Kas antra \u0161eima, auginanti vaikus iki 10 m. am\u017eiaus, paskiepijo ar ketina skiepyti savo vaikus nuo meningokokin\u0117s B tipo infekcijos. Vos 22 proc. teigia, kad neskiepys savo at\u017eal\u0173, o pagrindin\u0117mis prie\u017eastimis \u012fvardija informacijos tr\u016bkum\u0105 ir nepasitik\u0117jim\u0105 skiepais. Tokius duomenis rodo naujausia Lietuvoje atlikta t\u0117v\u0173 apklausa. Medik\u0173 teigimu, abejojantiems t\u0117vams vert\u0117t\u0173 prisiminti, kad skiepas nuo meningokokin\u0117s B tipo infekcijos \u2013 gyvyb\u0119 gelbstintis skiepas, kuris gali apsaugoti nuo bereikaling\u0173 mir\u010di\u0173. \u201eMeningokokas n\u0117ra paprasta liga, kaip koks per\u0161alimas. Tai pavojinga liga, kuri nepraeina be komplikacij\u0173, i\u0161gyvenusiems gali i\u0161sivystyti fizin\u0117 ar protin\u0117 negalia visam gyvenimui. Vienintel\u0117 patikrinta ir patikima meningokoko prevencijos priemon\u0117 \u2013 skiepai\u201c, \u2013 pa\u017eymi \u0161eimos gydytoja Elena \u0160opyt\u0117. Skatina ie\u0161koti informacijos apie lig\u0105<\/b> Medikai pastebi, kad nepasitik\u0117jim\u0105 ir baim\u0119 stiprina klaidinantys straipsniai, antivakcininio jud\u0117jimo \u0161alininkai. \u201eDa\u017enai \u012f antivakcinin\u012f jud\u0117jim\u0105 nuklysta t\u0117vai, kuri\u0173 vaikai turi genetini\u0173, \u012fgimt\u0173 ar autoimunini\u0173 lig\u0173. Dauguma lig\u0173 \u017emogui pasirei\u0161kia k\u016bdikyst\u0117je ir da\u017enai t\u0117vai jas susieja su skiepais, kurie atliekami b\u016btent iki 2 m. am\u017eiaus. Vaiko sveikatos sutrikimams \u012ftakos gali tur\u0117ti ir aplinka ar genetika. Kai ligos prie\u017eastis n\u0117ra ai\u0161ki, t\u0117vai ie\u0161ko bet kokio pateisinimo\u201c, \u2013 sako E. \u0160opyt\u0117. Informacijos ir \u017eini\u0173 apie lig\u0105 tr\u016bkumas klaidina visuomen\u0119, tod\u0117l kyla abejoni\u0173 d\u0117l skiep\u0173 b\u016btinyb\u0117s, ma\u017e\u0117ja pasiskiepijusi\u0173j\u0173 skai\u010dius. Tokia pad\u0117tis kelia nerim\u0105 specialistams, nes Lietuva pirmauja Europos S\u0105jungoje pagal sergamum\u0105 B tipo meningokokine infekcija, o skiepas nuo \u0161ios klastingos, da\u017enai \u017eaibin\u0117s formos, infekcijos yra vienintel\u0117 reik\u0161minga apsauga. Lietuvoje kasmet suserga apie 80 \u017emoni\u0173, o kas 10 i\u0161 j\u0173 mir\u0161ta. Medik\u0173 teigimu, gyvybes pavykt\u0173 i\u0161saugoti, jeigu daugiau \u017emoni\u0173 i\u0161vyst\u0173 ir \u017einot\u0173 ligos padarinius. Deja, bet nema\u017ea visuomen\u0117s dalis yra tik \u0161iek tiek gird\u0117jusi apie meningokok\u0105 B, ne\u017eino, kokios gali b\u016bti skaud\u017eios komplikacijos, turin\u010dios \u012ftakos visam likusiam gyvenimui. Lig\u0105 i\u0161gyvenusiems asmenims gali b\u016bti amputuotos gal\u016bn\u0117s, ant k\u016bno i\u0161likti daugybiniai randai, galimas dalinis ar visi\u0161kas klausos praradimas, traukuliai. Siekiant \u017emones paskatinti susipa\u017einti su liga, rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f Lietuvoje startuoja nauja iniciatyva. Jos metu kvie\u010diama kuo daugiau su\u017einoti apie meningokok\u0105 B, \u012f kompiuterio ar telefono paie\u0161kos langel\u012f \u012fra\u0161ius \u017eod\u012f \u201emeningitis B\u201c ir pasirinkus \u201evaizdus\u201c pamatyti \u0161ios infekcijos padarinius. Taip pat skatinama ie\u0161koti patikim\u0173 \u0161altini\u0173 internete ir taip susidaryti savo nuomon\u0119 apie gr\u0117sming\u0105 lig\u0105, jos pasekmes visam gyvenimui bei veiksmingas mokslo naujov\u0117mis paremtas apsaugos priemones. Medikai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad susipa\u017einus su vaizdine ir tekstine informacija apie lig\u0105 internete, d\u0117l skiepijimo b\u016btina konsultuotis su \u0161eimos gydytojais. Gydytoja ramina \u2013 skiepai negali pakenkti<\/b> \u012evairi\u0173 \u0161ali\u0173 steb\u0117senos duomenimis, did\u017eiausia rizika susirgti yra k\u016bdikiams ir vaikams iki 5 met\u0173 am\u017eiaus. Pra\u0117jusiais metais \u017eaibin\u0117 meningokoko B formos infekcija Lietuvoje pasiglem\u017e\u0117 4, o u\u017epernai \u2013 5 ma\u017e\u0173j\u0173 gyvybes. \u0160iemet sausio\u2013bir\u017eelio m\u0117nesiais nuo pavojingos, per par\u0105 laiko i\u0161plintan\u010dios infekcijos mir\u0117 2 vaikai. Lietuva pirmauja Europos S\u0105jungoje pagal sergamum\u0105 B tipo meningokokine infekcija, o skiepas nuo \u0161ios klastingos, da\u017enai \u017eaibin\u0117s formos, infekcijos yra vienintel\u0117 reik\u0161minga apsauga. Medikai ramina t\u0117vus, kurie baiminasi, kad vakcina gali pakenkti. \u201eN\u0117 vienas vaistas neu\u017etikrina visi\u0161kos apsaugos, tod\u0117l gali nutikti taip, kad vakcina nesuveiks ir nesuformuos b\u016btino imuniteto. Ta\u010diau tik\u0117tina, kad skiepytas vaikas sirgs lengviau. O visa kita \u2013 tik nestipr\u016bs \u0161alutiniai poveikiai: injekcijos vietos paraudimas, patininimas. Taip pat pasitaiko atvej\u0173, kad vaikams ar k\u016bdikiams po skiepo pakyla temperat\u016bra, bet tai laikina 1\u20132 par\u0173 b\u016bkl\u0117, rodanti, kad imunin\u0117 sistema mokosi kovoti su \u0161ia klastinga bakterija. Tai visi\u0161ki menkniekiai palyginti su pavojingos ligos padariniais\u201c, \u2013 sako \u0161eimos gydytoja. Geriausias poveikio \u012frodymas \u2013 i\u0161nykusios ligos<\/b> Medikai pataria d\u0117l skiep\u0173 pasikonsultuoti su medicinos profesionalais \u2013 \u0161eimos ar vaik\u0173 lig\u0173 gydytojais. \u201eArtim\u0173j\u0173, draug\u0173 ar pa\u017e\u012fstam\u0173 nuomon\u0117 yra svarbi, ta\u010diau jie n\u0117ra specialistai ir negali patikimai patarti, o kartais netgi atkalb\u0117ti nuo skiepijimo\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f \u0161eimos gydytoja. E. \u0160opyt\u0117 teigia, kad geriausias skiep\u0173 poveikio \u012frodymas \u2013 i\u0161nykusios ligos, kuriomis vaikyst\u0117je sirgo seneliai. \u201eDa\u017enai girdisi nuomoni\u0173, kam skiepyti, jeigu niekas neserga tomis ligomis. Ta\u010diau pavojing\u0173 lig\u0173, pavyzd\u017eiui, difterijos, n\u0117ra daugiau nei 30 met\u0173 tod\u0117l, kad tam tikru laikotarpiu visi sutartinai skiepijosi. Jeigu paskiepysime 95 proc. populiacijos nuo meningokoko B infekcijos, tik\u0117tina, kad kitos kartos gydytojams nebeteks su ja susitikti\u201c, \u2013 sako \u0161eimos gydytoja. \u012evairiuose \u0161altiniuose teigiama, kad skiepai \u2013 medicinos i\u0161radimas, kuris per vis\u0105 istorij\u0105 i\u0161gelb\u0117jo daugiausia gyvybi\u0173. Ne antibiotikai ar chemoterapija, o skiepai. \u201eSkiepykite ne d\u0117l sav\u0119s, o d\u0117l savo at\u017ealos\u201c, \u2013 tikina gydytoja. T\u0117v\u0173 apklaus\u0105 atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 vasario\u2013kovo m\u0117nesiais. Siekiant su\u017einoti visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f \u012f vaik\u0173 skiepijim\u0105 nuo meningokokin\u0117s B tipo infekcijos, visoje \u0161alyje buvo apklausti 506 t\u0117vai, auginantys vaikus iki 10 met\u0173 am\u017eiaus. D\u0117l detalesn\u0117s informacijos apie skiepus pra\u0161ome kreiptis \u012f sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0105. 2019-08-21<\/b> Kas antra \u0161eima, auginanti vaikus iki 10 m. am\u017eiaus, paskiepijo ar ketina skiepyti savo vaikus nuo meningokokin\u0117s B tipo infekcijos. Vos 22 proc. teigia, kad neskiepys savo at\u017eal\u0173, o pagrindin\u0117mis prie\u017eastimis \u012fvardija informacijos tr\u016bkum\u0105 ir nepasitik\u0117jim\u0105 skiepais. Tokius duomenis rodo naujausia Lietuvoje atlikta t\u0117v\u0173 apklausa. Medik\u0173 teigimu, abejojantiems t\u0117vams vert\u0117t\u0173 prisiminti, kad skiepas nuo meningokokin\u0117s B tipo infekcijos \u2013 gyvyb\u0119 gelbstintis skiepas, kuris gali apsaugoti nuo bereikaling\u0173 mir\u010di\u0173. \u201eMeningokokas n\u0117ra paprasta liga, kaip koks per\u0161alimas. Tai pavojinga liga, kuri nepraeina be komplikacij\u0173, i\u0161gyvenusiems gali i\u0161sivystyti fizin\u0117 ar protin\u0117 negalia visam gyvenimui. Vienintel\u0117 patikrinta ir patikima meningokoko prevencijos priemon\u0117 \u2013 skiepai\u201c, \u2013 pa\u017eymi \u0161eimos gydytoja Elena \u0160opyt\u0117. Skatina ie\u0161koti informacijos apie lig\u0105<\/b> Medikai pastebi, kad nepasitik\u0117jim\u0105 ir baim\u0119 stiprina klaidinantys straipsniai, antivakcininio jud\u0117jimo \u0161alininkai. \u201eDa\u017enai \u012f antivakcinin\u012f jud\u0117jim\u0105 nuklysta t\u0117vai, kuri\u0173 vaikai turi genetini\u0173, \u012fgimt\u0173 ar autoimunini\u0173 lig\u0173. Dauguma lig\u0173 \u017emogui pasirei\u0161kia k\u016bdikyst\u0117je ir da\u017enai t\u0117vai jas susieja su skiepais, kurie atliekami b\u016btent iki 2 m. am\u017eiaus. Vaiko sveikatos sutrikimams \u012ftakos gali tur\u0117ti ir aplinka ar genetika. Kai ligos prie\u017eastis n\u0117ra ai\u0161ki, t\u0117vai ie\u0161ko bet kokio pateisinimo\u201c, \u2013 sako E. \u0160opyt\u0117. Informacijos ir \u017eini\u0173 apie lig\u0105 tr\u016bkumas klaidina visuomen\u0119, tod\u0117l kyla abejoni\u0173 d\u0117l skiep\u0173 b\u016btinyb\u0117s, ma\u017e\u0117ja pasiskiepijusi\u0173j\u0173 skai\u010dius. Tokia pad\u0117tis kelia nerim\u0105 specialistams, nes Lietuva pirmauja Europos S\u0105jungoje pagal sergamum\u0105 B tipo meningokokine infekcija, o skiepas nuo \u0161ios klastingos, da\u017enai \u017eaibin\u0117s formos, infekcijos yra vienintel\u0117 reik\u0161minga apsauga. Lietuvoje kasmet suserga apie 80 \u017emoni\u0173, o kas 10 i\u0161 j\u0173 mir\u0161ta. Medik\u0173 teigimu, gyvybes pavykt\u0173 i\u0161saugoti, jeigu daugiau \u017emoni\u0173 i\u0161vyst\u0173 ir \u017einot\u0173 ligos padarinius. Deja, bet nema\u017ea visuomen\u0117s dalis yra tik \u0161iek tiek gird\u0117jusi apie meningokok\u0105 B, ne\u017eino, kokios gali b\u016bti skaud\u017eios komplikacijos, turin\u010dios \u012ftakos visam likusiam gyvenimui. Lig\u0105 i\u0161gyvenusiems asmenims gali b\u016bti amputuotos gal\u016bn\u0117s, ant k\u016bno i\u0161likti daugybiniai randai, galimas dalinis ar visi\u0161kas klausos praradimas, traukuliai. Siekiant \u017emones paskatinti susipa\u017einti su liga, rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f Lietuvoje startuoja nauja iniciatyva. Jos metu kvie\u010diama kuo daugiau su\u017einoti apie meningokok\u0105 B, \u012f kompiuterio ar telefono paie\u0161kos langel\u012f \u012fra\u0161ius \u017eod\u012f \u201emeningitis B\u201c ir pasirinkus \u201evaizdus\u201c pamatyti \u0161ios infekcijos padarinius. Taip pat skatinama ie\u0161koti patikim\u0173 \u0161altini\u0173 internete ir taip susidaryti savo nuomon\u0119 apie gr\u0117sming\u0105 lig\u0105, jos pasekmes visam gyvenimui bei veiksmingas mokslo naujov\u0117mis paremtas apsaugos priemones. Medikai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad susipa\u017einus su vaizdine ir tekstine informacija apie lig\u0105 internete, d\u0117l skiepijimo b\u016btina konsultuotis su \u0161eimos gydytojais. Gydytoja ramina \u2013 skiepai negali pakenkti<\/b> \u012evairi\u0173 \u0161ali\u0173 steb\u0117senos duomenimis, did\u017eiausia rizika susirgti yra k\u016bdikiams ir vaikams iki 5 met\u0173 am\u017eiaus. Pra\u0117jusiais metais \u017eaibin\u0117 meningokoko B formos infekcija Lietuvoje pasiglem\u017e\u0117 4, o u\u017epernai \u2013 5 ma\u017e\u0173j\u0173 gyvybes. \u0160iemet sausio\u2013bir\u017eelio m\u0117nesiais nuo pavojingos, per par\u0105 laiko i\u0161plintan\u010dios infekcijos mir\u0117 2 vaikai. Lietuva pirmauja Europos S\u0105jungoje pagal sergamum\u0105 B tipo meningokokine infekcija, o skiepas nuo \u0161ios klastingos, da\u017enai \u017eaibin\u0117s formos, infekcijos yra vienintel\u0117 reik\u0161minga apsauga. Medikai ramina t\u0117vus, kurie baiminasi, kad vakcina gali pakenkti. \u201eN\u0117 vienas vaistas neu\u017etikrina visi\u0161kos apsaugos, tod\u0117l gali nutikti taip, kad vakcina nesuveiks ir nesuformuos b\u016btino imuniteto. Ta\u010diau tik\u0117tina, kad skiepytas vaikas sirgs lengviau. O visa kita \u2013 tik nestipr\u016bs \u0161alutiniai poveikiai: injekcijos vietos paraudimas, patininimas. Taip pat pasitaiko atvej\u0173, kad vaikams ar k\u016bdikiams po skiepo pakyla temperat\u016bra, bet tai laikina 1\u20132 par\u0173 b\u016bkl\u0117, rodanti, kad imunin\u0117 sistema mokosi kovoti su \u0161ia klastinga bakterija. Tai visi\u0161ki menkniekiai palyginti su pavojingos ligos padariniais\u201c, \u2013 sako \u0161eimos gydytoja. Geriausias poveikio \u012frodymas \u2013 i\u0161nykusios ligos<\/b> Medikai pataria d\u0117l skiep\u0173 pasikonsultuoti su medicinos profesionalais \u2013 \u0161eimos ar vaik\u0173 lig\u0173 gydytojais. \u201eArtim\u0173j\u0173, draug\u0173 ar pa\u017e\u012fstam\u0173 nuomon\u0117 yra svarbi, ta\u010diau jie n\u0117ra specialistai ir negali patikimai patarti, o kartais netgi atkalb\u0117ti nuo skiepijimo\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f \u0161eimos gydytoja. E. \u0160opyt\u0117 teigia, kad geriausias skiep\u0173 poveikio \u012frodymas \u2013 i\u0161nykusios ligos, kuriomis vaikyst\u0117je sirgo seneliai. \u201eDa\u017enai girdisi nuomoni\u0173, kam skiepyti, jeigu niekas neserga tomis ligomis. Ta\u010diau pavojing\u0173 lig\u0173, pavyzd\u017eiui, difterijos, n\u0117ra daugiau nei 30 met\u0173 tod\u0117l, kad tam tikru laikotarpiu visi sutartinai skiepijosi. Jeigu paskiepysime 95 proc. populiacijos nuo meningokoko B infekcijos, tik\u0117tina, kad kitos kartos gydytojams nebeteks su ja susitikti\u201c, \u2013 sako \u0161eimos gydytoja. \u012evairiuose \u0161altiniuose teigiama, kad skiepai \u2013 medicinos i\u0161radimas, kuris per vis\u0105 istorij\u0105 i\u0161gelb\u0117jo daugiausia gyvybi\u0173. Ne antibiotikai ar chemoterapija, o skiepai. \u201eSkiepykite ne d\u0117l sav\u0119s, o d\u0117l savo at\u017ealos\u201c, \u2013 tikina gydytoja. T\u0117v\u0173 apklaus\u0105 atliko bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 vasario\u2013kovo m\u0117nesiais. Siekiant su\u017einoti visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f \u012f vaik\u0173 skiepijim\u0105 nuo meningokokin\u0117s B tipo infekcijos, visoje \u0161alyje buvo apklausti 506 t\u0117vai, auginantys vaikus iki 10 met\u0173 am\u017eiaus. D\u0117l detalesn\u0117s informacijos apie skiepus pra\u0161ome kreiptis \u012f sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0105.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kas antra \u0161eima, auginanti vaikus iki 10 m.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6131","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6131","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6131"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6131\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6131"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6131"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6131"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}