiusi\u0173j\u0173 \u012f \u0161ios temos klausimus dalis siekia 57%. Tuo metu vertinant finansini\u0173 bei ekonomini\u0173 rei\u0161kini\u0173 supratim\u0105, vidutines \u017einias demonstravo vos 22%. apklaust\u0173j\u0173. Pensijos planavimo \u017einios itin menkos: net 22% respondent\u0173 neatsak\u0117 n\u0117 \u012f vien\u0105 su pensijos planavimu susijus\u012f klausim\u0105. 13% respondent\u0173 neatsak\u0117 n\u0117 \u012f vien\u0105 klausim\u0105 investavimo tema. Lietuvos bank\u0173 asociacijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslinink\u0173 bei sociolog\u0173 atlikta gyventoj\u0173 apklausa, kurios pagrindu sudarytas Lietuvos finansinio ra\u0161tingumo indeksas, parod\u0117, kad Lietuvi\u0173 finansinis i\u0161prusimas \u0161iandien vertinamas tik kukliu ketvertu i\u0161 de\u0161imties galim\u0173. LB duomenimis, 56% apklaust\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 savo santaupas laiko namie grynaisiais pinigais, pana\u0161iai tiek taupo laikydami l\u0117\u0161as kredito \u012fstaig\u0173 s\u0105skaitose. Kiti populiariausi taupymo b\u016bdai \u2013 l\u0117\u0161\u0173 kaupimas pensij\u0173 fonduose, gyvyb\u0117s draudimo paslaugos ir investavimas \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105. Pastar\u0105j\u012f taupymo b\u016bd\u0105 renkasi apie 5% apklaust\u0173 Lietuvos nam\u0173 \u016bki\u0173. O santaupas \u012f akcijas, obligacijas ar fondus investuoja tik apie 1% apklaust\u0173j\u0173.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Esant bent ma\u017eiausiam ekonomikos sukr\u0117timui daugiau nei pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 atsidurt\u0173 nepavyd\u0117tinoje pad\u0117tyje ir jiems reik\u0117t\u0173 pagalbos.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6170","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6170","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6170"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6170\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6170"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6170"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6170"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}