Net 4 i\u0161 10 lietuvi\u0173 tiki, kad \u017emogui galima sukelti savi\u017eudi\u0161k\u0173 min\u010di\u0173, jeigu jo apie tai pasiteirausi. Lygiai tiek pat mano, kad asmeniui, kuris galvoja apie savi\u017eudyb\u0119 arba yra band\u0119s nusi\u017eudyti, aplinkiniai nebegali pad\u0117ti, rodo \u201eJaunimo linijos\u201c u\u017esakymu bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktas reprezentatyvus \u0161alies gyventoj\u0173 tyrimas.
\n<\/b> Nors skai\u010diai nuolat ger\u0117ja, minint Pasaulin\u0119 savi\u017eudybi\u0173 prevencijos dien\u0105 Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s visuomen\u0117s sveikatos biuro atstovai pabr\u0117\u017eia, kad svarbu nesustoti ir toliau kuo daugiau \u0161viesti visuomen\u0119 apie savi\u017eudybi\u0173 prevencij\u0105. Lyginant su 2015 m. atlikto analogi\u0161ko tyrimo duomenimis, gyventoj\u0173 supratimas apie savi\u017eudybi\u0173 prevencij\u0105 ger\u0117ja. Tikin\u010di\u0173j\u0173, kad pasiteiravimas apie savi\u017eudyb\u0119 gali sukelti savi\u017eudi\u0161k\u0173 min\u010di\u0173, \u0161iuo metu yra 40 proc., o 2015 m. toki\u0173 buvo 57 proc. Galvojan\u010di\u0173j\u0173, kad apie savi\u017eudyb\u0119 m\u0105stan\u010diam ar nusi\u017eudyti band\u017eiusiam \u017emogui niekas nebegali pad\u0117ti, skai\u010dius \u0161iais metais siekia 39 proc., o 2015 m. tuo tik\u0117jo 48 proc. apklaust\u0173j\u0173, rodo tyrimas. Nepaisant to, kad gana didel\u0117 visuomen\u0117s dalis nedr\u012fsta teirautis kit\u0173 apie savi\u017eudi\u0161kas mintis, tyrimas atskleid\u0117, kad vis dar gaji nuostata, jog savi\u017eudyb\u0117 \u012fvyksta be jokio i\u0161ankstinio persp\u0117jimo. Tuo tiki net 6 i\u0161 10. Tiesa, \u010dia pastebimas did\u017eiausias teigiamas statistinis pokytis. Dar prie\u0161 ketverius metus taip galvojan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius siek\u0117 net 81 proc., o \u0161iemet taip manan\u010di\u0173j\u0173 beveik penktadaliu ma\u017eiau \u2013 62 proc. \u201eTyrimo duomenys rodo, jog situacija ger\u0117ja. Skai\u010diai ai\u0161kiai iliustruoja, jog visuomen\u0117 s\u0105moning\u0117ja, vis daugiau \u017emoni\u0173 mato save kaip tuos, kurie gali atpa\u017einti ir nukreipti pas pagalbos teik\u0117jus. Matyti, jog bendras m\u016bs\u0173 vis\u0173 darbas duoda rezultat\u0173. Tai yra labai svarbu, mat Pasaulin\u0117s sveikatos organizacijos duomenimis, kiekviena savi\u017eudyb\u0117 skaud\u017eiai atsiliepia ma\u017eiausiai 6 kitiems \u017emon\u0117ms. Tod\u0117l rugs\u0117jo 10-\u0105j\u0105 Pasaulin\u0117s savi\u017eudybi\u0173 prevencijos dienos proga sostin\u0117je vykstantys renginiai s\u0105moningai orientuoti tiek \u012f pagalb\u0105 sau, tiek kitam. Kiekviena i\u0161saugota gyvyb\u0117 yra didelis laim\u0117jimas mums visiems\u201c, \u2013 teigia Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s visuomen\u0117s sveikatos biuro direktor\u0117 Guoda Ropait\u0117-Beig\u0117. Pasak specialist\u0173, svarbiausia \u2013 nebijoti klausti ir kreiptis pagalbos<\/b> \u201eSu tyrime minimomis problemomis susid\u016briau pats. Nors jau\u010diausi i\u0161 ties\u0173 prastai, bene visi aplinkiniai nekreip\u0117 d\u0117mesio \u012f mano siun\u010diamus signalus. Da\u017eniausiai \u017emon\u0117s arba tyl\u0117davo, arba puldavo juokauti. Suprantu \u2013 jie bijo. Bet tikiu, kad reikia prad\u0117ti mokytis \u012fsiklausyti \u012f \u0161alia esan\u010dius. Prad\u0117ti klausti ir kalb\u0117tis, o svarbiausia \u2013 kalb\u0117tis dr\u0105siai, atvirai ir be u\u017euolank\u0173\u201c, \u2013 teigia kino ir teatro aktorius, knygos \u201eHeraklis nr. 4\u201c autorius Marius Rep\u0161ys, vie\u0161ai prabil\u0119s apie bipolin\u012f sutrikim\u0105 ir patiriamus emocinius sunkumus. Anot Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento, suicidologijos tyrim\u0173 centro vadovo Pauliaus Skruibio, aplinkiniai gali pad\u0117ti \u017emogui, kuris galvoja apie savi\u017eudyb\u0119. \u201eGalima ir i\u0161 ties\u0173 vert\u0117t\u0173 nebijoti pasiteirauti, ar \u017emogus galvoja apie savi\u017eudyb\u0119, jei kyla tokia nuojauta. Da\u017enai toks klausimas gali sukelti palengv\u0117jim\u0105 ir tapti rimto pokalbio prad\u017eia. Draugas ar \u0161eimos narys gali pajausti, jog apie tai galima kalb\u0117ti atvirai\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. Specialistai i\u0161skiria 10 frazi\u0173, kurios gali praversti pradedant pokalb\u012f su apie savi\u017eudyb\u0119 galvojan\u010diu asmeniu: \u201ePapasakok, kas nutiko, kad \u0161itaip jautiesi\u201c; \u201eMan r\u016bpi\u201c; \u201eGali su manim pasidalinti visomis savo mintimis\u201c; \u201eKalbi apie savi\u017eudyb\u0119. Tai rimta\u201c; \u201eA\u0161 galiu kalb\u0117tis apie savi\u017eudyb\u0119\u201c; \u201eMin\u010di\u0173 apie savi\u017eudyb\u0119 gali kilti kiekvienam\u201c; \u201ePapasakok savo mintis apie savi\u017eudyb\u0119. A\u0161 klausau\u201c; \u201eMintys apie savi\u017eudyb\u0119 praeina gavus pagalbos\u201c; \u201eJautiesi vieni\u0161a(s), bet nesi viena(s)\u201c; \u201eEsu su tavimi\u201c. \u201eRodos, paprastas pokalbis gali pad\u0117ti su emociniais sunkumais susidurian\u010diam \u017emogui. Ta\u010diau svarbu prisiminti ir tai, kad ne viskas priklauso nuo j\u016bs\u0173 pagalbos. D\u0117l to labai rekomenduoju nelikti vieniems ir kreiptis \u012f specialistus. Jie gali pagelb\u0117ti pradedant pokalb\u012f su galimai apie savi\u017eudyb\u0119 galvojan\u010diu \u017emogumi, pad\u0117ti atpa\u017einti savi\u017eudyb\u0117s rizik\u0105. Ie\u0161kantys pagalbos gali ne tik kreiptis \u012f psichologus ar psichiatrus, bet ir sudalyvauti savi\u017eudybi\u0173 prevencijos mokymuose \u201esafeTALK\u201c ar apsilankyti nacionalin\u0117je savi\u017eudybi\u0173 prevencijos svetain\u0117je tuesi.lt\u201c, \u2013 dr\u0105sina P. Skruibis. 2019-09-10<\/b> Net 4 i\u0161 10 lietuvi\u0173 tiki, kad \u017emogui galima sukelti savi\u017eudi\u0161k\u0173 min\u010di\u0173, jeigu jo apie tai pasiteirausi. Lygiai tiek pat mano, kad asmeniui, kuris galvoja apie savi\u017eudyb\u0119 arba yra band\u0119s nusi\u017eudyti, aplinkiniai nebegali pad\u0117ti, rodo \u201eJaunimo linijos\u201c u\u017esakymu bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atliktas reprezentatyvus \u0161alies gyventoj\u0173 tyrimas.
\n<\/b> Nors skai\u010diai nuolat ger\u0117ja, minint Pasaulin\u0119 savi\u017eudybi\u0173 prevencijos dien\u0105 Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s visuomen\u0117s sveikatos biuro atstovai pabr\u0117\u017eia, kad svarbu nesustoti ir toliau kuo daugiau \u0161viesti visuomen\u0119 apie savi\u017eudybi\u0173 prevencij\u0105. Lyginant su 2015 m. atlikto analogi\u0161ko tyrimo duomenimis, gyventoj\u0173 supratimas apie savi\u017eudybi\u0173 prevencij\u0105 ger\u0117ja. Tikin\u010di\u0173j\u0173, kad pasiteiravimas apie savi\u017eudyb\u0119 gali sukelti savi\u017eudi\u0161k\u0173 min\u010di\u0173, \u0161iuo metu yra 40 proc., o 2015 m. toki\u0173 buvo 57 proc. Galvojan\u010di\u0173j\u0173, kad apie savi\u017eudyb\u0119 m\u0105stan\u010diam ar nusi\u017eudyti band\u017eiusiam \u017emogui niekas nebegali pad\u0117ti, skai\u010dius \u0161iais metais siekia 39 proc., o 2015 m. tuo tik\u0117jo 48 proc. apklaust\u0173j\u0173, rodo tyrimas. Nepaisant to, kad gana didel\u0117 visuomen\u0117s dalis nedr\u012fsta teirautis kit\u0173 apie savi\u017eudi\u0161kas mintis, tyrimas atskleid\u0117, kad vis dar gaji nuostata, jog savi\u017eudyb\u0117 \u012fvyksta be jokio i\u0161ankstinio persp\u0117jimo. Tuo tiki net 6 i\u0161 10. Tiesa, \u010dia pastebimas did\u017eiausias teigiamas statistinis pokytis. Dar prie\u0161 ketverius metus taip galvojan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius siek\u0117 net 81 proc., o \u0161iemet taip manan\u010di\u0173j\u0173 beveik penktadaliu ma\u017eiau \u2013 62 proc. \u201eTyrimo duomenys rodo, jog situacija ger\u0117ja. Skai\u010diai ai\u0161kiai iliustruoja, jog visuomen\u0117 s\u0105moning\u0117ja, vis daugiau \u017emoni\u0173 mato save kaip tuos, kurie gali atpa\u017einti ir nukreipti pas pagalbos teik\u0117jus. Matyti, jog bendras m\u016bs\u0173 vis\u0173 darbas duoda rezultat\u0173. Tai yra labai svarbu, mat Pasaulin\u0117s sveikatos organizacijos duomenimis, kiekviena savi\u017eudyb\u0117 skaud\u017eiai atsiliepia ma\u017eiausiai 6 kitiems \u017emon\u0117ms. Tod\u0117l rugs\u0117jo 10-\u0105j\u0105 Pasaulin\u0117s savi\u017eudybi\u0173 prevencijos dienos proga sostin\u0117je vykstantys renginiai s\u0105moningai orientuoti tiek \u012f pagalb\u0105 sau, tiek kitam. Kiekviena i\u0161saugota gyvyb\u0117 yra didelis laim\u0117jimas mums visiems\u201c, \u2013 teigia Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s visuomen\u0117s sveikatos biuro direktor\u0117 Guoda Ropait\u0117-Beig\u0117. Pasak specialist\u0173, svarbiausia \u2013 nebijoti klausti ir kreiptis pagalbos<\/b> \u201eSu tyrime minimomis problemomis susid\u016briau pats. Nors jau\u010diausi i\u0161 ties\u0173 prastai, bene visi aplinkiniai nekreip\u0117 d\u0117mesio \u012f mano siun\u010diamus signalus. Da\u017eniausiai \u017emon\u0117s arba tyl\u0117davo, arba puldavo juokauti. Suprantu \u2013 jie bijo. Bet tikiu, kad reikia prad\u0117ti mokytis \u012fsiklausyti \u012f \u0161alia esan\u010dius. Prad\u0117ti klausti ir kalb\u0117tis, o svarbiausia \u2013 kalb\u0117tis dr\u0105siai, atvirai ir be u\u017euolank\u0173\u201c, \u2013 teigia kino ir teatro aktorius, knygos \u201eHeraklis nr. 4\u201c autorius Marius Rep\u0161ys, vie\u0161ai prabil\u0119s apie bipolin\u012f sutrikim\u0105 ir patiriamus emocinius sunkumus. Anot Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento, suicidologijos tyrim\u0173 centro vadovo Pauliaus Skruibio, aplinkiniai gali pad\u0117ti \u017emogui, kuris galvoja apie savi\u017eudyb\u0119. \u201eGalima ir i\u0161 ties\u0173 vert\u0117t\u0173 nebijoti pasiteirauti, ar \u017emogus galvoja apie savi\u017eudyb\u0119, jei kyla tokia nuojauta. Da\u017enai toks klausimas gali sukelti palengv\u0117jim\u0105 ir tapti rimto pokalbio prad\u017eia. Draugas ar \u0161eimos narys gali pajausti, jog apie tai galima kalb\u0117ti atvirai\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Skruibis. Specialistai i\u0161skiria 10 frazi\u0173, kurios gali praversti pradedant pokalb\u012f su apie savi\u017eudyb\u0119 galvojan\u010diu asmeniu: \u201ePapasakok, kas nutiko, kad \u0161itaip jautiesi\u201c; \u201eMan r\u016bpi\u201c; \u201eGali su manim pasidalinti visomis savo mintimis\u201c; \u201eKalbi apie savi\u017eudyb\u0119. Tai rimta\u201c; \u201eA\u0161 galiu kalb\u0117tis apie savi\u017eudyb\u0119\u201c; \u201eMin\u010di\u0173 apie savi\u017eudyb\u0119 gali kilti kiekvienam\u201c; \u201ePapasakok savo mintis apie savi\u017eudyb\u0119. A\u0161 klausau\u201c; \u201eMintys apie savi\u017eudyb\u0119 praeina gavus pagalbos\u201c; \u201eJautiesi vieni\u0161a(s), bet nesi viena(s)\u201c; \u201eEsu su tavimi\u201c. \u201eRodos, paprastas pokalbis gali pad\u0117ti su emociniais sunkumais susidurian\u010diam \u017emogui. Ta\u010diau svarbu prisiminti ir tai, kad ne viskas priklauso nuo j\u016bs\u0173 pagalbos. D\u0117l to labai rekomenduoju nelikti vieniems ir kreiptis \u012f specialistus. Jie gali pagelb\u0117ti pradedant pokalb\u012f su galimai apie savi\u017eudyb\u0119 galvojan\u010diu \u017emogumi, pad\u0117ti atpa\u017einti savi\u017eudyb\u0117s rizik\u0105. Ie\u0161kantys pagalbos gali ne tik kreiptis \u012f psichologus ar psichiatrus, bet ir sudalyvauti savi\u017eudybi\u0173 prevencijos mokymuose \u201esafeTALK\u201c ar apsilankyti nacionalin\u0117je savi\u017eudybi\u0173 prevencijos svetain\u0117je tuesi.lt\u201c, \u2013 dr\u0105sina P. Skruibis.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Net 4 i\u0161 10 lietuvi\u0173 tiki, kad \u017emogui galima sukelti savi\u017eudi\u0161k\u0173 min\u010di\u0173, jeigu jo apie tai pasiteirausi.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-6115","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6115","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6115"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6115\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6115"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6115"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6115"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}