{"id":6142,"date":"2019-07-24T00:00:00","date_gmt":"2019-07-23T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/nerimastingi-zenklai-darbo-rinkoje-puse-lietuvos-dirbanciuju-jauciasi-perdege\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:23","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:23","slug":"nerimastingi-zenklai-darbo-rinkoje-puse-lietuvos-dirbanciuju-jauciasi-perdege","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/nerimastingi-zenklai-darbo-rinkoje-puse-lietuvos-dirbanciuju-jauciasi-perdege\/","title":{"rendered":"Nerimastingi \u017eenklai darbo rinkoje: pus\u0117 Lietuvos dirban\u010di\u0173j\u0173 jau\u010diasi perdeg\u0119"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp; I\u0161sek\u0119, nusivyl\u0119 ir abejingi \u2013 beveik pus\u0117 Lietuvos dirban\u010di\u0173j\u0173 jau\u010diasi perdeg\u0119 darbe. Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) perdegim\u0105 \u0161iemet pripa\u017einus profesiniu sindromu, paai\u0161k\u0117jo, kad prie perdegusi\u0173 darbuotoj\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alyje save link\u0119 priskirti 49 proc. darbo rinkos dalyvi\u0173. &nbsp; Draudimo bendrov\u0117s BTA u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta apklausa atskleid\u0117, kad \u0161alies darbuotoj\u0173 situacija i\u0161 esm\u0117s atitinka pasaulines tendencijas.&nbsp; &nbsp; \u201eLietuvoje perdegusi\u0173 darbuotoj\u0173 dalis yra ma\u017eesn\u0117, negu, pavyzd\u017eiui, JAV, kur pernai perdegimo sindromu skund\u0117si ar bent kartais taip jaut\u0117si apie 67 proc. \u017emoni\u0173, dirban\u010di\u0173 vis\u0105 darbo dien\u0105. Ta\u010diau tokiai nedidelei, globalioje ir labai konkurencingoje rinkoje intensyviai dalyvaujan\u010diai \u0161aliai ir kas antras perdeg\u0119s darbuotojas yra nerim\u0105 kelianti problema, kurios sprendimo sisteminiu lygiu tikrai reik\u0117t\u0173 imtis nedelsiant\u201c, \u2013 sako BTA \u017dmogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdymo skyriaus vadov\u0117 Jevgenija Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. &nbsp; &nbsp;\u201eLietuvoje perdegusi\u0173 darbuotoj\u0173 dalis yra ma\u017eesn\u0117, negu, pavyzd\u017eiui, JAV, kur pernai perdegimo sindromu skund\u0117si ar bent kartais taip jaut\u0117si apie 67 proc. \u017emoni\u0173, dirban\u010di\u0173 vis\u0105 darbo dien\u0105. Ta\u010diau tokiai nedidelei, globalioje ir labai konkurencingoje rinkoje intensyviai dalyvaujan\u010diai \u0161aliai ir kas antras perdeg\u0119s darbuotojas yra nerim\u0105 kelianti problema, kurios sprendimo sisteminiu lygiu tikrai reik\u0117t\u0173 imtis nedelsiant\u201c, \u2013 sako BTA \u017dmogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdymo skyriaus vadov\u0117 Jevgenija Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. &nbsp; PSO perdegim\u0105 vertina kaip profesin\u012f sindrom\u0105, sukelt\u0105 ilgalaikio streso. Pasak J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117s, ne veltui perdegimo sindromas yra laikomas \u0161i\u0173 laik\u0173 epidemija. Deja, jis n\u0117ra paprastai ir lengvai identifikuojamas. Dar sud\u0117tingesn\u0117 situacija susidaro tada, kai ir pats dirbantysis neigia, kad blogai jau\u010diasi b\u016btent d\u0117l ilgalaikio streso sveikatai sukelt\u0173 padarini\u0173.&nbsp; &nbsp; \u201eDarbo rinka pastaruoju metu kei\u010diasi tikrai stipriai \u2013 daug\u0117ja ne tik laisvai samdom\u0173 darbuotoj\u0173, bet ir t\u0173, kurie taip perdega darbe, jog galiausiai bent kuriam laikui atsiriboja nuo bet kokios darbin\u0117s veiklos. Netr\u016bksta istorij\u0173 apie tai, kaip auk\u0161tas ir puikiai apmokamas pareigas be dideli\u0173 paai\u0161kinim\u0173 palieka geri specialistai ir talentingi vadovai. Ir ne tod\u0117l, kad nori keisti darb\u0105, bet tam, kad apskritai nuo jo atsitraukt\u0173, verst\u0173 nauj\u0105 gyvenimo puslap\u012f. Organizacijos tokius \u201eprotestus\u201c ilg\u0105 laik\u0105 buvo linkusios sieti su Y kartai b\u016bdingu elgesio modeliui, ta\u010diau pana\u0161u, kad problema yra rimtesn\u0117 ir gilesn\u0117, nei tiesiog momentin\u0117 \u017emogaus u\u017egaida staiga pakeisti gyvenim\u0105 i\u0161 esm\u0117s\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. &nbsp; Reprezentatyvios apklausos duomenimis, Lietuvoje perdeg\u0119 da\u017eniau jau\u010diasi moterys nei vyrai, atitinkamai 56 proc. ir 44 proc. vis\u0173 darbo prasme perdegusi\u0173 apklausos dalyvi\u0173. &nbsp; Kita pastebima tendencija yra tai, kad perdegimo sindromas da\u017eniau vargina tuos, kuri\u0173 darbas susij\u0119s su auk\u0161tomis pareigomis bei didesne profesine atsakomybe: sindromas b\u016bdingas auk\u0161tesnio i\u0161silavinimo ir didesni\u0173 pajam\u0173 atstovams. &nbsp; \u201eApklausos rezultatai parod\u0117, kad did\u017eiausia, arba 55 proc. perdegusi\u0173 darbuotoj\u0173 dalis yra b\u016btent vadov\u0173 grup\u0117je. &nbsp; Po j\u0173 rikiuojasi specialistai ir tarnautojai \u2013 50 proc., taip pat darbininkai \u2013 48 proc. Nedaug atsilieka ir smulkieji verslininkai, i\u0161 kuri\u0173 45 proc. jau\u010diasi perdeg\u0119 darbe. I\u0161 aktyvi\u0173 darbo rinkos dalyvi\u0173 kol kas geriausiai atrodo \u016bkininkai, \u010dia \u201etik\u201c kas tre\u010dias jau\u010diasi perdeg\u0119s profesine prasme\u201c, \u2013 teigia \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 ekspert\u0117. &nbsp; Jos nuomone, perdegimo sindromas darbo rink\u0105 ateityje tur\u0117t\u0173 apimti pla\u010diau, nes nema\u017ea dalis jaunimo dar nedirba, o b\u016btent jie laikomi labiausiai neatspariais perdegimo darbe sindromui. &nbsp; \u201eU\u017esienyje atliekami tyrimai \u0161iuo klausimu ned\u017eiugina, nes pastebima, kad b\u016btent vadinamosios t\u016bkstantme\u010dio arba Y kartos atstovai yra ypa\u010d jautr\u016bs perdegimo sindromui. Jie darbo rinkai ir organizacij\u0173 kult\u016brai jau padar\u0117 did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105, priversdami prisitaikyti prie i\u0161silavinusi\u0173, dr\u0105si\u0173, entuziasting\u0173, bet ir u\u017esib\u016bti vienoje vietoje ilgai neketinan\u010di\u0173 darbuotoj\u0173. Ta\u010diau labai tik\u0117tina, kad i\u0161bandymai geriausiu atveju dar tik \u012fpus\u0117jo. Nerad\u0119, k\u0105 jiems pasi\u016blyti ir kaip su \u0161iais darbuotojais susikalb\u0117ti, darbdaviai i\u0161\u0161\u016bki\u0173 nei\u0161venks ir ateityje\u201c, \u2013 konstatuoja J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. &nbsp; Jos nuomone, organizacijoms kuo toliau tuo labiau verta daugiau d\u0117mesio skirti savo darbuotoj\u0173 savijautai, taip pat atid\u017eiau steb\u0117ti ir laiku identifikuoti nerim\u0105 kelian\u010dius \u017eenklus: pasyvum\u0105, abejingum\u0105, atitolim\u0105 nuo darbo reikal\u0173, kai kuriais atvejais \u2013 i\u0161augus\u012f negatyvum\u0105. Svarbu suprasti, kad tai kur kas daugiau nei vieno konkretaus \u017emogaus asmenin\u0117 problema: kartu su darbuotojo profesinio efektyvumo smukimu kris ir padalinio ar net visos organizacijos efektyvumas. &nbsp; \u201eSpinter tyrimai\u201c reprezentatyvi\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105 atliko bir\u017eelio 18-27 dienomis, joje dalyvavo 1014 respondent\u0173, kuri\u0173 am\u017eius 18-75 metai. <b>2019-07-24<\/b> &nbsp; I\u0161sek\u0119, nusivyl\u0119 ir abejingi \u2013 beveik pus\u0117 Lietuvos dirban\u010di\u0173j\u0173 jau\u010diasi perdeg\u0119 darbe. Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) perdegim\u0105 \u0161iemet pripa\u017einus profesiniu sindromu, paai\u0161k\u0117jo, kad prie perdegusi\u0173 darbuotoj\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alyje save link\u0119 priskirti 49 proc. darbo rinkos dalyvi\u0173. &nbsp; Draudimo bendrov\u0117s BTA u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta apklausa atskleid\u0117, kad \u0161alies darbuotoj\u0173 situacija i\u0161 esm\u0117s atitinka pasaulines tendencijas.&nbsp; &nbsp; \u201eLietuvoje perdegusi\u0173 darbuotoj\u0173 dalis yra ma\u017eesn\u0117, negu, pavyzd\u017eiui, JAV, kur pernai perdegimo sindromu skund\u0117si ar bent kartais taip jaut\u0117si apie 67 proc. \u017emoni\u0173, dirban\u010di\u0173 vis\u0105 darbo dien\u0105. Ta\u010diau tokiai nedidelei, globalioje ir labai konkurencingoje rinkoje intensyviai dalyvaujan\u010diai \u0161aliai ir kas antras perdeg\u0119s darbuotojas yra nerim\u0105 kelianti problema, kurios sprendimo sisteminiu lygiu tikrai reik\u0117t\u0173 imtis nedelsiant\u201c, \u2013 sako BTA \u017dmogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdymo skyriaus vadov\u0117 Jevgenija Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. &nbsp; &nbsp;\u201eLietuvoje perdegusi\u0173 darbuotoj\u0173 dalis yra ma\u017eesn\u0117, negu, pavyzd\u017eiui, JAV, kur pernai perdegimo sindromu skund\u0117si ar bent kartais taip jaut\u0117si apie 67 proc. \u017emoni\u0173, dirban\u010di\u0173 vis\u0105 darbo dien\u0105. Ta\u010diau tokiai nedidelei, globalioje ir labai konkurencingoje rinkoje intensyviai dalyvaujan\u010diai \u0161aliai ir kas antras perdeg\u0119s darbuotojas yra nerim\u0105 kelianti problema, kurios sprendimo sisteminiu lygiu tikrai reik\u0117t\u0173 imtis nedelsiant\u201c, \u2013 sako BTA \u017dmogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdymo skyriaus vadov\u0117 Jevgenija Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. &nbsp; PSO perdegim\u0105 vertina kaip profesin\u012f sindrom\u0105, sukelt\u0105 ilgalaikio streso. Pasak J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117s, ne veltui perdegimo sindromas yra laikomas \u0161i\u0173 laik\u0173 epidemija. Deja, jis n\u0117ra paprastai ir lengvai identifikuojamas. Dar sud\u0117tingesn\u0117 situacija susidaro tada, kai ir pats dirbantysis neigia, kad blogai jau\u010diasi b\u016btent d\u0117l ilgalaikio streso sveikatai sukelt\u0173 padarini\u0173.&nbsp; &nbsp; \u201eDarbo rinka pastaruoju metu kei\u010diasi tikrai stipriai \u2013 daug\u0117ja ne tik laisvai samdom\u0173 darbuotoj\u0173, bet ir t\u0173, kurie taip perdega darbe, jog galiausiai bent kuriam laikui atsiriboja nuo bet kokios darbin\u0117s veiklos. Netr\u016bksta istorij\u0173 apie tai, kaip auk\u0161tas ir puikiai apmokamas pareigas be dideli\u0173 paai\u0161kinim\u0173 palieka geri specialistai ir talentingi vadovai. Ir ne tod\u0117l, kad nori keisti darb\u0105, bet tam, kad apskritai nuo jo atsitraukt\u0173, verst\u0173 nauj\u0105 gyvenimo puslap\u012f. Organizacijos tokius \u201eprotestus\u201c ilg\u0105 laik\u0105 buvo linkusios sieti su Y kartai b\u016bdingu elgesio modeliui, ta\u010diau pana\u0161u, kad problema yra rimtesn\u0117 ir gilesn\u0117, nei tiesiog momentin\u0117 \u017emogaus u\u017egaida staiga pakeisti gyvenim\u0105 i\u0161 esm\u0117s\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. &nbsp; Reprezentatyvios apklausos duomenimis, Lietuvoje perdeg\u0119 da\u017eniau jau\u010diasi moterys nei vyrai, atitinkamai 56 proc. ir 44 proc. vis\u0173 darbo prasme perdegusi\u0173 apklausos dalyvi\u0173. &nbsp; Kita pastebima tendencija yra tai, kad perdegimo sindromas da\u017eniau vargina tuos, kuri\u0173 darbas susij\u0119s su auk\u0161tomis pareigomis bei didesne profesine atsakomybe: sindromas b\u016bdingas auk\u0161tesnio i\u0161silavinimo ir didesni\u0173 pajam\u0173 atstovams. &nbsp; \u201eApklausos rezultatai parod\u0117, kad did\u017eiausia, arba 55 proc. perdegusi\u0173 darbuotoj\u0173 dalis yra b\u016btent vadov\u0173 grup\u0117je. &nbsp; Po j\u0173 rikiuojasi specialistai ir tarnautojai \u2013 50 proc., taip pat darbininkai \u2013 48 proc. Nedaug atsilieka ir smulkieji verslininkai, i\u0161 kuri\u0173 45 proc. jau\u010diasi perdeg\u0119 darbe. I\u0161 aktyvi\u0173 darbo rinkos dalyvi\u0173 kol kas geriausiai atrodo \u016bkininkai, \u010dia \u201etik\u201c kas tre\u010dias jau\u010diasi perdeg\u0119s profesine prasme\u201c, \u2013 teigia \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 ekspert\u0117. &nbsp; Jos nuomone, perdegimo sindromas darbo rink\u0105 ateityje tur\u0117t\u0173 apimti pla\u010diau, nes nema\u017ea dalis jaunimo dar nedirba, o b\u016btent jie laikomi labiausiai neatspariais perdegimo darbe sindromui. &nbsp; \u201eU\u017esienyje atliekami tyrimai \u0161iuo klausimu ned\u017eiugina, nes pastebima, kad b\u016btent vadinamosios t\u016bkstantme\u010dio arba Y kartos atstovai yra ypa\u010d jautr\u016bs perdegimo sindromui. Jie darbo rinkai ir organizacij\u0173 kult\u016brai jau padar\u0117 did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105, priversdami prisitaikyti prie i\u0161silavinusi\u0173, dr\u0105si\u0173, entuziasting\u0173, bet ir u\u017esib\u016bti vienoje vietoje ilgai neketinan\u010di\u0173 darbuotoj\u0173. Ta\u010diau labai tik\u0117tina, kad i\u0161bandymai geriausiu atveju dar tik \u012fpus\u0117jo. Nerad\u0119, k\u0105 jiems pasi\u016blyti ir kaip su \u0161iais darbuotojais susikalb\u0117ti, darbdaviai i\u0161\u0161\u016bki\u0173 nei\u0161venks ir ateityje\u201c, \u2013 konstatuoja J. Krik\u0161\u010di\u016bn\u0117. &nbsp; Jos nuomone, organizacijoms kuo toliau tuo labiau verta daugiau d\u0117mesio skirti savo darbuotoj\u0173 savijautai, taip pat atid\u017eiau steb\u0117ti ir laiku identifikuoti nerim\u0105 kelian\u010dius \u017eenklus: pasyvum\u0105, abejingum\u0105, atitolim\u0105 nuo darbo reikal\u0173, kai kuriais atvejais \u2013 i\u0161augus\u012f negatyvum\u0105. Svarbu suprasti, kad tai kur kas daugiau nei vieno konkretaus \u017emogaus asmenin\u0117 problema: kartu su darbuotojo profesinio efektyvumo smukimu kris ir padalinio ar net visos organizacijos efektyvumas. &nbsp; \u201eSpinter tyrimai\u201c reprezentatyvi\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105 atliko bir\u017eelio 18-27 dienomis, joje dalyvavo 1014 respondent\u0173, kuri\u0173 am\u017eius 18-75 metai.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; I\u0161sek\u0119, nusivyl\u0119 ir abejingi \u2013 beveik pus\u0117 Lietuvos dirban\u010di\u0173j\u0173 jau\u010diasi perdeg\u0119 darbe.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6142","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6142","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6142"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6142\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6142"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6142"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6142"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}