{"id":6152,"date":"2019-06-20T00:00:00","date_gmt":"2019-06-19T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/vaikas-sulauze-brangu-daikta-mamos-dvigubai-dazniau-taiko-bausmes-o-teciai-perka-nauja-kurie-teisus\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:24","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:24","slug":"vaikas-sulauze-brangu-daikta-mamos-dvigubai-dazniau-taiko-bausmes-o-teciai-perka-nauja-kurie-teisus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/vaikas-sulauze-brangu-daikta-mamos-dvigubai-dazniau-taiko-bausmes-o-teciai-perka-nauja-kurie-teisus\/","title":{"rendered":"Vaikas sulau\u017e\u0117 brang\u0173 daikt\u0105: mamos dvigubai da\u017eniau taiko bausmes, o t\u0117\u010diai perka nauj\u0105 \u2013 kurie teis\u016bs?"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; <b>Net 11 proc. t\u0117v\u0173 Lietuvoje taiko bausmes ir neperka naujo elektroninio prietaiso nepilname\u010diam vaikui, kai \u0161\u012f prietais\u0105 vaikas sulau\u017eo, parod\u0117 Elektronikos platintoj\u0173 asociacijos (EPA) inicijuotas sociologinis tyrimas. Vaik\u0173 psicholog\u0117 <span class=\"ttl_link textTag_65939214\">J\u016brat\u0117 Bortkevi\u010dien\u0117<\/span> atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f pagrindines t\u0117v\u0173 klaidas aukl\u0117jant vaikus, kai jie sulau\u017eo ir sugadina daiktus, bei \u012fvardijo 6 teisingos t\u0117v\u0173 elgsenos \u017eingsnius.&nbsp;&nbsp;<\/b> &nbsp; <b>Ai\u0161kinimas gali prilygti vaiko pa\u017eeminimui<\/b> &nbsp; Kaip parod\u0117 Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa, t\u0117vai, turintys nepilname\u010di\u0173 vaik\u0173, skirtingai reaguoja, kai vaikas sulau\u017eo ar sugadina elektronin\u012f prietais\u0105, ra\u0161oma EPA prane\u0161ime \u017einiasklaidai. 67 proc. respondent\u0173 teig\u0117 paai\u0161kinantys, kaip saugoti ir naudotis prietaisu, ketvirtadalis tiesiog nuperka nauj\u0105, penktadalis duoda sen\u0105 prietais\u0105, kurio sugadinimas nekelt\u0173 streso, o 11 proc. taiko bausmes ir kur\u012f laik\u0105 neperka prietaiso. &nbsp; Tyrimas taip pat atskleid\u0117, kad bausmes taikan\u010di\u0173 moter\u0173 yra dvigubai daugiau nei vyr\u0173 \u2013 pastarieji kur kas da\u017eniau yra link\u0119 vaikui tiesiog nupirkti nauj\u0105 prietais\u0105. 46\u201355 met\u0173 t\u0117v\u0173, taikan\u010di\u0173 bausmes vaikams, buvo beveik dvigubai daugiau nei 26\u201335 met\u0173 t\u0117v\u0173. Tuo tarpu tarp bausmi\u0173 \u0161alinink\u0173 t\u0117v\u0173, turin\u010di\u0173 nebaigt\u0105 vidurin\u012f i\u0161silavinim\u0105, yra trigubai daugiau nei turin\u010di\u0173 auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105. &nbsp; \u201eDaugelis t\u0117v\u0173 yra link\u0119 su savo vaikais elgtis taip, kaip buvo elgiamasi su jais pa\u010diais. Regis, gerai, kad bausmes taiko tik 11 procent\u0173, o 89 procentai j\u0173 netaiko. Ta\u010diau kaip rodo praktika, netgi tie t\u0117vai, kurie nemano baud\u017eiantys savo vaik\u0105, u\u017e sulau\u017eyt\u0105 ar sugadint\u0105 daikt\u0105 savo vaik\u0105 apr\u0117kia, i\u0161vadina nepagarbiais epitetais, j\u012f pa\u017eemina, nuvertina. Tokiu elgesiu vaikas lau\u017eomas psichologi\u0161kai\u201c, \u2013 sako vaik\u0173 psicholog\u0117 J\u016brat\u0117 Bortkevi\u010dien\u0117. &nbsp; Kai vaikas sulau\u017eo ar sugadina prietais\u0105, pasak psicholog\u0117s, pirmiausia turi b\u016bti i\u0161siai\u0161kinta, kaip tas daiktas sul\u016b\u017eo: galb\u016bt vaikas yra tiesiog smalsus ir t\u0105 daikt\u0105 i\u0161ard\u0117? Toks aktyvus smalsumas yra vaiko augimo sudedamoji dalis. Jeigu paai\u0161k\u0117t\u0173, kad vaikas tai padar\u0117 i\u0161 pyk\u010dio, tuomet reik\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, kaip kilo tokia emocija ir kur gal\u0117tume j\u0105 nukreipti. &nbsp; <b>Bausmi\u0173 pasekm\u0117 \u2013 savimi nepasitikintis vaikas<\/b> <b><br \/>\n<\/b><br \/>\n\u201eI\u0161 tikr\u0173j\u0173 vaikas itin retai lau\u017eo ar gadina daiktus ty\u010dia ar su ai\u0161kiu tikslu sugadinti. Pasitaiko, kad daiktas sugadinamas, siekiant t\u0117v\u0173 d\u0117mesio, ar d\u0117l neatsargumo, ne\u012fvertinus atsakomyb\u0117s\u201c, \u2013 pastebi J. Bortkevi\u010dien\u0117. &nbsp; Ji atkreipia d\u0117mes\u012f: jeigu vaik\u0105 stipriai baud\u017eiame, did\u0117ja vaiko nepasitik\u0117jimas savimi: jis nesupranta, k\u0105 padar\u0117, bet supranta, kad padar\u0117 ka\u017ek\u0105 baisaus. Kai t\u0117vai jam sako, kad jis toks neatsakingas, nev\u0117k\u0161la ir pan., vaikas patiki tuo \u2013 taip jau\u010diasi ir taip elgiasi. Kita bausmi\u0173 pasekm\u0117 \u2013 atsiranda baim\u0117 bet k\u0105 daryti, baim\u0117 klysti, vaikas kiekviename \u017eingsnyje pradeda bijoti ir ta baim\u0117 neskatina jo augti, o tai yra itin svarbu. &nbsp; \u201eDar vienas svarbus aspektas \u2013 vaikas supranta, kad su juo nes\u0105\u017einingai elgiamasi. Galb\u016bt jis nor\u0117jo ne sugadinti, o sutvarkyti daikt\u0105, tod\u0117l jam sukyla neteisyb\u0117s jausmas: \u201ea\u0161 darau gerai, o mane baud\u017eia\u201c. Ilgainiui tai gali atimti nor\u0105 daryti k\u0105 nors gera. Be to, dalis vaik\u0173 pradeda meluoti, slepia, kad ka\u017ekas \u012fvyko. Sl\u0117pdami jie nei\u0161moks pamokos, kad normalu yra suklysti ir ie\u0161koti problemos sprendim\u0173, kai nutinka kas nors nety\u010dia\u201c, \u2013 ai\u0161kina J. Bortkevi\u010dien\u0117. &nbsp; Anot psicholog\u0117s, kai kurie t\u0117vai sako vaikui: \u201eTau dabar reik\u0117s milijon\u0105 met\u0173 dirbti, kad tok\u012f nupirkti\u201c arba \u201eTu \u017einai, kiek tai kainavo?\u201c &nbsp; \u201eKartais vaikui sakoma: \u201eMa\u017euti, nepergyvenk, nupirksim tau nauj\u0105\u201c. Tai \u2013 irgi klaida, nes taip vaikas skatinamas neprisiimti atsakomyb\u0117s ir nieko nebesaugoti, nes \u017eino, kad jam visada bus nupirktas naujas daiktas. Kita t\u0117v\u0173 klaida sakyti vaikams: \u201eTavo problema.\u201c I\u0161 ties\u0173 vaikams reikia pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti problemas, nes susid\u016br\u0119s su rimta problema vaikas nesikreips \u012f t\u0117vus ir tai gali tur\u0117ti skaud\u017eias pasekmes\u201c, \u2013 persp\u0117ja J. Bortkevi\u010dien\u0117. <br \/>\n<b><br \/>\nPsicholog\u0117 \u012fvardijo 6 teisingos t\u0117v\u0173 elgsenos \u017eingsnius, kai vaikas sugadino daikt\u0105<\/b> <br \/>\n1. \u012ekv\u0117pkite oro. Pasistenkite neprad\u0117ti r\u0117kti ar \u017eeminti vaiko, tardami \u201eA\u0161 gi tau sakiau\u201c. 2. Paklauskite vaiko, kas nutiko. Reikia, kad vaikas papasakot\u0173 apie nutikim\u0105 i\u0161 savo perspektyvos. 3. Paklauskite vaiko, kaip jis jau\u010diasi. Labai svarbu, kad vaikas \u012fvardint\u0173 savo jausmus. 4. Papasakokite vaikui, kaip jau\u010diat\u0117s j\u016bs, t\u0117vai. Pavyzd\u017eiui; \u201eMan nesmagu, kad tu neatsiklaus\u0119s pa\u0117mei ir kad taip atsitiko.\u201c 5. Pasikalb\u0117kite su vaiku, koks gal\u0117t\u0173 b\u016bti sprendimas. Gal daikt\u0105 galima sutaisyti? O gal vert\u0117t\u0173 nupirkti nauj\u0105? Kiek tai kainuot\u0173? Rekomenduojama kartu su vaiku susid\u0117lioti ai\u0161k\u0173 veiksm\u0173 plan\u0105, k\u0105 dabar daryti. 6. Pasikalb\u0117kite su vaiku apie gaut\u0105 pamok\u0105. Kartu kelkite klausimus, k\u0105 daryti: prie\u0161 imant daikt\u0105 \u2013 atsiklausti, netaisyti nepasitarus, neimti daikt\u0173 supykus, neb\u0117gti su telefonu rankose, va\u017eiuojant dvira\u010diu nelaikyti telefono ki\u0161en\u0117je. Vaikas turi pasimokyti i\u0161 situacijos. &nbsp; Kaip parod\u0117 apklausa, ne visi respondentai atsakingai elgiasi su sulau\u017eytais elektronikos prietaisais. Net 18 proc. respondent\u0173 sugedusius elektros prietaisus prisipa\u017eino i\u0161metantys \u012f buitini\u0173 atliek\u0173 konteinerius, o 21 proc. j\u0173 tvirtino pasidedantys juos sand\u0117liukuose arba r\u016bsiuose. &nbsp; \u201ePaai\u0161k\u0117jo, kad kuo auk\u0161tesnis i\u0161silavinimas, tuo atsakingesnis po\u017ei\u016bris \u012f elektronikos atliekas \u2013 daugiau j\u0173 i\u0161metama \u012f specialius elektronikai skirtus konteinerius ir ma\u017eiau patenka \u012f buitini\u0173 atliek\u0173 konteinerius. Tod\u0117l edukacija \u0161iais klausimais tikrai duoda efekt\u0105. D\u0117l to labai svarbu, kad t\u0117vai, kuri\u0173 vaikas ty\u010dia ar nety\u010dia sulau\u017eo prietais\u0105, paai\u0161kint\u0173 apie atsaking\u0105 atliek\u0173 r\u016b\u0161iavim\u0105 ir kad elektronikos lau\u017eas ir panaudotos baterijos \u2013 ypatingos atliekos. Joms skirti special\u016bs m\u016bs\u0173 organizacijos konteineriai prekybos vietose, mokslo \u012fstaigose ir kitur, o stambiagabarites elektronikos atliekas i\u0161ve\u017eame nemokamai \u2013 pakanka u\u017esiregistruoti telefonu 8 695 55 111 arba u\u017epildyti form\u0105 internete adresu www.epa.lt\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f EPA projekt\u0173 vadov\u0117 Imanta Baltr\u016bnait\u0117. &nbsp; Visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105, siekiant i\u0161siai\u0161kinti t\u0117v\u0173 vaidmenis, vaikams sugadinus elektronikos prietaisus, EPA u\u017esakymu atliko rinkos ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 kompanija \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu apklausti visoje Lietuvoje gyvenantys 1008 respondentai, kuri\u0173 am\u017eius \u2013 18\u201375 metai. <img decoding=\"async\" width=\"120\" border=\"0\" height=\"32\" src=\"https:\/\/g3.dcdn.lt\/images\/pix\/file79588287_delfi-logo.png\" alt=\"www.DELFI.lt\" itemprop=\"url\"> <b>2019-06-20<\/b> &nbsp; <b>Net 11 proc. t\u0117v\u0173 Lietuvoje taiko bausmes ir neperka naujo elektroninio prietaiso nepilname\u010diam vaikui, kai \u0161\u012f prietais\u0105 vaikas sulau\u017eo, parod\u0117 Elektronikos platintoj\u0173 asociacijos (EPA) inicijuotas sociologinis tyrimas. Vaik\u0173 psicholog\u0117 <span class=\"ttl_link textTag_65939214\">J\u016brat\u0117 Bortkevi\u010dien\u0117<\/span> atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f pagrindines t\u0117v\u0173 klaidas aukl\u0117jant vaikus, kai jie sulau\u017eo ir sugadina daiktus, bei \u012fvardijo 6 teisingos t\u0117v\u0173 elgsenos \u017eingsnius.&nbsp;&nbsp;<\/b> &nbsp; <b>Ai\u0161kinimas gali prilygti vaiko pa\u017eeminimui<\/b> &nbsp; Kaip parod\u0117 Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa, t\u0117vai, turintys nepilname\u010di\u0173 vaik\u0173, skirtingai reaguoja, kai vaikas sulau\u017eo ar sugadina elektronin\u012f prietais\u0105, ra\u0161oma EPA prane\u0161ime \u017einiasklaidai. 67 proc. respondent\u0173 teig\u0117 paai\u0161kinantys, kaip saugoti ir naudotis prietaisu, ketvirtadalis tiesiog nuperka nauj\u0105, penktadalis duoda sen\u0105 prietais\u0105, kurio sugadinimas nekelt\u0173 streso, o 11 proc. taiko bausmes ir kur\u012f laik\u0105 neperka prietaiso. &nbsp; Tyrimas taip pat atskleid\u0117, kad bausmes taikan\u010di\u0173 moter\u0173 yra dvigubai daugiau nei vyr\u0173 \u2013 pastarieji kur kas da\u017eniau yra link\u0119 vaikui tiesiog nupirkti nauj\u0105 prietais\u0105. 46\u201355 met\u0173 t\u0117v\u0173, taikan\u010di\u0173 bausmes vaikams, buvo beveik dvigubai daugiau nei 26\u201335 met\u0173 t\u0117v\u0173. Tuo tarpu tarp bausmi\u0173 \u0161alinink\u0173 t\u0117v\u0173, turin\u010di\u0173 nebaigt\u0105 vidurin\u012f i\u0161silavinim\u0105, yra trigubai daugiau nei turin\u010di\u0173 auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105. &nbsp; \u201eDaugelis t\u0117v\u0173 yra link\u0119 su savo vaikais elgtis taip, kaip buvo elgiamasi su jais pa\u010diais. Regis, gerai, kad bausmes taiko tik 11 procent\u0173, o 89 procentai j\u0173 netaiko. Ta\u010diau kaip rodo praktika, netgi tie t\u0117vai, kurie nemano baud\u017eiantys savo vaik\u0105, u\u017e sulau\u017eyt\u0105 ar sugadint\u0105 daikt\u0105 savo vaik\u0105 apr\u0117kia, i\u0161vadina nepagarbiais epitetais, j\u012f pa\u017eemina, nuvertina. Tokiu elgesiu vaikas lau\u017eomas psichologi\u0161kai\u201c, \u2013 sako vaik\u0173 psicholog\u0117 J\u016brat\u0117 Bortkevi\u010dien\u0117. &nbsp; Kai vaikas sulau\u017eo ar sugadina prietais\u0105, pasak psicholog\u0117s, pirmiausia turi b\u016bti i\u0161siai\u0161kinta, kaip tas daiktas sul\u016b\u017eo: galb\u016bt vaikas yra tiesiog smalsus ir t\u0105 daikt\u0105 i\u0161ard\u0117? Toks aktyvus smalsumas yra vaiko augimo sudedamoji dalis. Jeigu paai\u0161k\u0117t\u0173, kad vaikas tai padar\u0117 i\u0161 pyk\u010dio, tuomet reik\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, kaip kilo tokia emocija ir kur gal\u0117tume j\u0105 nukreipti. &nbsp; <b>Bausmi\u0173 pasekm\u0117 \u2013 savimi nepasitikintis vaikas<\/b> <b><br \/>\n<\/b><br \/>\n\u201eI\u0161 tikr\u0173j\u0173 vaikas itin retai lau\u017eo ar gadina daiktus ty\u010dia ar su ai\u0161kiu tikslu sugadinti. Pasitaiko, kad daiktas sugadinamas, siekiant t\u0117v\u0173 d\u0117mesio, ar d\u0117l neatsargumo, ne\u012fvertinus atsakomyb\u0117s\u201c, \u2013 pastebi J. Bortkevi\u010dien\u0117. &nbsp; Ji atkreipia d\u0117mes\u012f: jeigu vaik\u0105 stipriai baud\u017eiame, did\u0117ja vaiko nepasitik\u0117jimas savimi: jis nesupranta, k\u0105 padar\u0117, bet supranta, kad padar\u0117 ka\u017ek\u0105 baisaus. Kai t\u0117vai jam sako, kad jis toks neatsakingas, nev\u0117k\u0161la ir pan., vaikas patiki tuo \u2013 taip jau\u010diasi ir taip elgiasi. Kita bausmi\u0173 pasekm\u0117 \u2013 atsiranda baim\u0117 bet k\u0105 daryti, baim\u0117 klysti, vaikas kiekviename \u017eingsnyje pradeda bijoti ir ta baim\u0117 neskatina jo augti, o tai yra itin svarbu. &nbsp; \u201eDar vienas svarbus aspektas \u2013 vaikas supranta, kad su juo nes\u0105\u017einingai elgiamasi. Galb\u016bt jis nor\u0117jo ne sugadinti, o sutvarkyti daikt\u0105, tod\u0117l jam sukyla neteisyb\u0117s jausmas: \u201ea\u0161 darau gerai, o mane baud\u017eia\u201c. Ilgainiui tai gali atimti nor\u0105 daryti k\u0105 nors gera. Be to, dalis vaik\u0173 pradeda meluoti, slepia, kad ka\u017ekas \u012fvyko. Sl\u0117pdami jie nei\u0161moks pamokos, kad normalu yra suklysti ir ie\u0161koti problemos sprendim\u0173, kai nutinka kas nors nety\u010dia\u201c, \u2013 ai\u0161kina J. Bortkevi\u010dien\u0117. &nbsp; Anot psicholog\u0117s, kai kurie t\u0117vai sako vaikui: \u201eTau dabar reik\u0117s milijon\u0105 met\u0173 dirbti, kad tok\u012f nupirkti\u201c arba \u201eTu \u017einai, kiek tai kainavo?\u201c &nbsp; \u201eKartais vaikui sakoma: \u201eMa\u017euti, nepergyvenk, nupirksim tau nauj\u0105\u201c. Tai \u2013 irgi klaida, nes taip vaikas skatinamas neprisiimti atsakomyb\u0117s ir nieko nebesaugoti, nes \u017eino, kad jam visada bus nupirktas naujas daiktas. Kita t\u0117v\u0173 klaida sakyti vaikams: \u201eTavo problema.\u201c I\u0161 ties\u0173 vaikams reikia pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti problemas, nes susid\u016br\u0119s su rimta problema vaikas nesikreips \u012f t\u0117vus ir tai gali tur\u0117ti skaud\u017eias pasekmes\u201c, \u2013 persp\u0117ja J. Bortkevi\u010dien\u0117. <br \/>\n<b><br \/>\nPsicholog\u0117 \u012fvardijo 6 teisingos t\u0117v\u0173 elgsenos \u017eingsnius, kai vaikas sugadino daikt\u0105<\/b> <br \/>\n1. \u012ekv\u0117pkite oro. Pasistenkite neprad\u0117ti r\u0117kti ar \u017eeminti vaiko, tardami \u201eA\u0161 gi tau sakiau\u201c. 2. Paklauskite vaiko, kas nutiko. Reikia, kad vaikas papasakot\u0173 apie nutikim\u0105 i\u0161 savo perspektyvos. 3. Paklauskite vaiko, kaip jis jau\u010diasi. Labai svarbu, kad vaikas \u012fvardint\u0173 savo jausmus. 4. Papasakokite vaikui, kaip jau\u010diat\u0117s j\u016bs, t\u0117vai. Pavyzd\u017eiui; \u201eMan nesmagu, kad tu neatsiklaus\u0119s pa\u0117mei ir kad taip atsitiko.\u201c 5. Pasikalb\u0117kite su vaiku, koks gal\u0117t\u0173 b\u016bti sprendimas. Gal daikt\u0105 galima sutaisyti? O gal vert\u0117t\u0173 nupirkti nauj\u0105? Kiek tai kainuot\u0173? Rekomenduojama kartu su vaiku susid\u0117lioti ai\u0161k\u0173 veiksm\u0173 plan\u0105, k\u0105 dabar daryti. 6. Pasikalb\u0117kite su vaiku apie gaut\u0105 pamok\u0105. Kartu kelkite klausimus, k\u0105 daryti: prie\u0161 imant daikt\u0105 \u2013 atsiklausti, netaisyti nepasitarus, neimti daikt\u0173 supykus, neb\u0117gti su telefonu rankose, va\u017eiuojant dvira\u010diu nelaikyti telefono ki\u0161en\u0117je. Vaikas turi pasimokyti i\u0161 situacijos. &nbsp; Kaip parod\u0117 apklausa, ne visi respondentai atsakingai elgiasi su sulau\u017eytais elektronikos prietaisais. Net 18 proc. respondent\u0173 sugedusius elektros prietaisus prisipa\u017eino i\u0161metantys \u012f buitini\u0173 atliek\u0173 konteinerius, o 21 proc. j\u0173 tvirtino pasidedantys juos sand\u0117liukuose arba r\u016bsiuose. &nbsp; \u201ePaai\u0161k\u0117jo, kad kuo auk\u0161tesnis i\u0161silavinimas, tuo atsakingesnis po\u017ei\u016bris \u012f elektronikos atliekas \u2013 daugiau j\u0173 i\u0161metama \u012f specialius elektronikai skirtus konteinerius ir ma\u017eiau patenka \u012f buitini\u0173 atliek\u0173 konteinerius. Tod\u0117l edukacija \u0161iais klausimais tikrai duoda efekt\u0105. D\u0117l to labai svarbu, kad t\u0117vai, kuri\u0173 vaikas ty\u010dia ar nety\u010dia sulau\u017eo prietais\u0105, paai\u0161kint\u0173 apie atsaking\u0105 atliek\u0173 r\u016b\u0161iavim\u0105 ir kad elektronikos lau\u017eas ir panaudotos baterijos \u2013 ypatingos atliekos. Joms skirti special\u016bs m\u016bs\u0173 organizacijos konteineriai prekybos vietose, mokslo \u012fstaigose ir kitur, o stambiagabarites elektronikos atliekas i\u0161ve\u017eame nemokamai \u2013 pakanka u\u017esiregistruoti telefonu 8 695 55 111 arba u\u017epildyti form\u0105 internete adresu www.epa.lt\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f EPA projekt\u0173 vadov\u0117 Imanta Baltr\u016bnait\u0117. &nbsp; Visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklaus\u0105, siekiant i\u0161siai\u0161kinti t\u0117v\u0173 vaidmenis, vaikams sugadinus elektronikos prietaisus, EPA u\u017esakymu atliko rinkos ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 kompanija \u201eSpinter tyrimai\u201c. Tyrimo metu apklausti visoje Lietuvoje gyvenantys 1008 respondentai, kuri\u0173 am\u017eius \u2013 18\u201375 metai. <img decoding=\"async\" width=\"120\" border=\"0\" height=\"32\" src=\"https:\/\/g3.dcdn.lt\/images\/pix\/file79588287_delfi-logo.png\" alt=\"www.DELFI.lt\" itemprop=\"url\"><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; <b>Net 11 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6152","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6152","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6152"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6152\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6152"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6152"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6152"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}