{"id":6169,"date":"2019-05-18T00:00:00","date_gmt":"2019-05-17T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/kas-penktas-lietuvos-gyventojas-gyvena-sia-diena-didziausi-lengvabudziai-miestieciai\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:24","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:24","slug":"kas-penktas-lietuvos-gyventojas-gyvena-sia-diena-didziausi-lengvabudziai-miestieciai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/kas-penktas-lietuvos-gyventojas-gyvena-sia-diena-didziausi-lengvabudziai-miestieciai\/","title":{"rendered":"Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena \u0161ia diena: did\u017eiausi lengvab\u016bd\u017eiai \u2013 miestie\u010diai"},"content":{"rendered":"<p><b><br \/>\n2019-05-18<br \/>\n<\/b> <b>&nbsp;<\/b> <b>Dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 n\u0117ra link\u0119 planuoti savo pajam\u0173 ir i\u0161laid\u0173 ilgesniam laikui, o net kas penktas apskritai gyvena tik \u0161ia diena. Tai, kad \u0161alyje labai tr\u016bksta supratimo ir \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 r\u016bpintis asmeniniu bei \u0161eimos biud\u017eetu, atskleid\u0117 reprezentatyvi \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausa.<\/b> &nbsp; Apklaus\u0105 inicijavusios Lietuvos pensij\u0173 ir investicij\u0173 fond\u0173 asociacijos (<span class=\"ttl_link textTag_78444223\">LIPFA<\/span>) prezidentas <span class=\"ttl_link textTag_63198452\">\u0160ar\u016bnas Ruzgys<\/span> atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u0161alia 18 proc. neplanuojan\u010di\u0173j\u0173 savo finans\u0173 galima statyti ir 36 proc., kurie pagalvoja vos apie m\u0117nes\u012f-du \u012f priek\u012f \u2013 tai beveik tas pats, kas nieko, ra\u0161oma asociacijos prane\u0161ime. &nbsp; \u201eKas antras gyventojas stokoja \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 arba \u017eini\u0173 numatyti savo finansin\u0119 situacij\u0105 ilgiau nei pora m\u0117nesi\u0173 \u012f priek\u012f. Vienais atvejais tai lemia lengvab\u016bdi\u0161kas po\u017ei\u016bris \u012f gyvenim\u0105, kitais, kas yra gerokai skaud\u017eiau, kitos i\u0161eities netur\u0117jimas. Akivaizdu viena &#8211; esant bent ma\u017eiausiam ekonomikos sukr\u0117timui daugiau nei 50 proc. gyventoj\u0173 atsidurt\u0173 nepavyd\u0117tinoje, sunkioje situacijoje, kurioje prireikt\u0173 pagalbos\u201c, \u2013 sako jis. <b>Finansinis ra\u0161tingumas \u2013 pervertintas<\/b> &nbsp; Reprezentatyvios apklausos duomenys patvirtino fakt\u0105 \u2013 kuo ilgesnis laikotarpis pateikiamas, tuo spar\u010diau ma\u017e\u0117ja j\u012f planuojan\u010di\u0173. 20 proc. respondent\u0173 patvirtino, kad savo pajamas ir i\u0161laidas numato pusme\u010diui ar metams \u012f priek\u012f, ta\u010diau apie kelerius metus galvoja vos 13 proc. gyventoj\u0173, arba kiek daugiau nei kas de\u0161imtas. &nbsp; \u201eToliau \u2013 tik dar blogiau. Apie tai, kiek gaus pajam\u0173 bei kiek ir kam jas panaudos iki pensijos m\u0105sto 6 proc. \u017emoni\u0173, o apie tai, kaip gyvens pensijoje \u2013 irgi vos 6 proc. Vadinasi, yra kriti\u0161kai ma\u017ea visuomen\u0117s dalis, kuri galvoja apie savo finansin\u0119 situacij\u0105 ilguoju laikotarpiu ir jai ruo\u0161iasi. Nors apie sud\u0117ting\u0105 gyvenim\u0105 pensijoje \u017einome anaiptol ne i\u0161 vadov\u0117li\u0173, tai \u017emoni\u0173 nemotyvuoja geriau pasiruo\u0161ti \u0161iam gyvenimo laikotarpiui ir jam kaupti l\u0117\u0161as, kol dar galima tai daryti\u201c, \u2013 teigia \u0160. Ruzgys. &nbsp; Jo teigimu, nors valstyb\u0117 skatina kaupti pensijai II ir III pakopoje, ta\u010diau pa\u010di\u0173 gyventoj\u0173 nenoras m\u0105styti apie ilg\u0105j\u012f laikotarp\u012f ver\u010dia galvoti, kad \u0161ios tiksin\u010dios ekonomin\u0117s \u201ebombos\u201c savieigai palikti nevalia. &nbsp; <b>Pensija yra neatrasta \u017eem\u0117<\/b> &nbsp; Analizuojant apklausos dalyvi\u0173 atsakymus pagal am\u017ei\u0173 paai\u0161k\u0117jo, kad i\u0161gyvenimo pensijoje klausimas ima r\u016bp\u0117ti tik sulaukus 36-i\u0173. 36-45 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je apie tai susim\u0105sto 4 proc. gyventoj\u0173. &nbsp; Did\u017eiausias nerimas stebimas tarp 46-55 met\u0173 respondent\u0173, tarp kuri\u0173 i\u0161gyvenimo reikalai pensijoje jau ima dominti 12,8 proc. Tarp vyresni\u0173 kaip 56 met\u0173 gyventoj\u0173 pajam\u0173 ir i\u0161laid\u0173 klausimas pensijoje klausimas r\u016bpi kas de\u0161imtam, arba 9,9 proc. apklaust\u0173j\u0173. \u201eAkivaizdu, kad auksiniais savo metais pensijos klausimo nekeliame. 18-25 met\u0173 grup\u0117je ir 26-35 met\u0173 grup\u0117je apklausos metu neatsirado \u017emoni\u0173, kuriems bent truput\u012f r\u016bp\u0117t\u0173, i\u0161 koki\u0173 l\u0117\u0161\u0173 gyvens pensijoje. Darant prielaid\u0105, kad dirbti pradedama sulaukus 22-23 met\u0173, geras de\u0161imtmetis tiesiog praleid\u017eiamas nesir\u016bpinant jokia finansine pagalve savo atei\u010diai\u201c, \u2013 persp\u0117ja \u0160. Ruzgys. &nbsp; <b>Daugiausiai lengvab\u016bdi\u0161kumo \u2013 miestuose<\/b> &nbsp; Nors regionai bendrai pasi\u017eymi kuklesn\u0117mis galimyb\u0117mis, ta\u010diau apklausa atskleid\u0117 dar vien\u0105 stebinant\u012f fakt\u0105: daugiausiai lengvab\u016bdi\u0161kumo vis tik yra miestuose. &nbsp; \u201e\u017dvelgiant \u012f \u0161ia diena gyvenan\u010di\u0173j\u0173 statistik\u0105, did\u017eiausia j\u0173 grup\u0117 yra ne regionuose, o b\u016btent miestuose \u2013 21 proc. Ma\u017eesniuose miestuose ir kaimuose taip besielgian\u010di\u0173 gyventoj\u0173 yra kiek ma\u017eiau, po 16 proc.\u201c, \u2013 sako LIPFA vadovas. &nbsp; Atitinkamai dideli\u0173 miest\u0173 gyventojams ma\u017eiausiai r\u016bpi, kaip jie gyvens pensijoje \u2013 toki\u0173 yra 4,6 proc., kai miesteliuose \u2013 7,6 proc., o kaimuose \u2013 7,5 proc. &nbsp; Pasak \u0160. Ruzgio, finansinis gyventoj\u0173 \u0161vietimas turi tapti prioritetu, nes valstyb\u0117 neturi tiek resurs\u0173, kad kiekvienam gyventojui gal\u0117t\u0173 u\u017etikrinti \u012fprast\u0105 gyvenimo lyg\u012f, jei jis pats asmeni\u0161kai nebegali tuo pasir\u016bpinti.. &nbsp; \u201e<span class=\"ttl_link textTag_57912166\">Spinter tyrimai<\/span>\u201c apklaus\u0105 atliko \u0161iemet kovo 18-28 dienomis, joje dalyvavo 1008 gyventojai, sulauk\u011918-75 met\u0173 am\u017eiaus. <b><br \/>\n<\/b> <b><br \/>\n2019-05-18<br \/>\n<\/b> <b>&nbsp;<\/b> <b>Dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 n\u0117ra link\u0119 planuoti savo pajam\u0173 ir i\u0161laid\u0173 ilgesniam laikui, o net kas penktas apskritai gyvena tik \u0161ia diena. Tai, kad \u0161alyje labai tr\u016bksta supratimo ir \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 r\u016bpintis asmeniniu bei \u0161eimos biud\u017eetu, atskleid\u0117 reprezentatyvi \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c apklausa.<\/b> &nbsp; Apklaus\u0105 inicijavusios Lietuvos pensij\u0173 ir investicij\u0173 fond\u0173 asociacijos (<span class=\"ttl_link textTag_78444223\">LIPFA<\/span>) prezidentas <span class=\"ttl_link textTag_63198452\">\u0160ar\u016bnas Ruzgys<\/span> atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u0161alia 18 proc. neplanuojan\u010di\u0173j\u0173 savo finans\u0173 galima statyti ir 36 proc., kurie pagalvoja vos apie m\u0117nes\u012f-du \u012f priek\u012f \u2013 tai beveik tas pats, kas nieko, ra\u0161oma asociacijos prane\u0161ime. &nbsp; \u201eKas antras gyventojas stokoja \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 arba \u017eini\u0173 numatyti savo finansin\u0119 situacij\u0105 ilgiau nei pora m\u0117nesi\u0173 \u012f priek\u012f. Vienais atvejais tai lemia lengvab\u016bdi\u0161kas po\u017ei\u016bris \u012f gyvenim\u0105, kitais, kas yra gerokai skaud\u017eiau, kitos i\u0161eities netur\u0117jimas. Akivaizdu viena &#8211; esant bent ma\u017eiausiam ekonomikos sukr\u0117timui daugiau nei 50 proc. gyventoj\u0173 atsidurt\u0173 nepavyd\u0117tinoje, sunkioje situacijoje, kurioje prireikt\u0173 pagalbos\u201c, \u2013 sako jis. <b>Finansinis ra\u0161tingumas \u2013 pervertintas<\/b> &nbsp; Reprezentatyvios apklausos duomenys patvirtino fakt\u0105 \u2013 kuo ilgesnis laikotarpis pateikiamas, tuo spar\u010diau ma\u017e\u0117ja j\u012f planuojan\u010di\u0173. 20 proc. respondent\u0173 patvirtino, kad savo pajamas ir i\u0161laidas numato pusme\u010diui ar metams \u012f priek\u012f, ta\u010diau apie kelerius metus galvoja vos 13 proc. gyventoj\u0173, arba kiek daugiau nei kas de\u0161imtas. &nbsp; \u201eToliau \u2013 tik dar blogiau. Apie tai, kiek gaus pajam\u0173 bei kiek ir kam jas panaudos iki pensijos m\u0105sto 6 proc. \u017emoni\u0173, o apie tai, kaip gyvens pensijoje \u2013 irgi vos 6 proc. Vadinasi, yra kriti\u0161kai ma\u017ea visuomen\u0117s dalis, kuri galvoja apie savo finansin\u0119 situacij\u0105 ilguoju laikotarpiu ir jai ruo\u0161iasi. Nors apie sud\u0117ting\u0105 gyvenim\u0105 pensijoje \u017einome anaiptol ne i\u0161 vadov\u0117li\u0173, tai \u017emoni\u0173 nemotyvuoja geriau pasiruo\u0161ti \u0161iam gyvenimo laikotarpiui ir jam kaupti l\u0117\u0161as, kol dar galima tai daryti\u201c, \u2013 teigia \u0160. Ruzgys. &nbsp; Jo teigimu, nors valstyb\u0117 skatina kaupti pensijai II ir III pakopoje, ta\u010diau pa\u010di\u0173 gyventoj\u0173 nenoras m\u0105styti apie ilg\u0105j\u012f laikotarp\u012f ver\u010dia galvoti, kad \u0161ios tiksin\u010dios ekonomin\u0117s \u201ebombos\u201c savieigai palikti nevalia. &nbsp; <b>Pensija yra neatrasta \u017eem\u0117<\/b> &nbsp; Analizuojant apklausos dalyvi\u0173 atsakymus pagal am\u017ei\u0173 paai\u0161k\u0117jo, kad i\u0161gyvenimo pensijoje klausimas ima r\u016bp\u0117ti tik sulaukus 36-i\u0173. 36-45 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je apie tai susim\u0105sto 4 proc. gyventoj\u0173. &nbsp; Did\u017eiausias nerimas stebimas tarp 46-55 met\u0173 respondent\u0173, tarp kuri\u0173 i\u0161gyvenimo reikalai pensijoje jau ima dominti 12,8 proc. Tarp vyresni\u0173 kaip 56 met\u0173 gyventoj\u0173 pajam\u0173 ir i\u0161laid\u0173 klausimas pensijoje klausimas r\u016bpi kas de\u0161imtam, arba 9,9 proc. apklaust\u0173j\u0173. \u201eAkivaizdu, kad auksiniais savo metais pensijos klausimo nekeliame. 18-25 met\u0173 grup\u0117je ir 26-35 met\u0173 grup\u0117je apklausos metu neatsirado \u017emoni\u0173, kuriems bent truput\u012f r\u016bp\u0117t\u0173, i\u0161 koki\u0173 l\u0117\u0161\u0173 gyvens pensijoje. Darant prielaid\u0105, kad dirbti pradedama sulaukus 22-23 met\u0173, geras de\u0161imtmetis tiesiog praleid\u017eiamas nesir\u016bpinant jokia finansine pagalve savo atei\u010diai\u201c, \u2013 persp\u0117ja \u0160. Ruzgys. &nbsp; <b>Daugiausiai lengvab\u016bdi\u0161kumo \u2013 miestuose<\/b> &nbsp; Nors regionai bendrai pasi\u017eymi kuklesn\u0117mis galimyb\u0117mis, ta\u010diau apklausa atskleid\u0117 dar vien\u0105 stebinant\u012f fakt\u0105: daugiausiai lengvab\u016bdi\u0161kumo vis tik yra miestuose. &nbsp; \u201e\u017dvelgiant \u012f \u0161ia diena gyvenan\u010di\u0173j\u0173 statistik\u0105, did\u017eiausia j\u0173 grup\u0117 yra ne regionuose, o b\u016btent miestuose \u2013 21 proc. Ma\u017eesniuose miestuose ir kaimuose taip besielgian\u010di\u0173 gyventoj\u0173 yra kiek ma\u017eiau, po 16 proc.\u201c, \u2013 sako LIPFA vadovas. &nbsp; Atitinkamai dideli\u0173 miest\u0173 gyventojams ma\u017eiausiai r\u016bpi, kaip jie gyvens pensijoje \u2013 toki\u0173 yra 4,6 proc., kai miesteliuose \u2013 7,6 proc., o kaimuose \u2013 7,5 proc. &nbsp; Pasak \u0160. Ruzgio, finansinis gyventoj\u0173 \u0161vietimas turi tapti prioritetu, nes valstyb\u0117 neturi tiek resurs\u0173, kad kiekvienam gyventojui gal\u0117t\u0173 u\u017etikrinti \u012fprast\u0105 gyvenimo lyg\u012f, jei jis pats asmeni\u0161kai nebegali tuo pasir\u016bpinti.. &nbsp; \u201e<span class=\"ttl_link textTag_57912166\">Spinter tyrimai<\/span>\u201c apklaus\u0105 atliko \u0161iemet kovo 18-28 dienomis, joje dalyvavo 1008 gyventojai, sulauk\u011918-75 met\u0173 am\u017eiaus.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>2019-05-18 &nbsp; Dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 n\u0117ra link\u0119 planuoti savo pajam\u0173 ir i\u0161laid\u0173 ilgesniam laikui, o net kas penktas apskritai gyvena<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6169","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6169","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6169"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6169\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6169"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6169"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6169"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}