{"id":6126,"date":"2019-08-26T00:00:00","date_gmt":"2019-08-25T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/lietuvos-itakingiausieji-2019-pirmajame-visuomenininku-trejetuke-naujas-jaunas-veidas\/"},"modified":"2023-05-27T13:49:22","modified_gmt":"2023-05-27T11:49:22","slug":"lietuvos-itakingiausieji-2019-pirmajame-visuomenininku-trejetuke-naujas-jaunas-veidas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/lietuvos-itakingiausieji-2019-pirmajame-visuomenininku-trejetuke-naujas-jaunas-veidas\/","title":{"rendered":"Lietuvos \u012ftakingiausieji 2019: pirmajame visuomeninink\u0173 trejetuke \u2013 naujas jaunas veidas"},"content":{"rendered":"

  Istorikas, kunigas ir politologas \u2013 toki\u0173 profesij\u0173 \u017emon\u0117s elito atstov\u0173 akimis yra did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 \u0161alies raidai darantys visuomenininkai. \u201eLietuvos \u012ftakingiausieji 2019\u201c – unikalus DELFI projektas, kuriuo jau penktus metus i\u0161 eil\u0117s, tiriama, kas visuomen\u0117s ir atskiros jos grup\u0117s \u2013 elito atstov\u0173 akimis turi reik\u0161mingiausi\u0105 \u012ftak\u0105 \u0161alies gyvenimui. Remiantis \u017eurnalo \u201eReitingai\u201c<\/span> atliktos elito apklausos duomenimis, \u012ftakingiausias visuomenininkas Lietuvoje jau penktus metus i\u0161 eil\u0117s yra Vilniaus universiteto istorikas Alfredas Bumblauskas. \u012e antr\u0105 viet\u0105 pakilo kunigas Ri\u010dardas Doveika, kuris pernai buvo tre\u010dias. O tre\u010dias \u0161iemet \u0161ioje apklausoje yra tarptautini\u0173 santyki\u0173 ekspertas Ryt\u0173 Europos studij\u0173 centro vadovas Linas Kojala. \u0160is jaunas profesionalas \u0161iemet buvo sulauk\u0119s prisijungti prie prezidento Gitano Naus\u0117dos komandos, ir tapti \u0161alies vadovo patar\u0117ju u\u017esienio politikos klausimais, ta\u010diau nusprend\u0117 likti politologu. \u012e ketvirt\u0105 viet\u0105 i\u0161 septintos, pagal elito apklaus\u0105, pakilo re\u017eisier\u0117 Dalia Ibelhauptait\u0117<\/span>. Viena pozicija \u017eemiau negu pernai liko jos kolega Oskaras Kor\u0161unovas. \u012e \u0161e\u0161t\u0105 viet\u0105 i\u0161 a\u0161tuntos pakilo arkivyskupas Gintaras Gru\u0161as. Pirmame \u012ftakingiausi\u0173 visuomen\u0117s veik\u0117j\u0173 de\u0161imtuke taip pat yra politologas Lauras Bielinis, edukolog\u0117 Aust\u0117ja Landsbergien\u0117, \u017eurnalistas Algimantas \u010cekuolis ir kunigas Algirdas Toliatas<\/span>. \u017di\u016brint \u012f reprezentatyvios visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausos, kuri\u0105 atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c, duomenis, rezultatai atrodo kiek kitaip. Visuomen\u0117s nuomone, \u012ftakingiausias visuomenininkas yra A. \u010cekuolis, antroje vietoje yra istorikas A. Bumblauskas, o tre\u010dioje \u2013 re\u017eisierius Donatas Katkus. U\u017e juos pasisak\u0117 atitinkamai 27,3 proc., 22 proc. ir 18,6 proc. respondent\u0173. Apklausoje \u2013 i\u0161skirti autoritetai elitui ir visuomenei<\/b> ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesor\u0117, politolog\u0117 Irmina Matonyt\u0117 paai\u0161kino, kad \u012ftaka paprastai yra matuojama remiantis dviem kriterijais: organizacijoje arba institucijoje u\u017eimama pozicija, kuri leist\u0173 veikti sprendimus, kurie visuomenei yra svarb\u016bs, ir asmens geb\u0117jimu savo nuomone, ekspertin\u0117mis \u017einiomis, daryti poveik\u012f. \u201eM\u016bs\u0173 aptariamos grup\u0117s at\u017evilgiu kalbame daugiau apie antr\u0105j\u012f aspekt\u0105 \u2013 \u012ftak\u0105, kaip asmens sugeb\u0117jim\u0105, motyvacij\u0105, nor\u0105 veikti vertybes, skleisti pa\u017ei\u016bras, nuomon\u0119. Galime t\u0105 sieti su socialinio poky\u010dio siekimu arba su tradicijos \u012ftvirtinimu\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Matonyt\u0117. Mokslinink\u0117 i\u0161 \u0161ios apklausos duomen\u0173 labiausiai i\u0161skyr\u0117 L. Kojalos atsiradim\u0105 auk\u0161tose pozicijose. \u201e\u010cia yra \u012fdom\u016bs du dalykai. Tai yra am\u017eius, jis yra jaunas mokslininkas. Tai rodo ir jaunesni\u0173 autoritet\u0173 pripa\u017einim\u0105. \u0160i\u0105 tendencij\u0105 susie\u010diau ir su neatsitiktiniu jaunojo ministro Virginijaus Sinkevi\u010diaus delegavimu \u012f Europos Komisij\u0105. (\u2026) Kitas dalykas \u2013 pagal t\u0105 srit\u012f, kuri\u0105 jis atstovauja, jis n\u0117ra menininkas, humanitarini\u0173 moksl\u0173 atstovas. Jis yra tarptautini\u0173 santyki\u0173 specialistas. Toki\u0173 specialist\u0173 atsiradimas trejetuke bendrai yra susij\u0119s su m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s tapatybe ir pagrindiniais r\u016bpes\u010diais\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Matonyt\u0117. Pasak politolog\u0117s, m\u016bs\u0173 lietuvi\u0161ka tapatyb\u0117 yra susijusi m\u016bs\u0173 nacionaliniu tauti\u0161kumu, kur\u012f istorikas A. Bumblauskas atviriau nei kiti istorikai supranta. \u201eTaip pat yra kataliki\u0161ka tapatyb\u0117, kuri\u0105 tradici\u0161kai atstovauja kunigas R. Doveika, kuris yra daugiau atjautos \u017emogus. O L. Kojala \u012fne\u0161a t\u0105 tarptautin\u0119 dimensij\u0105. Lietuva jau yra globali Lietuva, bet vis d\u0117lto m\u016bs\u0173 m\u0105stymas, m\u016bs\u0173 saugumo situacija vis tiek turi b\u016bti \u012fgyvendinama m\u016bs\u0173 nacionalinio i\u0161manymo r\u0117muose. L. Kojala atspindi t\u0105 tarptautin\u0117s situacijos supratim\u0105, adekvat\u0173 vertinim\u0105, nors jo komentaruose galima atpa\u017einti liberali\u0105 linij\u0105 tarptautini\u0173 santyki\u0173 interpretacijoje, nors jis labai tiesiogiai nesianga\u017euoja nei vienai stovyklai, kalbant apie vakarieti\u0161kas vertybes\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Matonyt\u0117. Pasak politolog\u0117s, visuomen\u0117s nuomon\u0117s pasirinkimas gali b\u016bti susij\u0119s su tuo, kiek tie asmenys yra vie\u0161ai matomi ir girdimi. \u201e\u017dmon\u0117s renkasi pagal tai, k\u0105 jie nori gird\u0117ti, kokios temos jiems r\u016bpi. Kita vertus, tai priklauso nuo to, kokiais kanalais ta informacija jiems yra prieinama. Tai yra masin\u0117s \u017einiasklaidos, socialini\u0173 tinkl\u0173 produktai. A. \u010cekuolio atveju galime kalb\u0117ti apie tam tikr\u0105 inercij\u0105 visuomen\u0117s nuomon\u0117je\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Matonyt\u0117. Istorikas s\u0105moningai nesiki\u0161a \u012f gin\u010dus d\u0117l istorin\u0117s atminties<\/b> Istorikas A. Bumblauskas, nors ir jau tradici\u0161kai \u0161ioje apklausoje, elito akimis, tampa \u012ftakingiausiu visuomenininku, vis dar stebisi, kaip tie vertintojai susidaro toki\u0105 nuomon\u0119. \u201e\u010cia dabar? Stebiuosi, tikrai sav\u0119s taip nevertinu, ir tikrai ne\u017einau, kur a\u0161 esu toks \u012ftakingas\u201c, \u2013 steb\u0117josi A. Bumblauskas. Istorikas \u012f \u0161\u012f \u012fvertinim\u0105 \u017ei\u016br\u0117jo filosofi\u0161kai. \u201e\u0160itame pasaulyje viskas gali apsiversti, vienu metu b\u016bsi keliamas ant rank\u0173, kitu atveju b\u016bsi trypiamas kojomis \u012f \u017eem\u0119, kas su manimi yra ne kart\u0105 ir buv\u0119\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Bumblauskas. \u0160iais metais, ypa\u010d paskutin\u012f m\u0117nes\u012f, labai aktyviai verda diskusijos istorin\u0117s atminties vertinimo temomis. \u012etakingiausiu laikomas istorikas teig\u0117 s\u0105moningai nesiki\u0161\u0105s \u012f \u0161ituos gin\u010dus. Pasak jo, tais klausimais ir patys istorikai neturi bendros nuomon\u0117s. \u201eIstorik\u0173 cechas yra labai suai\u017e\u0117j\u0119s, d\u0117l to labai neai\u0161ku, kaip reik\u0117t\u0173 elgtis. Politikams yra labai sunku k\u0105 nors pasirinkti, nes istorik\u0173 nuomoni\u0173 yra kiek tik nori, bendro strateginio sutarimo nerasta, ir nelabai kas jo ie\u0161ko. D\u0117l to tai ir yra problema\u201c, \u2013 kalb\u0117jo A. Bumblauskas. Jis si\u016blo atkreipti d\u0117mes\u012f \u2013 viena besigin\u010dijan\u010di\u0173 stovykla remiasi vienais autoritetais, kita \u2013 kitais. \u201eNiekas neapsibr\u0117\u017eia m\u0105stymo prielaid\u0173, politini\u0173 priklausomybi\u0173 . Dabar nepaprastai sud\u0117tinga diskutuoti. A\u0161 s\u0105moningai nesiki\u0161u\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Bumblauskas. Jo manymu, \u0161ia tema tur\u0117t\u0173 diskutuoti istorikai. \u201eBet tai turi b\u016bti labai rimta diskusija, kuri b\u016bt\u0173 be joki\u0173 politini\u0173 ir visuomenini\u0173 isterij\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Bumblauskas. Istoriko vertinimu, \u012f tuos pa\u010dias istorijas aplinkybes gali b\u016bti \u017ei\u016brima ne i\u0161 vieno po\u017ei\u016brio kampo. \u201eAuka ir budelis niekada istorijos nevertins taip pat. D\u0117l to, kol pas mus visuomen\u0117 neras tam tikr\u0173 sutarim\u0173, tol nebus apskritai suvokimo, kad kai kuri bendruomen\u0117 gali m\u0105styti apie t\u0105 pat\u012f \u012fvyk\u012f vienaip, d\u0117ti pliusus, o kita sakyti minusus\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Bumblauskas. Istorikas pateik\u0117 1941 m. Bir\u017eelio sukilimo pavyzd\u012f. \u201eDaliai tautininki\u0161kai nusiteikusi\u0173 lietuvi\u0173 tai yra heroizmo aprai\u0161ka, o daliai Lietuvos visuomen\u0117s, \u017eydams, tai yra baltarai\u0161\u010di\u0173 renginys. \u017dydai sako, kad visi \u017eyd\u0161aud\u017eiai buvo baltarai\u0161\u010diai. Tiesa, ne visada sakoma, kad visi baltarai\u0161\u010diai buvo \u017eyd\u0161aud\u017eiai. Tas irgi yra teisyb\u0117. Vienas istorijos ta\u0161kas, o turime du skirtingus vertinimus. Mes net neturime \u0161it\u0173 \u012fvyki\u0173 normalios kronikos. D\u0117l \u012fvyki\u0173 nesutariama, ar jie buvo ar nebuvo. O k\u0105 daryti tada? Kaip \u010dia diskutuoti?\u201c, \u2013 retori\u0161kai klaus\u0117 A. Bumblauskas. Pasak jo, jo profesin\u0117s gildijos \u017emon\u0117s yra band\u0119 diskutuoti tokiais jautriais klausimais. \u201eA\u0161 labai pasitikiu m\u016bs\u0173 i\u0161eivijos istoriku Sauliumi Su\u017eied\u0117liu, kuris yra dalyvav\u0119s Emanuelio Zingerio vadovaujamoje Holokausto tyrim\u0173 komisijoje. Yra bandym\u0173, bet, atkreipkite d\u0117mes\u012f, yra bendros i\u0161vados, bet ir jomis nepasitikima\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Bumblauskas.   Doveika: nesame tie, kurie trok\u0161tame nustumti m\u016bs\u0173 valstyb\u0119 \u012f atsilikim\u0105<\/b> Kunigas R. Doveika teig\u0117 nor\u012fs tarti nuo\u0161ird\u0173 a\u010di\u016b u\u017e tai, kad j\u012f pastebi. \u201eTokie \u012fvertinimai dar kart\u0105 parodo, kad mes, kurie atstovaujame krik\u0161\u010dioni\u0161koms vertyb\u0117ms, tikintys \u017emon\u0117s, kurie mylime savo kra\u0161t\u0105, gerbiame savo kult\u016br\u0105, istorij\u0105, kiekvienas prisidedame prie savo kra\u0161to klest\u0117jimo, b\u016bdami krik\u0161\u010dionys, su visu savo vertybiniu lobynu ir stuburu, nesame tie, kurie trok\u0161tame nustumti valstyb\u0119 \u012f atsilikim\u0105, arba b\u016bti klest\u0117jimo stabd\u017eiu\u201c, \u2013 sak\u0117 R. Doveika. Kunigo manymu, krik\u0161\u010dionyb\u0117, tik\u0117jimas, bendra\u017emogi\u0161kos, prigimtin\u0117s vertyb\u0117s visuomet buvo inovatyvios, leid\u017eian\u010dios jud\u0117ti menui, kult\u016brai, politikai, visuomen\u0117s rei\u0161kiniams. \u201eVisuomet buvome ir esame \u017emogaus pus\u0117je, i\u0161pa\u017eindami vien\u0105 labai nuostabi\u0105 ties\u0105, kad egzistuoja Dievas, mes esame k\u016briniai, ir kiekvienas \u017emogus yra tiesa, kurios niekas negali paneigti\u201c, \u2013 sak\u0117 R. Doveika. Kunigas mato ilges\u012f \u017emon\u0117se priminimui, kad savo vertybinio stuburo d\u0117ka galime \u201ei\u0161likti i\u0161tikimi tam, kuris yra \u0161alia\u201c. \u201eEsu giliai \u012fsitikin\u0119s, kad tas, kuris tiki Diev\u0105, niekada nepastums kito \u017emogaus. Ir tas, kuris kalbasi su Dievu, vis\u0105 laik\u0105 susikalb\u0117s su kitu \u017emogumi\u201c, \u2013 sak\u0117 R. Doveika. Kunigo nuomone, tai, kad visuomen\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f vertybi\u0161kumo poreik\u012f vie\u0161ajame, santyki\u0173 gyvenime, ir parod\u0117 \u017eaizdas, kurias dabar turime. \u201eMes nesusikalbame ir stumdome vienas kit\u0105, konkuruojame. \u0160iandien\u0105 yra tokia savoti\u0161ka nauja dievyb\u0117 \u2013 nepriekai\u0161tinga reputacija. \u0160itoje vietoje a\u0161 kartais pagalvoju, kad katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia yra daug inovatyvesn\u0117, nes vie\u0161ajame gyvenime neduok Dieve suklupsi su nepriekai\u0161tinga reputacija be teis\u0117s u\u017eimti pareig\u0173, arba visuomet tave lyd\u0117s tam tikras \u0161e\u0161\u0117lis, o kol pasaulyje stov\u0117s nors viena katalik\u0173 ba\u017eny\u010dioje, joje bus klausykla, tol bus pasakyta: suklysti \u017emogi\u0161ka, taisytis yra i\u0161mintinga. Ir bus pasakyta: kelkis, eik, gyvenk, nebenusid\u0117k\u201c, \u2013 kalb\u0117jo R. Doveika. Kunigas sak\u0117, kad jam yra labai smagu, kad jie, krik\u0161\u010dionys, n\u0117ra blo\u0161kiantys savo valstyb\u0119 \u012f atsilikim\u0105. \u201eMes, vertybiniai \u017emon\u0117s, esame inovatyvios, technologi\u0161kai i\u0161prususios, apsi\u0161vietusios, apsiskai\u010diusios ir dvasingos visuomen\u0117s pus\u0117je. Jeigu toks \u017emogus gali visaverti\u0161kai save i\u0161reik\u0161ti, tai manau, kad tai ir yra klestinti m\u016bs\u0173 valstyb\u0117. Tas tro\u0161kimas, ilgesys, kuriame mes visi esame, ir galime j\u012f pasotinti. Nes kit\u0105 galime pasotinti tuo ilgesiu, su kuriuo i\u0161einame daugelis \u017emoni\u0173 ryte i\u0161 nam\u0173 \u012f vie\u0161\u0105j\u0105 erdv\u0119, ir b\u016bname nesuprasti, atmesti, nei\u0161klausyti, nei\u0161girsti, paversti statistiniais d\u0117menimis. Tas vidinis poreikis yra b\u016btent rodantis, \u012f k\u0105 galima ir reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 R. Doveika. \u012evertinim\u0105 vertina kaip pasitik\u0117jim\u0105<\/b> Politologas L. Kojala teig\u0117, kad \u012fvertinimas jam buvo maloniai netik\u0117tas. \u201eEsu d\u0117kingas pa\u017eym\u0117jusiems mane apklausoje. Didel\u0117 garb\u0117 ir privilegija b\u016bti greta toki\u0173 i\u0161kili\u0173 asmenybi\u0173. Laikau tai vis\u0173 \u0161auni\u0173 koleg\u0173 Ryt\u0173 Europos studij\u0173 centre, taip pat Vilniaus universiteto Tarptautini\u0173 santyki\u0173 ir politikos moksl\u0173 institute (VU TSPMI), ilgamet\u0117s veiklos pripa\u017einimu\u201c, \u2013 teig\u0117 L. Kojala. Pasak jo, tai \u012frodymas, jog tarptautin\u0117 politika mums yra \u012fdomi, su tuo dirba vis daugiau puiki\u0173 \u017eurnalist\u0173, vystosi vakarieti\u0161ka diskusij\u0173 kult\u016bra. \u201eBe to, gyvename informacinio triuk\u0161mo am\u017eiuje. T\u0105 pa\u010di\u0105 akimirk\u0105 vyksta daugyb\u0117 proces\u0173, daugelis j\u0173 \u2013 labai kompleksi\u0161ki. Pavyzd\u017eiui, Europos S\u0105junga yra be galo sud\u0117tingas politinis mechanizmas, JAV vyksta nuolatinis j\u0117g\u0173 persigrupavimas, m\u016bs\u0173 regiono geopolitin\u0117 aplinka n\u0117ra rami\u201c, \u2013 teig\u0117 L. Kojala. Pasak politologo, nat\u016bralu, jog daugeliui \u017emoni\u0173 nuolatos sekti ir gilintis papras\u010diausiai n\u0117ra galimybi\u0173. \u201eTod\u0117l, mano manymu, tarptautin\u0117s politikos analitik\u0173 misija \u2013 greta akademini\u0173 tyrim\u0173, paskait\u0173 studentams, publikacij\u0173 rengimo \u2013 ir yra i\u0161ry\u0161kinti svarbiausius aspektus, tendencijas, suprantamai pakomentuoti aktualijas; kitaip tariant, prisid\u0117ti prie to, kad besiklausantieji ar skaitantieji tur\u0117t\u0173 geriausias prielaidas savo kriti\u0161kai nuomonei susidaryti. Taip pat aptarti Lietuvos viet\u0105 ir ateit\u012f \u0161ioje, pasiskolinant Zbigniewo Brzezinskio termin\u0105, globalioje \u0161achmat\u0173 lentoje. Tod\u0117l \u0161\u012f balsavim\u0105 vertin\u010diau neb\u016btinai kaip \u012ftakos i\u0161rai\u0161k\u0105, o pirmiausiai pasitik\u0117jim\u0105 prisidedant prie \u0161ios misijos \u012fgyvendinimo \u2013 ir jausti tai man yra labai svarbu\u201c, \u2013 teig\u0117 L. Kojala. 2019-08-26<\/b>   Istorikas, kunigas ir politologas \u2013 toki\u0173 profesij\u0173 \u017emon\u0117s elito atstov\u0173 akimis yra did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 \u0161alies raidai darantys visuomenininkai. \u201eLietuvos \u012ftakingiausieji 2019\u201c – unikalus DELFI projektas, kuriuo jau penktus metus i\u0161 eil\u0117s, tiriama, kas visuomen\u0117s ir atskiros jos grup\u0117s \u2013 elito atstov\u0173 akimis turi reik\u0161mingiausi\u0105 \u012ftak\u0105 \u0161alies gyvenimui. Remiantis \u017eurnalo \u201eReitingai\u201c<\/span> atliktos elito apklausos duomenimis, \u012ftakingiausias visuomenininkas Lietuvoje jau penktus metus i\u0161 eil\u0117s yra Vilniaus universiteto istorikas Alfredas Bumblauskas. \u012e antr\u0105 viet\u0105 pakilo kunigas Ri\u010dardas Doveika, kuris pernai buvo tre\u010dias. O tre\u010dias \u0161iemet \u0161ioje apklausoje yra tarptautini\u0173 santyki\u0173 ekspertas Ryt\u0173 Europos studij\u0173 centro vadovas Linas Kojala. \u0160is jaunas profesionalas \u0161iemet buvo sulauk\u0119s prisijungti prie prezidento Gitano Naus\u0117dos komandos, ir tapti \u0161alies vadovo patar\u0117ju u\u017esienio politikos klausimais, ta\u010diau nusprend\u0117 likti politologu. \u012e ketvirt\u0105 viet\u0105 i\u0161 septintos, pagal elito apklaus\u0105, pakilo re\u017eisier\u0117 Dalia Ibelhauptait\u0117<\/span>. Viena pozicija \u017eemiau negu pernai liko jos kolega Oskaras Kor\u0161unovas. \u012e \u0161e\u0161t\u0105 viet\u0105 i\u0161 a\u0161tuntos pakilo arkivyskupas Gintaras Gru\u0161as. Pirmame \u012ftakingiausi\u0173 visuomen\u0117s veik\u0117j\u0173 de\u0161imtuke taip pat yra politologas Lauras Bielinis, edukolog\u0117 Aust\u0117ja Landsbergien\u0117, \u017eurnalistas Algimantas \u010cekuolis ir kunigas Algirdas Toliatas<\/span>. \u017di\u016brint \u012f reprezentatyvios visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausos, kuri\u0105 atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c, duomenis, rezultatai atrodo kiek kitaip. Visuomen\u0117s nuomone, \u012ftakingiausias visuomenininkas yra A. \u010cekuolis, antroje vietoje yra istorikas A. Bumblauskas, o tre\u010dioje \u2013 re\u017eisierius Donatas Katkus. U\u017e juos pasisak\u0117 atitinkamai 27,3 proc., 22 proc. ir 18,6 proc. respondent\u0173. Apklausoje \u2013 i\u0161skirti autoritetai elitui ir visuomenei<\/b> ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesor\u0117, politolog\u0117 Irmina Matonyt\u0117 paai\u0161kino, kad \u012ftaka paprastai yra matuojama remiantis dviem kriterijais: organizacijoje arba institucijoje u\u017eimama pozicija, kuri leist\u0173 veikti sprendimus, kurie visuomenei yra svarb\u016bs, ir asmens geb\u0117jimu savo nuomone, ekspertin\u0117mis \u017einiomis, daryti poveik\u012f. \u201eM\u016bs\u0173 aptariamos grup\u0117s at\u017evilgiu kalbame daugiau apie antr\u0105j\u012f aspekt\u0105 \u2013 \u012ftak\u0105, kaip asmens sugeb\u0117jim\u0105, motyvacij\u0105, nor\u0105 veikti vertybes, skleisti pa\u017ei\u016bras, nuomon\u0119. Galime t\u0105 sieti su socialinio poky\u010dio siekimu arba su tradicijos \u012ftvirtinimu\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Matonyt\u0117. Mokslinink\u0117 i\u0161 \u0161ios apklausos duomen\u0173 labiausiai i\u0161skyr\u0117 L. Kojalos atsiradim\u0105 auk\u0161tose pozicijose. \u201e\u010cia yra \u012fdom\u016bs du dalykai. Tai yra am\u017eius, jis yra jaunas mokslininkas. Tai rodo ir jaunesni\u0173 autoritet\u0173 pripa\u017einim\u0105. \u0160i\u0105 tendencij\u0105 susie\u010diau ir su neatsitiktiniu jaunojo ministro Virginijaus Sinkevi\u010diaus delegavimu \u012f Europos Komisij\u0105. (\u2026) Kitas dalykas \u2013 pagal t\u0105 srit\u012f, kuri\u0105 jis atstovauja, jis n\u0117ra menininkas, humanitarini\u0173 moksl\u0173 atstovas. Jis yra tarptautini\u0173 santyki\u0173 specialistas. Toki\u0173 specialist\u0173 atsiradimas trejetuke bendrai yra susij\u0119s su m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s tapatybe ir pagrindiniais r\u016bpes\u010diais\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Matonyt\u0117. Pasak politolog\u0117s, m\u016bs\u0173 lietuvi\u0161ka tapatyb\u0117 yra susijusi m\u016bs\u0173 nacionaliniu tauti\u0161kumu, kur\u012f istorikas A. Bumblauskas atviriau nei kiti istorikai supranta. \u201eTaip pat yra kataliki\u0161ka tapatyb\u0117, kuri\u0105 tradici\u0161kai atstovauja kunigas R. Doveika, kuris yra daugiau atjautos \u017emogus. O L. Kojala \u012fne\u0161a t\u0105 tarptautin\u0119 dimensij\u0105. Lietuva jau yra globali Lietuva, bet vis d\u0117lto m\u016bs\u0173 m\u0105stymas, m\u016bs\u0173 saugumo situacija vis tiek turi b\u016bti \u012fgyvendinama m\u016bs\u0173 nacionalinio i\u0161manymo r\u0117muose. L. Kojala atspindi t\u0105 tarptautin\u0117s situacijos supratim\u0105, adekvat\u0173 vertinim\u0105, nors jo komentaruose galima atpa\u017einti liberali\u0105 linij\u0105 tarptautini\u0173 santyki\u0173 interpretacijoje, nors jis labai tiesiogiai nesianga\u017euoja nei vienai stovyklai, kalbant apie vakarieti\u0161kas vertybes\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Matonyt\u0117. Pasak politolog\u0117s, visuomen\u0117s nuomon\u0117s pasirinkimas gali b\u016bti susij\u0119s su tuo, kiek tie asmenys yra vie\u0161ai matomi ir girdimi. \u201e\u017dmon\u0117s renkasi pagal tai, k\u0105 jie nori gird\u0117ti, kokios temos jiems r\u016bpi. Kita vertus, tai priklauso nuo to, kokiais kanalais ta informacija jiems yra prieinama. Tai yra masin\u0117s \u017einiasklaidos, socialini\u0173 tinkl\u0173 produktai. A. \u010cekuolio atveju galime kalb\u0117ti apie tam tikr\u0105 inercij\u0105 visuomen\u0117s nuomon\u0117je\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Matonyt\u0117. Istorikas s\u0105moningai nesiki\u0161a \u012f gin\u010dus d\u0117l istorin\u0117s atminties<\/b> Istorikas A. Bumblauskas, nors ir jau tradici\u0161kai \u0161ioje apklausoje, elito akimis, tampa \u012ftakingiausiu visuomenininku, vis dar stebisi, kaip tie vertintojai susidaro toki\u0105 nuomon\u0119. \u201e\u010cia dabar? Stebiuosi, tikrai sav\u0119s taip nevertinu, ir tikrai ne\u017einau, kur a\u0161 esu toks \u012ftakingas\u201c, \u2013 steb\u0117josi A. Bumblauskas. Istorikas \u012f \u0161\u012f \u012fvertinim\u0105 \u017ei\u016br\u0117jo filosofi\u0161kai. \u201e\u0160itame pasaulyje viskas gali apsiversti, vienu metu b\u016bsi keliamas ant rank\u0173, kitu atveju b\u016bsi trypiamas kojomis \u012f \u017eem\u0119, kas su manimi yra ne kart\u0105 ir buv\u0119\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Bumblauskas. \u0160iais metais, ypa\u010d paskutin\u012f m\u0117nes\u012f, labai aktyviai verda diskusijos istorin\u0117s atminties vertinimo temomis. \u012etakingiausiu laikomas istorikas teig\u0117 s\u0105moningai nesiki\u0161\u0105s \u012f \u0161ituos gin\u010dus. Pasak jo, tais klausimais ir patys istorikai neturi bendros nuomon\u0117s. \u201eIstorik\u0173 cechas yra labai suai\u017e\u0117j\u0119s, d\u0117l to labai neai\u0161ku, kaip reik\u0117t\u0173 elgtis. Politikams yra labai sunku k\u0105 nors pasirinkti, nes istorik\u0173 nuomoni\u0173 yra kiek tik nori, bendro strateginio sutarimo nerasta, ir nelabai kas jo ie\u0161ko. D\u0117l to tai ir yra problema\u201c, \u2013 kalb\u0117jo A. Bumblauskas. Jis si\u016blo atkreipti d\u0117mes\u012f \u2013 viena besigin\u010dijan\u010di\u0173 stovykla remiasi vienais autoritetais, kita \u2013 kitais. \u201eNiekas neapsibr\u0117\u017eia m\u0105stymo prielaid\u0173, politini\u0173 priklausomybi\u0173 . Dabar nepaprastai sud\u0117tinga diskutuoti. A\u0161 s\u0105moningai nesiki\u0161u\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Bumblauskas. Jo manymu, \u0161ia tema tur\u0117t\u0173 diskutuoti istorikai. \u201eBet tai turi b\u016bti labai rimta diskusija, kuri b\u016bt\u0173 be joki\u0173 politini\u0173 ir visuomenini\u0173 isterij\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Bumblauskas. Istoriko vertinimu, \u012f tuos pa\u010dias istorijas aplinkybes gali b\u016bti \u017ei\u016brima ne i\u0161 vieno po\u017ei\u016brio kampo. \u201eAuka ir budelis niekada istorijos nevertins taip pat. D\u0117l to, kol pas mus visuomen\u0117 neras tam tikr\u0173 sutarim\u0173, tol nebus apskritai suvokimo, kad kai kuri bendruomen\u0117 gali m\u0105styti apie t\u0105 pat\u012f \u012fvyk\u012f vienaip, d\u0117ti pliusus, o kita sakyti minusus\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Bumblauskas. Istorikas pateik\u0117 1941 m. Bir\u017eelio sukilimo pavyzd\u012f. \u201eDaliai tautininki\u0161kai nusiteikusi\u0173 lietuvi\u0173 tai yra heroizmo aprai\u0161ka, o daliai Lietuvos visuomen\u0117s, \u017eydams, tai yra baltarai\u0161\u010di\u0173 renginys. \u017dydai sako, kad visi \u017eyd\u0161aud\u017eiai buvo baltarai\u0161\u010diai. Tiesa, ne visada sakoma, kad visi baltarai\u0161\u010diai buvo \u017eyd\u0161aud\u017eiai. Tas irgi yra teisyb\u0117. Vienas istorijos ta\u0161kas, o turime du skirtingus vertinimus. Mes net neturime \u0161it\u0173 \u012fvyki\u0173 normalios kronikos. D\u0117l \u012fvyki\u0173 nesutariama, ar jie buvo ar nebuvo. O k\u0105 daryti tada? Kaip \u010dia diskutuoti?\u201c, \u2013 retori\u0161kai klaus\u0117 A. Bumblauskas. Pasak jo, jo profesin\u0117s gildijos \u017emon\u0117s yra band\u0119 diskutuoti tokiais jautriais klausimais. \u201eA\u0161 labai pasitikiu m\u016bs\u0173 i\u0161eivijos istoriku Sauliumi Su\u017eied\u0117liu, kuris yra dalyvav\u0119s Emanuelio Zingerio vadovaujamoje Holokausto tyrim\u0173 komisijoje. Yra bandym\u0173, bet, atkreipkite d\u0117mes\u012f, yra bendros i\u0161vados, bet ir jomis nepasitikima\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Bumblauskas.   Doveika: nesame tie, kurie trok\u0161tame nustumti m\u016bs\u0173 valstyb\u0119 \u012f atsilikim\u0105<\/b> Kunigas R. Doveika teig\u0117 nor\u012fs tarti nuo\u0161ird\u0173 a\u010di\u016b u\u017e tai, kad j\u012f pastebi. \u201eTokie \u012fvertinimai dar kart\u0105 parodo, kad mes, kurie atstovaujame krik\u0161\u010dioni\u0161koms vertyb\u0117ms, tikintys \u017emon\u0117s, kurie mylime savo kra\u0161t\u0105, gerbiame savo kult\u016br\u0105, istorij\u0105, kiekvienas prisidedame prie savo kra\u0161to klest\u0117jimo, b\u016bdami krik\u0161\u010dionys, su visu savo vertybiniu lobynu ir stuburu, nesame tie, kurie trok\u0161tame nustumti valstyb\u0119 \u012f atsilikim\u0105, arba b\u016bti klest\u0117jimo stabd\u017eiu\u201c, \u2013 sak\u0117 R. Doveika. Kunigo manymu, krik\u0161\u010dionyb\u0117, tik\u0117jimas, bendra\u017emogi\u0161kos, prigimtin\u0117s vertyb\u0117s visuomet buvo inovatyvios, leid\u017eian\u010dios jud\u0117ti menui, kult\u016brai, politikai, visuomen\u0117s rei\u0161kiniams. \u201eVisuomet buvome ir esame \u017emogaus pus\u0117je, i\u0161pa\u017eindami vien\u0105 labai nuostabi\u0105 ties\u0105, kad egzistuoja Dievas, mes esame k\u016briniai, ir kiekvienas \u017emogus yra tiesa, kurios niekas negali paneigti\u201c, \u2013 sak\u0117 R. Doveika. Kunigas mato ilges\u012f \u017emon\u0117se priminimui, kad savo vertybinio stuburo d\u0117ka galime \u201ei\u0161likti i\u0161tikimi tam, kuris yra \u0161alia\u201c. \u201eEsu giliai \u012fsitikin\u0119s, kad tas, kuris tiki Diev\u0105, niekada nepastums kito \u017emogaus. Ir tas, kuris kalbasi su Dievu, vis\u0105 laik\u0105 susikalb\u0117s su kitu \u017emogumi\u201c, \u2013 sak\u0117 R. Doveika. Kunigo nuomone, tai, kad visuomen\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f vertybi\u0161kumo poreik\u012f vie\u0161ajame, santyki\u0173 gyvenime, ir parod\u0117 \u017eaizdas, kurias dabar turime. \u201eMes nesusikalbame ir stumdome vienas kit\u0105, konkuruojame. \u0160iandien\u0105 yra tokia savoti\u0161ka nauja dievyb\u0117 \u2013 nepriekai\u0161tinga reputacija. \u0160itoje vietoje a\u0161 kartais pagalvoju, kad katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia yra daug inovatyvesn\u0117, nes vie\u0161ajame gyvenime neduok Dieve suklupsi su nepriekai\u0161tinga reputacija be teis\u0117s u\u017eimti pareig\u0173, arba visuomet tave lyd\u0117s tam tikras \u0161e\u0161\u0117lis, o kol pasaulyje stov\u0117s nors viena katalik\u0173 ba\u017eny\u010dioje, joje bus klausykla, tol bus pasakyta: suklysti \u017emogi\u0161ka, taisytis yra i\u0161mintinga. Ir bus pasakyta: kelkis, eik, gyvenk, nebenusid\u0117k\u201c, \u2013 kalb\u0117jo R. Doveika. Kunigas sak\u0117, kad jam yra labai smagu, kad jie, krik\u0161\u010dionys, n\u0117ra blo\u0161kiantys savo valstyb\u0119 \u012f atsilikim\u0105. \u201eMes, vertybiniai \u017emon\u0117s, esame inovatyvios, technologi\u0161kai i\u0161prususios, apsi\u0161vietusios, apsiskai\u010diusios ir dvasingos visuomen\u0117s pus\u0117je. Jeigu toks \u017emogus gali visaverti\u0161kai save i\u0161reik\u0161ti, tai manau, kad tai ir yra klestinti m\u016bs\u0173 valstyb\u0117. Tas tro\u0161kimas, ilgesys, kuriame mes visi esame, ir galime j\u012f pasotinti. Nes kit\u0105 galime pasotinti tuo ilgesiu, su kuriuo i\u0161einame daugelis \u017emoni\u0173 ryte i\u0161 nam\u0173 \u012f vie\u0161\u0105j\u0105 erdv\u0119, ir b\u016bname nesuprasti, atmesti, nei\u0161klausyti, nei\u0161girsti, paversti statistiniais d\u0117menimis. Tas vidinis poreikis yra b\u016btent rodantis, \u012f k\u0105 galima ir reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 R. Doveika. \u012evertinim\u0105 vertina kaip pasitik\u0117jim\u0105<\/b> Politologas L. Kojala teig\u0117, kad \u012fvertinimas jam buvo maloniai netik\u0117tas. \u201eEsu d\u0117kingas pa\u017eym\u0117jusiems mane apklausoje. Didel\u0117 garb\u0117 ir privilegija b\u016bti greta toki\u0173 i\u0161kili\u0173 asmenybi\u0173. Laikau tai vis\u0173 \u0161auni\u0173 koleg\u0173 Ryt\u0173 Europos studij\u0173 centre, taip pat Vilniaus universiteto Tarptautini\u0173 santyki\u0173 ir politikos moksl\u0173 institute (VU TSPMI), ilgamet\u0117s veiklos pripa\u017einimu\u201c, \u2013 teig\u0117 L. Kojala. Pasak jo, tai \u012frodymas, jog tarptautin\u0117 politika mums yra \u012fdomi, su tuo dirba vis daugiau puiki\u0173 \u017eurnalist\u0173, vystosi vakarieti\u0161ka diskusij\u0173 kult\u016bra. \u201eBe to, gyvename informacinio triuk\u0161mo am\u017eiuje. T\u0105 pa\u010di\u0105 akimirk\u0105 vyksta daugyb\u0117 proces\u0173, daugelis j\u0173 \u2013 labai kompleksi\u0161ki. Pavyzd\u017eiui, Europos S\u0105junga yra be galo sud\u0117tingas politinis mechanizmas, JAV vyksta nuolatinis j\u0117g\u0173 persigrupavimas, m\u016bs\u0173 regiono geopolitin\u0117 aplinka n\u0117ra rami\u201c, \u2013 teig\u0117 L. Kojala. Pasak politologo, nat\u016bralu, jog daugeliui \u017emoni\u0173 nuolatos sekti ir gilintis papras\u010diausiai n\u0117ra galimybi\u0173. \u201eTod\u0117l, mano manymu, tarptautin\u0117s politikos analitik\u0173 misija \u2013 greta akademini\u0173 tyrim\u0173, paskait\u0173 studentams, publikacij\u0173 rengimo \u2013 ir yra i\u0161ry\u0161kinti svarbiausius aspektus, tendencijas, suprantamai pakomentuoti aktualijas; kitaip tariant, prisid\u0117ti prie to, kad besiklausantieji ar skaitantieji tur\u0117t\u0173 geriausias prielaidas savo kriti\u0161kai nuomonei susidaryti. Taip pat aptarti Lietuvos viet\u0105 ir ateit\u012f \u0161ioje, pasiskolinant Zbigniewo Brzezinskio termin\u0105, globalioje \u0161achmat\u0173 lentoje. Tod\u0117l \u0161\u012f balsavim\u0105 vertin\u010diau neb\u016btinai kaip \u012ftakos i\u0161rai\u0161k\u0105, o pirmiausiai pasitik\u0117jim\u0105 prisidedant prie \u0161ios misijos \u012fgyvendinimo \u2013 ir jausti tai man yra labai svarbu\u201c, \u2013 teig\u0117 L. Kojala.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

  Istorikas, kunigas ir politologas \u2013 toki\u0173 profesij\u0173 \u017emon\u0117s elito atstov\u0173 akimis yra did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 \u0161alies raidai darantys visuomenininkai.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6126","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6126","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6126"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6126\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6126"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6126"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6126"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}