2019-07-17 <\/b> Lietuvoje ma\u017edaug kas \u0161e\u0161tas gyventojas (17 proc.) yra patyr\u0119s \u012fvairi\u0173 nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 tuo metu, kai naudojosi mobiliaisiais \u012frenginiais \u2013 bendravo, nar\u0161\u0117, fotografavo ar filmavo. 8 proc. atvej\u0173 skaitmeninis \u201eatsijungimas\u201c nuo pasaulio baig\u0117si lengvesniais ar sunkesniais sveikatos sutrikdymais, atskleid\u0117 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c bir\u017eelio m\u0117nes\u012f atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai. Apklaus\u0105 inicijavusios draudimo bendrov\u0117s BTA duomenimis, atvej\u0173, kuomet virtualus bendravimas ar pastangos \u201epagauti\u201c kuo daugiau d\u0117mesio socialiniuose tinkluose sulauksiant\u012f kadr\u0105 baigiasi stresin\u0117mis situacijomis bei traumomis, ypa\u010d pada\u017en\u0117ja per atostogas, keliaujant ir vykstant \u012f u\u017esien\u012f. \u201eNubrozdinimai, susitrenkimai ar net l\u016b\u017eiai ir neplanuotas vizitas mediko kabinete \u2013 tokia kartais b\u016bna virtualus bendravimo ir noro tuoj pat dalintis vaizdais i\u0161 gra\u017eiausi\u0173 kampeli\u0173 kaina. Suklupimai, pargriuvimai, atsitrenkimai \u012f kitus \u017emones ar kli\u016btis ne toks ir retas atvejis, su kuriuo yra susid\u016br\u0119s kas \u0161e\u0161tas \u0161alies gyventojas. Toki\u0173 atsitikim\u0173 metu da\u017enai nuken\u010dia ir patys mobilieji \u012frenginiai. Nekeista, kad su mobiliaisiais \u012frenginiais susijusi\u0173 \u017eal\u0173 pikas stebimas b\u016btent vasar\u0105\u201c, \u2013 sako BTA \u017dal\u0173 reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Golian\u010dikas. Da\u017eniau nuken\u010dia jaunesni<\/b> Apklausa atskleid\u0117, kad Lietuvoje d\u0117l priklausomyb\u0117s nuo i\u0161mani\u0173j\u0173 \u012frengini\u0173 da\u017eniausiai nuken\u010dia jaunesnio am\u017eiaus (18\u201325 m.) \u017emon\u0117s \u2013 net 37 proc. j\u0173 prisipa\u017eino patyr\u0119 nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 naudodamiesi telefonais. 26\u201335 m. am\u017eiaus grup\u0117je toki\u0173 nelaim\u0117li\u0173 yra kur kas ma\u017eiau \u2013 24 procentai. \u201eNors did\u017eioji dalis toki\u0173 incident\u0173 atsiperka trumpalaikiu stresu ar menku nubrozdinimu, ta\u010diau b\u016btent jauniems \u017emon\u0117ms d\u0117l neapdairumo da\u017eniau tenka apsilankyti ir pas medikus. Apklausos duomenimis, 18\u201325 m. jaunuoliai naudodamiesi mobiliaisiais rimtesni\u0173 traum\u0173 patiria 5 kartus da\u017eniau nei likusi visuomen\u0117s dalis. Tai suprantama \u2013 \u0161i am\u017eiaus grup\u0117 mobiliaisiais \u012frenginiais naudojasi aktyviausiai, nuolat dalinasi informacija socialiniuose tinkluose. Ta\u010diau jaunimui tikrai norisi palink\u0117ti daugiau atidumo aplinkai ir d\u0117mesio savo saugumui\u201c, \u2013 sako ekspertas. Pana\u0161ios tendencijos fiksuojamos ir pasaulyje. 2018 m. grup\u0117 Indijos mokslinink\u0173 suskai\u010diavo, kad per \u0161e\u0161erius metus (nuo 2011-\u0173j\u0173 iki 2017-\u0173j\u0173), m\u0117gindami pasidaryti asmenuk\u0119, pasaulyje \u017euvo beveik 260 \u017emoni\u0173. Da\u017eniausiai tai buvo vyrai, o bendras am\u017eiaus vidurkis \u2013 vos 23 metai. Pavojus tyko ir turist\u0173 lankomose vietose<\/b> Tyrim\u0105 atlik\u0119 mokslininkai kaip vien\u0105 rekomendacij\u0173 pateik\u0117 si\u016blym\u0105 dal\u012f itin lankom\u0173 turistini\u0173 objekt\u0173 bei viet\u0173 \u017eenklinti draud\u017eiamaisiais \u017eenklais, nes patys \u017emon\u0117s ne visada sugeba \u012fvertinti sveikatai ar net gyvybei kylan\u010di\u0105 rizik\u0105. Vienomis pavojingiausi\u0173 viet\u0173 nuotraukoms bei asmenuk\u0117ms tradici\u0161kai laikomos tokie turist\u0173 m\u0117gstami objektai kaip Norvegijoje esanti Trolltungos uola (liet. \u2013 Trolio lie\u017euvis), i\u0161siki\u0161usi vir\u0161 Hardangerio fiordo. Taip pat vakariausiu kontinentin\u0117s Europos ta\u0161ku laikomas Cabo da Roca (liet. \u2013 Uolos ky\u0161ulys) Portugalijoje, Didysis Kanjonas bei nacionaliniai parkai Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose. Pavojingiausiais renginiais asmenuki\u0173 m\u0117g\u0117jams \u012fvardijamos dvira\u010di\u0173 lenktyn\u0117s \u201eTour De France\u201c bei garsusis b\u0117gimo su buliais festivalis Pamplonoje, Ispanijoje. \u201eTurist\u0173 m\u0117gstamos vietos ar gausiai lankomi renginiai kartais tikrai pasi\u017eymi padid\u0117jusia rizika d\u0117l auk\u0161\u010dio, grei\u010dio bei kit\u0173 aplinkybi\u0173. Galima nety\u010dia slystel\u0117ti ant uolos, persiversti per apsaugin\u0119 tvorel\u0119, b\u016bti sumindytam minios ar u\u017epultam laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173. Tokiose vietose, \u017einoma, reikia b\u016bti itin atidiems ir \u0161iuk\u0161tu nerizikuoti be reikalo. Ta\u010diau atidumas b\u016btinas ir kasdienyb\u0117je \u2013 mobiliaisiais \u012frenginiais reikia naudotis atsakingai, steb\u0117ti aplink\u0105, stabiliai stov\u0117ti ant koj\u0173, \u012fvertinti gamtines s\u0105lygas ir tiesiog daugiau d\u0117mesio skirti tam, kas vyksta realiame, o ne virtualiame pasaulyje. Svarbiausia \u2013 be reikalo nerizikuoti ir u\u017e gra\u017e\u0173 vaizd\u0105 labiau vertinti savo ir artim\u0173j\u0173 sveikat\u0105\u201c, \u2013 pataria M.E.Golian\u010dikas. 2019-07-17 <\/b> Lietuvoje ma\u017edaug kas \u0161e\u0161tas gyventojas (17 proc.) yra patyr\u0119s \u012fvairi\u0173 nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 tuo metu, kai naudojosi mobiliaisiais \u012frenginiais \u2013 bendravo, nar\u0161\u0117, fotografavo ar filmavo. 8 proc. atvej\u0173 skaitmeninis \u201eatsijungimas\u201c nuo pasaulio baig\u0117si lengvesniais ar sunkesniais sveikatos sutrikdymais, atskleid\u0117 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c bir\u017eelio m\u0117nes\u012f atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai. Apklaus\u0105 inicijavusios draudimo bendrov\u0117s BTA duomenimis, atvej\u0173, kuomet virtualus bendravimas ar pastangos \u201epagauti\u201c kuo daugiau d\u0117mesio socialiniuose tinkluose sulauksiant\u012f kadr\u0105 baigiasi stresin\u0117mis situacijomis bei traumomis, ypa\u010d pada\u017en\u0117ja per atostogas, keliaujant ir vykstant \u012f u\u017esien\u012f. \u201eNubrozdinimai, susitrenkimai ar net l\u016b\u017eiai ir neplanuotas vizitas mediko kabinete \u2013 tokia kartais b\u016bna virtualus bendravimo ir noro tuoj pat dalintis vaizdais i\u0161 gra\u017eiausi\u0173 kampeli\u0173 kaina. Suklupimai, pargriuvimai, atsitrenkimai \u012f kitus \u017emones ar kli\u016btis ne toks ir retas atvejis, su kuriuo yra susid\u016br\u0119s kas \u0161e\u0161tas \u0161alies gyventojas. Toki\u0173 atsitikim\u0173 metu da\u017enai nuken\u010dia ir patys mobilieji \u012frenginiai. Nekeista, kad su mobiliaisiais \u012frenginiais susijusi\u0173 \u017eal\u0173 pikas stebimas b\u016btent vasar\u0105\u201c, \u2013 sako BTA \u017dal\u0173 reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Golian\u010dikas. Da\u017eniau nuken\u010dia jaunesni<\/b> Apklausa atskleid\u0117, kad Lietuvoje d\u0117l priklausomyb\u0117s nuo i\u0161mani\u0173j\u0173 \u012frengini\u0173 da\u017eniausiai nuken\u010dia jaunesnio am\u017eiaus (18\u201325 m.) \u017emon\u0117s \u2013 net 37 proc. j\u0173 prisipa\u017eino patyr\u0119 nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 naudodamiesi telefonais. 26\u201335 m. am\u017eiaus grup\u0117je toki\u0173 nelaim\u0117li\u0173 yra kur kas ma\u017eiau \u2013 24 procentai. \u201eNors did\u017eioji dalis toki\u0173 incident\u0173 atsiperka trumpalaikiu stresu ar menku nubrozdinimu, ta\u010diau b\u016btent jauniems \u017emon\u0117ms d\u0117l neapdairumo da\u017eniau tenka apsilankyti ir pas medikus. Apklausos duomenimis, 18\u201325 m. jaunuoliai naudodamiesi mobiliaisiais rimtesni\u0173 traum\u0173 patiria 5 kartus da\u017eniau nei likusi visuomen\u0117s dalis. Tai suprantama \u2013 \u0161i am\u017eiaus grup\u0117 mobiliaisiais \u012frenginiais naudojasi aktyviausiai, nuolat dalinasi informacija socialiniuose tinkluose. Ta\u010diau jaunimui tikrai norisi palink\u0117ti daugiau atidumo aplinkai ir d\u0117mesio savo saugumui\u201c, \u2013 sako ekspertas. Pana\u0161ios tendencijos fiksuojamos ir pasaulyje. 2018 m. grup\u0117 Indijos mokslinink\u0173 suskai\u010diavo, kad per \u0161e\u0161erius metus (nuo 2011-\u0173j\u0173 iki 2017-\u0173j\u0173), m\u0117gindami pasidaryti asmenuk\u0119, pasaulyje \u017euvo beveik 260 \u017emoni\u0173. Da\u017eniausiai tai buvo vyrai, o bendras am\u017eiaus vidurkis \u2013 vos 23 metai. Pavojus tyko ir turist\u0173 lankomose vietose<\/b> Tyrim\u0105 atlik\u0119 mokslininkai kaip vien\u0105 rekomendacij\u0173 pateik\u0117 si\u016blym\u0105 dal\u012f itin lankom\u0173 turistini\u0173 objekt\u0173 bei viet\u0173 \u017eenklinti draud\u017eiamaisiais \u017eenklais, nes patys \u017emon\u0117s ne visada sugeba \u012fvertinti sveikatai ar net gyvybei kylan\u010di\u0105 rizik\u0105. Vienomis pavojingiausi\u0173 viet\u0173 nuotraukoms bei asmenuk\u0117ms tradici\u0161kai laikomos tokie turist\u0173 m\u0117gstami objektai kaip Norvegijoje esanti Trolltungos uola (liet. \u2013 Trolio lie\u017euvis), i\u0161siki\u0161usi vir\u0161 Hardangerio fiordo. Taip pat vakariausiu kontinentin\u0117s Europos ta\u0161ku laikomas Cabo da Roca (liet. \u2013 Uolos ky\u0161ulys) Portugalijoje, Didysis Kanjonas bei nacionaliniai parkai Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose. Pavojingiausiais renginiais asmenuki\u0173 m\u0117g\u0117jams \u012fvardijamos dvira\u010di\u0173 lenktyn\u0117s \u201eTour De France\u201c bei garsusis b\u0117gimo su buliais festivalis Pamplonoje, Ispanijoje. \u201eTurist\u0173 m\u0117gstamos vietos ar gausiai lankomi renginiai kartais tikrai pasi\u017eymi padid\u0117jusia rizika d\u0117l auk\u0161\u010dio, grei\u010dio bei kit\u0173 aplinkybi\u0173. Galima nety\u010dia slystel\u0117ti ant uolos, persiversti per apsaugin\u0119 tvorel\u0119, b\u016bti sumindytam minios ar u\u017epultam laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173. Tokiose vietose, \u017einoma, reikia b\u016bti itin atidiems ir \u0161iuk\u0161tu nerizikuoti be reikalo. Ta\u010diau atidumas b\u016btinas ir kasdienyb\u0117je \u2013 mobiliaisiais \u012frenginiais reikia naudotis atsakingai, steb\u0117ti aplink\u0105, stabiliai stov\u0117ti ant koj\u0173, \u012fvertinti gamtines s\u0105lygas ir tiesiog daugiau d\u0117mesio skirti tam, kas vyksta realiame, o ne virtualiame pasaulyje. Svarbiausia \u2013 be reikalo nerizikuoti ir u\u017e gra\u017e\u0173 vaizd\u0105 labiau vertinti savo ir artim\u0173j\u0173 sveikat\u0105\u201c, \u2013 pataria M.E.Golian\u010dikas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
2019-07-17 <\/b> Lietuvoje ma\u017edaug kas \u0161e\u0161tas gyventojas (17 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6146","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6146","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6146"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6146\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6146"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6146"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6146"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}